be06fec8-c4da-4c3a-b01a-318b2d3cf5e9 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-966/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39063-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1;

(S)

1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,

dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui,

nuteistajam Ž. G., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdeÅ¡imt penkių) parų areÅ¡to bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, pridėta visa 2022 m. vasario 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausmė – 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 30 (trisdešimt) parų arešto ir 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš Ž. G. 158,93 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 93 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ž. G. nuteistas už tai, kad 2022 m. spalio 2 d. apie 19.02 val., bÅ«damas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pagrobė 6 vienetus skutimosi galvučių „Gillette fusion proglide“, bendros – 143,94 Eur vertės, ir skėtį – 14,99 Eur vertės. IÅ¡ viso pagrobė svetimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ bendros – 158,93 Eur vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs Ž. G. kaltu, skirdamas bausmę atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bausmės paskirtį ir tikslus, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ .

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. G. praÅ¡o 30 parų areÅ¡to bausmę pakeisti į intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar apriboti judėjimÄ nakties metu, kadangi žmona Å¡iuo metu nedirba ir apeliantas vienas iÅ¡laiko Å¡eimÄ , nepilnametį vaikÄ . Atlikdamas areÅ¡to bausmę, Å¡eimÄ paliktų be pajamų, o dirbdamas turėtų galimybę greičiau atlyginti teismo priteistÄ Å¾alÄ . Skunde nuteistasis pabrėžia ir tai, kad 1 700 Eur yra subendrinta suma už vairavimÄ iÅ¡gėrus. Å ioje byloje yra priteista 153, 94 Eur už turto pagrobimÄ . Dirbdamas stengsis žalÄ kuo skubiau atlyginti.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ . Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundÄ prašė atmesti, kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Å ios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigÄ patikrinti bylÄ tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiÅ¡kiamų praÅ¡ymų apimtį, pobÅ«dį, konkretumÄ , tikslumÄ , kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. IÅ¡ nuteistojo Ž. G. apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 16 d. nuosprendis yra skundžiamas tik dėl paskirtos areÅ¡to bausmės. Apeliaciniame skunde, taip pat ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis prašė neskirti realios areÅ¡to bausmės, jos vykdymÄ atidėti. Teisėjų kolegija, apeliacinio skundo ribose patikrinusi nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , nenustatė aplinkybių, teikiančių pagrindÄ nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti nuteistajam skirtÄ areÅ¡to bausmę, jos vykdymÄ atidedant.

7. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d.) nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamÄ jį nusižengimÄ nustatoma nuo 10 iki 45 parų areÅ¡to bausmė. Pirmosios instancijos teismas Ž. G. paskyrė griežčiausios rÅ«Å¡ies straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmę – areÅ¡tÄ , tačiau vien dėl to konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to Ž. G. buvo nubaustas aiÅ¡kiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ , įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi bÅ«ti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti.

10. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme ir turinčias reikÅ¡mės bausmės individualizavimui, buvo atsižvelgta ir jos tinkamai įvertintos. Nors Ž. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rÅ«Å¡iai – baudžiamiesiems nusižengimams, pagal pirmiau aptartas BK 54 straipsnio nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelė aplinkybė, vertintina skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyčinį nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , pagrįstai vertino ir nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis bei kitas, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sistemingas įstatymo uždraustų veikų darymas tapo nuteistojo gyvenimo bÅ«du, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos ir atliktos bausmės bei teistumai nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nuteistojo nesulaiko.

11. Buvo atsižvelgta į tai, kad Ž. G. Å¡is teistumas nėra pirmas, praeityje jis teistas 10 kartų, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (didžioji dalis teistumų susijusi su svetimo turto vagystėmis, veikas kvalifikuojant pagal BK 271 straipsnio 1, 2 dalis (redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.), 178 straipsnio 1, 4 dalis. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo skirtos ne tik Å¡velnesnės viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo bausmės, tačiau ir griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, Å¡ios bausmės vykdymÄ ne kartÄ atidedant. Ž. G. ne kartÄ baustas ir administracine tvarka, be kita ko – ir už nedidelės vertės svetimo turto vagystes, paskirtų baudų nemoka.

12. Pirmiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip teikiančias pagrindÄ konstatuoti, jog nuteistasis iÅ¡vadų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir Å¡iÄ aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, nors ir apgailestaudamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nedėjo jokių realių pastangų tam, kad savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ pakeistų. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę – areÅ¡tÄ , esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesį keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam bausmę individualizavo teisingai.

13. Skundo argumentai dėl darbo, Å¡eimos iÅ¡laikymo, prieÅ¡ingos iÅ¡vados nesuponuoja. Nors Ž. G. tvirtina, kad jis iÅ¡laiko savo Å¡eimÄ , o jo gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nuteistasis dirba, jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Jų nepateikė ir nuteistasis. Deklaratyviais laikytini ir skundo teiginiai dėl siekio sumokėti paskirtas baudas, atlyginti žalÄ , kadangi tokie teiginiai neatitinka paties nuteistojo elgesio. BÅ«damas ne kartÄ baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, taip pat nuteistas baudos bausmėmis, Ž. G. galimybių įsidarbinti ir pajamų gauti teisėtu bÅ«du nesistengė, paskirtų baudų nemokėjo.

14. Daroma apibendrinta iÅ¡vada, kad bausmė Ž. G. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiÅ¡kiai per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, pagrįstai pritaikytos BK 641 straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bendrinant Ž. G. paskirtÄ areÅ¡to bausmę su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta baudos bausme, BK 64 straipsnio nuostatos taikytos tinkamai.

15. Nuteistajam praÅ¡ant atidėti areÅ¡to bausmės vykdymÄ bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų (kriterijų) nustatymu. Kaip nustatyta BK 75 straipsnio 1 dalyje, asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. PirmÄ kartÄ nuteisiamu areÅ¡to bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas Å¡ia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta areÅ¡to bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam iÅ¡nykęs arba nustatyta tvarka panaikintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021).

16. Ž. G. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu areÅ¡to bausmė paskirta pirmÄ kartÄ . Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, be atitikimo BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytam kriterijui, turi bÅ«ti nustatytas ir materialus bausmės vykdymo atidėjimo taikymo kriterijus (pagrindas). Ä®statymų leidėjas BK 75 straipsnio normoje nedetalizavo, į kokias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl materialaus kriterijaus buvimo, tačiau iÅ¡ BK 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos turinio spręstina, kad materialus bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus yra susiję su bausmės tikslais. Tiek BK 75 straipsnio 4 dalies kriterijus – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, tiek bausmės tikslas – siekis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra susiję su ateities prognoze, tikėtinumu, numatymu, kad asmuo daugiau nenusikals. Pirmiau aptartos, su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ir pavojingumu, jo asmenybe bei elgesiu visuomenėje susijusios, aplinkybės teikia pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas nenustatytas. Atsižvelgus į ankstesnių teistumų skaičių, į tai, kad nuteistasis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nepadarė, keisti savo elgesį nesistengia, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo bÅ«du, į nuteistajam paskirtų ir atliktų bausmių (baudos, laisvės apribojimo, terminuoto laisvės atėmimo) neefektyvumÄ , nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus areÅ¡to bausmės atlikimo.

17. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis Ž. G. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja Å¡io BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimÄ laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis ar kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumÄ asmenims.

18. Kaip nurodyta pirmiau, veikos padarymo metu (2022 m. spalio 2 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 178 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimÄ numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau bausmių rÅ«Å¡ys iÅ¡liko nepakeistos: nustatyta, kad tas, kad pagrobė nedidelės vertės svetimÄ tirtÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu.

19. Taigi tiek veikos padarymo metu galiojęs, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimÄ nustatė tokias pačias bausmes, todėl Å¡is pakeitimas nelaikytinas nuteistųjų teisinę padėtį Å¡velninančiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė ir BK 190 straipsnio 1 dalis iÅ¡aiÅ¡kinant, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 178 straipsnis, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 900 MGL dydžio sumÄ , didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 400 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 3 MGL dydžio sumÄ , bet nevirÅ¡ija 10 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), turtas yra didelės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ ir nedidelės vertės, kai vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL dydžio sumos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistasis pagrobė svetimÄ turtÄ , kurio vertė 158,93 Eur, t. y. 3,17 MGL (158,93 Eur : 50 Eur), taigi nuteistojo teisinės padėties pasikeitęs turto vertės iÅ¡aiÅ¡kinimas taip pat niekaip neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo Ž. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal veikos padarymo metu galiojusiÄ BK 178 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti ir atitinkamai suÅ¡velninti skirtÄ bausmę vien dėl to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto vagystę numatyta kitoje BK 178 straipsnio dalyje (pasikeitus straipsnių numeracijai), nėra pagrindo.

20. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nuteistajam Ž. G., kurias sudaro 158,33 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

21. Byla apeliacine tvarka buvo iÅ¡nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris, nenustačius pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir suÅ¡velninti skirtÄ bausmę, atmetamas. Å ioje byloje nuteistajam Ž. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas bÅ«tinu (BPK 322 straipsnio 1 dalis), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirta gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo 2023 m. liepos 19 d. posėdyje, pasisakė baigiamosiose kalbose.

22. Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat duomenų apie Ž. G. nuosavybės teise priklausantį turtÄ , į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nebuvimÄ bei tai, kad nuosprendžiu nuteistajam, be areÅ¡to bausmės, skirta ir 1 700 Eur baudos bausmė, dėl kurios pradėtas priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas, nuteistasis turi nesumokėtų baudų administracinių nusižengimų bylose, nedirba, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundÄ atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, kurias sudaro 158,33 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt aštuoni eurai 33 ct), iš nuteistojo Ž. G. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas Giedraitis

Odeta Gruodienė

Jurga Vasiliauskienė