2020-08-05 Nr. AB-14618-3-61-3-01820-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-939-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01820-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 525 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gegužės 23–24 dienomis buvo laikomas Lukiškių TI-K karantino kameroje Nr. 110, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kameros Nr. 110 bendras plotas apie 7 kv. m, joje yra dvi dviejų aukštų lovos, kurios užima apie 3,5 kv. m, stalas su dviem kėdėmis užima apie 0,5 kv. m, sanitarinis mazgas su sienele ir kriaukle užima apie 1,5 kv. m, todėl nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis 3,6 kv. m ploto reikalavimas, nes be pareiškėjo kameroje buvo dar vienas žmogus. Buvo suvaržytas pareiškėjo judėjimas. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes atliekant gamtinius reikalus buvo stebimas pareigūno per duryse esantį langelį. Pareiškėjo teigimu, jis jautėsi nejaukiai, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Nurodė, kad kameroje buvo nemalonus sanitarinio mazgo kvapas, nors langas buvo atidarytas. Drabužiai prisigėrė šio kvapo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs stresą, nervinę įtampą, emocinį diskomfortą, jam pablogėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, prasidėjo vidinių organų skausmai. Pareiškėjas nurodė, kad prieš atvežant jį į Lukiškių TI-K, jam buvo atlikta operacija. Pareiškėjas dėl atsakovo atstovo pažeidimų patyrė itin neigiamas emocijas, išgyvenimus, kurie galėjo sustiprinti ne itin gerą pareiškėjo emocinę būklę. Nurodė, kad dėl sveikatos pasekmių kreipėsi į Vilniaus pataisos namų medicinos dalinį.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad visu ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo pateiktas kameros eskizas yra schematiško pobūdžio, nepateikiami išmatavimai, todėl toks eskizas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis nepakankamą plotą gyvenamojoje kameroje. Atsakovo atstovas pridūrė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamų laikymo sąlygų poveikį.

5. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardindamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodė, jog teisiniame reglamentavime nenustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

6. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema ir tualetas. Nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.

7. Paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais.

8. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų.

9. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą dar kartą nurodė, kad kameroje Nr. 110 buvo pažeistas 3,6 kv. m ploto reikalavimas kiekvienam kalinam asmeniui kameroje. Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 110 kalinamų asmenų Lukiškių TI-K administracija neveda į sporto salę, biblioteką, koplyčią, kameroje taip pat nėra kabelinės televizijos. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje ventiliacija buvo tik tuomet, kai buvo atidarytas langas. Nuo tokios ventiliacijos jam perpūtė gerklę, todėl ją skaudėjo. Nurodė, kad grįžęs į Vilniaus pataisos namus pajuto Lukiškių TI-K kalinimo sąlygų pasekmes, jam skaudėjo žarnyną, galvą, gerklę, lankėsi pas gydytojus, vartojo išrašytus vaistus.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad 2018 m. gegužės 23 d. buvo pažeista pareiškėjo S. V. teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K. Pareiškėjo reikalavimą priteisti 525 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip nepagrįstą.

11. Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 papunkčiu. Atkreipė dėmesį, kad minėtame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas.

12. Iš atsiliepime į skundą ir Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, kartu su juo kameroje buvusių asmenų skaičių ir kameros plotą, teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 24 d., t. y. vieną parą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas visą vieną parą buvo laikomas nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo (pareiškėjui kameroje teko 3,64 kv. m). Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus, atmesti kaip nepagrįsti.

13. Teismas nurodė, jog pareiškėjas su skundu pateikė kameros Nr. 110 schemą. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktą schemą, teismas padarė išvadą, kad kamera Nr. 110 atitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.6 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad joje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, t. y. kameroje kalėjo du asmenys ir joje buvo dvi lovos, stalas ir taburetės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas ir į tai, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose kalinamų asmenų laisvo judėjimo ploto, pareiškėjo argumentus, jog buvo pažeistas jo laisvo judėjimo kameroje plotas, atmetė.

14. Dėl privatumo neužtikrinimo ir galimai netinkamo pareigūnų elgesio teismas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 110 praleido vieną parą su kitu asmeniu. Teismas atsižvelgė į EŽTT formuojamą praktiką. Nustatė, jog Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime „Dėl S. V.“ nurodoma, kad kameroje, kurioje gyveno pareiškėjas, įrengti sanitarinio mazgo kabiną nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Atkreiptas dėmesys į tai, kad nei atsakovo atsiliepime, nei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime nenurodoma, kad kameroje Nr. 110 buvo užuolaida. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, S. V. kalinimo sąlygas, padarė išvadą, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam būtų užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara, užuolaidų įrengimas ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas sanitarinių mazgų įrengimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu vieną parą (2018 m. gegužės 23 d.) nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėjas vieną parą buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnį, sąlygomis.

15. Kaip atsiliepime nurodė atsakovo atstovas, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio laikė neįrodytas, todėl jų nevertino, apibrėždamas padarytos žalos dydį.

16. Dėl ventiliacijos teismas vadovavosi 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) 17 punktu. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio mėn. pranešime „Dėl S. V. skundo“ nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui.

17. Atsakovo atsiliepime akcentuojama, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat, į kameras išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Už administracijos reikalavimų nevykdymų yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Atsakovo atstovo atsiliepime nurodoma, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų.

18. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nenurodė, kad langai kameroje (Nr. 110), kurioje jis kalėjo, buvo netinkami vėdinimui, priešingai, jo 2018 m. birželio 26 d. teisme gautuose atsikirtimuose nurodoma, kad kameroje ventiliacija buvo tik atidarius langus, be to jis nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl karantino kameros išvalymo ar dezinfekavimo, todėl atsakovo atstovas nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad kameroje nebuvo ventiliacijos ir buvo nemalonus kvapas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo pažeidimą, nes pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo pagrindu.

19. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su jo sveikatos sutrikdymu, teismas atsižvelgė į byloje pateiktą pareiškėjo sveikatos istoriją. Nustatė, kad pareiškėjas jau nuo 2012 metų skundžiasi pilvo organų skausmais. 2018 m. gegužės 24 d. jis išvyko iš Lukiškių TI-K ir lankėsi pas Vilniaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pooperacinio gydymo tęsimo ir išliekančių pilvo organų skausmų. Pats pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo atstovo pažeidimų patyrė itin neigiamas emocijas, išgyvenimus, kurie galėjo sustiprinti ne itin gerą pareiškėjo emocinę būklę. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko praėjus 5 dienoms po operacijos. Pažymėta, jog šioje byloje teismas konstatavo, kad pareiškėjas vieną parą buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 8 straipsnį, sąlygomis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į byloje esančią pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 03-A/2012/3535 kopiją ir joje užfiksuotus pareiškėjo nusiskundimus, teismas padarė išvadą, kad iš byloje esančių duomenų nematyti, jog būtent dėl vienos paros privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K, pareiškėjui sutriko miegas ir prasidėjo pilvo organų skausmai.

20. Teismas, atsižvelgdamas į šios bylos individualias aplinkybes, konstatavo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kameroje, neužtikrinant pareiškėjo privatumo teisės naudojantis sanitariniu mazgu. Teisės pažeidimas truko neilgą laiką – vieną parą. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų. Taip pat konstatuota, jog pareiškėjas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų sveikatos sutrikimų ir laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio pareiškėjo atžvilgiu.

21. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pasekmes ir kitas nustatytas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisės pažeidimą.

III. 22. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.

23. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino sąlygų Lukiškių TI-K ir dėl to patirtų sukrėtimų. Pareiškėjas remiasi Konvencijos 3 straipsniu, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi. Teigia, kad patyrė didelius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, fizinį skausmą, nervinį stresą. Pareiškėjas visą parą kankinosi, negalėjo užmigti, nes buvo šalta, buvo nemalonus kvapas.

24. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui teko apie 1 kv. m ploto, nes buvo dvi dviejų aukštų lovos, stalas ir dvi kėdės, sanitarinis mazgas, kriauklė ir spintelė.

25. Pareiškėjas nurodo, jog teismas neįvertino, jog dėl sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėjas patyrė dideles kančias, nes buvo neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jam neseniai buvo padaryta operacija.

26. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta ventiliacija, o dėl vėdinimo per langą pareiškėjas peršalo.

27. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė stresą, po buvimo Lukiškių TI-K pradėjo skaudėti pilvo sritį, jautė didelius skausmus ilgą laiką.

28. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Pareiškėjas S. V. pateikė atsikirtimą į atsakovo atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad atsakovas atsiliepimą pateikė pavėluotai. Pareiškėjas prašo neatnaujinti termino ir nepriimti atsakovo atsiliepimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo 2018 m. gegužės 23–24 dienomis, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui 1 parą nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nusprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja Lukiškių TI-K patirtas kančias, taip pat skundžiasi dėl ploto normos pažeidimo bei ventiliacijos nebuvimo.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su gyvenamojo ploto normos pažeidimu, pažymėtina, jog pagal ginčui aktualaus Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Taigi šiame įsakyme nėra reglamentuota, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, į jį neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima baldai ir sanitarinis mazgas. Įsakymo nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

36. Atsižvelgiant į Lukiškių TI-K teismui pateiktus duomenis apie kameros, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir joje buvusių asmenų skaičių, kurių pareiškėjas neginčija, vienam asmeniui kameroje teko 3,64 kv. m ploto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pagal nurodytą teisinį reglamentavimą turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo užtikrinta. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenamojo ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

37. Pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi patalpų vėdinimas per langus atitinka higienos normas. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl nepatogumų, kilusių dėl to, jog vienintelė patalpų ventiliacija buvo per langą, nesudaro pagrindo pažeidimo konstatavimui.

38. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

39. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

40. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

41. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik 1 parą), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo tik 1 parą, nėra pagrindo spręsti, kad dėl tokio trumpalaikio pažeidimo pareiškėjas patyrė didelius kankinimus ar jam kilo kokių nors kitų reikšmingų pasekmių. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas jau nuo 2012 metų skundžiasi pilvo organų skausmais, todėl taip pat nėra pagrindo laikyti, jog būtent dėl 1 paros privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu Lukiškių TI-K pareiškėjui prasidėjo pilvo skausmai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė