be03c32f-7c2b-47da-bc72-8929b467d009 · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-462/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35248-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.4.6.3.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 27 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Editos Lapinskienės, Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Remigijaus PreikÅ¡aičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-03-14 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda. Ä® paskirtos baudos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-23 21.40 valandos iki 2018-07-24,13.10 valandos (viena para) BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunkčio pagrindu, vienÄ areÅ¡to parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) bauda.

IÅ¡ A. S. priteista 500 (penki Å¡imtai) Eur neturtinei žalai atlyginti V. D., kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. A. S. nuteistas už tai, kad 2018-07-23, apie 21.06 valandÄ , daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo kieme kilusio žodinio konflikto metu iÅ¡ asmeninių paskatų tyčia kairės rankos kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį V. D. į galvos deÅ¡inės pusės smilkinį, taip nukentėjusiajam V. D. sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-03-14 nuosprendžiu, praÅ¡o Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-03-14 nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, nes A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl jo padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Nepatenkinus minėto praÅ¡ymo apeliantas reiÅ¡kia alternatyvų praÅ¡ymÄ â€“ pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir A.

S. paskirtÄ baudos bausmę pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Apeliaciniame skunde taip pat pareikÅ¡tas reikalavimas sumažinti iÅ¡ apelianto V. D. priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, neatmeta galimybės, kad apeliacinės instancijos teismui bus teikiami duomenys, susiję su apelianto materialine padėtimi. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 241 straipsnio 1, 2 dalyse, ir nukrypo nuo vyraujančios teismų praktikos, t. y. netinkamai taikė ir / arba aiÅ¡kino BK 37 straipsnio, 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai iÅ¡sprendė priteistos neturtinės žalos dydžio klausimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį 2.1. BaudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apelianto veiksmai neatitinka nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 2.1.1. Apeliaciniame skunde cituojamas BK 37 straipsnis bei kasacinio teismo praktika, kada yra pagrindas nusikaltimÄ pripažinti mažareikÅ¡miu. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsižvelgus į tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo žodiniai konfliktai, kurių metu jau imta vartoti smurtÄ , tęsiasi jau daug metų, todėl Å¡i A.

S. veika, kuria buvo padaryta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai, neturėtų būti pripažinta mažareikšme. Apelianto manymu, gyvenime pasitaiko situacijų, kai kaimynų ilgalaikiai nesutarimai – dėl vienos arba abiejų šalių panaudotos agresijos (pvz., apsižodžiavimų, fizinio kontakto) – perauga į baudžiamuosius teisinius santykius pagal BK 140 straipsnį. Tačiau ši aplinkybė negali reikšti, kad visais smurto panaudojimo atvejais kaltinamajam yra šalintina galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 37 straipsnio nuostatas. 2.1.2.

Apeliantas pažymi, kad teismų praktika fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu galiausiai yra panaudojamas minimalus fizinis smurtas, nebÅ«tinai sÄ lygoja padidintÄ nusikalstamos veikos pavojingumÄ , taip pat bÅ«tinumÄ bei tikslingumÄ kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti. IlgÄ laiko tarpÄ vykstančių abipusių asmeninių konfliktų aplinkybė, prieÅ¡ingai negu Å¡ioje byloje konstatavo teismas, neretai vertinama kaltinamojo asmens naudai, kartu – ir atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinės veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) 2017-04-11 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017, pažymėjo, jog akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiÅ¡ka, tarp G. L. ir J. M. buvo susiklostę įtempti santykiai ir ne tik dėl J. M. veiksmų. Be abejo, Å¡ios pasekmės (nežymus sužalojimas) yra reikÅ¡mingos ir svarbios, tačiau vis dėlto Å¡ios žalos atsiradimÄ didele dalimi lėmė jo paties netinkamas sÄ moningas elgesys kurstant konfliktÄ , be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų bÅ«ti taikomas BK 37 straipsnis. 2017-10-10 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017, kasacinis teismas pažymėjo, jog konflikto aplinkybės lėmė ne visiÅ¡kai adekvatų abiejų tėvų elgesį, be kita ko, pasireiÅ¡kusį abipusiais neÅ¡vankiais įžeidinėjimais ir S. B. fiziniais veiksmais.

Nors S. B. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veikÄ mažareikÅ¡me, todėl S. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis). 2015-01-06 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2015, kasacinis teismas pažymėjo, jog tarp P. G. ir J. K. B. yra įsivyravę ilgalaikiai konfliktiÅ¡ki santykiai dėl DNSB reikalų tvarkymo ir asmeninės neapykantos.

Konfliktai kyla jau nebe pirmÄ kartÄ , jie yra provokuojami tai vieno, tai kito iÅ¡ jų, abu linkę mesti vienas kitam įvairius kaltinimus ir inicijuoti vienas kitam baudžiamuosius procesus. Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl P. G. inkriminuoto nusikaltimo neįrodytumo vertintina kaip pagrįsta. 2.2. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikÅ¡mino tarp jo ir nukentėjusiojo ilgÄ laiko tarpÄ vykstančius žodinius konfliktus, kurių metu vos vienÄ kartÄ buvo pavartotas smurtas, t. y. tokiu bÅ«du pažeidė iÅ¡samaus ir visapusiÅ¡ko įrodymų vertinimo taisyklę (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 241 straipsnis).

Pabrėžiama, kad teisminio nagrinėjimo metu apelianto gynėjas prašė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, kadangi apeliantas neturėjo iÅ¡ankstinio tikslo naudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, jo siekis buvo apginti savo motinÄ , nėra iÅ¡samių duomenų apie smÅ«gio sudavimo intensyvumÄ , stiprumÄ , skausmÄ ir kt. Tačiau teismas, nepasisakydamas dėl Å¡ių reikÅ¡mingų aplinkybių, tinkamai nesivadovavo prieÅ¡ tai nurodyta BK 37 straipsnio praktika, kuri sÄ lygoja bÅ«tinumÄ vertinti visus, t. y. tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo požymius. 2.3.

Kadangi Å¡io baudžiamojo proceso metu buvo formaliai iÅ¡spręstas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, praÅ¡oma pakartotinai įvertinti BK 37 straipsnio taikymo galimybę. Apelianto manymu, byloje turimų faktinių duomenų visuma duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nors jo veika formaliai atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vis dėlto jÄ galima pripažinti mažareikÅ¡me dėl Å¡ių priežasčių: 2.3.1. Apeliantas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Svarbu pastebėti, kad apeliantui inkriminuotas Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymis – fizinio skausmo sukėlimas – pagal teismų praktikÄ yra vertinamas kaip minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba; 2.3.2. baudžiamojoje byloje liko nepaÅ¡alintos abejonės dėl fizinio smurto pavartojimo bÅ«do, suduoto smÅ«gio lokalizacijos bei jo stiprumo. Proceso dalyvių parodymai Å¡iais klausimais iÅ¡siskyrė. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad jis kairės rankos delno padu sudavė nukentėjusiajam į skruostÄ prie nosies (įtariamojo 2018-07-24 apklausos protokolas).

O V. D. aiÅ¡kino, jog nuteistasis rankos kumščiu trenkė jam į deÅ¡inį smilkinį (liudytojo 2018-07-24 apklausos protokolas). Nurodytų prieÅ¡taravimų, kurie yra reikÅ¡mingi veikos pavojingumo nustatymui, nesugebėjo paÅ¡alinti ir teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P. P., kuris pastebėjo, kad: „TrÅ«ksta duomenų nustatyti, ar į veidÄ (smilkinį) buvo suduota kumščiu ar plaÅ¡taka, tam reikalingas sužalojimų pobÅ«dis“. 2.3.3. Nukentėjusiojo sveikatai nekilo rimtų padarinių.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, kad: 1) proceso metu buvo neabejotinai nustatyta, jog apelianto neteisėtas elgesys buvo spontaniÅ¡kas ir trumpalaikis, pasireiÅ¡kė vieninteliu sudavimu kaire ranka (yra deÅ¡iniarankis) nukentėjusiajam į veidÄ ;

2) byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų patyręs stiprų fizinį skausmÄ , galėjusį sudaryti realiÄ Å¾alÄ arba pavojų jo sveikatai. Vieninteliai neÅ¡aliÅ¡ki įvykyje dalyvavę liudytojai R. S. ir A. J. savo parodymuose nenurodė, kad nukentėjusysis po jam atlikto smurtinio veiksmo bÅ«tų kaip nors matomai iÅ¡reiÅ¡kęs šį nemalonų jausmÄ (pvz., Å¡aukė arba dejavo iÅ¡ skausmo, prašė padėti ir pan.). PrieÅ¡ingai, liudytojas A. J. parodė: „Po smÅ«gio sudavimo D. ramiai pasitraukė ir iÅ¡kvietė policijÄ â€œ;

3) iÅ¡ 2018-07-23 praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-35248-18, taip pat iÅ¡ vyriausiojo patrulio E. T. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 2018-07-23 0118000389334 matyti, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , pranešė apie konfliktÄ su kaimynu, tačiau į įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams jis atsisakė greitosios medicininės pagalbos;

4) Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-1315/2018 (03) buvo nustatyta, kad „Tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose V. D. iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Neurologinių simptomų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, apžiÅ«ros metu nenustatyta, neurologo konsultacijos duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo nustatyti V. D. sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ â€œ. 2.3.4. konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad:

1) apeliantas nebuvo 2018-07-23 vykusio konflikto dėl žemės ir statybinių medžiagų iÅ¡pylimo iniciatorius, nes jis įsikiÅ¡o į gyvenamojo namo bendro naudojimo kieme jau vykstantį kivirÄÄ , kuriame dalyvavo jo motina, taip pat V. D., A. D., TelÅ¡ių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigÅ«nai A. S. ir A. J.;

2) apelianto pavartotas fizinis smurtas prieÅ¡ V. D. nebuvo betikslis agresijos pasireiÅ¡kimo atvejis, kadangi apeliantas, matydamas, kad jo motina ginčijasi su kaimynais, ir manydamas, kad jÄ Ä¯Å¾eidinėja V. D. sÅ«nus, pats įsivėlė į žodinį konfliktÄ , tačiau nesusitvardė ir impulsyviai sudavė nukentėjusiajam;

3) neatmetama galimybė, jog A. S. galėjo bÅ«ti iÅ¡ dalies iÅ¡provokuotas ir pačių nukentėjusiųjų ne visai korektiÅ¡ku elgesiu įvykio metu. IÅ¡ faktinių bylos duomenų matyti, kad jau iki vertinamo įvykio situacija buvo konfliktiÅ¡ka, nes tarp S. ir D. Å¡eimų yra susiklostę įtempti santykiai, vyksta nuolatiniai konfliktai ir ne tik dėl bendro naudojimo kieme iÅ¡piltų statybinių medžiagų. Å iuo klausimu netgi pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pastebėjo, kad tarp S. ir D. Å¡eimų vyrauja nesantaika, o apeliantas, bandydamas ginti savo motinÄ , panaudojo ne visai adekvatų gynybos veiksmÄ ;

4) apeliantas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , tačiau jis dėl 2018-07-23 įvykio jau ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir dėl to labai gailisi. 2.4. nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė iÅ¡samaus ir visapusiÅ¡ko įrodymų vertinimo taisyklę, dėl to, pagal faktinesbylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino BK 37 straipsnio nuostatas. Skunde pažymima, kad vertinant apelianto A. S. padarytÄ veikÄ pagal jos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ , ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, bÅ«tų tikslinga jį už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausme.

Dėl paskirtos bausmės pažeidžiant BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas 2.5. Apeliacinės instancijos teismui nematant pagrindo atleisti apeliantÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl jo padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, apeliaciniame skunde praÅ¡oma įvertinti apeliantui paskirtos bausmės klausimÄ . Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai, paskirdami apeliantui 48 MGL (2400,00 Eur) dydžio baudÄ , parinko per griežtÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ sankcijos rūšį, t. y. tokiu bÅ«du netinkamai taikė BK 41, 54 straipsniuose reglamentuotas bausmės skyrimo taisykles. 2.6.

Å ioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai neanalizavo aplinkybių, kurios faktiÅ¡kai susijusios ir su tinkamu apeliantui skirtinos bausmės individualizavimu. Nuosprendyje teismas įvertino tik dalį apeliantÄ teigiamai charakterizuojančių duomenų, pavyzdžiui, kad jis teisiamas už padarytÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikalto bÅ«damas neteistas, yra dirbantis, proceso metu pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apelianto manymu, Å¡ių duomenų visuma neleidžia įtikinamai pripažinti, kad teismo paskirta 48 MGL (2 400,00 Eur) dydžio bauda yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka bausmės paskirtį bei tikslus (BK 41 straipsnis). 2.7.

Prokuroras prašė apeliantui skirti Å¡velnesnę sankcijÄ , kuri nėra susijusi su finansinėmis iÅ¡laidomis, – vieÅ¡uosius darbus (BK 46 straipsnis). Apeliantas su tokia prokuroro pozicija sutiko ir papildomai paaiÅ¡kino, kad jis dirba Norvegijoje, tačiau Å¡iuo metu, svečiuodamasis pas motinÄ Lietuvoje, neturi galimybės atlyginti piniginę baudÄ . Taigi Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo detaliau įvertinti faktinės situacijos specifikÄ (ypač kalbant apie apelianto ekonominę padėtį), taip pat turėjo atsižvelgti į kaltinimo ir į gynybos pusių sutampančiÄ pozicijÄ dėl su finansinėmis iÅ¡laidomis nesusijusios bausmės skyrimo bei nuosprendyje motyvuotai pasisakyti (sutikti arba paneigti), ar viešųjų darbų paskyrimas bÅ«tų pakankamai efektyvi priemonė įgyvendinant bausmės tikslus.

To nepadarydamas teismas pažeidė baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo nuostatas. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio 2.8. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ dalies tenkindamas V. D. civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ apelianto nukentėjusiajam priteisė nepagrįstai didelį – 500 Eur – neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika analogiÅ¡kose bylose, iÅ¡ kurios matyti, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). 2.9.

Pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį iÅ¡ esmės preziumavo iÅ¡ fakto, kad apeliantas tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė skausmÄ V. D.. Kita vertus, teismas tuojau pat pats ir paneigė, kad nukentėjusiajam tokiais veiksmai galėjo bÅ«ti sukelta rimta žala sveikatai: „Atsižvelgiant į tai, kad dėl pavartoto smurto nukentėjusysis nebuvo gydomas stacionariai ir ambulatoriÅ¡kai, nepatyrė jokių nepatogumų, nėra liekamųjų reiÅ¡kinių, kad ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti suma apima ir anksčiau ne kartÄ atliktus atsakovo neteisėtus veiksmus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas nesutinka su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiÅ¡kai“.

Esant tokiam nevienareikÅ¡miam vertinimui, taip pat įvertinant 2018-07-23 konflikto specifikÄ bei apeliaciniame skunde aptartas abejones (dėl smurto panaudojimo mechanizmo, padarinių, tyčios ir tikslo naudojant smurtÄ ir kt.), apeliantui nėra suprantamas teismo priteistos 500 Eur sumos pagrįstumas. Vertinant anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ , apelianto teigimu, tokia suma neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatų, taip pat sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų, taigi keistina.

3. Teismo posėdyje advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė iÅ¡ dalies sutiko su apeliacinio skundo argumentais.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , Å¡ios veikos nei pats nuteistasis, nei jo gynėjas neginčijo apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, apeliaciniu skundu nesutinkama tik dėl to, jog nebuvo taikytos BK 37 straipsnio nuostatos ir nuteistasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, todėl, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, Å¡iuo klausimu ir pasisako toliau.

6. Patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį ir įvertinusi visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį.

7. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalykÄ ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ , vietÄ ), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumÄ , kryptingumÄ , tikslus, motyvus).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

8. Kaip teisingai pažymėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

9. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai, ir nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo kategorijos bylose rodo, jog besitęsiantys asmenų konfliktai, kurių metu yra pavartotas smurtas, nebÅ«tinai sÄ lygoja padidintÄ nusikalstamos veikos pavojingumÄ , taip pat bÅ«tinumÄ bei tikslingumÄ kaltininkÄ už padarytÄ veikÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017 ir kt.).

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant ilgalaikiams konfliktiniams kaimynų santykiams, kuriuose jau daugiau nei deÅ¡imt metų yra nesutariama dėl bendro naudojimo žemės prie namo pasidalijimo, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumÄ , taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Å ios aplinkybės tampa svarbiomis teismui sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

10. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimÄ dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikÅ¡miu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. D. buvo sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-128-895/2019).

11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis po A. S. smūgio jam sudavimo kreipėsi į medikus, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018-08-09 Specialisto išvados Nr. G 1315/2018(03) (b. t. 1, b. l.

20) nustatyta, jog V. D. iÅ¡orinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Neurologinių simptomų, patvirtinančių galvos smegenų sukrėtimo diagnozę, apžiÅ«ros metu nenustatyta, neurologo konsultacijos duomenų nepateikta, todėl nėra pagrindo nustatyti V. D. sveikatos sutrikdymo mastÄ . Apklausiamas 2019-02-27 teisiamojo posėdžio metu ekspertas R. P. P. paaiÅ¡kino, jog „buvo atžymėta, kad jokių sužalojimų nėra. Nustatyti kÅ«no sužalojimo masto nebuvo galima, nes jokios neurologinės simptomatikos nebuvo.

Židininės simptomatikos irgi nebuvo, todėl ir nebuvo galima nustatyti kÅ«no sužalojimo masto. Po įvykio nukentėjusįjį greitosios medikas apžiÅ«rėjo, gydytojas, jokių simptomatikos požymių nebuvo“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ekspertas R. P. P. pažymėjo, jog skausmas, taip sudavus, yra subjektyvus vertinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo. Bet koks sužalojimas sukelia kažkokį skausmÄ ir tai yra subjektyvu, to iÅ¡matuoti negalima. Pasak eksperto, kiek skauda skruostas, niekas nepatikrins, dėl skruostikaulio, kaip Å¡iuo atveju, tai sÄ Å¾inės reikalas kaip sakyti.

Be abejo, ši žala – fizinio skausmo sukėlimas, yra reikšminga, tačiau, įvertinus tai, jog jokių sužalojimų (net elementarių sumušimui būdingų hematomų ar (ir) nubrozdinimų suduodant kumščiu) nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepatyrė, darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai nėra tokie dideli, jog kaltininkui negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

12. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių iÅ¡raiÅ¡kÄ konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rÅ«Å¡is, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikÅ¡mę iÅ¡vadai dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016).

13. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp A. S. ir jo artimųjų bei V. D. ir jo artimųjų, kaip minėta, jau ilgÄ laikÄ yra įtempti bei konfliktiÅ¡ki santykiai, Å¡ios aplinkybės neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nurodė, jog ne vienerius metus tarp Å¡eimų vyksta nesutarimai siekiant pasidalyti bendro naudojimo žemės sklypÄ . Be to, V. D. bei jo artimieji nuolat raÅ¡o skundus ir (ar) kviečia įvairių institucijų pareigÅ«nus dėl A.

S. bei jo artimųjų galbÅ«t daromų nusižengimų: nagrinėjamu atveju buvo iÅ¡kviesti (ne pirmÄ kartÄ ) aplinkos apsaugos pareigÅ«nai, iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, jog G. S. yra nubausta už Administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymÄ , t. y. savavaliÅ¡kÄ namo rekonstrukcijÄ neturint statybos leidimo, pastebėtina, jog statybos leidimui gauti bei namo rekonstrukcijai atlikti kaimynai D. nedavė sutikimo, G. S. buvo priversta kreiptis į teismÄ ir Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-05-14 sprendimu A.

S. motinai G. S. pripažinta teisė be atsakovo V. D. sÅ«naus A. D. sutikimo teikti dokumentus ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos pagal parengtÄ rekonstrukcijos projektÄ . IÅ¡ iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog kaimynų santykiai yra ypač konfliktiÅ¡ki.

14. Vertindamas tokias aplinkybes, turinčias įtakos subjektyviųjų A. S. padarytos veikos požymių vertinimui, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A. S. kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas dėl A. S. apkaltinamÄ jį nuosprendį, nustatė, kad jis aptariamo įvykio metu ir vietoje V. D. sudavė vienÄ smÅ«gį, taip sukeldamas fizinį skausmÄ , tačiau atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo žodiniai konfliktai, kurių metu pavartotas smurtas, tęsiasi jau daug metų, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡i A. S. veika, kuria buvo padaryta fizinė žala nukentėjusiojo sveikatai, neturėtų bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me.

15. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog A. S., tyčia suduodamas smÅ«gį ranka, suvokė pavojingÄ tokios veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokiems A. S. veiksmams didelę reikÅ¡mę turėjo tarp jo ir nukentėjusiojo įsivyravę konfliktiÅ¡ki santykiai. Taigi nustatytos A. S. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors A.

S. veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jo veikÄ mažareikÅ¡me. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad A. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiÅ¡kimÄ nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, bÅ«tų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas.

Todėl A. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteistos neturtinės žalos dydžio 16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš A. S. V. D. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu A. S. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

17. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieÅ¡kinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir iÅ¡teisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodyta, koks procesinis sprendimas turi bÅ«ti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesÄ , negali „nutylėti“ civilinio ieÅ¡kinio klausimo. Kasacinėje praktikoje, remiantis Konstitucinio Teismo 2006-08-08 nutarimu, yra nurodyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustačius teisinio reguliavimo spragÄ , jÄ galima užpildyti taikant teisę (be kita ko, naudojant teisės analogijÄ , taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukÅ¡tesnės galios teisės aktus, pirmiausia KonstitucijÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).

Taigi ir civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Taigi, remiantis Å¡iais kriterijais, kasacinėse nutartyse formuojama praktika, jog civilinio ieÅ¡kinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BPK 115 straipsnio 1 dalį, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016).

18. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

19. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

20. Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

21. Pabrėžtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

22. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , nesivadovavo analogiÅ¡kose bylose suformuota teismų praktika, iÅ¡ kurios matyti, kad panaÅ¡iose bylose priteisiamos kur kas mažesnės piniginės sumos nuo 150 iki 350 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017). Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y., kad A. S. smÅ«gio sudavimas V. D. buvo sÄ lygotas ilgalaikių tarp Å¡ių asmenų bei jų artimųjų susiklosčiusių konfliktiÅ¡kų santykių, į tai, jog ir V. D. bei jo artimieji nuolat A. S. bei jo artimiesiems kviečia įvairių institucijų pareigÅ«nus, raÅ¡o skundus, į tai, jog V. D. nebuvo padarytas joks sužalojimas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam V.

D. priteisė nepagrįstai didelį – 500 Eur – neturtinės žalos atlyginimÄ , kuris mažintinas iki 150 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, bÅ«tent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-03-14 nuosprendžio dalį dėl A.

S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019-03-14 nuosprendžio dalį, kuria V. D. iÅ¡ A. S. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 150 Eur.

Teisėjai Edita Lapinskienė Eduardas Maškevičius Remigijus Preikšaitis