2021-02-03 Nr. AB-2617-3-65-3-00327-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-72-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00327-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius, Utenos rajono savivaldybės taryba ir J. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja S. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Utenos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFR-38770)“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nuosavybės teise valdė 3,1252 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro ir nuosavybės teisės į ginčo sklypą įgijimą patvirtinančių dokumentų duomenimis, Žemės sklypas buvo suformuotas kaip vientisas žemės masyvas, jame nebuvo jokio visą Žemės sklypą išilgai kertančio kelio, kaip įsiterpusios naudmenos, Žemės sklypui nėra nustatyta kelio servitutų. Pareiškėjai nusprendus Žemės sklypą padalinti į du atskirus žemės sklypus, Administracija 2017 m. rugpjūčio 2 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (paslaugos Nr. ZSFP-38770) Nr. AR8-082 (toliau – ir Projekto rengimo reikalavimai).

Ginčijamu Sprendimu Administracija nederino pareiškėjos užsakymu parengto Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas), nurodžiusi, kad jis neatitinka Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nurodytos sąlygos, kad Projektas privalo atitikti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtinto Garnelių kaimo dalies ir Padbuožės kaimo dalies specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) sprendinius, pagal kuriuos, šiame plane numatytoms gatvėms formuoti turi būti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai).

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Administracija neturi teisės neatlygintinai apriboti nuosavybės teisės į Žemės sklypą. Pareiškėja pažymėjo, kad nėra jokio įstatymo, sandorio ar teismo sprendimo, kuriais jos asmenine nuosavybe valdomam Žemės sklypui būtų nustatytas kelio servitutas ar reikalavimas Žemės sklypo dalį, kurioje nustatomas servitutas, suformuoti atskiru žemės sklypu. Pasak pareiškėjos, Specialiojo plano sprendiniai dėl rekomenduojamo servituto neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio14 d. nutarimu patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 1.6, 2, 12 ir 14 punktų.

Specialusis planas buvo parengtas 2011–2017 metams, tačiau nuo jo patvirtinimo nebuvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl servituto nustatymo. Be to, teisės aktai nenustato reikalavimo servitutui reikalingą teritoriją suformuoti atskiru žemės sklypu, o Specialiojo plano sprendinys formuoti atskirą žemės sklypą turi rekomendacinį pobūdį. Teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad žemės sklypo planas rengiamas asmens, pateikusio prašymą nustatyti servitutą, lėšomis, todėl Administracija negali reikalauti, kad projektavimo darbai būtų vykdomi pareiškėjos lėšomis.

Dėl servituto nustatymo būtinybės sprendžia NŽT, todėl Administracija Projekto derinimo stadijoje negali reikalauti atlikti jokių projektavimo darbų, susijusių su servituto nustatymu. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra aiškiai nurodyta, dėl kokių priežasčių pareiškėjai keliamas imperatyvus reikalavimas išskirti teritorijas kelio servitutui nustatyti, jeigu pagal Specialiojo plano sprendinius numatytas kelias nėra susijęs su priėjimu prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, ir dėl kokių priežasčių Specialiojo plano sprendiniai negali būti įgyvendinti suderinus Projektą, jeigu atsiras realus Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas poreikis.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad ginčijamu Sprendimu Projektą pagrįstai atsisakyta derinti, kadangi nebuvo įvykdytas Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte suformuluotas reikalavimas. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, todėl jo sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams. Žemės sklypas patenka į Specialiojo plano taikymo teritoriją, todėl Projekto sprendiniai negali prieštarauti Specialiojo plano sprendiniams. Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje Specialiuoju planu suprojektuotos gatvės ir inžinieriniai tinklai. Specialiojo plano 11 lape nurodyta, kad siekiant racionalaus ir kompleksiško teritorijų įsisavinimo, būsimiems statytojams rekomenduojama kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms teritorijoms, o suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas rekomenduojama formuoti atskirais sklypais. Kadangi dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo nuo 2014 metų atskirų sklypų detalieji planai neberengiami, Specialiojo plano susisiekimo sprendiniai turi būti sprendžiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės) nustatyta, kad esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti arba būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai ir (arba) siūlomos nustatyti specialiosios žemės ir miško sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad Specialusis planas yra norminis teisės aktas, remiantis Projektų rengimo taisyklių 46 punktu, Specialiojo plano rekomendacija – suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais – įgyja privalomąjį pobūdį. Administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, tokie suvaržymai yra proporcinga konstituciškai pagrįsta priemonė, taikoma derinant viešuosius ir privačius interesus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 7 d. sprendimu (sprendime nurodyta jo data – 2018 m. birželio 7 d. laikytina rašymo apsirikimu) tenkino pareiškėjos S. L. skundą – panaikino Administracijos sprendimą ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo administracijos 22,50 Eur žyminio mokesčio bei 1 009,69 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: pareiškėja 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių, prašė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; NŽT Utenos skyrius 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 41FPĮ-87-(14.41.124.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti Žemės sklypą – jį padalinti į du ar daugiau žemės sklypų; Administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus, kurių 5 dalies 5 punkte nustatė, kad rengiamame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms turi būti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai); pareiškėjos užsakymu uždaroji akcinės bendrovė (toliau – ir UAB) „Ignalinos projektai“ parengė Projektą, kuriuo Žemės sklypas pertvarkomas jame suformuojant du žemės sklypus – 0,2988 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,8264 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), abiejų sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; Administracija 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (3.10)S-2241 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo (paslaugos Nr. ZSFP-38770)“ UAB „Ignalinos projektai“ parengto Projekto nederino, nurodydama, kad rengiant Projektą nebuvo laikomasi Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo.

7. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad teritorijai, į kurią patenka Žemės sklypas, taikomas Utenos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas) bei Utenos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtintas Garnelių kaimo dalies ir Padbuožės kaimo dalies specialusis planas. UAB „Ignalinos projektai“ parengto Projekto Aiškinamajame rašte nurodyta, kad, pagal Bendrojo plano sprendinius, Žemės sklypas patenka į indeksu 3/K pažymėtą tvarkymo zoną, kurios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys yra miškų ūkio žemė ir kitos paskirties žemės, taip pat į perspektyvių gyvenamųjų vietovių įtakos zoną, kurioje galimas pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas;

žemės naudojimo būdai – urbanizuotų ir kitai paskirčiai naudotinų teritorijų plėtra; miesto įtakos ekstensyvios plėtros teritorija; taikomas funkcinis prioritetas – ekstensyvi (dispersiška) urbanizacija; funkcinės zonos tipas – urbanizuotos ir numatomos urbanizuoti teritorijos. Pagal Specialiojo plano sprendinius Žemės sklypas patenka į vienbučių gyvenamųjų namų statytos teritoriją G1-2 ir infrastruktūros teritoriją I2; Žemės sklypo šiaurinėje ir pietinėje dalyse numatomos D1 kategorijos gatvės, ties kuriomis planuojami inžinieriniai dujotiekio, vandentiekio, elektros, nuotekų ir ryšių tinklai, o sklypo rytinėje dalyje – D2 kategorijos gatvė, skirta sujungti aukščiau nurodytas gatves.

Pagal Specialiojo plano rengimo metu galiojusį Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. TS-373 patvirtintą Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, Žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojasi su keliu Nr. SU-34 per (duomenys neskelbtini), o pietinėje dalyje – su keliu Nr. 35 (duomenys neskelbtini). Šie keliai, kaip vietinės reikšmės viešieji keliai, nurodyti ir nuo 2017 m. gegužės 31 d. galiojančiame Utenos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-159 patvirtintame Utenos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo specialiame plane (Teisės aktų registre paskelbtas 2017 m. gegužės 30 d., Nr. 9134).

Projekto dalyje „Projekto sprendiniai“ nurodyta, kad, pareiškėjai nesutinkant, Specialiajame plane numatytai D2 kategorijos gatvei ir prie Pušyno bei Garnelių gatvių atskiri žemės sklypai ir servitutai juose nebus formuojami. Pagal Specialiojo plano sprendinius, išdėstytus dalyje „1.3.1 Architektūrinė-urbanistinė dalis“, teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas, planuojama pastatyti 2 772 gyventojams skirtą 1031 būstą, statyti bendro apie 231 tūkst. m2 ploto 1–3 aukštų pastatus, tarp jų – ir 89 tūkst. m2 ploto vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų.

Šioje Specialiojo plano dalyje yra suformuluotas sprendinys, nustatantis, kad siekiant racionalaus ir kompleksiško teritorijų įsisavinimo, rekomenduojama būsimiesiems statytojams kooperuotis ir detaliuosius planus rengti didesnėms 5–30 ha ploto teritorijoms, suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais.

8. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 7 dalimi, 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 242, 246 ir 247 punktais, Projektų rengimo taisyklių 2 punktu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Projektas nėra detalusis planas, todėl Specialiojo plano sprendinys, nustatantis, jog „Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ rengiamam Žemės sklypo Projektui netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog privalomi yra Specialiojo plano sprendiniai, suformuluoti įsakmaus pobūdžio, o ne rekomendacinėmis nuostatomis. Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra sprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas. Utenos rajono savivaldybė, ketindama Garnelių ir Padbuožių kaimų teritorijoje įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius, privalės Žemės įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo iš privačios žemės savininkų. Pagal Projekto sprendinius Žemės sklypą pertvarkius į du naujus žemės sklypus, Utenos rajono savivaldybei neatsirastų kliūčių Žemės įstatymo nustatyta tvarka ateityje paimti žemę visuomenės poreikiams iš Žemės sklypo bendraturčių.

9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčijamas Administracijos Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra naikintinas.

10. Konstatavęs, kad Specialiojo plano sprendinys „Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ netaikomas parengtam Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo pradėti šios norminio administracinio akto dalies teisėtumo tyrimą.

11. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisė pareiškėjai iš Administracijos 22,50 Eur žyminio mokesčio ir 1 009,69 Eur atstovavimo išlaidų.

III. 12. Atsakovas Utenos rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

13. Administracija palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Administracijos teigimu, atsižvelgiant į Specialiajame plane suplanuotas gatves ir inžinerinių tinklų koridorių zonas, vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 46 punkte įtvirtintu principu, kad esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti ir būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai, Administracijos reikalavimas Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms ir inžinieriniams tinklams nustatyti servitutą (-us) vertintinas kaip pagrįstas ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

14. Pareiškėja S. L. atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinį skundą prašo atmesti, taip pat prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėja pažymi, kad Projektų rengimo taisyklių 4 punkte nėra įtvirtinti jokie reikalavimai rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, jame tik įvardijama, kokie veiksmai gali būti atliekami. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad tai nėra imperatyvi teisės norma, todėl jos negalima aiškinti taip, kad kiekvieną kartą rengiant projektą turi būti atliekami visi šioje normoje nurodyti veiksmai. Specialiojo plano sprendiniai taip pat nenustato reikalavimo teritorijoje, kurioje numatytos gatvės ir inžineriniai tinklai, projektuoti servitutus, todėl to negali būti reikalaujama daryti ir Projekte. Be to, Specialiajame plane numatytos gatvės ir inžineriniai tinklai yra dar tik planuojami, savivaldybės biudžete nėra numatytos lėšos šiems Specialiojo plano sprendiniams įgyvendinti, nėra pradėti rengti detalieji planai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Ginčas šioje byloje kilo ginčas dėl vietos savivaldybės administracijos sprendimo nederinti parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, o konkrečiai dėl Savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (3.10)S-2241 dėl UAB „Ignalinos projektai“ parengto ginčo sklypo Projekto nederinimo. Atsakovas priimtą Sprendimą grindė Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Specialiojo plano sprendiniais, Taisyklių 2 punktu, 46 punkto antrąja pastraipa, Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punktu ir aplinkybe, kad rengiant Projektą buvo nesilaikyta Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo.

17. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 3-101)S-2241, kaip individualų administracinį aktą, nepagrįstą faktiniais duomenimis ir teisės normomis, panaikino.

18. Administracija apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, atsižvelgiant į Specialiajame plane suplanuotas gatves ir inžinerinių tinklų koridorių zonas, vadovaujantis Projektų rengimo taisyklių 46 punkte įtvirtintu principu, kad esamiems inžinieriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti ir būsimiems tiesti ir eksploatuoti projektuojami servitutai, o Administracijos reikalavimas Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms ir inžinieriniams tinklams nustatyti servitutą (-us) vertintinas kaip pagrįstas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. L. 2017 m. liepos 20 d. kreipėsi į NŽT Utenos skyrių prašymu organizuoti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; prašymui suteiktas Nr. 41Fp-1791; prašyme pareiškėja nurodė, kad ji siekia ginčo sklypą atidalinti į tris sklypus. NŽT Utenos skyrius 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 41FPĮ-87-(14.41.124.) nusprendė pradėti rengti S. L. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas yra pertvarkyti ginčo sklypą – jį padalinti į du ar daugiau žemės sklypų. Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir statybos skyrius, atsakydamas į NŽT Utenos skyriaus prašymą, 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengė Projekto rengimo reikalavimus, kurių 5 dalies 5 punkte nustatė, kad rengiamame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms turi būti suformuotas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai). Buvo parengtas Projektas, numatantis, kad ginčo sklypas pertvarkomas, jame suformuojant du žemės sklypus: 0,2988 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 2,8264 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini); abiejų sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ginčijamu Sprendimu Administracija nederino pareiškėjos užsakymu parengto Projekto.

22. Žemės sklypai yra pertvarkomi remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – ir Projektų rengimo taisyklės). Projektų rengimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad parengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai turi būti suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais Teritorijų planavimo dokumentų registre.

23. Apeliaciniame skunde teigiama, kad remiantis Projektų rengimo taisyklių 46 punktu Specialiojo plano rekomendacija – suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas formuoti atskirais sklypais – įgyja privalomąjį pobūdį. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta Specialiojo plano rekomendacija negali būti traktuojama kaip privalomojo pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad privalomi yra Specialiojo plano sprendiniai, suformuluoti įsakmaus pobūdžio, o ne rekomendacinės nuostatos.

24. Teritorijai, į kurią patenka ginčo sklypas, taikomi Tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. TS-277 patvirtintas Utenos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) ir Tarybos 2012 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. TS-397 patvirtintas Garnelių kaimo dalies ir Padbuožės kaimo dalies specialusis planas. Savivaldybės administracija išduotų Projekto rengimo reikalavimų 5 dalies 5 punkte nustatė reikalavimą, nustatantį, kad Specialiojo plano sprendiniuose numatytoms gatvėms rengiamame Projekte turi būti formuojamas (-i) atskiras (-i) sklypas (-ai) ir nustatytas (-i) servitutas (-ai). Projekto dalyje „Projekto sprendiniai“ nurodyta, kad, S. L. nesutinkant, žemės sklypas Specialiajame plane numatytai D2 kategorijos gatvei ir prie (duomenys neskelbtini) gatvių atskiri žemės sklypai ir servitutai juose nebus formuojami.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

26. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 242 punktas detalųjį planą priskiria kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, rengiamiems vietovės lygmeniu. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nurodyta, kad detalieji planai rengiami savivaldybių ar savivaldybių dalių, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytose urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kai numatomas teritorijos vystymas ir (ar) keičiamas teritorijos naudojimo reglamentas, o 247 punkte – kad detaliųjų planų objektais yra esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai ir esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 246 punkte nustatyta išimtis, jog detalieji planai nerengiami Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, tarp jų – ir neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose, vadovaujantis bendraisiais planais ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, pagal poreikį rengiami žemėtvarkos planavimo dokumentai – specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai arba žemės valdos projektai (1 punktas). Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir Taisyklių 2 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 7 dalimi, 46 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 242, 246 ir 247 punktais, Projektų rengimo taisyklių 2 punktų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Projektas nėra detalusis planas, todėl Specialiojo plano sprendinys, nustatantis, jog „Suplanuotų gatvių ir inžinierinių tinklų koridorių zonas, rengiant detaliuosius planus, rekomenduojama formuoti atskirais sklypais“ rengiamam Žemės sklypo Projektui netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog privalomi yra Specialiojo plano sprendiniai, suformuluoti įsakmaus pobūdžio, o ne rekomendacinės nuostatos. Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra sprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimas.

28. Savivaldybės administracija manė, jog ginčo sklype nauji žemės sklypai turi būti suformuoti prie esančių kelių Nr. SU-34 per (duomenys neskelbtini) bei Nr. SU-35 (duomenys neskelbtini) bei nurodytus kelius (gatves) jungiančiai planuojamai D2 kategorijos gatvei ir prie jų numatytų inžinierinių tinklų koridoriams bei šiuose sklypuose nustatyti servitutai. Savivaldybės vertinimu, teritorijos, pažymėtos „E“, „F“ ir „C“ raidėmis, turi būti suformuotos kaip atskiri žemės sklypai ir juose turi būti nustatyti servitutai, taip suformuoti žemės sklypai leistų ateityje užtikrinti Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimą, kadangi šiuos sklypus Utenos rajono savivaldybė turėtų galimybę nupirkti iš ginčo sklypo savininkų Specialiajame plane numatytoms gatvėms ir inžinieriniams įrenginiams tiesti. Tačiau ši atsakovo pozicija neįtikino nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo, nes Utenos rajono savivaldybė, ketindama Garnelių ir Padbuožių kaimų teritorijoje įgyvendinti Specialiojo plano sprendinius, privalėtų Žemės įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl visuomenės poreikiams tenkinti reikalingų žemės sklypų paėmimo iš privačios žemės savininkų, tarp jų – ir iš ginčo žemės sklypo bendraturčių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal Projekto sprendinius ginčo sklypą pertvarkius į du naujus žemės sklypus, Utenos rajono savivaldybei neatsirastų kliūčių Žemės įstatymo nustatyta tvarka ateityje paimti žemę visuomenės poreikiams iš ginčo sklypo bendraturčių.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčijamo Sprendimo neteisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Utenos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė