2021-11-03 Nr. AB-23255-3-62-3-01431-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-788-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01431-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 70, ankštomis sąlygomis, todėl leistina ploto norma buvo pažeista.

3. Pareiškėjas teigė, kad d nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų vykdymas. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Naudojantis sanitariniais įrenginiais, neužtikrinamas privatumas. Kameroje buvo tik viena kėdė, o lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė užėmė didžiąją dalį kameros ploto, šios sąlygos trukdė ramiai pailsėti, išsimiegoti. Dėl didelio suimtųjų kiekio teko valgyti atšalusį maistą, nes prie stalo neužtekdavo vietos visiems asmenims. Kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint išsikviesti pareigūną, tenka daužyti į duris. Paaiškino, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, suoliukų, sienos pažaliavusios nuo pelėsio, jie nebuvo valomi ir laistomi, buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto. Kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo. Drabužius plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sąskaitoje turėdavo pinigų, drabužius savarankiškai skalbė pats, o sąlygų džiovinti nebuvo. Kameroje trūko veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Kameroje buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas paduodamas pro duris į kamerą, nėra sveriamas, todėl neatitiko nustatyto kiekio, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Taip pat pažymėjo, kad buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, kadangi kiti suimtieji ir nuteistieji rūkė. Nurodė, kad yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl turėjo būti laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, tačiau izoliacija buvo neužtikrinta vedant pareiškėją pas gydytoją, į pasivaikščiojimą, laikant jį laikinojo sulaikymo kameroje. Skundėsi, jog kirpėjo teikiamos paslaugos buvo nekokybiškos, pareiškėjas negalėjo apsikirpti taip, kaip norėjo, taip pat negalėjo gauti reikiamų medikamentų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, kurią sudarė neigiami dvasiniai išgyvenimai, stresas, orumo pažeminimas.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjui visą kalinimo laikotarpį teko nuo 4,75 kv. m iki 9,5 kv. m ploto, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą.

7. Šiaulių TI pažymėjo, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Pareiškėjo kameroje buvo įrengtas suolelis, skirtas sėdėti dviem asmenims, taip pat kėdė, todėl vietos sėdėjimui pakako. Kameroje taip pat buvo lentynėlė higienos reikmenims ir veidrodis. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos oro temperatūros žiemos metu yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas pavasarį. Pareiškėjas nėra skundęsis Šiaulių TI administracijai dėl netinkamos kameros techninės būklės. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas, kamerose įrengtas ir dirbtinis apšvietimas, kuris kompensuoja galimą šviesos trūkumą.

8. Šiaulių TI paaiškino, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala.

9. Šiaulių TI nurodė, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-149 nerūkantiems suimtiesiems nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o rūkantiems – vienos valandos. Taigi, nerūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) nustatyta viena valanda ilgesnė pasivaikščiojimo trukmė, užtikrinant minimalią teisės aktuose nustatytą trukmę rūkantiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Dėl sąlygų asmens higienai Šiaulių TI nurodė, kad Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kameroje ir tik vieno karto maudytis į dušus nuvedimo nepagrįstos.

10. Šiaulių TI akcentavo, kad pagrindinės užimtumo formos yra socialinis ir teisinis švietimas, suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas, pagalba sprendžiant suimtųjų problemas, kultūros ir sporto renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui, įtraukiami į įstaigos metinius bei Resocializacijos skyriaus pusmečių planus, informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo renginius iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Šiaulių TI veikia biblioteka, vykdomos įvairios programos. Tačiau pareiškėjo kalinimo laikotarpiu užsiėmimai nevykdyti dėl Lietuvoje paskelbto karantino. Tuo pačiu pagrindu nuo 2020 m. kovo 20 d. buvo neteikiamos ir kirpėjo paslaugos.

11. Šiaulių TI pažymėjo, kad dušuose tiekiamas karštas vanduo, dušu galima pasinaudoti kartą per savaitę, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Dušai atskirti pertvaromis. Kiekvienoje kameroje yra ir šalto vandens čiaupas, todėl sudaryta galimybė palaikyti asmeninę higieną kasdien.

12. Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Šiaulių TI nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių TI maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Asmenys maitinami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šiaulių TI laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.

13. Šiaulių TI pabrėžė, kad pareiškėjas buvo laikomas atskirai nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), kadangi yra buvęs valstybės tarnautojas. Pas gydytoją, advokatą ir kitur pareiškėjas buvo vedamas lydint pareigūnui, todėl kontaktas su kitais asmenimis buvo neįmanomas, o pareiškėjo saugumas užtikrintas.

14. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių asmenys nesinaudoja jiems teikiama paslauga. Nemokių asmenų rūbai skalbiami pagal nusistovėjusią tvarką, kartą per tris mėnesius išduodami skalbimo milteliai, mokiems asmenims sudaryta galimybė įsigyti skalbimo priemonių Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje, taip pat asmenys gali nešvarius drabužius perduoti išskalbti artimiesiems. Pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, neturi teisinio pagrindo. Iš asmeninės sąskaitos Nr. 427 matyti, kad pareiškėjas patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprūpinamas pagal jo kalinimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

15. Šiaulių TI laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, todėl pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą patenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu. Įvertinęs bylos medžiagą (duomenis apie kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), teismas konstatavo, kad pareiškėjui mažiausiai teko 4,75 kv. m kameros ploto, todėl Įsakyme nustatyta norma (3,6 kv. m) nebuvo pažeista.

18. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų vykdymas, negalėjo užsiimti turininga laisvalaikio veikla, teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu dalyvauti kokioje nors reabilitacijos programoje, be to, Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas šioje byloje nėra kvestionuojamas, renginių ir aktyvaus užimtumo programų vykdymas Šiaulių TI buvo uždraustas, siekiant užtikrinti kuo mažesnį kontaktą tarp suimtųjų (nuteistųjų). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę, teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) nuostatomis (18 p., 44 p.). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas pats patvirtino, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše. Teismas pažymėjo, kad karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nurodytais aspektais.

20. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo kameroje buvo laikomas tik su dar vienu asmeniu, o iš pateiktų nuotraukų matyti, kad pareiškėjo kameroje buvo įrengtos trys sėdimosios vietos prie stalo, atmetė pareiškėjo argumentus dėl vietos pavalgyti trūkumo.

21. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrinamas jo privatumas, teismas nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų duše įrengimo, tačiau iš byloje esančių nuotraukų teismas nustatė, kad Šiaulių TI dušai atskirti pertvaromis. Teismas atkreipė dėmesį, kad toks dušų įrengimas pakankamai užtikrina besimaudančių asmenų privatumą, taip pat yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Teismas pažymėjo, kad iš kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukų matyti, kad tualetas yra atskirtas sienelėmis ir neperregima užuolaida, tualete įrengta kriauklė ir lentynėlė higienos priemonėms, taip pat veidrodis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu.

22. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) 2 bei 14.4. punktais ir nurodė, kad teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tačiau teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, akcentavo, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė argumentų dėl realiai padarytos žalos, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas atmetė.

23. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 104 punktu, TIĮET 21 punktu. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 6 d. Šiaulių TI direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-149 suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo trukmė (nerūkantiems – dviejų valandų), o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka, bet ne trumpiau, kaip vieną valandą per parą, o pareiškėjas neneigė, kad jam buvo suteikiamas bent vienos valandos pasivaikščiojimas.

24. Teismas pažymėjo, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 18.6. punktą, suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose turi pareigą tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (kamerą) ir pasivaikščiojimo vietas, todėl pareiškėjo argumentai dėl nešvaros ir netvarkos pasivaikščiojimo kiemuose laikytini nepagrįstais. Tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė ir nuo paties pareiškėjo valios. Be to, pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias realias neigiamas pasekmes jam galėjo sukelti netinkamas pasivaikščiojimo kiemų įrengimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo abstraktūs ir deklaratyvūs argumentai, kuriais jis tik konstatuoja, jo nuomone, netinkamą pasivaikščiojimo kiemų įrengimą, nelaikytini pakankamais visų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui.

25. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su higienos normų pažeidimais (kameroje neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kamera neremontuota, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, veisėsi buitiniai kenkėjai), teismas vadovavosi HN 134:2015 nuostatomis (12 p., 14 p., 16 p., 17 p., 20 p., 39 p.), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktu (patikrinimas atliktas 2020 m. sausio 23 d.) ir kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nuotraukomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių kitų duomenų apie oro temperatūros, drėgmės ir dirbtinio apšvietimo atitiktį teisės aktų reikalavimams bei buitinių kenkėjų naikinimą ginčo laikotarpiu, todėl būtent Šiaulių TI turi pareigą laikytis nuteistųjų ir suimtųjų kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai. Nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių šioje dalyje, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjui galėjo būti neužtikrinama tinkama gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, drėgmė, apšvietimas, buitinių kenkėjų kontrolė, kas neatitinka HN 134:2015 14, 16 ir 20 punktų reikalavimų.

26. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduodamas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, negaudavo higienos priemonių, teismas vadovavosi HN 134:2015 41–43 punktais, Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Nacionalinės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais (patikrinimai atlikti 2020 m. sausio 10 d. ir 2020 m. vasario 12 d.). Teismas padarė išvadą, kad patikrinimų rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių ir patalynės būklės, o iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninės sąskaitos matosi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvimo laikotarpiu patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprūpintas tinkamai. Atsižvelgęs į tai, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nurodytu aspektu.

27. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 40 punktu, Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintu Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1/01-162 bei 2019 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1/01-209 patvirtintais Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašais, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo teiginius, kad Šiaulių TI asmeninius drabužius plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis sąskaitoje turėdavo pinigų, todėl drabužius savarankiškai skalbėsi pats, o sąlygų juos džiovinti nebuvo, atmetė.

28. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad Šiaulių TI dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimais. Teismas pažymėjo, kad minėti patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo kalinimo laikotarpiu, tačiau teismas jais vadovavosi, konstatuodamas kad atsakovas iš esmės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių suimtųjų maitinimą, reikalavimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė, kur, kada tiksliai, koks būtent maistas jam buvo patiektas netinkamai, o tik deklaratyviai konstatavo abstrakčią aplinkybę, kad buvo maitinamas netinkamai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tokie pareiškėjo teiginiai nelaikytini pakankamais, kad skundo dalis šiuo aspektu galėtų būti laikoma pagrįsta.

29. Teismas nurodė, kad pareiškėjas aplinkybes, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, išdėstė visiškai abstrakčiai, vien cituodamas teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką, nepaaiškindamas, koks konkretus asmuo rūkė jo gyvenamojoje patalpoje, nenurodydamas, kokias konkrečias pasekmes jam tai sukėlė, nepaaiškindamas, kada ir kokiu būdu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl šios aplinkybės. Teismas pabrėžė, kad pagal Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 1/01-138 rūkymas kamerose yra draudžiamas, o byloje nėra jokių duomenų, kad su pareiškėju kalėję asmenys šio reikalavimo nesilaikė. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas buvo išreiškęs Šiaulių TI administracijai prašymą atskirti jį nuo rūkančių asmenų, todėl atsakovas negalėjo žinoti apie pareiškėjo netenkinančią padėtį ir, atitinkamai, apginti jo interesų.

30. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatuotina, kad pripažintas Šiaulių TI pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą.

III. 31. Pareiškėjas D. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjui kameroje tekusį plotą, nes neįvertino baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto.

32.2. Šiaulių TI jam nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog dėl COVID-19 įvesto karantino Šiaulių TI administracija negalėjo organizuoti jokios veiklos, yra nepagrįsta.

32.3. Per 13 parų Šiaulių TI jam buvo leista apsiprausti po šiltu dušu tik vieną kartą. Pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, jam nebuvo leista apsiprausti po šiltu vandeniu, kaip tai numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punkte.

32.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo, be to, kameroje Nr. 70 nebuvo veidrodžio, lentynėlės ir kitų įrenginių.

32.5. Pareiškėjui buvo suteikiamas tik vienos valandos pasivaikščiojimas, o likusias 23 val. jis turėjo praleisti kameroje.

32.6. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su pareiškėjo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, izoliacija.

32.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, neobjektyvus ir šališkas.

32.8. Pareiškėjas Šiaulių TI orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškus dvasinės kančias, išgyvenimus, buvo laikomas ilgą laiko tarpą, todėl, vadovaujantis sąžiningumo ir teisingumo principais, būtu sąžininga priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas pabrėžia, kad neturtinė žala – tai subjektyvūs asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali vertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą, ar ne. Kitas asmuo, ar teismas, negali įteigti asmeniui, kas jis neturtinės žalos negalėjo patirti.

33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

34. Atsakovo atstovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pareiškėjui tekusio kameros ploto ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismui pateikė tiek sanitarinių mazgų kamerose lentelę Nr. 62/08-145, tiek p

35. ažymą apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą Nr. 62/08-265, taigi, teismas turėjo galimybę įvertinti ir įvertino kamerose esančių įrenginių užimamą plotą.

36. Atsakovo atstovas pakartoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjo privatumo užtikrinimo ir papildomai pažymi, kad toje pusėje, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas, sienoje išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kameroje užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

37. Atsakovo atstovas pažymi, kad Šiaulių TI laikėsi teisės aktuose numatyto reikalavimo leisti pareiškėjui dušu pasinaudoti kartą per savaitę. Atsakovo atstovas nurodo, kad 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojo Vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad, esant poreikiui, atvykę asmenys higieniškai švarinami, jiems suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai ir kt. Taigi, pareiškėjas galėjo išreikšti poreikį pasinaudoti dušu.

38. Atsakovo atstovas nurodo, kad, atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo, Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais) teisėtas bei pagrįstas, o jame numatytos priemonės bei draudimai, siekiant kiek įmanoma užtikrinti saugią aplinką, yra proporcingi. Šiaulių TI, siekdamas užtikrinti tinkamą socialini užimtumą bei tinkamą kalinamų asmenų resocializaciją, teisėtai bendradarbiauja su kitomis įstaigomis, bendruomenėmis ir t. t., bei su jais sudaro bendradarbiavimo sutartis. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas nurodo, jog jam buvo užtikrintas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore.

39. Pasisakydamas dėl pareiškėjo izoliavimo, atsakovo atstovas nurodo, kad Šiaulių TI esančios kameros yra uždaro tipo, todėl iš jų Šiaulių TI laikomi asmenys gali išeiti tik lydimi pareigūno (pas medikus, einant paskambinti, pasivaikščioti ir t. t.)., taigi, kontaktas su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) realiai neįmanomas. Be to, Saugumo valdymo skyriaus priežiūros jaunesniųjų specialistų pareigybės aprašyme nustatyta pareiga vedant suimtuosius (nuteistuosius) pasivaikščioti, pas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus, advokatus, tyrėjus ir t. t. užtikrinti izoliavimo reikalavimus tarp vedamų ir kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Jokių duomenų, jog šios funkcijos nevykdomos ar vykdomos netinkamai, įstaigoje nėra. Be to, pareiškėjas su skundais dėl netinkamo izoliavimo į įstaigos administraciją nesikreipė, netinkamo izoliavimo pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė, kada ir kaip konkrečiai buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos, nenurodė, kokia žala dėl to jam konkrečiai kilo.

40. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, bei, įvertinęs pažeidimus, pripažino pažeistas pareiškėjo teises, o prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui D. V. iš Lietuvos valstybės už kalinimą Šiaulių TI teisės aktų neatitinkančios sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 23 d.

42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad vertintu laikotarpiu atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų (buvo pažeisti HN 134:2015 14, 16 ir 20 p.), tačiau reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmetė.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjui kameroje tekusį plotą, nes neįvertino baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto; Šiaulių TI jam nebuvo vykdoma jokia socialinė reabilitacija; per 13 parų Šiaulių TI jam buvo leista apsiprausti po šiltu dušu tik vieną kartą. Pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, jam nebuvo leista apsiprausti po šiltu vandeniu, kaip tai numatyta Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punkte; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo privatumo pažeidimo, be to, kameroje Nr. 70 nebuvo veidrodžio, lentynėlės ir kitų įrenginių; pareiškėjui buvo suteikiamas tik vienos valandos pasivaikščiojimas, o likusias 23 val. jis turėjo praleisti kameroje.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, izoliacija.

45. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su jam tekusiu kameros ploto ir laikosi pozicijos, kad baldų ir sanitarinio mazgo plotas turėjo būti išskaičiuoti iš kameros ploto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Mursič prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas patalpos plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, tačiau ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus teisės pažeidimus. Bylos medžiaga (b. l.

41) patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 4,75 kv. m iki 9,5 kv. m ploto, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose esančiais sanitariniais mazgais.

48. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nekonstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018; 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).

49. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos (Šiaulių TI San. mazgų zonų kamerų lentelės Nr. 62/08-145; b. l. 46) matyti, jog kameroje Nr. 70, kurioje visą ginčo laikotarpį buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto atskirtas OSB plokšte, kurios aukštis 1,82 m, įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas nepermatoma užuolaida. Pateikta kameros, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotrauka (b. l. 111) patvirtina, jog įėjimas į sanitarinį mazgą atitvertas nepermatoma užuolaida. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2046-624/2020), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog analizuojamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo.

50. Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo užtikrinimas užimtumas. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnį socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo nuspręsta paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ nuo 2020 m. vasario 28 d. įstaigoje sustabdytas: asmenų (ne įstaigos darbuotojų) lankymasis, masiniai renginiai, asmenų, laikomų Šiaulių TI ir kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos ir be palydos, judėjimas, asmenų, laikomų Šiaulių TI trumpalaikės išvykos į namus, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai. Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu „Dėl Šiaulių TI direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. 1-69 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ pakeitimo“ buvo sustabdytas visų suimtųjų ir nuteistųjų užimtumo už kameros ribų priemonių vykdymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ypatingą situaciją, Šiaulių TI taikytos priemonės buvo pateisinamos, be to, atkreiptinas dėmesys, kad užimtumas buvo ribojamas tik už kameros ribų, o byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas teikė prašymus dėl užimtumo kameroje organizavimo.

51. Pareiškėjas teigė, kad kameroje nebuvo veidrodžio, lentynėlės ir kitų įrenginių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra pateikta fotonuotrauka (b. l. 111), iš kurios matyti, kad tiek veidrodis, tiek lentynėlė kameroje buvo, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmetami.

52. Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, kalinčiam asmeniui turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui per 13 parų vieną kartą buvo suteikta galimybė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI praleido mažiau nei 2 savaites, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, t. y. teisė nusiprausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo užtikrinta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

53. Pareiškėjas taip pat teigė, kad, atvykus į Šiaulių TI, jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti duše. Atsakydama į šį pareiškėjo argumentą, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punktą nuteistajam (suimtajam) atvykus į pataisos įstaigą (tardymo izoliatorių), be kita ko, atliekama jo medicininė apžiūra, esant poreikiui jis higieniškai švarinamas, jam suteikiama galimybė nusiprausti duše, dezinfekuojami jo rūbai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nurodytos nuostatos galima spręsti, kad, atvykus į Šiaulių TI, pareiškėjas turėjo nurodyti, jog jam būtina pasinaudoti dušu. Akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo, jog, atvykęs į Šiaulių TI, jis būtų prašęs pasinaudoti dušu ir Šiaulių TI administracija atsisakytų tai padaryti. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atstovas nepažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 4.4 punkto nuostatų.

54. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo skunde, apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į skundą bei į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimų, nurodytų šios nutarties 42 punkte, motyvuotai sprendė, kad pareiškėjo teisės minėtais aspektais nebuvo pažeistos, todėl pagrįstai nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nurodytais aspektais yra nepagrįsti.

55. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, nebuvo tinkamai izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, konstatuoja, kad nurodyta aplinkybe pareiškėjas grindė neturtinės žalos atsiradimą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo už galbūt netinkamą pareiškėjo izoliavimą Šiaulių TI.

56. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tokios žalos nustatymui ir įvertinimui kiekvienas pažeidimas gali turėti kumuliatyvinę reikšmę, todėl galutinę išvadą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų apimties, žalos padarymo ir jos atlyginimo būdo galima padaryti tik įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo netinkamo izoliavimo Šiaulių TI ginčo laikotarpiu kartu su jau pirmosios instancijos teismo nustatytais HN 134:2015 (14 p., 16 p., 20 p.) nuostatų pažeidimais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, naikinama ir ši administracinės bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kita pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista.

57. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimą pakeisti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo D. V. skundas tenkintas iš dalies panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė

Virginija Volskienė