Legislator Case Law & Legislation
be00a8f3-b8c5-4875-9719-c7072c3bc56e AI generated

be00a8f3-b8c5-4875-9719-c7072c3bc56e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number be00a8f3-b8c5-4875-9719-c7072c3bc56e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo A. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-2273-259/2010.

Legislator headnote

AI generated

be00a8f3-b8c5-4875-9719-c7072c3bc56e · Lietuvos apeliacinis teismas: atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-2273-259/2010.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                                 Â

         Civilinė byla Nr. 2-442/2011

                                                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorija 126.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės

ir Vyto Miliaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria patvirtinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Visoda“ kreditoriniai reikalavimai bankroto byloje Nr. B2-2273-259/2010.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Visoda“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“.

Bankroto administratorius pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti BUAB „Visoda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pagal administratoriaus pateiktÄ BUAB „Visoda“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä patvirtino 13 562 156,79 Lt kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų ir įkeitimu bei hipoteka užtikrintÄ Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt reikalavimÄ , susidedantį iÅ¡ skolos pagal kredito sutartį su atsakovu ir skolos pagal atsakovo laidavimÄ BUAB ,,AutolagÅ«na“ prievoles. Teismas taip pat patvirtino pirmÄ ja eile tenkintinÄ A. G. 5 335,71 Lt reikalavimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius A. G. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å¡ios teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt kreditorinis reikalavimas, iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės ir atsisakyti įtraukti šį kreditorių į finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Skunde teigiama, kad:

 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡io kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pažeis kitų kreditorių interesus bei kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ , nes Å¡is kreditorius įgis lemiamÄ balsÄ kreditorių susirinkimuose. Minimas kreditorinis reikalavimas taip pat yra užtikrintas ir laidavimu. Kiti kreditoriai tokios galimybės neturi, jų reikalavimų patenkinimas bus vykdomas tik iÅ¡ likusio įmonės turto. Net ir pripažinus, kad banko kreditorinis reikalavimas turėtų bÅ«ti patvirtintas, jis turėtų bÅ«ti mažinamas įkeisto turto verte.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad bankas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui kaip laiduotojui už            BUAB ,,AutolagÅ«na“ prievoles. Atsižvelgiant į tai, kad bankas galimai taip pat yra pareiÅ¡kęs reikalavimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ pagrindinio skolininko BUAB ,,AutolagÅ«na“, susidaro situacija, kai bankas reikalauja atlyginti skolÄ dvigubai.

Atsakovas BUAB „Visoda“ atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog hipoteka ir laidavimas – savarankiÅ¡ki prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dai, tačiau įstatymas nenumato draudimo kreditoriui realizuoti savo teises ir reikÅ¡ti reikalavimų tiek skolininkui, tiek laiduotojui. Apeliantas nepateikė duomenų, jog dalis skolos yra sumokėta ar iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ įkeisto turto, todėl nėra pagrindo mažinti kreditorinio reikalavimo dydžio ar atsisakyti jį patvirtinti.

Kreditorius Swedbank, AB atsiliepime praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog apeliantas nepateikė duomenų, jog kredito bei laidavimo sutartys yra negaliojančios. Nurodo, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek skolininkas, tiek laiduotojas kartu ar atskirai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pagal administratoriaus pateiktÄ sÄ raÅ¡Ä patvirtino BUAB „Visoda“ kreditoriaus įkeitimu bei hipoteka užtikrintÄ Swedbank, AB 12 832 452,49 Lt finansinį reikalavimÄ .

Apeliantas, kreditorius

A. G., nesutikdamas su šia teismo nutarties dalimi, teigia, kad kreditoriaus Swedbank, AB finansinio reikalavimas negalėjo būti patvirtintas, nes šis reikalavimas jau yra užtikrintas turto įkeitimu, hipoteka, o taip pat laidavimu. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai yra nepagrįsti (CPK 178 str.).

Kaip teisingai atsiliepime nurodė atsakovas BUAB „Visoda“, CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as: netesybos, įkeitimas (hipoteka), laidavimas, garantija, rankpinigiai ar kiti bÅ«dai, o sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti ne vienÄ , bet keletÄ minėtų

prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Vienas iš paminėtų būdų – įkeitimas (hipoteka)

yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo – įvykdymas įkeičiant kilnojamÄ jį (nekilnojamÄ jį) daiktÄ (CK 4.170 str. 1 d., 4.198 str. 1 d.). Å ios daiktinės teisės bÅ«dingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieÅ¡ kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto ir sekimas paskui įkeistÄ daiktÄ . Taigi, jeigu per įkeitimo (hipotekos) lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėjÄ ir praÅ¡ydamas, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų pinigų jam bÅ«tų pirmiau už kitus kreditorius ir visiÅ¡kai atlyginta, arba kad jam bÅ«tų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistÄ daiktÄ (CK 6.192 str. 1 d.). Tuo tarpu iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , kreditorius turi kreiptis į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Kitu prievolių užtikrinimo bÅ«du, laidavimo sutartimi, kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymÄ atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1, 2 d.). Kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas, nagrinėjamu atveju atsakovas BUAB „Visoda“, kaip solidarusis bendraskolis, vykdytų turimÄ solidariÄ jÄ prievolę, yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžio ir nesaistoma kreditoriaus galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimÄ iÅ¡ paties skolininko, nagrinėjamu

atveju - iš BUAB ,,Autolagūna“. Kai laiduotojas įvykdo prievolę, jam pereina visos kreditoriaus teisės

pagal Å¡iÄ prievolę (CK 6.83 str. 1 d.).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovo BUAB „Visoda“ ar BUAB ,,AutolagÅ«na“ skola, jos dalis kreditoriui Swedbank, AB yra sumokėta ar iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ įkeisto turto, jog kredito, laidavimo sutartys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis ar kad apeliantas jas ginčytų. Minėtų sutarčių teisėtumo klausimas nekeliamas ir atskirajame skunde. Vien apelianto nurodoma aplinkybė, jog patvirtinus nurodyto dydžio kreditorinį reikalavimÄ Å¡is kreditorius įgis lemiamÄ balsÄ kreditorių susirinkime, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti kreditorinį reikalavimÄ ar mažinti jo dydį įkeisto turto verte. Kiti apelianto nurodyti teiginiai taip pat nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 178 str.).

Vadovaudamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija atskirÄ jį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ teismo nutartį palieka nepakeistÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė      Â

                                                                                                                     Danutė

Milašienė

                                                                                                                       Vytas

Milius