Legislator Case Law & Legislation
bdffd3aa-cba1-4c22-ac7f-1e61e5016f45 AI generated

Lithuanian court dismisses tax appeal, upholding VAT and fine assessments based on unspent profit reserves.

Case Number bdffd3aa-cba1-4c22-ac7f-1e61e5016f45
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The Vilnius District Administrative Court dismissed the tax authority's appeal against the State Tax Inspectorate's decision to impose VAT and fines. The plaintiff argued that the tax administrator failed to properly assess facts regarding unspent profit reserves, citing a lack of evidence for specific transactions. The court rejected these claims, ruling that the tax authority correctly calculated liabilities based on available data and that the plaintiff failed to provide concrete evidence contradicting the assessments.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos mokescių administravimo įstatymas 10 str., 67 str., 72 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.: The court upheld tax assessments when the authority objectively evaluated evidence and the taxpayer failed to provide specific proof contradicting the calculated liabilities.

Keywords

AI generated
VAT liability assessment unspent profit reserves tax audit evidence administrative appeal dismissal tax fine imposition

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos mokescių administravimo įstatymas 10 str.
Lietuvos Respublikos mokescių administravimo įstatymas 67 str.
Lietuvos Respublikos mokescių administravimo įstatymas 72 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 85 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 86 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 87 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 88 str. 1 p.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 132 str.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1261-789/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04024-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 12.13.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, Rasa Ragulskytė-Markovienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Eugenija“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja UAB „Eugenija“ 2016-10-07 pateikė teismui skundÄ , kuriame prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-06-30 sprendimÄ Nr. 69-77 (toliau – ir VMI Sprendimas), panaikinti 2016-03-23 Å iaulių apskrities VMI sprendimÄ Nr. (44.1)-FR0682-177 (toliau – ir Å iaulių apskrities VMI Sprendimas) bei panaikinti 2016-09-16 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimÄ Nr. S-190(7-153/2016) (toliau – ir MGK Sprendimas) (b. l. 2–8).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad VMI Sprendimu patvirtino Å iaulių apskrities VMI Sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta į valstybės biudžetÄ sumokėti 79 118,69 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir 7 911 Eur GPM baudÄ . Nurodė, kad 2016-09-19 gavo MGK SprendimÄ , kuriuo patvirtintas VMI Sprendimas. PareiÅ¡kėja mano, kad mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimÄ , netinkamai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra suformavęs praktikÄ , kad mokesčių administratorius, pagrįsdamas mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, turi pateikti pakankamai įrodymų.

Nurodė, kad mokesčių administratorius patikrinimo metu konstatavo, kad pareiškėjos direktoriaus ir akcininko J. J. avansinėje apskaitoje nepanaudotų pinigų likutis 2009-01-01 sudarė 381 330,44 Lt, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 padidėjo iki 1 365 906,56 Lt. Nustatė, kad J. J. su pareiškėja neatsiskaitė, pareiškėja VĮ „Registrų centras“ pateiktoje finansinėje atskaitomybėje 2007-12-31 deklaravo 1 468 863 Lt nepanaudoto pelno likutį. Paaiškino, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 10 str. ir 69 str. nuostatomis, nuo pareiškėjos avansinėje apyskaitoje nepanaudotų 1 365 906,56 Lt pinigų likučio apskaičiavo papildomus mokėtinus mokesčius.

Skunde nurodo, kad su mokesčių administratoriaus padarytomis iÅ¡vadomis nesutinka. Pažymi, kad jos atžvilgiu buvo neteisingai pritaikytos teisės aktų normos. Nurodo, kad VMI konstatavo, jog buvo sukurtos formalios sÄ lygos mokesčių įstatymams apeiti siekiant mokestinės naudos. PareiÅ¡kėja teigia, kad Å¡iam teiginiui pagrindo nėra. Pažymi, kad VMI, siekdama įrodyti piktnaudžiavimÄ , turi pagrįsti Å«kinių operacijų tikslÄ tik remdamasi objektyviais įrodymais. Mano, kad VMI iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėja galimai piktnaudžiavo ir nuo 2012-12-31 avansinėje apyskaitoje likučio neiÅ¡skaitė ir nedeklaravo GPM, kaip nuo iÅ¡mokėtų dividendų, yra pagrįstos prielaidomis.

Paaiškina, kad VĮ „Registrų centras“ pateiktame finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, kad atskaitingo asmens J. J. skola įmonei 2013-12-31 yra 1 527 351 Lt. Nurodo, kad 2008-2012 metų finansinė atskaitomybė nebuvo pateikta dėl vyriausiosios finansininkės kaltės. Dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjos vadovas J. J., sužinojęs apie dideles sumas, kurioms pagrįsti dokumentai galimai nėra išsaugoti, sudarė su pareiškėja paskolos sutartį.

Nurodo, kad J. J. išmokėtos sumos buvo naudojamos tik įmonės reikmėms. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vadovaujasi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2014-05-02 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vadovas J. J. pasisavino didelės vertės pareiškėjos pinigus, nes Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2014-11-04 nutarimu byloje Nr. 06-1-3045-13 J. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Skunde pažymėjo, kad MAÄ® 69 str. 1 d. nurodyta, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi, turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , mokesčių administratorius taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ . Mano, kad Å¡iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas aplinkybes. Mano, kad VMI neturi faktinio pagrindo taikyti MAÄ® 10 str. ir 69 str.

Nurodo, kad VMI nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjos veiklos turinys ir iÅ¡raiÅ¡ka skirtųsi. Atsakovė VMI atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktÄ atskaitingo asmens apyvartos žiniaraÅ¡tį atskaitingo asmens skola 2013-01-01 pareiÅ¡kėjai sudarė 1 349 174,66 Lt, 2013-07-31 – 1 500 520,71 Lt. Mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad nuo 2012-12-31 J. J. neiÅ¡skaitė ir nedeklaravo 273 181 Lt GPM nuo iÅ¡mokėtų dividendų.

Teigia, kad pareiÅ¡kėja, siekdama įgyti mokestinį pranaÅ¡umÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai. Mano, kad į pareiÅ¡kėjos argumentus, kad dividendai nebuvo mokėti, direktorius nėra įgijęs jokio turto, viskÄ naudojo įmonės reikmėms ir visada pateikdavo atsiskaitymo dokumentus, tačiau dokumentai buvo sunaikinti, atsižvelgti nėra pagrindo. Patikrinimo metu nustatė, kad J. J. skola pareiÅ¡kėjai nuolatos didėjo, J. J. yra vienintelis pareiÅ¡kėjos akcininkas. Teigia, kad pareiÅ¡kėja, suteikdama lėšas J.

J., iÅ¡vengė mokestinių prievolių, kurios atsirastų, iÅ¡mokėjus dividendus (b. l. 77–85). Atsiliepime nurodė, kad pagal MAÄ® 72 str. nuostatas mokesčių administratorius turi teisę apskaičiuoti mokesčius, remdamasis kitų valstybės įstaigų ir institucijų aktais ar kitais dokumentais, todėl pagrįstai rėmėsi FNTT 2014-05-02 specialisto iÅ¡vada. PaaiÅ¡kino, kad mokestinio tyrimo ir FNTT tyrimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos direktorius iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos ėmė neužpajamuotas lėšas.

Teigia, kad aplinkybė, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nėra kliÅ«tis tyrimo metu surinktus įrodymus vertinti mokestinio tyrimo metu. Teismas k o n s t a t u o j a: IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad FNTT 2014-05-02 surašė iÅ¡vadÄ Nr. 5/4-35 (MGK byla, t. 1, b. l. 142–171) bei 2014-05-15 surašė iÅ¡vadÄ Nr. 5/4-39 (MGK byla, t. 1, b. l. 172–204) (toliau kartu – ir IÅ¡vados), kuriose nurodė, kad į J. J. avanso apyskaitas neįraÅ¡yti ir pareiÅ¡kėjos kasoje neužpajamuoti iÅ¡ banko sÄ skaitos su mokėjimo kortelėmis paimti grynieji pinigai, neužfiksuoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kasos pagal kasos iÅ¡laidų orderius J.

J. atsiskaitymams nuraÅ¡yti grynieji pinigai. Å iaulių apskrities VMI, atlikusi pareiÅ¡kėjos GPM, pelno mokesčio (toliau – ir PM), pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD) patikrinimÄ , 2015-12-11 patikrinimo aktu Nr. FR0680-858 (toliau – ir Patikrinimo aktas) pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 5 910,57 Eur PVM, 66 501,36 Eur PM ir 79 118,69 Eur GPM (b. l. 50–67). PareiÅ¡kėja pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nei pareiÅ¡kėja nei mokesčių administratorius neturi pakankamai duomenų savo apskaičiavimams pagrįsti.

Nurodė, kad nepriemokos susidarė dėl vyr. buhalterės kaltės. Mano, kad pareiÅ¡kėja ir mokesčių administratorius gali susitarti dėl apmokestinamojo objekto (MGK byla, t. 1, b. l. 60–66). Å iaulių apskrities VMI, iÅ¡nagrinėjusi Patikrinimo aktÄ ir pareiÅ¡kėjos pastabas, Sprendimu iÅ¡ dalies patvirtino Patikrinimo aktÄ â€“ patvirtino apskaičiuotÄ 79 118,69 Eur GPM, dalyje dėl apskaičiuotų 5 910,57 Eur PVM ir 6 6501,36 Eur PM nusprendė pavesti Å iaulių apskrities VMI atlikti pakartotinį patikrinimÄ (b. l. 32–49).

PareiÅ¡kėja 2016-04-19 pateikė VMI skundÄ dėl Å iaulių apskrities VMI Sprendimo (MGK byla, t. 1, b. l 18–21). VMI Sprendimu patvirtino Å iaulių apskrities VMI Sprendimo dalį, kuria pareiÅ¡kėjai nurodyta sumokėti 79 118,69 Eur GPM ir 7 911 Eur GPM baudÄ (b. l. 23–31). PareiÅ¡kėja 2016-07-25 pateikė skundÄ MGK, kuriame prašė panaikinti VMI SprendimÄ ir Å iaulių apskrities VMI SprendimÄ (MGK byla, t. 1, b. l. 3–9). MGK Sprendimu pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ (b. l. 10–22).

Byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus administracinių sprendimų pareiÅ¡kėjai apskaičiuoti sumokėti 79 118,69 Eur GPM ir 7 911 Eur GPM baudÄ . Mokesčių administratorius mokestinio ginčo metu konstatavo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡mokėjo J. J. lėšas, kurios buvo skirtos ne pareiÅ¡kėjos poreikiams tenkinti. Mokesčių administratorius papildomai mokėtinus mokesčius pareiÅ¡kėjai apskaičiavo vadovaudamasis MAÄ® 10 str. ir 69 str. Ä®vertinęs pareiÅ¡kėjos finansinių operacijų turinį, mokesčių administratorius nusprendė, kad pareiÅ¡kėja vieninteliam jos akcininkui J.

J. iÅ¡mokėjo dividendus, tačiau nuo jų nesumokėjo 79 118,69 Eur dydžio GPM. PareiÅ¡kėja teigia, kad J. J. iÅ¡mokėtos lėšos nepagrįstai vertinamos kaip dividendai, todėl mokesčių administratorius nepagrįstai apskaičiavo mokėtinÄ GPM. MAÄ® 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai. Šį teisės principÄ detalizuoja MAÄ® 69 str. 1 ir 2 d., nustatančios, jog tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, Å«kinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grÄ Å¾intinÄ (įskaitytinÄ ) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grÄ Å¾inimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Å iuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (LVAT 2016-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A145-602/2016). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo veikla neatitinka formalių teisės aktų reikalavimų, tačiau jos turinys atitinka aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ , mokestis apskaičiuojamas, taikant minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAÄ® 69 str. 2 d.).

Pagal LVAT praktikÄ Mokesčių administratorius, taikydamas MAÄ® 69 str., turi surinkti atitinkamus bei pakankamus įrodymus, kurių pagrindu galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojo vieÅ¡ai deklaruojama Å«kinės operacijos atlikimo forma neatitinka realaus turinio. MAÄ® 69 str. taikytinas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (Å«kinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtÄ mokestinę naudÄ . Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (Å«kinė operacija) turėjo kitus, ekonomiÅ¡kai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali bÅ«ti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iÅ¡ Å¡io sandorio (Å«kinės operacijos) atitinkamÄ mokestinę naudÄ .

IÅ¡ bylos duomenų ir pareiÅ¡kėjos teiktų paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėja yra gamybinę veiklÄ vykdanti įmonė, vienintelis jos akcininkas yra J. J., kuris yra pareiÅ¡kėjos direktorius. PareiÅ¡kėja mokestinio patikrinimo laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. dirbo pelningai, dividendai vieninteliam pareiÅ¡kėjos akcininkui nebuvo mokėti (MGK byla, t. 3, 63–78). Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad vienintelis pareiÅ¡kėjos akcininkas J. J. pagal avansines apyskaitas pareiÅ¡kėjai 2009-12-31 buvo skolingas 523 475,60 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 47), 2010-12-31 buvo skolingas 758 714,67 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 48–49), 2011-12-31 buvo skolingas 1 105 335,01 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 50), 2012-12-31 buvo skolingas 1 559 711,39 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 51), 2013-06-30 buvo skolingas 1 554 232,13 Lt (MGK byla, t. 2, b. l. 51).

Pareiškėja VĮ Registrų centrui pateiktame 2013-12-31 finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodė, kad J. J. skola įmonei 2013-12-31 sudaro 1 527 351 Lt. (MGK byla, t. 3, b. l. 83–88). Mokestinis ginčas iš esmės kyla dėl to, kaip turi būti vertinamos pareiškėjos iki 2012-12-31 suteiktos išmokos vieninteliam pareiškėjos akcininkui J. J.. Pareiškėja teigia, kad minėtomis lėšomis buvo tenkinami pareiškėjos interesai, tuo tarpu mokesčių administratoriaus teigimu minėtomis lėšomis naudojosi J.

J., todėl jos prilyginamos dividendams. Vieninteliam įmonės akcininkui išmokamos lėšos iš pareiškėjos nepaskirstytojo pelno faktiškai gali būti vertinami kaip išmokami dividendai arba kaip lėšos, kurias vienintelis įmonės akcininkas naudoja pareiškėjos poreikiams tenkinti. Patikrinimo metu pagal pareiškėjos avansinių ataskaitų duomenis už 2019-2013 m. nustatyta, kad J. J. su pareiškėja neatsiskaitė už suteiktas lėšas (MGK byla, t. 2, b. l. 47–51, t. 3, b. l. 83–88), J.

J. skola pareiÅ¡kėjai nuolat augo, tuo tarpu pareiÅ¡kėja minėtu laikotarpiu dirbo pelningai (MGK byla, t. 3, 63–78). Byloje pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kokiems poreikiams tenkinti buvo naudojamos minėtos lėšos. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str. nustatyti reikalavimai apskaitos informacijai. Pagal minėtus reikalavimus Å«kio subjektai apskaitÄ turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Byloje nėra duomenų, kurie atitiktų minėtus Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus ir pagrįstų aplinkybes, kokiais tikslais vienintelis pareiškėjos akcininkas J. J. naudojo jam suteiktas lėšas. Priešingai, pareiškėja teismui nurodė, kad pareiškėjos apskaita buvo tvarkoma netinkamai dėl vyr. finansininkės A. R. kaltės, todėl pareiškėja negali pateikti duomenų, jog J. J. gautas lėšas naudojo pareiškėjos reikmėms. Šiuo aspektu aktualus Šiaulių apygardos teismo 2015-10-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-63-309/2015, kuriuo nuspręsta, kad A.

R. padarė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. (turto pasisavinimas) ir 222 str. 1 d. (apgaulingas apskaitos tvarkymas) nustatytas nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 47–57). Teismas pažymi, kad dėl minėtų aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjos apskaitos dokumentai nebuvo tvarkomi, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra pagrindas taikyti MAÄ® 10 ir 69 str., taip atkuriant tikrÄ sias aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjos J. J. teiktomis lėšomis. Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad J.

J. buvo mokamas tik minimalus mėnesinis darbo užmokestis (MGK byla, t. 3, b. l. 43–44), todėl tokio dydžio sumų iÅ¡mokėjimas vieninteliam pareiÅ¡kėjos akcininkui nėra paremtas įprastine verslo logika. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19–21 str. nuostatas pareiga saugoti, atstatyti prarastus buhalterinės apskaitos dokumentus yra priskirta pačiam Å«kio subjektui, kuriam ir tenka atsakomybė už netinkamÄ Å¡ių pareigų vykdymÄ . Ta aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos vyr. finansininkė netinkamai tvarkė pareiÅ¡kėjos apskaitos dokumentus, negali paneigti pareiÅ¡kėjai tenkančios pareigos saugoti ir atstatyti buhalterinės apskaitos dokumentus ir, esant bÅ«tinybei, pagrįsti kokiais tikslais buvo naudojamos pareiÅ¡kėjos lėšos, kadangi nuo Å¡ios faktinės aplinkybės nustatyti priklauso pareiÅ¡kėjos mokesčio bazė ir apmokestinimo objektas.

MAÄ® 67 str. 2 d. nustatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. PareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad J. J. mokėtos lėšos buvo skirtos pareiÅ¡kėjos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodė, kad FNTT nutraukė tyrimÄ J. J. atžvilgiu, nenustačiusi nusikalstamos veikos požymių, todėl nėra pagrindo vadovautis FNTT IÅ¡vadomis.

Teismas pažymi, kad FNTT atliktas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius J. J. baudžiamosios veiklos požymių, tačiau tai nepaneigia FNTT IÅ¡vadose nurodytų aplinkybių dėl pareiÅ¡kėjos iÅ¡mokėtų lėšų. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir J. J. veiksmų, pradėjus mokestinį patikrinimÄ , matyti, kad jie iÅ¡ esmės sutinka su faktine aplinkybe, kad pareiÅ¡kėja J. J. iÅ¡mokėjo sumas, kurios pareiÅ¡kėjos apskaitoje nebuvo aptartos kaip iÅ¡mokos pareiÅ¡kėjos poreikiams tenkinti.

Aplinkybę, kad J. J. naudojosi įmonės lėšomis, patvirtina mokestinio tyrimo metu sudaryta 2014-01-02 paskolos sutartis Nr. 2014/1 tarp pareiÅ¡kėjos ir J. J., kuria pareiÅ¡kėjos apskaitoje neaptartos sumos pripažintos beprocentine J. J. skola pareiÅ¡kėjai (MGK byla, t. 3, b. l. 30–31). Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo mokestiniame ginče nesivadovauti IÅ¡vadose pateikta informacija. Pažymėtina, kad pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi Å¡ių teisinių reiÅ¡kinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinės teisės pažeidimÄ gali egzistuoti nepriklausomai viena nuo kitos.

Teismas taip pat pažymi, kad nusikalstamos veikos sudėčiai bÅ«tina nustatyti nusikaltimo sudėtį, o nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju įvertinti pareiÅ¡kėjos J. J. mokėtų sumų paskirtį. Minėtos aplinkybės buvo nustatytos vadovaujantis mokestinėje byloje pateiktais duomenimis. Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAÄ® 72 str. nuostatomis, pagrįstai ir teisėtai, remdamasis FNTT surinktais duomenimis bei mokestinės bylos medžiaga, apskaičiavo pareiÅ¡kėjai mokėtinÄ GPM ir su juo susijusias sumas.

Pabrėžtina, jog mokesčių administratorius visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino surinktus duomenis, aiškiai, išsamiai ir detaliai pagrindė pareiškėjai apskaičiuoto GPM ir su juo susijusias sumas, kaip tai nustato MAĮ 67 str. 1 d., todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, ginčijami Šiaulių apskrities VMI Sprendimas, VMI Sprendimas ir MGK Sprendimas laikytini pagrįstais ir teisėtais, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo juos keisti ar naikinti.

Be to, akcentuotina, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAÄ® 67 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja tokių duomenų nepateikė, o savo nesutikimÄ su jam apskaičiuotomis GPM ir su juo susijusiomis sumomis grindžia tik bendro pobÅ«džio teiginiais. Å iame kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad J.

J. teiktos lėšos buvo pareiÅ¡kėjos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad mokesčių administratorius netinkamai apskaičiavo mokėtinÄ GPM ir su juo susijusias sumas, atmestini kaip nepagrįsti. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius, atlikęs tinkamÄ faktinių aplinkybių vertinimÄ ir remdamasis byloje esančiais įrodymais, pagrįstai nustatė ginčijamus pareiÅ¡kėjos pažeidimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti ginčijamus Å iaulių apskrities VMI SprendimÄ , VMI SprendimÄ ir MGK SprendimÄ .

PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos UAB „Eugenija“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė