2020-04-22 Nr. AB-8089-3-62-3-02809-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-239-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02809-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3 punkto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalies, 175-1 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2YT-30479-713/2019) ir Marijampolės apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-7122-802/2019) nagrinėjamos bylos dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, kuriose teismai atsisako pripažinti teisinę elektroninio saugaus, sertifikuoto, kvalifikuoto pareiškėjo parašo galią, nepagrįstai teigia, jog pagal pareiškėjo elektroninį parašą negali nustatyti asmens tapatybės.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą nenustatęs, kad Regionų apygardos administraciniame teisme būtų nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo, pareiškėjas taip pat neskundė jokių kitų viešojo administravimo subjekto sprendimų ir (ar) veiksmų, susijusių su jo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimu. Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjas nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo, ratą.

2020 m. sausio 17 d. elektroniniu paštu Regionų apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atskirasis skundas, adresuotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. vasario 3 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui pasirašytą skundo originalą.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodytu terminu nepateikė teismui naujo atskirojo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikė, kad jis nepašalino 2020 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų trūkumų, ir pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas teigia, kad 2020 m. sausio 17 d. atskirasis skundas buvo be trūkumų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. atskirąjį skundą laikė nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nusprendė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėjas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė tinkamai pasirašyto atskirojo skundo.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 152 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-632-520/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m sausio 17 d. Regionų apygardos administraciniam teismui elektroniniu paštu pateikė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties panaikinimo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pateiktas atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimų, 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. vasario 3 d. pateikti teismui tinkamai pasirašytą atskirąjį skundą.

Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pareiškėjas iš tikrųjų tinkamai pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą, nes atskirasis skundas, gautas teisme, buvo pateiktas ne raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o elektroniniu paštu.

Pagal bendrąją taisyklę, atskirieji skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d., 134 str. 4 d., 137 str., 151 str.). ABTĮ 134 straipsnio 5 dalis nustato, kad kai apeliacinis skundas (šiuo atveju – atskirasis skundas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis), išskyrus šio aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus.

Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu, o šio atskirojo skundo originalas pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateiktas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. paduotas atskirasis skundas neatitiko ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Taigi, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti atskirojo skundo trūkumus, kurie trukdė teismui išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo atskirojo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Pareiškėjas minėtoje nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, t. y. nepateikė šio atskirojo skundo originalo, pasirašyto arba pateikto naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau pareiškėjas teismo suteiktos galimybės nerealizavo ir neištaisė nurodytų atskirojo skundo trūkumų, todėl skundžiama 2020 m. vasario 13 d. nutartimi teismas pagrįstai pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pašalinus skundo trūkumus vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus skundui keliamus reikalavimus.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė