bdfe8e05-fb07-4150-89ce-024982c09e52 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-458-302/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01454-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4482-590/2018 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Fedga“, uždaroji akcinė bendrovė „Tilsta“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Eurovia Lietuva“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡te Nr. (11.7)2-3279 nurodytÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , pateiktÄ atvirame konkurse „Valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožų 16,00–16,87 km ir 17,57–20,90 km rekonstravimas bei ruožų 16,87–17,57 km ir 20,90–21,812 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo (projekto koregavimo), projekto vykdymo ir darbų atlikimo pirkimas“, pirkimo Nr. 375366 (toliau – ir Pirkimas).

Tuo atveju, jeigu nebus panaikintas minėtas sprendimas, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 11 174,89 Eur žalos atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad atsakovė, susipažinusi su tiekėjų pateiktais pasiÅ«lymais, 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. (11.7)2-2860 informavo Å«kio subjektų grupę, sudarytÄ iÅ¡ AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Fedga“ ir UAB „Tilsta“, apie sprendimÄ atmesti jos pasiÅ«lymÄ dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, virÅ¡ijančios Pirkimui suplanuotas lėšas. Taip pat informavo, kad Pirkimo sutartis nebus sudaroma, nes buvo atmesti visų tiekėjų pasiÅ«lymai. IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ , kuriÄ ji skundžiamu 2018 m. liepos 26 d. sprendimu pripažino nepagrįsta.

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė atmetė pasiÅ«lymÄ tinkamai neįrodžiusi, kad jame nurodyta kaina iÅ¡ tiesų yra per didelė, t. y. atsakovė nenurodė Pirkimui skirtų lėšų dydžio, dokumento, kuriame toks dydis bÅ«tų įtvirtintas, nepagrindė kaip jis buvo nustatytas. O net jei toks dydis realiai ir buvo nustatytas, kyla abejonių, kad tokia kaina buvo suplanuota pagrįstai bei įtvirtinta remiantis tinkamai atlikta rinkos analize.

4. IeÅ¡kovės nuomone, tiekėjų pasiÅ«lymų kainos Pirkime galėjo virÅ¡yti Pirkimui suplanuotų lėšų dydį dėl to, kad perkančioji organizacija teikdama atsakymus į klausimus ir Pirkimo sÄ lygų patikslinimus iÅ¡plėtė numatomų įsigyti darbų apimtį – numatė sankryžų iÅ¡vystymo susiaurinimÄ bei atramines sienutes, kurios nebuvo numatytos iki Pirkimo pradžios. Organizuodama naujÄ pirkimÄ (ar keletÄ atskirų pirkimų dėl to paties objekto) perkančioji organizacija įgis darbus ir paslaugas žymiai didesnėmis nei Pirkime siÅ«lomos kainos.

5. Dėl perkančiosios organizacijos nepagrįsto sprendimo atmesti pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovė patyrė žalÄ â€“ 11 174,89 Eur tiesioginių nuostolių, kurie siejami su pasiÅ«lymo rengimu. Jei atsakovės priimtas sprendimas nebÅ«tų panaikintas, Å¡ie nuostoliai turėtų bÅ«ti ieÅ¡kovei atlyginti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė bei pripažino bylos medžiagÄ nevieÅ¡a.

7. IÅ¡ teismui pateiktos 2018 m. balandžio 6 d. perkančiosios organizacijos patvirtintos vieÅ¡ojo pirkimo užduoties Nr. 8-93 teismas nustatė, jog Pirkime numatyta maksimali pasiÅ«lymo kaina buvo 34 000 024,98 Eur su PVM. Tuo tarpu ieÅ¡kovė pateikė 40 907 882,53 Eur su PVM pasiÅ«lymÄ . Pirkime buvo pateikti dar penki pasiÅ«lymai, kurių kaina taip pat virÅ¡ijo perkančiosios organizacijos pirkimui suplanuotas lėšas, todėl atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų (toliau – ir VPÄ®) 45 straipsnio 1 dalies ir Pirkimo sÄ lygų 74.1. papunkčio reikalavimais, nutarė atmesti visų tiekėjų pasiÅ«lymus. Teismas sprendė, jog atsakovė nepažeidė VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimo pirkimui skirtas lėšas nustatyti ir užfiksuoti perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieÅ¡ pradedant pirkimo procedÅ«rÄ , nes Å¡iÄ kainÄ nustatė 2018 m. balandžio 6 d. Pirkimo užduotyje, o apie PirkimÄ paskelbė 2018 m. balandžio 11 d.

8. Teismas sprendime nutarė nepasisakyti dėl kitų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių ir argumentų, kurie yra nesusiję su byloje ginčijamu atsakovės sprendimu atmesti pasiÅ«lymÄ dėl per didelės pasiÅ«lymo kainos ir neturi teisinės reikÅ¡mės VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų taikymui.

9. Teismas netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo, nes ji neįrodė egzistuojant neteisėtiems atsakovės veiksmams, atmetant ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ dėl per didelės kainos.

10. Atsižvelgęs į ieÅ¡kovės ir atsakovės praÅ¡ymus dėl į bylÄ pateiktų dokumentų pripažinimo nevieÅ¡a bylos medžiaga ir į tai, kad Pirkimo atveju sutartis nebuvo sudaryta, o į bylÄ pateikta informacija gali pakenkti sÄ Å¾iningai dalyvių konkurencijai kituose perkančiosios organizacijos vieÅ¡ojo pirkimo konkursuose dėl kelio rekonstrukcijos darbų pirkimo, teismas bylos medžiagÄ pripažino nevieÅ¡a. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus: 11.1. Skundžiamame sprendime teismas apsiribojo konstatavimu, kad atsakovė suplanavo Pirkimui skirtas lėšas iki Pirkimo pradžios ir jas tinkamai įtvirtino savo dokumentuose, tačiau nevertino ar suplanuotos lėšos buvo pagrįstos ir realios. Atsakovės suplanuotas Pirkimui skirtų lėšų dydis, kuris ieÅ¡kovei tapo žinomas tik iÅ¡ teismo sprendimo, yra akivaizdžiai per mažas siektam įgyti Pirkimo objektÄ .

IeÅ¡kovės pasiÅ«lyta kaina Pirkime atitinka rinkos kainÄ , tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismas iÅ¡ viso netyrė. 11.2. Nors atsakovė ir neigia, kad netinkamai suplanavo Pirkimo kainÄ , jos iÅ¡ naujo organizuojamame vieÅ¡ajame pirkime tam pačiam objektui įgyti numatyta skirti 44 mln. Eur. 11.3. Tiekėjų pasiÅ«lyta kaina Pirkime galėjo virÅ¡yti atsakovės suplanuotas lėšas dėl to, kad ji Pirkimo eigoje iÅ¡plėtė numatomų įsigyti darbų apimtį, tačiau suplanuotų lėšų neperskaičiavo. 11.4.

Atsakovė pažeidė pareigÄ atsakingai planuoti Pirkimui skirtas lėšas ir tokiu bÅ«du nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , atitinkantį rinkos kainas. Tokie atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė žalos, atsiradusios dėl dalyvavimo Pirkime ir pasiÅ«lymo rengimo, ieÅ¡kovei atsiradimÄ . Atsakovės kaltė yra preziumuojama.

12. Atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. Teismui sprendime konstatavus, kad atsakovė prieÅ¡ Pirkimo paskelbimÄ buvo nustačiusi bei tinkamai įtvirtinusi Pirkimui suplanuotų lėšų sumÄ , buvo patvirtinta, kad ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ ji atmetė pagrįstai, nepažeisdama skaidrumo principo.

Perkančioji organizacija neturi pareigos atskleisti tiekėjams nevieÅ¡us Pirkimo dokumentus, kadangi jau pats faktas apie Pirkimui skirtų lėšų suplanavimÄ iki Pirkimo paskelbimo įrodo jos tinkamai priimtÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ . 12.2. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, o ne pagal specialiÄ viešųjų pirkimų teisenÄ . 12.3. Perkančioji organizacija neturi pareigos Pirkimo dokumentuose iÅ¡vieÅ¡inti Pirkimui suplanuotÄ lėšų sumos, todėl akivaizdu, jog neturi ir pareigos iÅ¡vieÅ¡inti jos skaičiavimo metodikos. 12.4.

Ieškovės pateikti nauji įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad naujai organizuojamas pirkimas yra identiškas ginčo Pirkimui. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiÅ«ri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , atsižvelgdama į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus faktinius bei teisinius aspektus. Dėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo 14. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai apeliacinės instancijos teismui priimti į bylÄ naujus įrodymus, o CPK 323 straipsnyje – ribojimas Å¡alims pildyti apeliacinį skundÄ , pasibaigus jo padavimo terminui.

15. Kartu su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Eurovia Lietuva“ pateikė apeliacinės instancijos teismui naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ atsakovės pristatymo „Kelių infrastruktÅ«ros projektai ir jų įgyvendinimas“ medžiagÄ , o 2018 m. gruodžio 3 d. – papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir skelbimÄ apie atsakovės naujai paskelbtÄ vieÅ¡Ä jį pirkimÄ .

16. Ä®vertinusi Å¡iuos dokumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai nėra susiję su Å¡ioje byloje sprendžiamu klausimu dėl perkančiosios organizacijos teisės atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ . Aplinkybė, kad atsakovė naujai organizuojame pirkime nustatė ar ketina nustatyti didesnę pirkimui skiriamų lėšų sumÄ savaime nesÄ lygoja neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų Å¡iame Pirkime. Dėl to juos priimti atsisakoma. Tuo tarpu pateiktais raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pildomi ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, todėl juos teismas taip pat atsisako priimti.

Dėl teisės atmesti pasiÅ«lymÄ VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu 17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Å«kio subjektų grupė, sudarytÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Eurovia Lietuva“ ir trečiųjų asmenų – UAB „Fedga“ ir UAB „Tilsta“, pateikė pasiÅ«lymÄ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos organizuotame vieÅ¡ajame pirkime „Valstybinės reikÅ¡mės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožų 16,00–16,87 km ir 17,57–20,90 km rekonstravimas bei ruožų 16,87–17,57 km ir 20,90–21,812 km rekonstravimo techninio darbo projekto parengimo (projekto koregavimo), projekto vykdymo ir darbų atlikimo pirkimas“, pirkimo Nr. 375366. 2018 m. liepos 10 d. raÅ¡tu Nr. (11.7)2-2860 atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie sprendimÄ atmesti jos Å«kio subjektų grupės pasiÅ«lymÄ dėl per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, virÅ¡ijančios Pirkimui suplanuotas lėšas.

Taip pat informavo, kad Pirkimo sutartis nebus sudaroma, nes buvo atmesti ir visų kitų tiekėjų pasiÅ«lymai. IeÅ¡kovė 2018 m. liepos 20 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , kuriÄ ji skundžiamu 2018 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. (11.7)2-3279 atmetė kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį pirmosios instancijos teismas atmetė.

18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Å ioje teisės normoje įtvirtina, kad Perkančioji organizacija nustato laimėjusį pasiÅ«lymÄ jeigu, be kita ko, jo pasiÅ«lyta kaina nėra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Laikoma, kad pasiÅ«lyta kaina yra per didelė ir nepriimtina, jeigu ji virÅ¡ija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieÅ¡ pradedant pirkimo procedÅ«rÄ . Jeigu ekonomiÅ¡kai naudingiausiame pasiÅ«lyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiÅ«lymų eilėje esantys pasiÅ«lymai laimėjusiais negali bÅ«ti nustatyti.

19. Nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė teismui dokumentÄ patvirtinantį aplinkybę, jog dar iki Pirkimo paskelbimo ji suplanavo ir savo vidiniuose dokumentuose užfiksavo Pirkimui skirtų lėšų sumÄ (atsakovės 2018 m. balandžio 6 d. vieÅ¡ojo pirkimo užduotis Nr. 8-93). Atsižvelgęs į šį dokumentÄ pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai bei teisėtai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , vadovaudamasi VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ nuostatÄ Ä¯tvirtinančiu Pirkimo sÄ lygų 74.1 papunkčiu.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad teismas turėjo ne tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai konstatuoti pirkimui suplanuotų lėšų įtvirtinimÄ atsakovės vidiniuose dokumentuose, tačiau ir iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Å¡ios lėšos buvo realios bei pagrįstai suplanuotos. Nurodo, jog nors atsakovė ir neigia, kad netinkamai suplanavo Pirkimo kainÄ , jos iÅ¡ naujo organizuojamame vieÅ¡ajame pirkime tam pačiam objektui įgyti numatyta skirti 44 mln. Eur (beveik 10 mln. Eur daugiau).

Taip pat pažymi, kad tiekėjų pasiÅ«lyta kaina Pirkime galėjo virÅ¡yti atsakovės suplanuotas lėšas dėl to, kad ji Pirkimo eigoje iÅ¡plėtė numatomų įsigyti darbų apimtį, tačiau suplanuotų lėšų neperskaičiavo. Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , ginčui aktualų teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ie ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti.

20. Kasacinio teismo, galiojant ankstesniam, bet iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko turinio teisiam reglamentavimui (iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusiai VPÄ® redakcijai), dėl pasiÅ«lymų atmetimo dėl per didelės kainos iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skaidrumo principo laikymasis per se (liet. savaime) nesuponuoja bÅ«tinybės pirkimo dokumentuose atskleisti pirkimui skiriamų lėšų sumÄ ; tiekėjo, kurio pasiÅ«lymas atmetamas tuo pagrindu, kad jo pasiÅ«lyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacija nepriimtina (ankstesnės redakcijos VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teisės užtikrinamos ne privalomu pirkimui skiriamos lėšų sumos atskleidimu pirkimo dokumentuose, bet jos nustatymu planuojant pirkimÄ ir perkančiajai organizacijai pagrindžiant tiekėjo pasiÅ«lymo atmetimÄ VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu; kai pirkimui numatyta panaudoti lėšų suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, o perkančioji organizacija atmeta tiekėjo pasiÅ«lymÄ remdamasi VPÄ® 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kilus ginčui, ji privalo įrodyti, kad kaina yra per didelė ir jai nepriimtina (CPK 178 straipsnis);

VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina, inter alia (liet. be kita ko), gali būti laikoma tokia pasiūlymo kaina, kuri yra didesnė nei perkančiosios organizacijos suplanuota pirkimui skirtina lėšų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012; 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-469/2017; 2018 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-969/2018 taip pat konstatuota, kad tais atvejais, kai pirkimui skirtų lėšų suma neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, kilus ginčui dėl jos nustatymo fakto ir (ar) dydžio, yra taikytinos bendrosios CPK nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Valios nustatyti pirkimui skirtinų lėšų sumÄ iÅ¡raiÅ¡kos tinkamumas koreliuoja su Å¡alims tenkančia įrodinėjimo naÅ¡ta, todėl jei iÅ¡ iki vieÅ¡ojo pirkimo pradžios perkančiosios organizacijos parengtų dokumentų nėra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, ar (ir) kokia pirkimui skirtų lėšų suma buvo nustatyta, bÅ«tent perkančioji organizacija turi įrodyti atitinkamÄ jos dydį.

22. Atsižvelgus į minėtus teismų praktikos išaiškinimus, sutiktina su ieškove, kad pareiga įrodyti aplinkybę, jog pasiūlyme nurodyta suma perkančiajai organizacijai yra per didelė ir nepriimtina, tenka būtent jai, tačiau nesutiktina su jos vertinimu, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija šios savo pareigos tinkamai neįvykdė.

23. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent 2018 m. balandžio 6 d. atsakovės parengta vieÅ¡ojo pirkimo užduotis Nr. 8-93 patvirtina aplinkybę, kad dar iki Pirkimo paskelbimo atsakovė suplanavo bei savo vidiniuose dokumentuose įtvirtino pirkimui skirtÄ lėšų sumÄ â€“ 34 000 024,98 Eur su PVM, kuriÄ ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas virÅ¡ijo. Aplinkybė, kad Å¡is įrodymas yra pakankamas, siekiant atmesti tiekėjo pasiÅ«lymÄ pirkime, patvirtina ne tik aukščiau nurodyta teismų praktika, tačiau ir jau minėta ginčui aktualios VPÄ® redakcijos 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kurioje tiesiogiai įtvirtinta, jog per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina laikytina tokia kaina, kuri virÅ¡ija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieÅ¡ pradedant pirkimo procedÅ«rÄ .

Tuo tarpu ieÅ¡kovės skundo argumentai apie tai, kad teismas turėjo pareigÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovės nurodytų pirkimui skirtų lėšų pagrįstumÄ , yra neteisingi. PareigÄ nustatyti pirkimui skirtų lėšų sumÄ turi ne kas kitas, o perkančioji organizacija, įsivertinusi ne tik galimas perkamų darbų ar prekių apimtis, tačiau ir savo galimybes faktiÅ¡kai įvykdyti sudarytÄ pirkimo sutartį. Nustačiusi konkrečiÄ pinigų sumÄ perkančioji organizacija įsipareigoja jÄ skirti, o didesnės sumos skyrimas galėtų neatitikti ne tik jos lÅ«kesčių, bet ir finansinių galimybių.

Be to, pažymėtina, kad nustatytos kainos pagrindimÄ atsakovė pateikė teismui kartu su tripliku ir teismas nemato pagrindo juo abejoti. Nors apeliantė nurodo, kad iÅ¡ naujo organizavusi vieÅ¡uosius pirkimus dėl to paties objekto atsakovė įsipareigojo skirti jam 10 mln. Eur daugiau lėšų nei ginčo Pirkimui, teismas jau anksčiau, vertindamas ieÅ¡kovės pateiktų naujų įrodymų priėmimÄ , pasisakė, Å¡i aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, sprendžiant dėl pasiÅ«lymo atmetimo VPÄ® 45 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

24. IeÅ¡kovės argumentas, kad tiekėjų pasiÅ«lymų kainos pirkime galėjo padidėti dėl to, kad jo eigoje atsakovė nurodė papildomus, Pirkimo sÄ lygose nenumatytus darbus, tačiau Pirkimui suplanuotos lėšų sumos nepadidino, taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės. Pirma, aplinkybės apie papildomai numatytus darbus nėra pagrįstos bylos medžiaga. Antra, net jei jos ir bÅ«tų pagrįstos, ieÅ¡kovės pasiÅ«lymas turėtų bÅ«ti atmestas perkančiajai organizacijai net ir turint papildomų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).

25. Atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad perkančioji organizacija pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , kaip tokį, kurio kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina, sau priimtinÄ sumÄ (pirkimui skirtas lėšas) nustačiusi ir užfiksavusi iki pradedant pirkimo procedÅ«rÄ . Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas laikomas pagrįstu bei teisėtu. Dėl žalos ieÅ¡kovei atlyginimo 26.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neegzistuoja pagrindas, nepripažinus neteisėtu atsakovės sprendimo atmesti jos pasiÅ«lymÄ , priteisti ieÅ¡kovei 11 174,89 Eur tiesioginių nuostolių, kurie siejami su dalyvavimu Pirkime ir pasiÅ«lymo rengimu. Nurodo, jog atsakovė pažeidė pareigÄ atsakingai planuoti Pirkimui skirtas lėšas ir tokiu bÅ«du nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ , atitinkantį rinkos kainas. Tokie atsakovės veiksmai tiesiogiai lėmė žalos, atsiradusios dėl dalyvavimo Pirkime ir pasiÅ«lymo rengimo, ieÅ¡kovei atsiradimÄ .

Teisėjų kolegija ir šiuos ieškovės argumentus laiko nepagrįstais.

27. VPÄ® 101 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad jeigu tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Å¡io įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė jo teisėtus interesus, Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismÄ , kaip pirmosios instancijos teismÄ , dėl žalos atlyginimo. VPÄ® 107 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad kai reikalaujama atlyginti žalÄ , kuri yra tokio paties dydžio kaip pasiÅ«lymo parengimo arba dalyvavimo pirkimo procedÅ«roje iÅ¡laidos, žalos atlyginimo reikalaujantis tiekėjas turi įrodyti žalos dydį, taip pat tai, kad buvo pažeisti Å¡io įstatymo reikalavimai ir kad dėl Å¡io pažeidimo jis neteko galimybės sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariÄ jÄ sutartį.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė egzistuojant atsakovės neteisėtiems veiksmams – VPÄ® pažeidimams, sukėlusiems ieÅ¡kovei žalÄ , o jos pasiÅ«lymÄ atmetė vadovaudamasi įstatymo reikalavimais. Taip pat pažymėtina, kad įrodinėdama patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė pateikė teismui tik jos pačios sudarytÄ pažymÄ apie patirtas iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jokių realių, įrodomÄ jÄ galiÄ turinčių, patirtas iÅ¡laidas patvirtinančių duomenų (sutarčių, sÄ skaitų ir pan.).

Konstatavus neegzistuojant dviem iÅ¡ keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų, teismas plačiau dėl kitų sÄ lygų egzistavimo nepasisako bei sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir dalyje dėl žalos atlyginimo. Dėl bylos medžiagos (ne)vieÅ¡umo 29. IÅ¡ bylos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino visÄ bylos medžiagÄ nevieÅ¡a. Taip pat teismas neiÅ¡vieÅ¡ino kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ieÅ¡kovės ir atsakovės teismo proceso metu pateiktų, konfidencialiais įvardintų duomenų:

1) su ieškiniu pateiktų AB „Eurovia Lietuva“ pažymos dėl patirtų išlaidų, ieškovės pasiūlymo Pirkime;

2) su atsiliepimu į ieškinį pateiktų ieškovės pasiūlymo Pirkime, atsakovės 2018 m. balandžio 6 d. viešojo pirkimo užduoties, atsakovės 2018 m. liepos mėn. 9 d. ir 2018 m. liepos 10 d. Pirkimo komisijos posėdžio protokolų;

3) su dubliku pateiktų suvestinio skaičiuojamųjų kainų ir pasiÅ«lymo statybos darbų kainų palyginimo, suvestinio statybos kainos paskaičiavimo, lokalinių sÄ matų;

4) su tripliku pateiktų pažymos dėl Pirkimo užduotyje nurodytos maksimalios pasiÅ«lymo kainos pagrindimo ir Statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamųjų ekonominių rodiklių pagal 2018 m. kovo mėn. statinių skaičiuojamÄ sias kainas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

30. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas vieÅ¡ame teismo posėdyje sprendimÄ ar procesÄ užbaigiančiÄ nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieÅ¡a, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumÄ , informacijos apie žmogaus sveikatÄ konfidencialumÄ , taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad konstitucinis teisės vieÅ¡umo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio vieÅ¡umo ir bylos medžiagos vieÅ¡umo taikymo taisyklės pabrėžia vieÅ¡o bylų nagrinėjimo principo netaikymo iÅ¡imtinumÄ bei reikalauja bylos vieÅ¡umÄ riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai bÅ«tina bylos Å¡alių teisėms ir teisėtiems interesams apginti.

31. Ginčuose, kylančiuose iÅ¡ viešųjų pirkimų teisinių santykių, sprendimo bylos medžiagÄ pripažinti nevieÅ¡a iÅ¡imtinumo laipsnis turėtų bÅ«ti didesnis nei kitose bylose. Kasacinio teismo konstatuota, kad konfidencialios informacijos apsaugos vieÅ¡uosiuose pirkimuose tikslas – teisėta vieÅ¡umo ribojimo priemonė, ji turi bÅ«ti aiÅ¡kinama siaurai, taikoma nepiktnaudžiaujant įstatymų suteiktomis teisėmis, pavyzdžiui, nurodžius, kad visÄ pasiÅ«lymÄ (plačiÄ ja prasme) sudaro konfidenciali informacija; informacijos konfidencialumas siejamas su galimos žalos grėsme; taigi duomenų slaptumas aiÅ¡kintinas siaurai, neproporcingai neapribojant teisės į gynybÄ ir turint tik tikslÄ nepakenkti tos informacijos Å¡altiniui ar kitiems asmenims.

Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas aptariamu klausimu, atsižvelgia į viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdį ir jame dalyvaujančius subjektus. Jo praktikoje konstatuota, kad bet kokiu atveju dėl viešųjų pirkimų santykių specifikos informacijos slaptumas – daugiau išimtinė, o ne bendro pobūdžio situacija; jau vien iš pavadinimo etimologijos matyti, kad šie santykiai vieši, ne slapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018).

32. Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys neprašė teismo pripažinti nevieÅ¡a visÄ bylos medžiagÄ . Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai neargumentavo. Aplinkybė, jog Pirkimo sutartis nebuvo sudaryta, nereiÅ¡kia, kad visuomenė neturi teisės žinoti Å¡ios bylos detalių. Tuo tarpu teismo motyvas, jog į bylÄ pateikta informacija gali pakenkti sÄ Å¾iningai dalyvių konkurencijai kituose Pirkimuose nebuvo niekaip argumentuotas – teismas nenurodė kokia konkrečiai informacija galėtų kelti grėsmę tiekėjų konkurencijai. Teisėjų kolegija nemano, jog tokia grėsmė, atsižvelgus į byloje esančių duomenų pobÅ«dį, egzistuoja, todėl laiko, kad bylos duomenys turi bÅ«ti vieÅ¡i, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovės pasiÅ«lymÄ sudarančias komercines (gamybinės) paslaptis ir konfidencialiuosius pasiÅ«lymo aspektus, kaip tai nurodyta VPÄ® 20 straipsnyje.

33. Tuo tarpu pasisakant dėl bylos Å¡alių praÅ¡ymų pripažinti jų pateiktus, aukščiau nurodytus dokumentus konfidencialiais ir neleisti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims su jais susipažinti, pažymėtina, kad Å¡alis, teikianti praÅ¡ymÄ dėl informacijos pripažinimo nevieÅ¡a, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas raÅ¡ytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieÅ¡a, turi individualizuoti saugotinÄ informacijÄ (konkrečius įrodymus), o bÅ«tinumÄ jÄ saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi bÅ«ti teikiama kuo mažesniam vieÅ¡umo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos nevieÅ¡umo užtikrinimui; informacijai, kuri gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡ esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos Å¡iai informacijai iÅ¡saugoti; teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategorijÄ , taigi komercinės paslaptys yra viena iÅ¡ konfidencialios informacijos rÅ«Å¡ių; informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sÄ vokÄ ir Å¡iuo pagrindu bÅ«ti saugoma; duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-891-381/2018).

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad teikdamos įrodymus teismui Å¡alys didžiÄ jÄ dalį jų prašė pripažinti konfidencialias ir neleisti su jais susipažinti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Tačiau tokie Å¡alių praÅ¡ymai iÅ¡ esmės nebuvo argumentuoti, nebuvo nurodyta kodėl konkreti teikiama informacija laikytina konfidencialia, kokiÄ komercinę vertę ji turi. IÅ¡ esmės visi Å¡ios nutarties 29 punkte nurodyti Å¡alių teismui pateikti dokumentai, teisėjų kolegijos vertinimu nesuteikia jokio konkurencinio pranaÅ¡umo bei neatskleidžia Å¡alių komercinių paslapčių.

IeÅ¡kovės patirtos žalos apskaičiavimo lentelė, lokalinės sÄ matos ar kainų palyginimai yra pernelyg abstraktaus pobÅ«džio. Atsakovės nustatyta Pirkimui skiriamų lėšų suma ar jos apskaičiavimo metodika, Pirkimo komisijos posėdžių protokoluose nurodytos kitų Pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiÅ«lymų kainos ir kiti dokumentai nėra laikytini konfidencialiais. Su ieÅ¡kovės pateiktu pasiÅ«lymu atsakovė yra ir taip susipažinusi. Dėl Å¡ios priežasties aptarti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo turėtų bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inti, leidžiant su jais susipažinti visiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Dėl procesinės bylos baigties 35. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ dėl Å¡alių teisinių santykių. Nepaisant to, teismo sprendimas dalyje dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieÅ¡a tikslintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 32. Atsižvelgus į priimamÄ procesinį sprendimÄ (apeliacinis skundas atmetamas) ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Atsakovė duomenų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, kuria bylos medžiaga pripažinta nevieÅ¡a – pripažinti nevieÅ¡a bylos medžiaga tik AB „Eurovia Lietuva“ pateikto pasiÅ«lymo konfidencialiÄ informacijÄ .

Teisėjai Artūras Driukas Romualda Janovičienė Gintaras Pečiulis