bdfd91fa-7991-4141-a863-217d3f650a17 · Vilniaus apygardos teismas

                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-92-312/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19910-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1; (S) 2.1.14.                                                                          VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui,nuteistajam R.

B. (R. B.),gynėjai advokatei Annai Grinevič,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. balandžio 7 d. veikos) ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. balandžio 27 d. veikos) ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 145 str. 1 d. (dėl 2015 m. balandžio 27 d. veikos) ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 140 str. 2 d. (dėl 2015 m. gegužės 18 d. veikos) ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 145 str. 1 d. (dėl 2015 m. gegužės 18 d. veikos) ir nubaustas Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 str. 2 d. ir nubaustas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 641 str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir R. B. paskirta vienerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė iÅ¡ dalies sudedant subendrinta su Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-01- 02 iki 2013-01-04, nuo 2013-03-06 iki 2013-03-08, nuo 2013-06-20 iki 2013-06-22, nuo 2013-09- 09 iki 2013-09-10, nuo 2013-12-16 iki 2013-12-18, nuo 2015-04-07 iki. 2015-04-09, nuo 2015-04- 27 iki 2015-04-28, nuo 2015-05-18 iki 2015-10-07, prilyginant vienÄ sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ vienai laisvės atėmimo dienai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

R. B. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 7 d., apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,68 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė tėvui T. B. (T. B.) į veidÄ , Å¡iais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 27 d., apie 01.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,82 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sudavė lėkÅ¡te tėvui T.

B. per galvÄ , Å¡iais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmÄ . Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 27 d., apie 01.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,82 promilės girtumas), konflikto metu, sudavęs lėkÅ¡te tėvui T. B. per galvÄ , pasiėmė virtuvinį peilį, nukreipė į sesę V. B. ir grasino jÄ nužudyti, savo veiksmais sudarydamas jai pakankamÄ pagrindÄ manyti, apie realų pavojų gyvybei bei sveikatai, dėl ko ji pabėgo iÅ¡sikviesti pagalbos.

Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužes 18 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,83 promilės girtumas), konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu ne mažiau penkių kartų nepilnametei seseriai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), į galvÄ , taip pat koja spyrė jai į nugarÄ , šiais savo veiksmais sukeldamas V. B. fizinį skausmÄ , Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 18 d., apie 16.30 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,83 promilės girtumas), konflikto metu, sudavęs kumščiu ne mažiau penkių kartų seseriai V.

B. į galvÄ , taip pat koja spyręs jai į nugarÄ , pasiėmęs virtuvinį peilį, nukreipė į V. B., sakydamas, kad jÄ subadys, sužalos jai kojÄ , ėjo V. B. pusės link, taip grasindamas sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ , dėl ko pastaroji manydama, kad jis įvykdys savo grasinimÄ , pabėgo iÅ¡ namų. Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 1 d. naktį, tiksliai nenustatytu laiku, A. R. statomo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur tuo metu stovėjo nukentėjusiajam E. B. priklausantis automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, atidaręs automobilio dureles, įsibrovė į E. B. automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 900 eurų vertės, degimo spynelėje buvusiais automobilio raktais užvedė automobilio variklį ir nuvažiavo.

Tokiu bÅ«du, slaptai pagrobė nukentėjusiajam E. B. priklausantį automobilį. Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusieji yra atsisakę pretenzijų nuteistajam, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje nėra. Prokuroras Stasys Kuprys siekė kuo griežtesnės bausmės, nes, nuteistojo manymu, jis yra suinteresuotas. Suinteresuotumas galėjo atsirasti dėl to, kad nuteistasis siekė nuÅ¡alinti prokurorÄ , nes jis yra dalyvavęs ankstesnėse nuteistojo atžvilgiu iÅ¡keltose byloje.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad R. B. mokosi Vilniaus mokymo centre ir nori tęsti mokslus, o juos pabaigęs - dirbti. Jis gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų, nebenori vartoti alkoholinių gėrimų ir nori gydytis nuo priklausomybės („užsikoduoti“). Nuteistasis nori pasitaisyti ir tapti doru piliečiu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad dėl vagystės nuteistasis yra davęs parodymus, pateikęs raÅ¡ytinį prisipažinimÄ , tačiau jo baudžiamojoje byloje nėra, o nuteistojo parodymai yra perspausdinti ir duoti pasiraÅ¡yti be advokato.

R. B. nurodo, kad jis nesiekė pasipelnyti iÅ¡ automobilio vagystės, norėjo tik pasivažinėti ir grÄ Å¾inti, bet kadangi automobilio raktelius paėmė pareigÅ«nai, nuteistasis bandė užvesti automobilį, iÅ¡daužęs stiklÄ , ir grÄ Å¾inti jį savininkui, tačiau to padaryti nepavyko. Nuteistajam nepavykus surinkti E. B. praÅ¡omos pinigų sumos, Å¡is parašė pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio vagystės.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas netenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. B. atitinka formalius pagrindus bausmės vykdymo atidėjimo taikymui, tačiau vien to nepakanka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 str. numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d. Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015).R.

B. nuteistas už nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. (trys epizodai) ir BK 145 str. 1 d. (du epizodai), ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymÄ . Nusikalstamos veikos padarytos smurtaujant prieÅ¡ artimuosius (tėvÄ ir seserį), jiems grasinant, apsvaigus nuo alkoholio. Automobilį nuteistasis pavogė taip pat bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jį apgadino. PrieÅ¡ artimuosius nuteistasis yra smurtavęs ir anksčiau, tiek jie, tik jis pats pripažįsta, kad apsvaigęs nuo alkoholio, nuteistasis bÅ«na agresyvus.

R. B. ir praeityje yra teistas už smurtinius nusikaltimus, iÅ¡ viso teistas septynis kartus, tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Taip pat nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka. Tai, kad nukentėjusieji jam neturi pretenzijų ir baudžiamojoje byloje nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui reikÅ¡mės neturi. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir R.

B. prisipažinimas ir nuoširdus gailestis buvo laikytas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam pritaikytos BK 641 str. nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių nėra teisinio pagrindo. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis pradėjo mokytis Vilniaus mokymo centre, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas netaikyti R. B. realios laisvės atėmimo bausmės. Mokslus nuteistasis turės galimybę tęsti ir laisvės atėmimo vietoje.

Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas R. B. skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra mažesnės už įstatymo sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis prašė teismo paskirti jam gydymÄ si nuo priklausomybės. Baudžiamasis įstatymas nenumato, jog už nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas priverstiniu gydymu ir teismas negali priversti asmens gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms.

Teismas tik gali įpareigoti nuteistÄ jį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka, bet tik tuo atveju, kai jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė arba kai teismas nusprendžia, kad bausmės vykdymas nuteistajam gali bÅ«ti atidėtas. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. B. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi bÅ«ti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas.

Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 str. 2 d. nusikalstamos veikos padarymo motyvai reikšmės neturi.

Nors nuteistasis ir nesiekė pasipelnyti iÅ¡ automobilio vagystės ar norėjo vėliau jį grÄ Å¾inti, jis buvo užvaldęs šį svetimÄ turtÄ , juo naudojosi ir turėjo galimybę disponuoti – automobiliu važinėjo, jį apgadino, norėjo padegti, todėl nusikalstama veika laikoma baigta. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, apeliantas pripažino, kad tÄ dienÄ buvo girtas ir sugalvojo pavogti automobilį. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, R. B. ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus dėl vagystės, apklausoje dalyvavo gynėjas advokatas Vladimiras Vlasovas (t. 1, b. l. 145-146), papildomos apklausos metu dalyvavo gynėjas advokatas Ernestas BuÅ¡movičius (t. 1, b. l. 148-149).

Abiejų apklausų protokolai yra pasiraÅ¡yti tiek apelianto, tiek gynėjų. Papildomos apklausos metu R. B. savo kaltę dėl BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymo pripažino visiÅ¡kai. Å is prisipažinimas yra užfiksuotas ir, kaip jau minėta, laikomas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.Nors apeliaciniame skunde nuteistasis kelia baudžiamojoje byloje dalyvavusio prokuroro Stasio Kupriaus suinteresuotumo klausimÄ , tačiau nenurodo jokių objektyvių tai pagrindžiančių aplinkybių.

BPK 58 str. 1 d. numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Tai, kad tas pats prokuroras yra ir anksčiau dalyvavęs nuteistajam iÅ¡keltose baudžiamosiose bylose nėra pakankamas pagrindas nuÅ¡alinti prokurorÄ . Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo R. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, kurias sudaro 66,59 Eur dydžio advokato užmokestis. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas.

Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus iÅ¡teisinamÄ jį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ , apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį.

Å ioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.). Byloje nustatyta, kad R. B. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu yra laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, todėl jo galimybės sudaryti sutartį su advokatu dėl tinkamos gynybos yra apribotos.

Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ R. B. netenkinti. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Teisėjai                                                                 ArÅ«nas Kisielius Audrius Cininas