bdfd74cf-df31-4106-8d8e-9e278a8270a3 · Alytaus apylinkės teismas

?NUTARTISCivilinė byla Nr. e2-4374-470/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01515-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 19 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Gitanai Baležentienei, Rasai Marcinkonei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. B., jo atstovei advokatei Daivai Dumčiuvienei, atsakovės Valstybės įmonės Registrų centro atstovei Kristinai TamoÅ¡aitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas M. B. ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės Ä®monės Registrų centro vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ .

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties pagrindu dirbo atsakovo įmonėje, ėjo Å¡ios įmonės Alytaus filialo direktoriaus pareigas. Jam darbdavys 2018 m. lapkričio 8 d. įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Ä®spėjime nurodė, jog įsigaliojus naujai Ä®monės struktÅ«rai, nebelieka struktÅ«rinio padalinio, kuriame ieÅ¡kovas ėjo pareigas ir pastarojo „darbo funkcija/pareigybė tampa nebereikalinga bei įmonės direktoriaus 2018 m. spalio 22 d.

įsakymu Nr. p-944 tokia pareigybė nėra patvirtinta“. Atsakovas nurodė, kad pagal atliktas jo darbo funkcijas nebėra laisvų darbo vietų, į kurias jis pagal savo kvalifikacijÄ galėtų bÅ«ti perkeltas. Atsakovas įspėjime taip pat nurodė, jog vidiniame intraneto puslapyje nuo 2018 m. lapkričio 5 d. bus skelbiami konkursai į naujas darbo vietas, kuriuose nėra apribojama jo galimybė dalyvauti, nors prieÅ¡ tai įspėjime nurodė, jog pagal jo eitas darbo funkcijas, pareigybę bei kvalifikacijÄ laisvų darbo vietų nėra.

Atsakovo įspėjimo dėl atleidimo dienÄ galiojo Kolektyvinė sutartis, kurios 15.1 punkte numatė, kad darbdavys gali atleisti darbuotojÄ nesant darbuotojo kaltės tik dėl svarbių priežasčių. Svarbia priežastimi pagal minėtÄ sutartį gali bÅ«ti pripažintas ekonomiÅ¡kai ir struktÅ«riÅ¡kai pagrįstas darbuotojų skaičiaus mažinimas. Atsakovas nei įspėjime, nei jokiame kitame dokumente ekonomiÅ¡kai nepagrindė struktÅ«rinių pertvarkymų ir nenurodė jam atleidimo priežasties svarbos.

Tos pačios Kolektyvinės sutartis 17 punktas numato, kad kai mažinamas darbuotojų skaičius, darbdavys privalo pasiÅ«lyti kitÄ esamÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio darbÄ , atitinkantį jo kvalifikacijÄ . Pirmenybė teikiama turintiems aukÅ¡tesnę kvalifikacijÄ ir neturintiems galiojančių drausminių nuobaudų. Jam einant pareigas Valstybės įmonės Registrų centre jo vadovaujamas Alytaus filialas pasiekdavo geriausius pelningumo rodiklius atsakovo įmonėje, negana to, Teisingumo ministerijoje filialas buvo vertinamas kaip vienas iÅ¡ geriausiai veikiančių atsakovo įmonės struktÅ«rinių padalinių.

Nurodė, kad atsakovas 2019 m. vasario 28 d. su juo nutraukė darbo sutartį, nesuteikdamas galimybės darbo sutartį pratęsti, nors viso įspėjimo metu (nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. vasario 28 d.) atsakovas neteikė jam jokio pasiūlymo dėl laisvos darbo vietos ir todėl neperkėlė jo į patvirtintas naujas darbo vietas. 2019 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja Valstybės įmonės Registrų centro struktūra, kurioje buvo panaikinti filialai, tačiau įsteigti kiti vidiniai įmonės struktūriniai padaliniai.

Ä®monė pradėjo aktyviai ieÅ¡koti naujų vadovų skelbdama vieÅ¡us konkursus. Skelbimuose buvo paskelbtos ir laisvos darbo vietos, kuriose jis galėjo eiti pareigas ir į kurias bÅ«tų sutikęs bÅ«ti perkeliamas. Kitiems įmonės darbuotojams (Alytaus, TelÅ¡ių ir Utenos direktorių pavaduotojams) buvo individualiai pasiÅ«lytos naujai įsteigtos laisvos darbo vietos ir jie buvo perkelti į jas. IeÅ¡kovo nuomone, Registrų centro patvirtintoje naujoje struktÅ«roje buvo laisvų darbo vietų, į kurias jis pagal jo kvalifikacijÄ ir vykdytas funkcijas galėjo bÅ«ti perkeltas jo sutikimu, todėl atleisdamas jį iÅ¡ darbo darbdavys pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumÄ . Darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu.

Jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas, kadangi atsakovas pateikė DK neatitinkantį įspėjimÄ nutraukti darbo sutartį, darbo sutarties nutraukimo priežastis nebuvo svarbi, kaip svarbi priežastis apibrėžiama DK, teismų praktikoje ir pagal Kolektyvinės sutarties 15.1 punktÄ , be to, jis galėjo bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ , jei tik toks jam bÅ«tų buvęs pasiÅ«lytas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutarties Nr. 25, keistos vėlesniais susitarimais, pagrindu ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti į Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo direktoriaus pareigas, kas lėmė tai, kad jam, kaip vadovaujamÄ darbÄ dirbusiam darbuotojui, keliami gerokai didesni tiek atsakomybės, tiek kompetencijos reikalavimai.

Dirbdamas vadovaujantį darbÄ ir bÅ«damas atsakingas už kitų Alytaus filiale dirbusių asmenų darbo organizavimÄ bei tinkamÄ informavimÄ , ieÅ¡kovas ne tik galėjo, bet privalėjo domėtis planuojamų Registrų centro pertvarkymų priežastimis ir jų svarba, kaip ir pasirÅ«pinti tinkamu tokios informacijos perteikimu jo vadovaujamo padalinio darbuotojams. IeÅ¡kovui buvo pateikta, prieinama bei žinoma visa informacija, patvirtinanti ekonominį bei struktÅ«rinį darbuotojų skaičiaus mažinimo pagrįstumÄ .

Be to, Å¡i informacija buvo ir vieÅ¡ojoje erdvėje, kuria užfiksuota tiek tuo metu buvusio Registrų centro laikinojo vadovo, tiek Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko iÅ¡sakyta pozicija apie tai, kad buvo patvirtinta nauja įmonės struktÅ«ra, kad bus mažinamas administracinis aparatas, kad darbuotojų sumažės apie 20-30 %, kad Registrų centro pertvarkos imtasi siekiant efektyvinti bei skaidrinti įmonės veiklÄ . Tačiau net jeigu ieÅ¡kovas, bÅ«damas Alytaus filialo direktoriumi, Å¡iomis vieÅ¡ai skelbiamomis ir su Registrų centro veikla tiesiogiai susijusiomis naujienomis nesidomėjo, naujas atsakovo struktÅ«ros projektas dar iki 2018 m. rugsėjo 27 d. vykusio darbo tarybos posėdžio buvo atskirai pristatytas ir aptartas su filialų administracijomis, aiÅ¡kiai nurodant, kad filialai bus naikinami.

Tai užfiksuota ir Registrų centro 2018 m. rugsėjo 27 d. darbo tarybos posėdžio protokole Nr. dt-3. 2018 m. spalio 17 d. buvo surengta tiesioginė transliacija, kurios metu darbuotojams buvo dar kartÄ pristatyta Registrų centro organizacinė struktÅ«ra bei struktÅ«rinių pertvarkymų priežastys ir svarba. Darbuotojų skaičiaus mažinimas Registrų centre buvo struktÅ«riÅ¡kai bei ekonomiÅ¡kai pagrįstas. IeÅ¡kovui 2018 m. lapkričio 8 d. pasiraÅ¡ytinai įteiktame įspėjime (suraÅ¡ytas 2018 m. spalio 31 d.) aiÅ¡kiai nurodyta, dėl kokios faktinės priežasties su ieÅ¡kovu ketinama nutraukti darbo sutartį, o konkrečiau dėl to, kad Registrų centre nelieka struktÅ«rinio padalinio, kuriame jis dirbo, t. y.

Alytaus filialo, kaip ir nelieka tokio filialo direktoriaus pareigybių. Taip atsakovas iÅ¡laikė DK 64 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus nurodyti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo normÄ , kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. IeÅ¡kovas iki to momento, kuomet su praÅ¡ymu kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisija (toliau Alytaus DGK), reikalaudamas priteisti jo naudai atitinkamÄ pinigų sumÄ , atsakovui jokių pretenzijų dėl įspėjimo nereiÅ¡kė, nesidomėjo nei struktÅ«rinių pertvarkymų reikalingumu, nei tuo, kokį kiekį asmenų tai apims.

IeÅ¡kovas, bÅ«damas Alytaus filialo vadovu, galėjo ir privalėjo tuo domėtis. Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Tiek įspėjime, tiek įsakyme nurodyta, kad Darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta bÅ«tent dėl to, kad Registrų centre buvo įgyvendinti struktÅ«riniai pertvarkymai, kurie ir lėmė jo atleidimÄ . Ä®spėjant ieÅ¡kovÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, jam buvo nurodyta ne tik tai, kad įspėjimo įteikimo metu nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ jis tuo metu galėtų bÅ«ti perkeltas, tačiau papildomai nurodoma, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje sukurtas darbo vietas, į kurias jis turi teisę kandidatuoti.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta apie laisvas darbo vietas, į kurias, radęs jo poreikius bei kompetencijÄ labiausiai atitinkančiÄ vietÄ jis galėjo kandidatuoti. Atitinkamai, atsakovas tokiÄ ieÅ¡kovo kandidatÅ«rÄ bÅ«tų svarstęs, kÄ labai aiÅ¡kiai rodo ir įspėjime pateikta informacija apie tai, jog konkurse dalyvavusiam ir jį laimėjusiam darbuotojui bus siÅ«loma keisti darbo sutarties sÄ lygas bei laikoma, kad priežastys, lėmusios įspėjimo įteikimÄ , iÅ¡nyko. Be to, ieÅ¡kovas, dar nepasibaigus jo ir atsakovo darbo santykiams, netikrindamas vidiniame intranete darbdavio skelbiamos informacijos, nebuvo suinteresuotas sÄ Å¾iningai ir iniciatyviai atlikti savo darbo funkcijų, bendradarbiauti, o taip pat ir darbo pozicijos pakeitimu, nors vadovaujamos pareigos savo esme yra susijusios su savarankiÅ¡kumu, diskrecija bei iniciatyviu sprendimų priėmimu ir atsakomybe.

Svarbu ir tai, kad darbuotojams, įspėtiems apie atleidimÄ iÅ¡ darbo, buvo sudarytos palankesnės sÄ lygos sužinoti apie naujai sukurtas ir skelbiamas darbo vietas, lyginant su asmenimis, kurie apie tai sužinodavo tik iÅ¡ darbo skelbimų. PrieigÄ prie vidinio intraneto ieÅ¡kovas turėjo visÄ Ä¯spėjimo laikÄ , todėl jo pasiteisinimai apie tai, kad neva nežinojo apie paskelbtus konkursus, aiÅ¡kiai neteisingi ir atmestini, ypač žinant, kad jis buvo Alytaus filialo direktorius. Pagal DK 24 straipsnį darbuotojas turi sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas.

Å iuo atveju tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas ir turėdamas informacijos apie laisvas darbo vietas per įspėjimo laikotarpį, sÄ Å¾iningai naudodamasis savo teise dėl perkėlimo į kitÄ darbÄ , turėjo pats informuoti darbdavį apie savo norÄ bei sutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ konkretų darbÄ . Tokiu atveju atsakovas privalėtų ir bÅ«tų svarstęs tokiÄ kandidatÅ«rÄ . Vertinant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo aplinkybes, be kita ko, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, kad buvo atleidžiama kone du Å¡imtai darbuotojų, kas reiÅ¡kia, kad buvo pasirinktas ir su darbo taryba suderintas optimaliausias darbuotojų atrankos bei atleidimo bÅ«das, tuo pačiu laikantis DK reikalavimų.

Be to, ieškovui buvo išmokėtos visos jam priklausančios pinigų sumos, numatytos DK. Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys tenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal 1997 m. rugsėjo 29 d. darbo sutartį Nr. 25 pradėjo dirbti Valstybės įmonėje Registrų centre (tuo metu Žemės ir nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė) ir ėjo Alytaus filialo direktoriaus pareigas, numatytas Alytaus filialo direktoriaus pareiginiuose nuostatuose.

Atsakovas 2018 m. lapkričio 8. ieÅ¡kovui įteikė įspėjimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , jame nurodydamas, kad įsigaliojus naujai įmonės struktÅ«rai nebeliks struktÅ«rinio padalinio, kuriame ieÅ¡kovas ėjo pareigas ir jo darbo funkcija (pareigybė) tampa nebereikalinga ( I t. b. l. 73). Å i pareigybė naujoje įmonės struktÅ«roje VÄ® Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. p-944 nėra patvirtinta. Ä®spėjime dėl numatomo atleidimo iÅ¡ darbo darbdavys taip pat nurodė, kad kadangi laisvos darbo vietos, į kuriÄ ieÅ¡kovas galėtų bÅ«ti perkeltas, negali pasiÅ«lyti, 2019 m. vasario 28 d. darbo sutartis bus nutraukta.

Tuo pačiu įspėjimu atsakovas pažymėjo, kad nuo 2018m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje nustatytas darbo vietas, į kurias ieÅ¡kovui neribojama teisė dalyvauti konkurso bÅ«du. 2019 m. vasario 28 d. Valstybės įmonės Registrų centro direktorius priėmė įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovÄ atleido iÅ¡ darbo DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu - darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (I t., b. l. 51).

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su atleidimu iÅ¡ darbo, 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Alytaus DGK, kuri 2019-05-14 priėmė sprendimÄ Nr. DGKS – 2710 jo praÅ¡ymÄ dėl pripažinimo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu atmesti kaip nepagrįstÄ . Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotÄ arba terminuotÄ darbo sutartį prieÅ¡ terminÄ , jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

DK 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali bÅ«ti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realÅ«s ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumÄ ; darbo sutartis Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas jo sutikimu; pagal DK 57 straipsnio 3 dalį, jeigu perteklinę darbo funkcijÄ atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iÅ¡ jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, – su profesine sÄ junga; tokiu atveju atrankÄ vykdo ir pasiÅ«lymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kuriÄ turi bÅ«ti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys; nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, turi bÅ«ti užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė bÅ«ti paliktiems dirbti <...>; pagal DK 57 straipsnio 7 dalį, darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotojÄ prieÅ¡ vienÄ mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieÅ¡ dvi savaites;

Å¡ie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaikÄ (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaikÄ iki aÅ¡tuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Pažymėtina, kad DK 57 straipsnio nuostatų analizė patvirtina, jog darbo sutartis su darbuotoju gali bÅ«ti nutraukta dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, kuomet darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline; struktÅ«riniai (organizaciniai) darbovietės pertvarkymai gali bÅ«ti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl įvykdytų pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktÅ«riniai (organizaciniai) pertvarkymai turi bÅ«ti realiai vykdomi.

StruktÅ«rinių (organizacinių) pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktÅ«ra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat bÅ«tina nustatyti, ar struktÅ«riniai (organizaciniai) pertvarkymai nėra fiktyvÅ«s, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimÄ . Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Dėl struktÅ«rinių pertvarkymų IeÅ¡kovo vertinimu atsakovo įmonėje atlikti struktÅ«riniai pertvarkymai negali bÅ«ti laikomi realiais, atsakovas jų nei jam įteiktame įspėjime apie numatomÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, nei kitame dokumente ekonomiÅ¡kai nepagrindė ir jam nenurodė, kodėl jo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis yra svarbi. IeÅ¡kovas laiko, kad VÄ® Registrų centro struktÅ«ros pakeitimais buvo panaikinti anksčiau veikę įmonės filialai, tačiau jų vietoje įsteigti panaÅ¡ias funkcijas vykdantys įmonės struktÅ«riniai vidiniai padaliniai, pvz.

Rytų Lietuvos aptarnavimo centras, Vakarų Lietuvos aptarnavimo centras, Vidurio Lietuvos aptarnavimo centras, į kuriuos įmonė pradėjo aktyviai ieÅ¡koti naujų darbuotojų, kur ieÅ¡kovas nurodo tokiuose centruose galėjęs eiti pareigas, jei tik jos jam bÅ«tų buvę pasiÅ«lytos. IeÅ¡kovas sprendžia esÄ struktÅ«riniai pokyčiai įmonėje nebuvo esminiai. TokiÄ ieÅ¡kovo pozicijÄ paneigia atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimas ir kita civilinės bylos medžiaga. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atlikti ir tebevykdomi VÄ® Registrų centro struktÅ«riniai pertvarkymai vyko iÅ¡ esmės keičiant sistemÄ , atitinkamus struktÅ«rinius padalinius formuojant kitais pagrindais bei principais, t. y.

įmonės filialai, anksčiau turėję juridinio asmens statusÄ , tokio statuso nuo 2019 m. kovo 1 d. neteko, jie buvo įjungti į įmonės vidinę struktÅ«rÄ bei iÅ¡registruoti iÅ¡ juridinių asmenų registro, visos įmonės veikla tapo centralizuota, funkcijų atskyrimo pagrindu įkurti nauji skyriai, t. y. naujoji įmonės struktÅ«ra paremta funkciniu darbų paskirstymu – darbuotojų atliekamos funkcijos iÅ¡grynintos, įkurti teisės, komunikacijų, informacinių technologijų ir kiti skyriai, vadovavimas įmonei vykdomas tik iÅ¡ centro.

Atsakovo atstovės pozicijÄ pagrindžia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro (ministerija yra VÄ® Registrų centro steigėjas) 2018m. birželio 27 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018m. vasario 9 d. įsakymo Nr. 3-60 „Dėl valstybės įmonės Registrų centro 2018-2021 metų strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo VÄ® Registrų centrui buvo pavesta peržiÅ«rėti įmonės 2018 - 2021 metų strateginį veiklos planÄ , įvertinti vykdomas veiklas, suplanuotas iÅ¡laidas ir pateikti siÅ«lymus dėl įmonės veiklos optimizavimo, maksimalaus sÄ naudų valdymo bei didesnės grÄ Å¾os visuomenei.

Vykdydama veiklos strateginį planÄ , siekdama optimizuoti įmonės veiklÄ bei darbo resursus, VÄ® Registrų centro valdyba 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, patvirtintu 2018 m. spalio 19 d. protokolu Nr. VPP-28, nusprendė VÄ® Registrų centre atlikti struktÅ«rinius pokyčius ir tuo reikalu nustatė naujÄ VÄ® Registrų centro struktÅ«rÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2019 m. kovo 1 d. (Darbo bylos lapas 108). Ä® bylÄ pateiktų VÄ® Registrų centro ankstesniosios struktÅ«ros schemos ir naujosios struktÅ«ros, įsigaliojusios po 2019-03-01, schemos (e. b. l.

72) sulyginimas akivaizdžiai iliustruoja, kad įmonėje buvo padaryti esminiai struktÅ«riniai pokyčiai. Laisvę pasirinkti veikos organizavimo tvarkÄ ir bÅ«dus turi pati įmonė. SprendimÄ dėl atsakovo struktÅ«rinių pertvarkymų priėmė tam įgalinimus turintis atsakovo valdymo organas – VÄ® registrų centro valdyba, jos sprendimu sukurti nauji padaliniai ir pareigybės. VÄ® Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. p-944 „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o nuo 2019-03-01 patvirtinimo“ patvirtintos naujos pareigybės. Kaip matyti iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų po pertvarkos nuo 2019 m. kovo 1 d.

įsigaliojus naujai VÄ® Registrų centras struktÅ«rai ieÅ¡kovo atliekama darbo funkcija iÅ¡nyko, t. y. Alytaus teritorinio padalinio nebeliko, ir nors kitų darbuotojų funkcijos, susijusios su registrų tvarkymu, iÅ¡liko ir jie toliau atlieka iki pertvarkos vykdytas darbines su registrų tvarkymu susijusias funkcijas, tačiau jų funkcijos bei pavaldumas perskirstytos per naujus struktÅ«rinius padalinius, o direktoriaus pareigybė, įvedus centrinį vadovavimÄ , tapo pertekline. Pastebėtina, kad perteklinėmis tapo ne vien ieÅ¡kovo darbo funkcijos, bet ir daugelio kitų darbuotojų, t. y. reformos iÅ¡davoje vyko grupės darbuotojų atleidimas, atsakovo atstovės teigimu bei pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ viso buvo atleisti 205 darbuotojai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos bei Darbo ginčų komisijos bylos Nr. APS-112-5944/2019 medžiagos nustatyta, kad VĮ Registrų centre 2018 -2019 metais vyko realūs struktūriniai pertvarkymai Teismas sprendžia, kad įmonėje darbdavio buvo atlikti struktūriniai pertvarkymai, kurių išdavoje reikšmingai pakito įmonės vidinė sandara, ir tai pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su ieškovu tiek DK, tiek kolektyvinės sutarties prasme. Dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų ieškovas nebeteko galimybės atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, kadangi tokios funkcijos darbovietėje iš viso nebeatliekamos.

Taigi, apibendrinant konstatuojama, kad Valstybės įmonės Registrų centro realÅ«s darbo organizavimo (struktÅ«riniai) pakeitimai buvo svarbi priežastis nutraukti su ieÅ¡kovu darbo sutartį DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau teismas pabrėžia, kad darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedÅ«ra. Darbdavys, darbo santykius su darbuotoju nutraukdamas DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, privalo laikytis aukščiau aptartos DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatytos procedÅ«rinės tvarkos.

Dėl atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros Minėta, kad pagal DK 57 straipsnio 2 dalį darbo sutartis DK 57 straipsnio 1 dalies 1punkto pagrindu gali bÅ«ti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimÄ iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ darbuotojas galėtų bÅ«ti perkeltas su jo sutikimu. IeÅ¡kovas nurodo, kad jo darbdavys, vykdydamas struktÅ«rinius pakeitimus bei sukÅ«ręs naujas pareigybes, jam nenumatė galimybės persikelti į alternatyvias pareigas anksčiau jo užimtoms pareigoms, nepasiÅ«lė jokių konkrečių pareigų naujoje struktÅ«roje, nepateikė jokio individualaus darbo pasiÅ«lymo ir nors apie numatomas laisvas darbo vietas skelbė VÄ® Registrų centro intraneto svetainėje bei vieÅ¡ai, į jas buvo siÅ«loma dalyvauti konkurso bÅ«du.

IeÅ¡kovas sprendžia, kad taip atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka. Atsakovo atstovė nurodė, kad įteikdamas įspėjimÄ ieÅ¡kovui apie numatomÄ jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, darbdavys tuo pačiu įspėjimu informavo ieÅ¡kovÄ ne tik apie tai, kad įspėjimo įteikimo metu nėra laisvos darbo vietos, į kuriÄ ieÅ¡kovas tuo metu galėtų bÅ«ti perkeltas, bet ir aiÅ¡kiai nurodė, jog nuo 2018 m. lapkričio 5 d. vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje sukurtas darbo vietas, į kurias jis turi teisę kandidatuoti.

Tokios darbo vietos nuolatos buvo skelbiamos vidiniame intraneto puslapyje, kartu atskiru failu prisegtuke patalpinant pareigybės apraÅ¡ymÄ . Atsakovas sprendžia, kad jis tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui pranešė apie numatomas laisvas darbo vietas, suteikdamas jam teisę laisva valia kandidatuoti į pasirinktÄ ir jo poreikius bei kompetencijÄ labiausiai atitinkančiÄ bÅ«simÄ darbo vietÄ . Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nekyla ginčo, kad ieÅ¡kovas apie numatomÄ jo atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio buvo įspėtas įteikiant įspėjimÄ 2018 m. lapkričio 8 d. (ieÅ¡kinyje klaidingai nurodyta 2018 m. spalio 31 d.).

Reikalingas po pertvarkymo darbuotojų skaičius, jų pareigybės darbdaviui jau buvo žinomas 2018 m. spalio 22 d., kas įrodyta raÅ¡ytiniu įrodymu - VÄ® Registrų centro direktoriaus S. U. 2018 m. spalio 22 d. priimtu įsakymu Nr. p-944 „Dėl pareigybių sÄ raÅ¡o nuo 2019-03-01 patvirtinimo“, kuriuo jis patvirtino įmonės naujas pareigybes. Taigi, įspėdamas ieÅ¡kovÄ apie numatomÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo, darbdavys jau žinojo numatomÄ atitinkamos profesijos ir kvalifikacijos darbuotojų poreikį bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su pareigybių perskirstymu ir darbo organizavimo pertvarkymu, taip pat jau tapo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovo pareigybė neiÅ¡liks.

Tai reiÅ¡kia, kad įspėdamas ieÅ¡kovÄ apie numatomÄ jo atleidimÄ , atsakovas jau turėjo pareigÄ informuoti darbuotojÄ , kokios pareigybės jam yra siÅ«lomos naujoje struktÅ«roje. Pastebėtina, kad skirtingai nei nurodo ieÅ¡kovas, darbdavys neprivalo teikti atleidžiamam darbuotojui bÅ«tinai tik individualių pasiÅ«lymų. Kito darbo pasiÅ«lymo formos įstatymas nedetalizuoja, todėl Å¡iuo atveju atsakovo pasirinktas laisvų darbo vietų nurodymo bÅ«das skelbiant vidiniame intranete visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ (pvz.

LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2009). Tačiau Å¡iuo atveju svarbu nustatyti, ar atsakovo siÅ«lymas ieÅ¡kovui kandidatuoti į laisvas konkursines darbo vietas atitinka DK numatytas garantijas tęsti darbo santykius su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju, kai nėra jo kaltės. Kaip matyti iÅ¡ įspėjimo dėl atleidimo iÅ¡ darbo atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ sekančiu turiniu: „Pažymėtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. įmonės vidiniame intraneto puslapyje bus skelbiami konkursai į naujas įmonės struktÅ«roje numatytas darbo vietas, į kurias Jums neapribojama teisė dalyvauti“.

Teismas sprendžia, kad atsakovo siÅ«lymas ieÅ¡kovui dalyvauti konkurse į pasirinktÄ naujai kuriamÄ darbo vietÄ niekaip negali bÅ«ti prilyginamas laisvos darbo vietos pasiÅ«lymui, nes savo esme tai yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai. Kaip reglamentuoja DK 41 straipsnio 3 dalis, konkursas gali bÅ«ti rengiamas darbuotojui parinkti į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai.

SpecialiÄ teisę sudaryti darbo sutartį su darbdaviu dėl konkursinės pareigybės įgyja ne bet kuris pretendentas, bet tik konkurso laimėtojas. Tuo tarpu DK normos, reglamentuojančios darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo be jo kaltės, įsakmiai reikalauja pasiÅ«lyti darbuotojui galimybę bÅ«ti perkeltam į kitas pareigas, kas reiÅ¡kia, kad jam nekeliamas reikalavimas dalyvauti konkurse lygiais pagrindais su kitais į tÄ pačiÄ pareigybę pretenduojančiais konkurso dalyviais, kurie apsisprendė dėl tokio dalyvavimo, bet kaip garantija dirbančiam darbuotojui tęsti darbo santykius tokia pareigybė suteikiama individualiai perkėlimo bÅ«du ir kliÅ«tis užimti asmeniui laisvÄ pareigybę Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti tik pirmumo teisės tarp kelių pretendentų nebuvimas, kompetencijos trÅ«kumas ir kitos panaÅ¡ios aplinkybės. Taip pat svarbu pažymėti, kad darbdavys atleidžiamam darbuotojui neprivalo siÅ«lyti tik tokios laisvos darbo vietos, kuriÄ užimti darbuotojo specialybė, profesija, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – sveikatos bÅ«klė, yra netinkami.

Taigi, atsakovo argumentas dėl ieÅ¡kovui esÄ pateikto pasiÅ«lymo užimti kuriÄ nors naujÄ pareigybę Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu pasiÅ«lymu užimti laisvas pareigybes, nes darbuotojui buvo pasiÅ«lyta dalyvauti konkursuose, kas savaime suprantama nesuteikė ieÅ¡kovui jokios pirmumo teisės kitų pretendentų atžvilgiu. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nuo priėmimo į darbÄ 1977 metais iki pat jo atleidimo nepertraukiamai dirbo pas atsakovÄ vadovaujamÄ darbÄ . Tai patvirtina ieÅ¡kovo aukÅ¡tÄ kvalifikacijÄ , nes dėl vadovaujamų pareigų jam buvo keliami didesni tiek atsakomybės, tiek kompetencijos reikalavimai, jo kvalifikacija be to patvirtinama į bylÄ pateikta nepriklausomo tiekėjo OVC Consuling 2018 m. liepos 18 d.

Vertinimo ataskaita. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8d. (įspėjimo ieÅ¡kovui įteikimo diena) iki penkių dienų iki įspėjimo pabaigos atsakovo įmonėje buvo 45 laisvos darbo vietos, tai patvirtinama VÄ® Registrų centras pažyma apie laisvas darbo vietas (Darbo bylos 124 -126 lapai). Duomenų, kad ieÅ¡kovo kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų nė vienai naujai kuriamai pareigybei, nepateikta. Kita vertus, įstatymas net nenumato pareigos darbdaviui siÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui bÅ«tent tik darbuotojo kvalifikacijÄ atitinkantį, bet ne žemesnės kvalifikacijos darbÄ .

Vadinasi, darbdavys pagal DK 57 straipsnio 2 d. reglamentavimÄ turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti ieÅ¡kovui bet kuriÄ , net ir žemesnės kvalifikacijos reikalaujančiÄ , naujai kuriamÄ darbo vietÄ ir laukti darbuotojo sutikimo jÄ užimti, o teisę atleisti darbuotojÄ bÅ«tų įgijęs tik tuo atveju, jei darbuotojas tokio pasiÅ«lymo nebÅ«tų priėmęs. Konstatuojama, kad darbdavys, siÅ«lydamas darbuotojui užimti laisvas pareigybes konkurso bÅ«du, ieÅ¡kovui nepateikė darbo pasiÅ«lymo dėl laisvų darbo vietų ir darbo santykius su darbuotoju DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukė nesilaikydamas aukščiau aptartos DK 57 straipsnio 2–4, 7 dalyse nustatytos tvarkos, t. y.

įmonei vykdant struktÅ«rinius pakeitimus bei sukÅ«rus naujas pareigybes, nenumatė galimybės perkelti ieÅ¡kovÄ Ä¯ alternatyvias ar kitas jo kvalifikacijÄ atitinkančias ar žemesnės kvalifikacijos reikalaujančias pareigas, kas sudaro pagrindÄ darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažinti neteisėtu. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytos iÅ¡vados dėl atsakovo grubaus procedÅ«rinio pažeidimo atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo be darbuotojo kaltės. Pažymėtina, kad pagal DK 231 straipsnio 4 dalį Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas.

PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 str. 3, 4, 7 d.). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas vadovaujantis ieÅ¡kovo nurodytu motyvu dėl procedÅ«ros atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojÄ nesant jo kaltės grubaus pažeidimo.

Dėl priverstinės pravaikÅ¡tos apmokėjimo ir kompensacijos Pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo nuo 2019 m vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ neteisėtu negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į darbÄ , vadovaujamasi DK 218 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir konstatuojama, kad ieÅ¡kovo darbo sutartis su darbdaviu nutraukiama Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Kadangi su darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ 2019 m. vasario 28 d. buvo visiÅ¡kai atsiskaityta ir darbuotojas nepraÅ¡o bÅ«ti grÄ Å¾inamas į pirmesnį darbÄ , nes sprendžia, kad jam bus sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, sutinkamai su DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatomis priteistinas iÅ¡mokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (DK 218 st. 4 d.).

Kadangi sprendimo priėmimo dienÄ teismui nėra žinoma jo įvykdymo diena, todėl Å¡i iÅ¡moka ieÅ¡kovui priteistina ne konkrečia suma, bet vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, turint omenyje, kad ieÅ¡kovo M. B. vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis sudarė 3354,24 Eur, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis sudarė 160,49 Eur (Darbo bylos 122 lapas). Taip pat priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d.).

Å i kompensacija sudaro 3354,24 x 6 = 20125,44 (Eur). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau praÅ¡ymo jas priteisti ieÅ¡kovas neteikė, dėl ko iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Civilinė byla užvesta elektroniniu bÅ«du, todėl iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, ir jos nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Pripažinti ieÅ¡kovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovo valstybės įmonės Registrų centre, j. a. k. 124110246, nuo 2019 m. vasario 28 d. pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ neteisėtu.

Priteisti M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centras, j. a. k. 124110246, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojamÄ nuo 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, ir 20 125,44 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių Å¡imto dvideÅ¡imt penkių eurų 44 ct) kompensacijÄ . Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, sudarančio 3354,24 Eur, priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja Snaigė Juknevičienė