bdfceea8-d108-4287-a3b0-981bb71cf4bc · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                                    Civilinė byla Nr. 2A-219-513/2012Teisėja Elena Pauliukienė                                  (Proceso Nr. 2-06-3-05871-2009-3)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                   30.2; 121.14; 121.18; 121.21                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                         KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. kovo 29 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Eugenijos MorkÅ«nienės ir ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O.

Ž. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. M., B. R., A. B. (A. B.), V. N. dėl įpareigojimo panaikino,nustatė: ieÅ¡kovė O. Ž. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjai) ir, jį patikslinusi, praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2009-04-23 įpareigojimÄ Nr. 2-1218-(220) „Dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo“.

Nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Name yra bendro naudojimo patalpa – koridorius, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai. Pažymėjo, jog adresu, gyvena G. M., kuris tiek savo butÄ , tiek bendrus koridorius yra pavertęs landyne. 2006 m. A. B., gyvenančiam virÅ¡ ieÅ¡kovės buto, įrengus balkonÄ ir jam paremti pastačius kolonÄ , prie ieÅ¡kovės lango atsirado statinys, panaÅ¡us į pavėsinę. PaaiÅ¡kino, jog Å¡io priestato pagalba nutarė pasidaryti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ savo butÄ .

Tačiau susitvarkyti statybos dokumentus nebuvo galimybės, kadangi žemės sklypas, ant kurio stovi namas, neprivatizuotas, todėl priestato pertvarkymo projekto ieÅ¡kovė neberengė. PaaiÅ¡kino, jog 2008 metais G. M. užmÅ«rijo duris tarp dviejų koridorių, o kita kaimynė B. R. koridoriuje sumÅ«rijo pertvarÄ , padalydama koridorių į dvi lygias dalis, dėl ko ieÅ¡kovė liko be įėjimo į butÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovė pasistatė priestatÄ prie savo virtuvės, iÅ¡ kurio per virtuvės langÄ pasidarė įėjimÄ Ä¯ savo butÄ .

Pažymėjo, kad atsakovė G. M. netaikė jokių priemonių, kadangi jis patalpų pertvarkymus atliko viduje, o ieÅ¡kovę savavaliÅ¡kos statybos akto pagrindu įpareigojo panaikinti įrengtÄ Ä¯Ä—jimÄ . Nesutinka su tokiu atsakovės reikalavimu ir praÅ¡o jį panaikinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-07-12 sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino. Panaikino 2009-04-23 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos reikalavimÄ Nr. 2-1218-(220) dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo ir pripažino ieÅ¡kovės O.

Ž. teisę paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos – priestato, esančio (duomenys neskelbtini), – padarinius per 2 (du) metus nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, parengiant statinio projektÄ , gaunant statybos leidimÄ ir/ar paÅ¡alinant kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu. Teismas nurodė, kad įstatymas suteikė teisę statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdančiai institucijai reikalauti, kad statytojas nugriautų savavaliÅ¡kÄ statinį, atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju, kai statytojas nustatyta tvarka nepatvirtina projektinės dokumentacijos ir negauna statybos leidimo, savavaliÅ¡kai pastatyti statiniai yra besÄ lygiÅ¡kai nugriaunami.

Byloje nenustatyta aplinkybių, draudžiančių ieÅ¡kovei adresu (duomenys neskelbtini), priestato statybÄ , patalpa yra pritaikyta naudoti, nes ieÅ¡kovė jokiu kitu bÅ«du negali patekti į savo butÄ , ieÅ¡kovė augina du nepilnamečius vaikus, ieÅ¡kovė dar iki savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo siekė įteisinti priestatÄ ir sutvarkyti reikiamus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė be priestato, kurį reikalaujama nugriauti, nebeturi jokios galimybės fiziÅ¡kai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , kadangi trečiasis asmuo G.

M. užmÅ«rijo duris koridoriuje, be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pradėjo žemės sklypo, ant kurio pastatytas daugiabutis namas, privatizavimo procesÄ . Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovei turi bÅ«ti suteikta galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos ieÅ¡kovės teisės bei teisėti interesai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.Apeliaciniu skundu atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad 2009-04-23 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos reikalavimÄ Nr. 2-1218-(220) dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo buvo priimtas atsižvelgiant į 2009-04-09 suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kÄ statybos aktÄ Nr.

15. IeÅ¡kovei pareikÅ¡tas reikalavimas susidėjo iÅ¡ trijų dalių: nugriauti priestatÄ , kuris buvo pastatytas prie virtuvės, panaikinti vietoje virtuvės lango įrengtÄ naujÄ Ä¯Ä—jimÄ , jungiantį virtuve su prietaisu ir panaikinti virtuvėje įrengtÄ sanitarinį mazgÄ . Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ir pasisakė tik dėl tos ginčijamo reikalavimo dalies, kuri apėmė priestato statybÄ , tačiau neanalizavo ir netyrė kitų savavaliÅ¡kų statybos darbų. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas visus Statybos įstatymo 28 str. 9 d. numatytus ir galimus savavaliÅ¡kos statybos Å¡alinimo bÅ«dus, netinkamai taikė šį straipsnį, nes turėjo parinkti tik vienÄ konkretų savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės priestatas buvo pastatytas naujai, tai vienintelis galimas padarinių Å¡alinimo bÅ«das, jei ieÅ¡kovė per teismo nustatytÄ terminÄ neįteisina Å¡io priestato, yra tik statinio nugriovimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė O. Ž. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai.

Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė O. Ž., pažeisdama statybos tvarkÄ reglamentuojančius teisės aktus, pasistatė priestatÄ prie daugiabučio gyvenamojo namo. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2009-04-23 sprendimu įpareigojo ieÅ¡kovę O.

Ž. savo lėšomis likviduoti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, kurie užfiksuoti 2009-04-09 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. 15, t.y. pertvarkyti statinį pagal reikalavimus ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo reikalavimo gavimo dienos, adresu (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamÄ sprendimÄ , jau galiojo 2010-07-02 Statybos įstatymo Nr. XI-992 redakcija (įsigaliojusi nuo 2010-10-01), kuri tam tikrais aspektais naujai (lyginant su savavaliÅ¡kos statybos akto suraÅ¡ymo bei reikalavimo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pateikimo atsakovei momentu) sureglamentavo savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimus.

BÅ«tent, Statybos įstatymo 28 straipsnyje buvo numatyta galimybė atlikti neteisėtos statybos įteisinimÄ , numatytos tokio įteisinimo sÄ lygos, be to, netgi po to, kai savavaliÅ¡kos statybos padariniai nebuvo paÅ¡alinti ir yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numatė galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, bÅ«tent, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalimi, teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį savo lėšomis per nustatytÄ terminÄ :

1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus Å¡io Ä®statymo 1 priede nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;

4) atstatyti (atkurti) nugriautÄ kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir, jeigu bÅ«tina, sutvarkyti statybvietę. Pasikeitęs teisinis reglamentavimas suteikė teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavaliÅ¡kas statinys turi bÅ«ti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimÄ , ar įpareigoti statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas savavaliÅ¡kos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimas. Teritorija, kurioje atlikta savavaliÅ¡ka statyba, pagal bylos duomenis, nėra priskiriama prie saugomų teritorijų. Tokioje situacijoje nėra pagrindo vertinti, kad savavaliÅ¡ka statyba buvo sukeltos itin neigiamos pasekmės aplinkai ar visuomenės interesams, kad statinys besÄ lygiÅ¡kai turėtų bÅ«ti griaunamas. Pagal bylos duomenis matyti, kad ieÅ¡kovė be priestato neturi galimybės patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butÄ .

Be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai pradėjo procesÄ Å¾emės sklypo privatizavimo procesÄ , todėl objektyviai yra galimybė paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius kitu įstatymo nustatytu bÅ«du – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ . IÅ¡ Å¡iuo atveju aplinkybė, kad teismas atskirai nepasisakė dėl bute įrengto sanitarinio mazgo ir įėjimo per priestatÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas neteisėtas, nes teismas pasisakė apie visų administraciniais aktais užfiksuotų savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ kompleksiÅ¡kai.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad teismas nepasisakė apie sprendimo nevykdymo pasekmes, prieÅ¡ingai, teismas nurodė visas Statybos įstatymo 28 str. 9 d. nurodytas pasekmes, ir yra pakankamai aiÅ¡ku, kad visi savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo darbai bÅ«tų atliekami ieÅ¡kovės lėšomis, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«rų atlikimo tvarkÄ nustato Aplinkos ministerija (Statybos įstatymo 28 str. 10 d.). Atsižvelgusi į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir, jų nekartodama, su padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei turi bÅ«ti suteikta galimybė įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ ir pagrįstai leido ieÅ¡kovei teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytÄ terminÄ parengti statinio projektÄ ir gauti statybos leidimÄ ir paÅ¡alinti kitus trÅ«kumus, susijusius su statinio statybos tinkamu įforminimu, t. y. nagrinėjamoje byloje taikė alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ .

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-12 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                   Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                                   ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                                                                     Eugenija MorkÅ«nienė