Legislator Case Law & Legislation
bdfc121e-5ae2-4f0f-a021-8db26920f842 AI generated

bdfc121e-5ae2-4f0f-a021-8db26920f842 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number bdfc121e-5ae2-4f0f-a021-8db26920f842
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-04-27 sprendimÄ Nr. S-55(7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“;

Legislator headnote

AI generated

bdfc121e-5ae2-4f0f-a021-8db26920f842 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju prekių gavimÄ patvirtina krovinių gavėjo antspaudai ir paraÅ¡ai. Tai, kad ant krovinio gavimo dokumentų nėra gavėjo atstovo vardo ir pavardės, o tik paraÅ¡as ir spaudas, nėra įrodymas, kad prekės nebuvo pateiktos, nes Latvijos Respublikos įmonių vadovų ir kitų įgaliotų asmenų tapatybė yra ne kartÄ patvirtinta sandorių sudarymo metu, o mokestinio ginčo byloje yra Å¡ių asmenų asmenybę patvirtinančių dokumentų kopijos. Mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimÄ , nenustatė, kad pateikti įrodymai ar juose nurodyti duomenys bÅ«tų suklastoti arba kad mokėjimai buvo atlikti už kitas paslaugas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

AdmAdministracinė byla Nr. I-3096-789/2013Proceso Nr. 3-61-3-01428-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 9.3.3.3, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Vailida“ atstovams L. M., T. U. ir atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei RÅ«tai Kazlauskaitei, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Vailida“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja UAB „Vailida“ 2012-05-21 iÅ¡siuntė paÅ¡tu teismui skundÄ (t. 1, b. l. 1–7), kurį  2013-06-12 patikslino (t. 1, b. l. 191), praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012-04-27 sprendimÄ Nr. S-55(7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“;

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“;

3) Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Tauragės AVMI) 2011-03-02 sprendimÄ Nr. TV0/3-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.PaaiÅ¡kino, kad dėl mokesčių administratoriaus Å¡aliÅ¡kumo mokestinis tyrimas atliktas atsainiai, nesigilinant į pateiktus įrodymus, jų objektyviai nevertinant. PareiÅ¡kėjos teigimu, mokesčių administratorius nesigilino į pateiktų įrodymų visumÄ , nesiaiÅ¡kino visų aplinkybių ir, remdamasis savo subjektyvia nuomone ir jokiais įrodymais nepagrįstomis prielaidomis, neiÅ¡nagrinėjo ir nevertino susiklosčiusios situacijos.

Atkreipė dėmesį, kad yra vilkinama procedÅ«ra, nes mokestinis ginčas vyksta nuo 2008 m. Nors Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAÄ®) nėra nustatytas konkretus terminas, kuris apibrėžtų mokestinio ginčo trukmę, tačiau nuolatinis žmogiÅ¡kųjų ir finansinių iÅ¡teklių eikvojimas negali trukti neterminuotai. Nurodė, kad mokesčių administratorius nuolat trikdo įmonės veiklÄ , priverčia patirti nuostolių ir, pripažindamas didžiÄ jÄ dalį pardavimų bei ginčydamas tik keletÄ iÅ¡ jų, piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis ir neapibrėžtu mokestinio ginčo terminu.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius neveikė taip, kaip turėjo ir galėjo veikti. Komisija, nagrinėdama įmonės skundÄ , neatsižvelgė ir nenagrinėjo pažeidimų, todėl bÅ«tina tinkamai įvertinti mokestinio ginčo trukmę. PaaiÅ¡kino, kad dėl proceso vilkinimo bei priimamų tendencingų sprendimų mokestinis patikrinimas turi bÅ«ti nutrauktas. Komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes priimtas formaliai įvertinus faktines aplinkybes, neatsižvelgus į pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus, visiÅ¡kai netyrus skundo, grindžiamas tik skundžiamo atsakovės sprendimo argumentais bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimo motyvais, neatsižvelgus į tai, jog yra pateikti nauji įrodymai, kurie patvirtina faktÄ , kad UAB „Vailida“ elgėsi sÄ Å¾iningai, nes visi automobiliai pagal pateiktus dokumentus buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos.

Nors atsakovė turėjo pareigÄ surinkti papildomus duomenis, tačiau to nepadarė. PareiÅ¡kėjos teigimu, Komisija ir Inspekcija nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Bendrovė pateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog 0 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifas buvo pritaikytas pagrįstai ir teisėtai, tačiau Komisija ir mokesčių administratorius ignoravo UAB „Vailida“ pateiktus įrodymus, nenurodydami jokių atsisakymo motyvų.

Kadangi Komisija ir Inspekcija neatliko iÅ¡samaus įrodymų vertinimo bei nevertino įrodymų visumos, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.Nurodė, kad pakartotinio patikrinimo metu mokesčių administratorius, atsižvelgęs į pateiktus ir turimus įmonės dokumentus, vis dėlto pripažino, kad UAB „Vailida“, parduodama transporto priemones Latvijos įmonėms SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“, pagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifÄ , nors tai buvo neigiama pirminio patikrinimo metu.

Patikrinimo akte teigiama, kad pareiÅ¡kėja nepateikė papildomų neginčijamų įrodymų, kad pagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifÄ , ir neįrodė, kad elgėsi sÄ Å¾iningai. Tokie teiginiai yra nepagrįsti, nes įmonė patikrinimų metu pateikė visus reikiamus dokumentus, t. y. sutartis, įgaliojimus, įmonių registracijų kopijas, įmonių vadovų paso kopijas, bankinių pavedimų nuoraÅ¡us, patvirtinimus dėl automobilių iÅ¡vykimo ir kt. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius PVM dėl tariamai nesÄ Å¾iningų veiksmų apskaičiuoja tik nuo 4 transporto priemonių, o dėl 35 transporto priemonių sutinka, kad UAB „Vailida“ turi visus reikiamus dokumentus ir pagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifÄ .

Å ios aplinkybės nei Komisija, nei mokesčių administratorius sprendimuose iÅ¡ esmės nenagrinėjo. PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius sutinka, kad UAB „Vailida“ pagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifÄ dėl 35 transporto priemonių, tačiau 4 transporto priemones, parduotas lygiai tokiomis pačiomis sÄ lygomis, laiko kaip parduotas nesÄ Å¾iningai. PareiÅ¡kėjos teigimu, visi sandoriai atlikti vienodomis aplinkybėmis, suraÅ¡yti visi reikiami buhalterinės apskaitos dokumentai, surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina faktÄ , kad sandoriai realiai įvyko.Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija 2009-11-20 sprendime Nr. 69-325 nurodė, kad pagal pateiktus dokumentus transporto priemonės registruotos Latvijos Respublikoje ir tai yra pagrindas teigti, kad jos iÅ¡gabentos į kitÄ valstybę narę.

Tačiau vėliau mokesčių administratorius, sau prieštaraudamas, teigia, kad transporto priemonės neišgabentos. UAB „Vailida“, parduodama transporto priemones Latvijos įmonėms, ėmėsi visų priemonių, kurios reglamentuotos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatose, ir, būdama atsargi ir rūpestinga, surinko papildomų įrodymų, kurie nėra reglamentuoti PVMĮ, t. y. pateikė sutartis, įgaliojimus, patvirtinimus, registracijos pažymėjimus, Latvijos bendrovių vadovų asmens tapatybės dokumentų kopijas ir kt.

Todėl mokesčių administratorius nepagrįstai teigia, kad pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima pripažinti, kad sandoriai įvyko bÅ«tent tarp UAB „Vailida“ ir SIA „Hamada“ bei SIA „DI-1“. PareiÅ¡kėjos manymu, mokesčių administratorius neargumentuotai ir be jokio teisinio pagrindo atmetė pareiÅ¡kėjos pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus. LVAT, nagrinėdamas bylas dėl teisės taikyti 0 procentų PVM tarifÄ pagal PVMÄ® 49 str. 1 d., ne kartÄ yra nurodęs, kad sÄ skaitos faktÅ«ros, perdavimo–priėmimo aktai, mokėjimo dokumentai ir kt. patvirtina faktÄ , jog prekės buvo perleistos kitų asmenų nuosavybėn. LVAT 2010-10-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1047/2010 nurodė, kad PVMÄ® nėra nustatyta, kokius konkrečius dokumentus turi turėti PVM mokėtojas, iÅ¡gabendamas prekes į kitÄ Europos Å¡alį, svarbu, kad pagal tokius dokumentus galima bÅ«tų nustatyti iÅ¡gabenimo į kitÄ Europos SÄ jungos valstybę faktÄ .

PaaiÅ¡kino, kad nagrinėjamu atveju prekių gavimÄ patvirtina krovinių gavėjo antspaudai ir paraÅ¡ai. Tai, kad ant krovinio gavimo dokumentų nėra gavėjo atstovo vardo ir pavardės, o tik paraÅ¡as ir spaudas, nėra įrodymas, kad prekės nebuvo pateiktos, nes Latvijos Respublikos įmonių vadovų ir kitų įgaliotų asmenų tapatybė yra ne kartÄ patvirtinta sandorių sudarymo metu, o mokestinio ginčo byloje yra Å¡ių asmenų asmenybę patvirtinančių dokumentų kopijos. Mokesčių administratorius, atlikdamas patikrinimÄ , nenustatė, kad pateikti įrodymai ar juose nurodyti duomenys bÅ«tų suklastoti arba kad mokėjimai buvo atlikti už kitas paslaugas.

Be to, nenustatyta, kad pareiškėja būtų dalyvavusi kokioje nors nusikalstamoje veikoje kartu su SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“ ar būtų žinoma apie šios įmonės neteisėtus veiksmus. Atkreipė dėmesį, kad tai, jog SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“, gavusios prekes, jų nedeklaravo, o vėliau buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų, bei tai, kad negalima rasti šių įmonių vadovų, nepaneigia prekių gavimo fakto, nes sandorio sudarymo metu Latvijos Respublikos ūkio subjektai buvo PVM mokėtojai bei atitiko jiems keliamus reikalavimus.

PareiÅ¡kėjos teigimu, vien mokėjimo pavedimas už automobilį BMW X5 įrodo faktÄ , kad UAB „Vailida“ sudarinėjo sandorius su Latvijos įmone, o sandoris įvyko tokiomis aplinkybėmis ir tuo laiku, kaip ir yra atvaizduotas buhalterinėje apskaitoje.Pažymėjo, kad UAB „Vailida“ veiksmus, susijusius su transporto priemonių pardavimu, atlieka tik direktorius V. M. Komisija ir mokesčių administratorius savaip interpretuoja UAB „Vailida“ direktoriaus 2009-05-05 paaiÅ¡kinimÄ , kadangi nebuvo praÅ¡oma įvardinti tikslių duomenų apie transporto priemonės pirkėjÄ .

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjant administracinę bylÄ Nr. I-3706-426/2011 buvo apklaustas kaip liudytojas A. M., kuris savo paaiÅ¡kinimu paneigė aplinkybes, nurodomas mokesčių administratoriaus priimtuose sprendimuose dėl automobilio BMW X5 įsigijimo aplinkybių. PaaiÅ¡kino, kad UAB „Vailida“ Komisijai savo iniciatyva pateikė Latvijos Respublikos notaro patvirtintÄ R. K. 2012-02-22 patvirtinimÄ , tačiau Å¡io įrodymo buvo bandoma atsisakyti, o jį priėmus buvo ignoruojamas ir atmetamas, nors Komisijai pagal MAÄ® nėra suteikta teisė paneigti oficialiai patvirtintus dokumentus.

Latvijos Respublikos notaras, tvirtindamas tokį dokumentÄ , nustatė patvirtinimÄ teikiančio asmens tapatybę, patikrino jo asmens duomenis ir patvirtino dokumentÄ . PareiÅ¡kėja vyko į LatvijÄ ir ieÅ¡kojo dokumentų, patvirtinančių, kas įsigijo ginčo automobilius, taip pat tai, kad Å¡ie automobiliai buvo iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos, tačiau Komisija Å¡ių dokumentų netyrė ir nevertino. PareiÅ¡kėjos teigimu, nenurodyta, kokių dokumentų ji nepateikė. Atsakovė Inspekcija atsiliepime (t. 1, b. l. 34–36) nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad PVMÄ® 56 str. 1 d. nustatyto prekių apmokestinimo mechanizmo tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai sunaudojamos atsiųstos ar atgabentos prekės. PVMÄ® mokesčių mokėtojui suponuoja ne tik teisę pasinaudoti apmokestinimo iÅ¡imtimis, bet ir turėti įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad mokėtojas teisę į 0 procentų PVM tarifo taikymÄ tikrai yra įgijęs. Tokia pozicija yra pagrįsta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei LVAT praktika.

Pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar mokesčių mokėtojas turėjo teisę tiekimui taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , turi bÅ«ti nustatytos trys bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas;

2) pirkėjas įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo;

3) prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos. Tais atvejais, kai Å¡ios sÄ lygos netenkinamos, turi bÅ«ti vertinamas tiekėjo sÄ Å¾iningumas – jeigu nustatoma, kad tiekėjas buvo sÄ Å¾iningas ir elgėsi rÅ«pestingai, ėmėsi visų bÅ«tinų ir reikalingų priemonių, kad prekės bÅ«tų iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, ir įsitikino, jog nedalyvauja mokesčių sukčiavime, papildomas PVM jam neturi bÅ«ti apskaičiuotas.Atkreipė dėmesį, kad pakartotinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai taikė 0 procentų PVM tarifÄ , standartiniu PVM tarifu buvo apmokestinti keturių transporto priemonių tiekimai.

Nurodė, kad tiek vietos mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, remdamasis MAÄ® 132 str. 2 d. 4 p., tiek centrinis mokesčių administratorius, nagrinėjantis mokestinį ginÄÄ tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus, remdamasis MAÄ® 154 str. 4 d. 5 p., turi teisę pavesti atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimÄ . MAÄ® nuostatos nereglamentuoja pakartotinių patikrinimų kiekio, kol nėra įsiteisėjęs galutinis mokesčio administratoriaus sprendimas, suformuojantis mokestines prievoles mokesčių mokėtojui.

Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimÄ , turi dėti pastangas, kad per objektyviai įmanomÄ trumpiausiÄ laikÄ bÅ«tų nustatyti galimi mokesčių mokėtojo pažeidimai bei suformuotos mokestinės prievolės. Atsižvelgiant į tai, kad MAÄ® neriboja galimų pakartotinių patikrinimų kiekio, o pakartotinio patikrinimo metu buvo atliekami aktyvÅ«s veiksmai, be to, mokesčių mokėtojas neskundė teismui mokesčių administratoriaus neveikimo Å¡ių patikrinimų atlikimo metu, ilga mokestinio patikrinimo trukmė, remiantis MAÄ®, nėra laikoma pagrindu naikinti skundžiamus sprendimus.

Be to, pažymėjo, kad, atsakovės duomenimis, pareiÅ¡kėjos mokestinis patikrinimas Å¡iuo metu nevyksta. Tretieji suinteresuoti asmenys Tauragės AVMI ir Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimų nepateikė. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovai nurodė, kad palaiko skunde iÅ¡dėstytus argumentus, atsisako 4-o skundo reikalavimo, t. y. reikalavimo nutraukti UAB „Vailida“ patikrinimo procedÅ«ras (t. 1, b. l. 191), ir prašė tenkinti skundo 1–3 reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad Tauragės AVMI mokestinio patikrinimo metu PVM apskaičiavo tik nuo 4 transporto priemonių, o dėl 35 transporto priemonių sutiko, kad UAB „Vailida“ pagrįstai pritaikė 0 procentų PVM tarifÄ .

Atkreipė dėmesį į Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2009-12-16 sprendimÄ byloje Nr. 15830401409/K29-1302/09, kuriuo R. A. priskaičiuotas PVM nuo pareiÅ¡kėjos parduotų automobilių. Pažymėjo, kad 2010 m. Inspekcija kreipėsi į Latvijos mokesčių administratorių ir nurodė, kad norint apmokestinti pareiÅ¡kėjÄ jiems reikia informacijos, kad UAB „Vailida“ elgėsi nesÄ Å¾iningai, žinojo arba galėjo žinoti apie vykdomus sandorius Latvijoje arba, kad automobilius gavo Latvijos įmonės ir PVM yra sumokėtas.

Mano, kad Tauragės AVMI 2010-12-06 patikrinimo akte nenuosekliai aiÅ¡kinami transporto priemonių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos ir disponavimo jais perdavimo faktai. Atkreipė dėmesį, kad įmonės nesÄ Å¾iningumas nėra įrodytas, o mokesčių administratorius sÄ Å¾iningumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė mokesčių mokėtojui. Nurodė, kad visi pardavimai buvo atlikti identiÅ¡komis sÄ lygomis ir nesupranta, kodėl ginčas kilo tik dėl 4 automobilių apmokestinimo. PaaiÅ¡kino, kad nedeklaruodamos nusipirktų automobilių Latvijos įmonės (pirkėjos) buvo nesÄ Å¾iningos, tačiau ne pareiÅ¡kėja.Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko, remdamasi iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais argumentais, ir prašė jį atmesti.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja neatitiko tos 0 procentų PVM tarifo taikymo sÄ lygos, kad bÅ«tent pirkėjai turi įgyti teisę disponuoti prekėmis kaip savo. PaaiÅ¡kino, kad nors pareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ Ä¯rodyti 0 procentų PVM tarifo taikymo galimybę, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad pirkėjai įgijo teises disponuoti ginčo transporto priemonėmis, todėl mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pirkėjai neįgijo disponavimo teisės ginčo automobiliais.

Nurodė, kad iÅ¡ Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2009-12-16 sprendimo negalima nustatyti, ar R. A. PVM buvo priskaičiuotas nuo ginčo automobilių, nes sprendime jie nėra identifikuoti. Atkreipė dėmesį, kad ne patikrinimo aktas, o mokesčių administratoriaus sprendimai pareiÅ¡kėjai sukelia teisines pasekmes. Pažymėjo, kad SIA „Hamada“ įsigijimų nedeklaravo, neįmanoma identifikuoti asmenų, kurie automobilius atsiėmė, be to, ant pirkimo-pardavimo sutarčių ir perdavimo aktų esantys paraÅ¡ai vizualiai nesutampa.Trečiųjų suinteresuotų asmenų Tauragės AVMI ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.Liudytojas R.

A. paaiÅ¡kino, kad dirbo pas R. K. automobilių aikÅ¡telėje, automobilius Latvijoje įregistruodavo savo vardu ir gaudavo už tai atlyginimÄ , o tada tuos automobilius iÅ¡registruodavo. Nurodė, kad matydavo SIA „Hamada“ spaudus ant jam duotų dokumentų, kurie bÅ«davo ir su lietuviÅ¡kais užraÅ¡ais „pirkimo-pardavimo sutartis“ ar „sÄ skaita“. Atkreipė dėmesį, kad įregistravęs automobilį gaudavo techninį pasÄ , tačiau visus įregistruotų automobilių dokumentus atiduodavo R.

K.. Pažymėjo, kad nežino, kas prieÅ¡ tai bÅ«davo transporto priemonių savininkai ir kaip Å¡ios transporto priemonės patekdavo į automobilių aikÅ¡telę, nes per mėnesį užregistruodavo apie 90–100 automobilių. PaaiÅ¡kino, kad jo, kaip fizinio asmens, atžvilgiu buvo atliktas auditas ir 2009 m. Latvijoje buvo nubaustas 54–55 tÅ«kstančių latų bauda, kuriÄ sudaro nesumokėtas PVM už pajamas, gautas vykdant neregistruotÄ veiklÄ . Nurodė, kad jis pats niekam už automobilius pinigų nemokėdavo, o, važiuodamas į registravimo vietÄ , juos pasiimdavo iÅ¡ turgaus, užregistruodavo ir grįždavo su latviÅ¡kais numeriais.

Atkreipė dėmesį, kad 2007–2008 m. nežinojo apie UAB „Vailida“, V. M. nepažįsta. Pažymėjo, kad R. K. pasiraÅ¡inėdavo SIA „Hamada“ vardu dokumentus ir duodavo jam įgaliojimÄ , todėl mano, kad jis buvo arba Å¡ios įmonės direktorius, arba įgaliotas asmuo. Be to, kontaktavo su SIA „DI-1“ atstovu vadovu I. D.Liudytojas V. M. paaiÅ¡kino, kad yra pareiÅ¡kėjos direktorius. Su SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“ atstovais (I. D., R. K. ir K. K.) susipažino Marijampolės turguje ir vykdė su minėtų įmonių atstovais ir įgaliotais asmenimis prekybÄ automobiliais.

Nurodė, kad minėtų įmonių atstovai ir įgalioti asmenys už nupirktus automobilius atsiskaitydavo bankiniais pavedimais, atvykdavo pasiimti nupirktų automobilių ir su jais iÅ¡vykdavo į LatvijÄ . Atkreipė dėmesį, kad visi 39 pardavimai tarpusavy nesiskyrė, R. A. nepažinojo. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimu Nr. TVO/3-5 patvirtino Tauragės AVMI 2010-12-06 patikrinimo aktÄ Nr. 2-3-25, kuriuo pareiÅ¡kėjai UAB „Vailida“ papildomai apskaičiuota 98 684 Lt PVM, 14 537 Lt PVM delspinigių, bei skyrė 15 procentų dydžio (14 803 Lt) PVM baudÄ (t. 1, b. l. 165–180).

Inspekcija 2011-05-05 sprendimu Nr. 69-103 minėtÄ sprendimÄ patvirtino (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr.             6.11-05(7-125/2011) l. 8–16). Komisija 2011-08-01 sprendimu Nr. S-178 (7-125/2011) mokesčių administratoriaus sprendimÄ Nr. 69-103 paliko nepakeistÄ (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr.  6.11-05(7-125/2011) l. 213–224). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendimu minėtuosius Komisijos, Tauragės AVMI ir Inspekcijos sprendimus panaikino ir perdavė Inspekcijai pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimo Nr. TVO/3-5 panaikinimo nagrinėti iÅ¡ naujo (administracinės bylos Nr. I-3706-426/2011 l. 73–82).

Inspekcija, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimÄ , iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos skundÄ ir 2012-01-31 sprendimu Nr. 69-17 Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimÄ Nr. TVO/3-5 patvirtino (t. 3, b. l. 36–42). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su Inspekcijos 2012-01-31 sprendimu Nr. 69-17, kreipėsi į KomisijÄ , kuri 2012-04-27 sprendimu Nr. S-55 (7-36/2012) patvirtino Inspekcijos 2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17 (t. 1, b. l. 8–19). PareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Komisijos 2012-04-27 sprendimÄ Nr. S-55 (7-36/2012);

2) panaikinti Inspekcijos         2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17;

3) panaikinti Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimÄ Nr. TV0/3-5;

4) nutraukti patikrinimo procedÅ«ras, kurios atliekamos UAB „Vailida“ atžvilgiu (t. 1, b. l. 1–7). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012-10-10 sprendimu Nr. I-3331-121/2012 priėmė pareiÅ¡kėjos UAB „Vailida“ atstovių atsisakymÄ skundo reikalavimo nutraukti UAB „Vailida“ patikrinimo procedÅ«ras ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė. Taip pat teismas minėtu sprendimu paliko nepakeistus Komisijos 2012-04-27 sprendimÄ Nr. S-55 (7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“, Inspekcijos 2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“ bei Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimÄ Nr. TV0/3-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o likusiÄ skundo dalį atmetė kaip nepagrįstÄ (t. 1, b. l. 62–70).

Dėl minėto sprendimo pareiÅ¡kėja pateikė apeliacinį skundÄ (t. 1, b. l. 74–81). LVAT 2013-04-08 sprendimu Nr. A602-524/2013 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-10-10 sprendimÄ administracinėje byloje Nr.             I-3331-121/2012 ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (t. 1, b. l. 143–154).Taigi Å¡ioje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2012-04-27 sprendimo Nr. S-55(7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“, Inspekcijos 2012-01-31 sprendimo Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“ ir Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimo Nr. TV0/3-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, ar pagrįstai mokesčių administratorius nepripažino pareiÅ¡kėjos teisės 4 lengvųjų automobilių tiekimams į LatvijÄ taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , t. y. pagrindinis Å¡ioje byloje iÅ¡kilęs klausimas yra įrodymų vertinimas, leisiantis patvirtinti arba paneigti pareiÅ¡kėjos teisę taikyti 0 procentų PVM tarifÄ 4 lengvųjų automobilių tiekimams į LatvijÄ .Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PVMÄ®, kurio 49 str. 1 d. nustatyta, kad, taikant 0 procentų PVM tarifÄ apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir iÅ¡gabenamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos į kitÄ valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iÅ¡ jų užsakymu trečioji Å¡alis) prekes gabena).

PVM mokėtojas, pritaikęs 0 procentų PVM tarifÄ pagal PVMÄ® 49 str., privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas (PVMÄ® 56 str. 1 d.). To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius MAÄ® nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti pateikti ir kitus papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Kai PVM mokėtojas negali įrodyti, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas pagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės arba paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms arba paslaugoms nustatytas. Nepaisant kitų Å¡io straipsnio nuostatų, mokesčio administratorius turi teisę savo iniciatyva pats ar per tam įgaliotas teisėsaugos institucijas surinkti papildomus įrodymus 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumui įvertinti.

Gavus įrodymų, kad prekių tiekimui, prekių įsigijimui iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimui 0 procentų PVM tarifas pritaikytas nepagrįstai, toks prekių tiekimas, prekių įsigijimas iÅ¡ kitos valstybės narės ar paslaugų teikimas apmokestinamas taikant standartinį PVM tarifÄ arba lengvatinį PVM tarifÄ , jeigu jis Å¡ioms prekėms ar paslaugoms nustatytas (PVMÄ® 56 str. 5 d.). Pagal PVMÄ® 123 str. 2 d., jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotÄ mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ (padidino apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ ), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetÄ PVM suma (mažinama grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.LVAT 2009-03-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-376/2009 pažymėjo, kad pagal PVMÄ® 56 str. 1 d. pareiga įrodyti 0 procentų PVM tarifo pritaikymo pagrįstumÄ tenka šį tarifÄ pritaikiusiam PVM mokėtojui, kuris privalo turėti įrodymus, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, o tais atvejais, kai 0 procentų PVM tarifas taikomas prekes tiekiant kitoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui, – ir įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės iÅ¡gabentos, yra kitoje valstybėje narėje registruotas PVM mokėtojas.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, kad pareiga įrodyti, jog prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, siekiant 0 procentų PVM tarifo taikymo pagal PVMÄ® 49 str. 1 d., pagrįstai tenka PVM mokėtojui, pritaikiusiam 0 procentų PVM tarifÄ . Jei prekės tikrai yra iÅ¡vežamos iÅ¡ Å¡alies teritorijos, tokio fakto patvirtinimo klausimas nėra labai sudėtingas, nes pareiÅ¡kėjas, siekdamas tai įrodyti, kÄ ir turi padaryti, gali ir paprastai turėtų pateikti įrodymus pradedant nuo susijusių su iÅ¡vežimo procedÅ«ra baigiant patvirtinimu iÅ¡ prekių gavėjo (taip pat tai gali bÅ«ti prekių gabenimo dokumentai, transporto priemonių rūšių, kuriomis gabentos prekės, įvardinimas bei jų identifikaciniai duomenys, asmenų, kurie iÅ¡gabeno prekes, identifikaciniai duomenys ir kita) (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje A556-1054/2010, 2013-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1752/2013).

LVAT 2009-05-14 nutartyje administracinėje byloje A442-648/2009 padarė iÅ¡vadÄ , kad vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo turimuose dokumentuose nėra nurodyti ar neteisingai nurodyti visi formalieji rekvizitai, dar pati savaime nepaneigia teisės į 0 procentų PVM tarifo taikymÄ , jeigu įrodymų visuma leidžia teigti, jog prekių tiekimas į Latvijos RespublikÄ buvo atliktas. Tokiu atveju pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo PVM, nesvarbu, kad jis nesilaikė tam tikrų formalių reikalavimų, neturinčių įtakos konstatuoti, jog esminiai reikalavimai, leidžiantys taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , yra įvykdyti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo      2007-09-27 sprendimas byloje Albert Collée, C-146/05, 31 p.).PareiÅ¡kėja nurodė, kad visi 39 pardavimai buvo atlikti identiÅ¡komis sÄ lygomis, tačiau ginčas kilo tik dėl 4 automobilių apmokestinimo.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 4 automobilių apmokestinimo PVM. Dėl automobilio BMW 730 tiekimo SIA „Hamada“Pažymėtina, kad Inspekcija 2012-01-31 sprendime Nr. 69-17 nustatė, kad automobilio BMW 730 tiekimas SIA „Hamada“ buvo įformintas pagal pareiÅ¡kėjo 2007-08-20 pažymÄ -sÄ skaitÄ VM Nr. 1339 ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VRL Nr. 0902 už 78 700 Lt (t. 2, b. l. 10–11). Už automobilį atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal 2007-08-20 kasos pajamų orderį Nr. 507, bendra suma – 285 800 Lt (t. 2, b. l. 97).

Šie dokumentai buvo surašyti Tauragėje, tačiau nebuvo nurodyta, kas Latvijos įmonės vardu priėmė automobilį ir pasirašė dokumentus. Pareiškėja taip pat pateikė pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 2), SIA „Hamada“ įgaliojimus R. K. atsiimti transporto priemones (t. 2, b. l.

4) ir SIA „Hamada“ patvirtinimÄ , kad ji įsipareigoja ginčo automobilį iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 113). Inspekcija, remdamasi Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, nustatė, kad SIA „Hamada“ Å¡ios transporto priemonės įsigijimo nedeklaravo, o pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus automobilių registracijos duomenis Å¡is automobilis tÄ pačiÄ dienÄ Latvijoje buvo įregistruotas fizinio asmens R.

A. vardu, pažymėjime nurodyta automobilio pirkimo vieta – Lietuva (2007-09-19 minėtas automobilis buvo išregistruotas) (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 29). Remiantis VĮ „Regitra“ pateiktais duomenimis, 2007-09-24 ši transporto priemonė buvo įregistruota Lietuvoje fizinio asmens A. L. vardu. Pastarasis mokesčių administratoriui paaiškino, jog 2007 m. (tikslios datos neatsimena) šį automobilį nusipirko Kaune, automobilių turguje, tačiau neatsimena, iš kokio asmens, o pirkimo dokumentų neišsaugojo (t. 2, b. l. 141).

Pareiškėjos pateikti įrodymai nebuvo pakankami patvirtinti, jog Latvijos įmonė SIA „Hamada“ įgijo teisę disponuoti šiuo automobiliu kaip savo ir fiziškai išgabeno jį iš Lietuvos. Bendrovės direktorius V. M. 2009 m. gegužės 5 d. paaiškinime (t. 2, b. l.

44) negalėjo konkrečiai nurodyti, kas pasiėmė pareiÅ¡kėjos vardu automobilį. PareiÅ¡kėja nepasidomėjo, kas atsiėmė SIA „Hamada“ parduotÄ automobilį, nesurinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilis buvo iÅ¡gabentas iÅ¡ Lietuvos teritorijos, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas sudarydamas sandorį su kontrahentu. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja žinojo ar galėjo žinoti, kad SIA „Hamada“ neįgijo teisės disponuoti automobiliu kaip savo ir (ar) fiziÅ¡kai neiÅ¡gabeno jo iÅ¡ Lietuvos.

Dėl automobilio Audi A6 tiekimo SIA „Hamada“ Pažymėtina, kad Inspekcija 2012-01-31 sprendime Nr. 69-17 nustatė, kad automobilio Audi A6 tiekimas SIA „Hamada“ įformintas pagal pareiÅ¡kėjos 2007-08-16 pažymÄ -sÄ skaitÄ VM Nr. 1330 ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VRL Nr. 0893 už 105 100 Lt (t. 2, b. l. 16). Už automobilį atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal 2007-08-16 kasos pajamų orderį Nr. 504, bendra suma – 160 400 Lt (t. 2, b. l. 96). Å ie dokumentai buvo suraÅ¡yti Tauragėje, tačiau nėra nurodyta, kas Latvijos įmonės vardu priėmė automobilį ir pasirašė dokumentus.

Pareiškėja taip pat pateikė pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 2), SIA „Hamada“ įgaliojimus R. K. atsiimti transporto priemones (t. 2, b. l.

4) ir SIA „Hamada“ patvirtinimÄ , kad ji įsipareigoja ginčo automobilį iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 116). Remiantis Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, SIA „Hamada“ Å¡ios transporto priemonės įsigijimo nedeklaravo, o pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus automobilių registracijos duomenis Å¡is automobilis 2007-06-28 Latvijoje buvo įregistruotas fizinio asmens R. A. vardu.

Pažymėjime nurodyta automobilio pirkimo vieta – Vokietija (2007-06-25 minėtas automobilis buvo iÅ¡registruotas). Pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktÄ informacijÄ 2007-07-26 Å¡is automobilis pakartotinai buvo užregistruotas fizinio asmens R. A. vardu, 2007-11-29 automobilis buvo užregistruotas SIA „Global-Eiche-Ti“ vardu ir tÄ pačiÄ dienÄ perregistruotas V. L. vardu (savininkas – SIA „Hansa Lizings“) (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 29).

PareiÅ¡kėja šį automobilį įsigijo 2007-06-19 iÅ¡ PrancÅ«zijos. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos sienos kirtimo duomenimis, nustatyta, kad automobiliu Audi A6, kurio Latvijos Respublikos valstybinis Nr. GP1197, UAB „Vailida“ darbuotojas R. M. (jis yra UAB „Vailida“ direktoriaus brolis) 2007-09-11 kirto Lietuvos Respublikos sienÄ . R. M., kviečiamas atvykti pas mokesčių administratorių pateikti paaiÅ¡kinimÄ , neatvyko. Nors pareiÅ¡kėjos direktorius savo paaiÅ¡kinime (t. 2, b. l.

82) teigė, jog fizinio asmens R. A. nepažinojo ir jokių sandorių su juo nevykdė, tačiau Å¡io asmens vardu Latvijoje užregistruotu automobiliu naudojosi pareiÅ¡kėjos darbuotojas. Taigi, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti, jog faktiÅ¡kai teisė disponuoti automobiliu nebuvo perduota SIA „Hamada“. Dėl automobilio BMW M5 tiekimo SIA „Hamada“ Pažymėtina, kad Inspekcija 2012-01-31 sprendime Nr. 69-17 nustatė, kad automobilio BMW M5 tiekimas SIA „Hamada“ įformintas pagal pareiÅ¡kėjo 2007-10-10 pažymÄ -sÄ skaitÄ VM Nr. 1407 ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VRL Nr. 0978 už 138 800 Lt (t. 2, b. l. 20–21).

Už automobilį atsiskaityta grynaisiais pinigais, įneÅ¡ant į pareiÅ¡kėjo elektroninį kasos aparatÄ . Å ie dokumentai yra suraÅ¡yti Tauragėje, tačiau nėra nurodyta, kas Latvijos įmonės vardu priėmė automobilį ir pasirašė dokumentus. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 2), SIA „Hamada“ įgaliojimus R. K. atsiimti transporto priemones (t. 2, b. l.

4) ir SIA „Hamada“ patvirtinimÄ , kad ji įsipareigoja ginčo automobilį iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 117). Remiantis Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, SIA „Hamada“ Å¡ios transporto priemonės įsigijimo nedeklaravo, o pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus automobilių registracijos duomenis Å¡is automobilis 2007-10-29 Latvijoje buvo įregistruotas fizinio asmens R. A. vardu (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 29).

Pažymėjime nurodyta automobilio pirkimo vieta – Lietuva (2008-04-15 minėtas automobilis buvo iÅ¡registruotas). Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai nebuvo pakankami patvirtinti, jog Latvijos įmonė SIA „Hamada“ įgijo teisę disponuoti Å¡iuo automobiliu kaip savo ir fiziÅ¡kai iÅ¡gabeno jį iÅ¡ Lietuvos. Dokumentuose neįvardinti asmenys, kurie SIA „Hamada“ vardu pasirašė pažymoje-sÄ skaitoje ir PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje, pareiÅ¡kėjo direktorius V.

M. 2009-05-05 paaiÅ¡kinime negalėjo konkrečiai nurodyti, kas pasiėmė Å¡ios įmonės vardu automobilį, mokesčių administratoriaus surinkta informacija patvirtino, jog automobiliai nebuvo perduoti SIA „Hamada“. Be to, pareiÅ¡kėja teigė, kad fizinio asmens R. A. nepažinojo ir jokių sandorių su juo nevykdė. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, jog pareiÅ¡kėja, 2008-04-15 vėl įsigydama tÄ patį automobilį iÅ¡ Latvijos, pirkimÄ Ä¯formino iÅ¡ SIA „Ekoimpeks“, tačiau, remiantis Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, Å¡ios įmonės vardu automobilis nebuvo registruotas, o automobilio techniniame pase buvo nurodyta, jog automobilis registruotas R.

A. vardu. Be to, Å¡io asmens vardu įregistruotu kitu automobiliu Audi A6 naudojosi pareiÅ¡kėjos direktoriaus brolis. Taigi, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti, jog faktiÅ¡kai teisė disponuoti automobiliu nebuvo perduota SIA „Hamada“. Dėl automobilio BMW X5 tiekimo SIA „DI-1“ Pažymėtina, kad Inspekcija 2012-01-31 sprendime Nr. 69-17 nustatė, kad automobilio BMW X5 tiekimas SIA „DI-1“ įformintas pagal pareiÅ¡kėjos 2007-04-24 pažymÄ -sÄ skaitÄ VM Nr. 1131 ir PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VRL Nr. 0663 už 210 102,88 Lt (t. 2, b. l. 28–29).

Å ie dokumentai buvo suraÅ¡yti Tauragėje, tačiau nebuvo nurodyta, kas Latvijos įmonės vardu priėmė automobilį ir pasirašė dokumentus. PareiÅ¡kėja taip pat pateikė pirkimo-pardavimo sutartį (t. 2, b. l. 2), SIA „DI-1“ įgaliojimus R. K. atsiimti transporto priemones (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 101) ir SIA „DI-1“ patvirtinimÄ , kad ji gavo ginčo automobilį Latvijoje (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 126). Remiantis Latvijos mokesčių administratoriaus pateikta informacija, SIA „DI-1“ Å¡ios transporto priemonės įsigijimo nedeklaravo, o pagal Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus automobilių registracijos duomenis Å¡is automobilis 2007-04-27 Latvijoje buvo įregistruotas SIA „Hansa Lizings“ vardu (savininkas SIA „Car Consept“), vėliau Å¡is automobilis buvo registruotas dar dviejų Latvijos įmonių vardu (SIA „Fost“ bei SIA „Mellene“), kol 2008-01-14 buvo įregistruotas R.

A. vardu (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 35–36) ir tÄ pačiÄ dienÄ tas pats automobilis buvo registruotas A. M. vardu (jis yra UAB „Vailida“ direktoriaus V. M. tėvas, UAB „Vailida“ dirbo nuo 2006-10-12 iki 2008-05-06). Latvijos mokesčių administratorius taip pat nurodė, jog Latvijos įmonės oficialÅ«s asmenys kviečiami pas mokesčių administratorių neatvyko, įmonė jos registracijos adresu nerasta, ji netrukus (2007-08-16) buvo iÅ¡registruota iÅ¡ PVM mokėtojų, įmonės sÄ skaitos buvo areÅ¡tuotos (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 40).

PareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai nebuvo pakankami patvirtinti, jog Latvijos įmonė SIA „DI-1“ įgijo teisę disponuoti Å¡iuo automobiliu kaip savo ir fiziÅ¡kai iÅ¡gabeno jį iÅ¡ Lietuvos. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo duomenimis, nustatyta, kad automobiliu BMW X5, kurio Latvijos Respublikos valstybinis Nr. GM6359, pareiÅ¡kėjos direktorius kartu su broliu R. M., 2007-04-27 kirto Lietuvos Respublikos sienÄ , taip pat 2007-10-10 tuo pačiu automobiliu kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , tačiau jau kitu Latvijos Respublikos valstybiniu Nr. GU929.

Tuo metu automobilis BMW X5 buvo įregistruotas SIA „HansÄ Lizings“ (savininkas – SIA „Car Concept“), kitu atveju (2007-10-10) – SIA „Mellene“ vardu. Taigi, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti, jog faktiÅ¡kai teisė disponuoti automobiliu nebuvo perduota SIA „DI-1“. Ginčo, kad automobilių pardavėja UAB „Vailida“ ir pirkėjai, t. y. Latvijos įmonės SIA „DI-1“ ir SIA „Hamada“, sandorių metu buvo įregistruotos PVM mokėtojais nėra, t. y. prekių tiekimas atitinka sÄ lygÄ , kad prekės buvo tiekiamos atitinkamoje valstybėje narėje registruotam PVM mokėtojui ir jas tiekė PVM mokėtojas.

Ginčas kilo dėl to, ar pirkėjai įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo ir ar prekės buvo fiziÅ¡kai iÅ¡gabentos iÅ¡ tiekėjo valstybės narės teritorijos.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojas, siekdamas pasinaudoti atitinkama mokestine teise taikyti 0 procentų PVM tarifÄ , turi turėti tokius faktinius duomenis apie prekių iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Å¡alies teritorijos, kurie nekeltų abejonių.Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos pateikti dokumentai (pirkimo pardavimo sutartys, įgaliojimai, pažymos-sÄ skaitos, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, pirkėjų įsipareigojimai iÅ¡gabenti prekes) patvirtina tik prekių pardavimo, perleidimo Lietuvos teritorijoje kitiems asmenims faktÄ , tačiau negali bÅ«ti vertinami kaip vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodantys, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Å¡alies teritorijos ir patiektos kitos Europos SÄ jungos valstybės narės PVM mokėtojui.

PVM mokėtojo turimi dokumentai turi patvirtinti ne tik prekių pardavimo faktÄ , bet ir tai, kad jos buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos. Prekių iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos teritorijos faktas yra visai kitas (atskiras) faktas nei prekių pardavimo faktas. Prekių pardavimas pats savaime dar nepatvirtina, jog prekės yra ne tik parduotos, bet ir iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos teritorijos. Å iuo atveju UAB „Vailida“ turimi įrodymai apie prekių pardavimÄ yra suraÅ¡yti Lietuvoje automobilių pardavimo metu. Kadangi prekės pirkėjams buvo perduotos Lietuvoje ir jie įsipareigojo jas iÅ¡gabenti, pareiÅ¡kėja kaip sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas verslo subjektas, turėjo imtis priemonių gauti įrodymus apie prekių gavimÄ Latvijoje.

Tik turėdama neabejotinus įrodymus apie tai, kad prekės iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos, pareiÅ¡kėja turėtų teisę naudotis 0 procentų PVM tarifu.Teismas kritiÅ¡kai vertina Latvijos įmonių vardu suraÅ¡ytus raÅ¡tus apie prekių gavimÄ (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 113, 116, 117, 126), kadangi SIA „Hamada“ raÅ¡tuose yra nurodoma, kad prekės yra gautos Latvijoje, o po to tuose pačiuose raÅ¡tuose pirkėja įsipareigoja prekes iÅ¡vežti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, t. y. minėtuose raÅ¡tuose yra prieÅ¡taringa informacija apie automobilių iÅ¡gabenimÄ / įsipareigojimÄ iÅ¡gabenti iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.

Be to, minėti patvirtinimai prieštaringi ne tik savo turiniu, tačiau iš jų nėra aišku, kas juos pasirašė, nes ant jų yra tik Latvijos įmonės spaudas ir parašas (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 40, 43, 44). Pažymėtina, kad SIA „DI-1“ išduotame rašte įsipareigojimas išgabenti automobilį neminimas, tik patvirtinimas jo gavimas Latvijoje, tačiau nėra aišku, kas jį pasirašė, nes ant jo yra tik Latvijos įmonės spaudas ir parašas (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 53, 126).

Teismas konstatuoja, kad pateikti patvirtinimai apie prekių gavimÄ Latvijoje yra su trÅ«kumais (prieÅ¡taringas turinys, neaiÅ¡kus juos pasirašęs asmuo, neaiÅ¡ki jų suraÅ¡ymo vieta, nenurodyta automobilių pristatymo Latvijoje vieta, kas juos pristatė), taigi vien jie nelaikytini neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu, jog prekės iÅ¡ Lietuvos buvo tikrai iÅ¡vežtos, ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Pažymėtina, kad asmenų, kurie iÅ¡gabeno prekes, identifikacinių duomenų nenurodymas automobilių pardavimo ir perdavimo metu suraÅ¡ytuose dokumentuose negali bÅ«ti laikomas neesminiu (formaliu) pažeidimu, kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėja, nors pati nebuvo atsakinga už prekių iÅ¡gabenimÄ , tačiau jai tenka pareiga įrodyti, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.

Todėl pareiÅ¡kėja, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir tinkamai domėdamasi informacija apie savo verslo kontrahentus, su kuriais santykiai buvo nevienkartiniai ir automobilių tiekimus jiems vykdė keletÄ kartų, turėjo realiÄ galimybę surinkti dokumentus, neabejotinai patvirtinančius prekių iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos ir disponavimo jomis perdavimo faktÄ pirkėjams. Tai, kad ant prekių perdavimo dokumentų nėra identifikuoti asmenys, kuriems jos buvo atiduotos, vienareikÅ¡miÅ¡kai neįrodo tos aplinkybės, kad prekės buvo perduotos pirkėjams ar jų įgaliotiems asmenims, kurie jas pristatė pirkėjams, t. y. kad SIA „DI-1“ ir SIA „Hamada“ įgijo teisę disponuoti prekėmis kaip savo.

Pažymėtina, kad pateiktos sutartys, įgaliojimai, įmonių registracijų kopijos, įmonių vadovų paso kopijos (t. 2, b. l. 9, 43, mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 147, 154), bankinių pavedimų nuoraÅ¡ai nėra susiję su automobilių iÅ¡gabenimo fakto patvirtinimu, jie tik patvirtina sutartinių santykių egzistavimÄ .Nustatyta, kad abi minėtos Latvijos bendrovės prekių įsigijimų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nedeklaravo, o netrukus po sandorių su pareiÅ¡kėja buvo iÅ¡registruotos iÅ¡ PVM mokėtojų, kviesti įmonių atstovai neatvyko pas mokesčių administratorių (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-439/2009) t. 3, l. 30).

Automobiliai trimis atvejais Latvijoje buvo registruoti fizinio asmens R. A. vardu, ketvirtuoju atveju – galiausiai R. A. vardu.Liudytojas R. A. teisme paaiškino, kad nežino, kas prieš tai būdavo transporto priemonių savininkai ir kaip šios transporto priemonės patekdavo į automobilių aikštelę, nes per mėnesį savo vardu užregistruodavo apie 90–100 automobilių. Taigi minėto liudytojo parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent dokumentuose nurodomos pirkėjais SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“ įgijo disponavimo teisę ginčo automobiliais, kurie Latvijoje buvo įregistruoti jo vardu, nes liudytojas negalėjo nurodyti savo ryšių su minėtomis įmonėmis.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ karto po automobilių pardavimo jie bÅ«davo registruojami Latvijoje su dokumentuose pirkėjomis nurodomomis įmonėmis nesusijusių asmenų. PareiÅ¡kėja papildomai pateikė Latvijos Respublikos notaro patvirtintÄ R. K., kuris prisistato kaip buvęs SIA „Hamada“ ir SIA „DI-1“ įgaliotas asmuo, patvirtinimÄ , kad Å¡ių įmonių vardu iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pirko 4 ginčo automobilius, jog visi automobiliai buvo pristatyti į Latvijos RespublikÄ (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 174–175).

Atkreiptinas dėmesys, kad Latvijos Respublikos notaras patvirtino tik dokumentÄ pateikusio asmens tapatybę, bet ne jo turinį, už kurį atsakingas yra pats paaiÅ¡kinimus teikęs R. K., o pateikti jo paaiÅ¡kinimai vertintini kritiÅ¡kai, nes kviestas į teismo posėdį jis neatvyko ir su ginču susijusių aplinkybių nepatvirtino. Be to, nors R. K. paaiÅ¡kino, kad jis nupirko iÅ¡ UAB „Vailida“ 4 ginčo lengvuosius automobilius ir jie buvo pristatyti į Latvijos RespublikÄ , tačiau ant automobilių pirkimo metu užpildytų dokumentų (t. 2, b. l. 10–11, 15–16, 20–21) esantis paraÅ¡as vizualiai yra labai panaÅ¡us į K.

K. paraÅ¡Ä (t. 2, b. l. 4, 9), tačiau ne į R. K. paraÅ¡Ä , kuris yra ant paaiÅ¡kinimo (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-04(7-36/2012) l. 173). Minėtos aplinkybės ir byloje esantys prieÅ¡taringi duomenys neleidžia neabejotinai identifikuoti automobilius atsiėmusio asmens.Be to, visi automobiliai po tam tikro neilgo laiko tarpo vėl atsirado Lietuvoje:

1) automobilis BMW 730 maždaug po mėnesio nuo pardavimo įregistruotas Lietuvoje fizinio asmens vardu, kuris paaiškino, kad jį įsigijo Kauno turguje;

2) UAB „Vailida“ darbuotojas R. M. (jis yra UAB „Vailida“ direktoriaus brolis) mažiau negu po mėnesio nuo pardavimo naudojosi automobiliu Audi A6;

3) automobilį BMW M5 pareiškėja šiek tiek vėliau nei po pusmečio nuo pardavimo įsigijo pakartotinai;

4) automobilis BMW X5 maždaug po metų nuo pardavimo buvo registruotas A. M. vardu (jis yra UAB „Vailida“ direktoriaus V. M. tėvas, UAB „Vailida“ dirbo nuo 2006-10-12 iki 2008-05-06). Pažymėtina, kad visų Å¡ių nurodytų aplinkybių pareiÅ¡kėja neginčijo, ir pateikė savo paaiÅ¡kinimus dėl naudojimosi parduotais automobiliais ir jų pakartotinio įsigijimo (Mokesčio mokėtojo skundo bylos Nr. 6.11-05(7-125/2011) l. 32–39). Teismo nuomone, visos anksčiau aptartos aplinkybės, pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai ir paaiÅ¡kinimai, mokesčių administratoriaus surinkti įrodymai neleidžia padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad prekės buvo iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos ir disponavimo jomis teisės perduotos pirkėjams.PareiÅ¡kėja atkreipė dėmesį į Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2009-12-16 sprendimÄ byloje Nr. 15830401409/K29-1302/09, kuriuo R.

A. priskaičiuotas PVM nuo pareiškėjos parduotų automobilių (t. 1, b. l. 120–127). Pažymėtina, kad automobiliai BMW M5 ir BMW 730, dėl kurių apmokestinimo PVM vyksta šis ginčas, minėtame sprendime pateiktose lentelėse, kuriose yra nurodyti automobiliai, kuriuos R. A. įvežė, pardavė ir pristatė, nėra nurodyti. Be to, iš minėto Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2009-12-16 sprendimo negalima nustatyti, ar R. A. PVM buvo priskaičiuotas būtent nuo ginčo automobilių Audi A6 ir BMW X5, nes sprendime jie nėra identifikuoti.

Taigi R. A. pripažinimas kaltu dėl vykdytos automobilių pardavimo veiklos ir apmokestinimo PVM nereiÅ¡kia pakartotinio prekių apmokestinimo PVM. Teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad, nors pareiÅ¡kėjai, kaip 0 procentų PVM tarifÄ pritaikiusiai PVM mokėtojai, tenka pareiga įrodyti Å¡io tarifo pritaikymo pagrįstumÄ , ji neįrodė, kad turi teisę bÅ«ti atleista nuo PVM už ginčo automobilių tiekimÄ Ä¯ LatvijÄ . Todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, kuriais pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota 98 684 Lt PVM ir 14 537 Lt PVM delspinigių.Dėl skirtos 15 procentų dydžio (14 803 Lt) PVM baudos pažymėtina, kad PVMÄ® 123 str. 2 d. nustatyta, kad baudos dydis skiriamas nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos.

Atsižvelgusi į tai, kad Å¡velninančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad UAB „Vailida“ paaiÅ¡kino aplinkybes, susijusias su nesavalaikiu dokumentų teikimu, ir vėlesnį bendradarbiavimÄ su mokesčių administratoriumi, Tauragės AVMI skyrė pareiÅ¡kėjai 15 procentų dydžio baudÄ (t. 1, b. l. 165–171). Pažymėtina, kad tyrimas, administruojant mokesčius, turi bÅ«ti atliekamas nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3706-426/2011 konstatavo, kad pirmÄ kartÄ nagrinėjant mokestinį ginÄÄ buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , todėl perdavė pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Inspekcijai. Teismas, atsižvelgęs į mokesčių administratoriaus nurodytas aplinkybes ir tai, kad dėl mokesčių administratoriaus kaltės mokestinio ginčo nagrinėjimas užtruko, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas sumažinti pareiÅ¡kėjai paskirtÄ PVM baudÄ iki minimalios PVMÄ® 123 str. 2 d. nustatytos ribos ir skirti pareiÅ¡kėjai ne 15, o 10 procentų PVM baudÄ .

Todėl Å¡ioje dalyje skundžiami sprendimai keistini.Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡dėstytais motyvais ir teisės aktų analize, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai pagrįstai buvo apskaičiuotas PVM bei PVM delspinigiai, tačiau paskirta PVM bauda mažintina. Todėl praÅ¡omi panaikinti Komisijos 2012-04-27 sprendimas Nr. S-55(7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“, Inspekcijos 2012-01-31 sprendimas Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“ ir Tauragės AVMI 2011-03-02 sprendimas Nr. TV0/3-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti iÅ¡ dalies, o jų dalis dėl PVM baudos dydžio nustatymo keistina.

UAB „Vailida“ skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, sumažinant paskirtÄ PVM baudÄ iki 10 procentų, t. y. 9868 Lt (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1, 2 p.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d. ir 129 str., teismasn u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjos UAB „Vailida“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-04-27 sprendimÄ Nr. S-55(7-36/2012) „Dėl UAB „Vailida“ 2011-02-24 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-01-31 sprendimÄ Nr. 69-17 „Dėl UAB „Vailida“ 2011-03-25 skundo“ ir Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-03-02 sprendimÄ Nr. TV0/3-5 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjai paskirta (palikta galioti) 15 procentų dydžio pridėtinės vertės mokesčio bauda, ir paskirti UAB „Vailida“ 10 procentų, t. y. 9868 Lt (devynių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių litų), dydžio pridėtinės vertės mokesčio baudÄ .KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                   Rasa Ragulskytė-Markovienė