bdfbb35c-aca1-401e-af69-a6795196e8b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-1313-1066/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03691-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 22.4.4; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:

1) panaikinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. 6-2863;

2) panaikinti PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininko 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ (toliau – ir Sprendimas) dėl iÅ¡laidų atlyginimo ir įpareigoti atlyginti PareiÅ¡kėjui iÅ¡laidas (44 EUR), patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti.

2. Savo skundo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindžia tokiais argumentais: 2.1. PareiÅ¡kėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ savo darbdaviui PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Atsakovas) dėl patirtų iÅ¡laidų, atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti, kompensavimo (toliau – ir PraÅ¡ymas). PareiÅ¡kėjas prašė atlyginti už 2021 m. rugpjūčio 9 d. tyrimų SARS-CoV-2 antigeno nustatymo (kokybinis) atsakymÄ , kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 25 EUR) bei už 2021 m. rugpjūčio 4 d.

SARS-CoV-2 antikÅ«nių tyrimÄ IgG (Anti RBD), kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 19 EUR), iÅ¡ viso 44 EUR (toliau – ir Tyrimai). Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti tokį praÅ¡ymÄ ir kompensuoti iÅ¡laidas COVID testui. Komisija taip pat atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ . 2.2. Sprendimas nėra motyvuotas. Sprendime dėl iÅ¡laidų atlyginimo remiamasi: (a) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, (b) darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamomis ligomis, sÄ raÅ¡o, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos patvirtinimo“; (c) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, tačiau Sprendime dėl iÅ¡laidų atlyginimo nėra individualios konkrečios teisinės argumentacijos, nėra nurodyta konkrečių teisės normų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo sÄ lygas ir priežastis, t. y. teisiÅ¡kai nepagrindžiama, kodėl netenkintas PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas.

Atsakovas tik iÅ¡vardijo teisės aktus, tačiau Sprendime dėl iÅ¡laidu kompensavimo nepateikė teisinio kvalifikavimo, tokiais savo veiksmais pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktÄ , kuris numato, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui itakos turėjusios aplinkybės. Taip pat nebuvo nurodyta apskundimo tvarka. 2.3. PareiÅ¡kėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Departamento direktoriaus 2021 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. 1-436 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų privalomų profilaktinių tikrinimų, siekiant nustatyti, ar neserga COVID-19 liga“ (toliau – ir Tvarka) 2.1.1 - 2.1.5 punktai nustato prievolę Departamento darbuotojams savarankiškai išsitirti ir profilaktiškai tikrintis ar neserga COVID-19 liga, o tyrimo rezultatus pateikti vadovams. Tačiau Tvarkoje nėra nurodytos privalomos testo atlikimo vietos arba privalomu testo rūšių.

PareiÅ¡kėjas vykdydamas pareigÄ , profilaktiÅ¡kai pasitikrinti ar neserga COVID-19 liga, du kartus kreipėsi į UAB „SYNLAB LIETUVA“, kur buvo atlikti (2021-08-04 ir 2021-08-09) SARS-CoV-2 antikÅ«nių bei antigenų testai, kuriuos pateikė savo tiesioginiam vadovui ir jais vadovaujantis PareiÅ¡kėjui buvo leista vykdyti tarnybÄ . Vadinasi testai vadovybei leido daryti iÅ¡vadas, kad PareiÅ¡kėjas neserga COVID-19 liga. PareiÅ¡kėjas tarnybÄ vykdė 2021 m. rugpjūčio 6-7 d.; rugpjūčio 10-11 d. bei rugpjūčio 14-15 dienomis.

Atliktų tyrimų metodai buvo tinkami atsakovui. 2.4. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau - ir ŽULPKÄ®) 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡Ä , taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä , darbuotojų tikrinimosi tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Ä®gyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. kovo 23 d. priimtÄ Å½ULPKÄ® 18, 26 ir 40 straipsnio pakeitimo įstatymÄ Nr. XIV-195, Vyriausybė 2021 m. kovo 26 d. priimtu nutarimu Nr. 178 pakeitė jos 1999 m. gegužės 7 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir SÄ raÅ¡o ir nutarimas) ir iÅ¡dėstė jį nauja redakcija.

Å iuo pakeitimu buvo nustatytas ŽULPKÄ® 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡as (toliau – ir Ekstremaliosios padėties sÄ raÅ¡as), o taip pat ir patvirtina darbuotojų privalomo periodinio sveikatos tikrinimosi dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tvarka (toliau ir – Ekstremaliosios padėties sÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarka).

Keičiant ŽULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalį (2021 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. XIV-195 (nuo 2021 m. kovo 26 d.) (TAR, 2021, Nr. 2021-05878)) Ä®statymas buvo papildytas nuostata, kad: „IÅ¡laidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimÄ prieÅ¡ pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, ir darbuotojų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka PareiÅ¡kėjas, vykdydamas įstatymu nustatytÄ pareigÄ periodiÅ¡kai pasitikrinti sveikatÄ ir vadovaudamasis SÄ raÅ¡o nutarimu, nustatančiu, kad sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, taip pat Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 4 straipsniu, suteikiančiu teisę pacientui teisės aktų nustatyta tvarka savo nuožiÅ«ra pasirinkti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , taip pat ŽULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalimi, įpareigojančia darbdavį apmokėti darbuotojui jo patirtas periodinių sveikatos patikrinimų iÅ¡laidas, atliko privalomÄ periodinį sveikatos patikrinimÄ (Tyrimus) pasirinktose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose.

Darbdavys atsisakė kompensuoti Tyrimų iÅ¡laidas ir tokie darbdavio veiksmai pažeidžia PareiÅ¡kėjo, kaip darbuotojo, teises ir teisėtus interesus ir kliudo vykdyti įstatymu man nustatytÄ pareigÄ ne dažniau kaip kas 7 dienas, bet ne rečiau kaip kas 10 dienų pasitikrinti, ar nesergu užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , su skundu nesutinka, remiasi Å¡iais argumentais: 3.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir L:VAT) yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti. Sprendime nurodytas teisinis pagrindas (teisės aktai) ir nurodyti motyvai - sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti.

Teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos atlyginti darbuotojams iÅ¡laidų, susijusių su mokamų sveikatos patikrinimų atlikimu. PareiÅ¡kėjas, kaip Å¡io sprendimo adresatas, galėjo ir turėjo suprasti Å¡io sprendimo esmę ir turinį. Apskundimo tvarkos nenurodymas yra tik Å¡io sprendimo formos trÅ«kumas, neturintis įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui, pareiÅ¡kėjas pasinaudojo savo teise skųsti SprendimÄ . 3.2. ŽULPKÄ® yra specialusis įstatymas, nustatantis privalomÄ periodinį sveikatos patikrinimÄ , esant užkrečiamosios ligos grėsmei.

Å iame įstatyme yra įtvirtinti dviejų rÅ«Å¡ių sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamųjų ligų – (i) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, ir (ii) Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544, yra patvirtinusi du atskirus darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡us, o kiekvienam sÄ raÅ¡ui yra patvirtinta atskira sveikatos tikrinimosi tvarka.

Pagal pirmÄ jį - Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡Ä (toliau – ir SÄ raÅ¡as), darbuotojų, dirbančių Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytus darbus, sveikatos patikrinimai atliekami nuolat, nepriklausomai nuo to, ar yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. ŽULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laidas už Å¡iuos periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už Å¡iems sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys.

Taigi, darbuotojams, dirbantiems Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytus darbus ir periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, iÅ¡ darbdavio lėšų kompensuojamos dvi iÅ¡laidų kategorijos – a) iÅ¡laidos už sveikatos patikrinimus ir b) apmokėjimas už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarkoje (toliau – ir SÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarka).

Esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai ir (ar) karantinui yra aktualus ir tiesiogiai taikomi kiti aktai - Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡as ir Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarka. ŽULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojų, nurodytų Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡e, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡o 11 punkte, nurodant , kad tokie patikrinimai finansuojami lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti. Taigi tokie patikrinimai, prieÅ¡ingai nei pagal SÄ raÅ¡Ä , yra apmokami ne darbdavio, o iÅ¡ valstybės biudžeto. Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡as buvo patvirtintas tik 2021 m. kovo 26 d. Vyriausybės nutarimu. Pagal iki tol galiojusį reguliavimÄ , įtvirtintÄ Å½ULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalis nustatė, kad periodinių sveikatos tikrinimų iÅ¡laidas prasidėjus darbo santykiams apmoka darbdavys, o įsidarbinant – darbuotojas, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

Patvirtinus Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡Ä , pasikeitė ir ŽULPKÄ® 18 straipsnio 7 dalies reguliavimas, kuris jau numatė, kad Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡e esančių darbuotojų tikrinimai finansuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi akivaizdu, kad buvo nustatytas skirtingas reguliavimas Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡e esantiems darbuotojams. 3.3. Tai, kad Å¡iuo atveju darbdavys (Departamentas) yra finansuojamas iÅ¡ valstybės biudžeto, nereiÅ¡kia, kad jis turėtų apmokėti tikrinimosi iÅ¡laidas, nes Darbdavys neatstoja valstybės biudžeto.

Be to, Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡o 11 punkte nurodytas konkretus valstybės biudžeto lėšų Å¡altinis – lėšos, skirtos užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti. 3.4. Tarnybinių ginčų komisijos spendime (toliau – ir Komisijos sprendimas) nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuris pateiktas aukščiau Å¡iame atsiliepime, kuriuo ir rėmėsi departamento Komisija priimdama sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ .

Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto 2019 m. sausio 15 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 29 punkte nurodyti reikalavimai statutinės įstaigos tarnybinių ginčų komisijos sprendimo turiniui, pagal kuriuos ir suraÅ¡ytas ginčijamas Komisijos sprendimas. Komisijos Sprendimas buvo priimtas absoliučia komisijos narių balsų dauguma, prie pareiÅ¡kėjo skundo atmetimÄ pasisakius tik profesinės sÄ jungos, kuri atstovauja A.

M., atstovui. Tai taip pat leidžia spręsti, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas, todėl teisėtas. 3.5. PareiÅ¡kėjas remiasi tuo, kad Tvarkoje nėra nurodytos konkrečios tikrinimų atlikimo vietos arba testų rÅ«Å¡ys. TvarkÄ Departamento vadovas patvirtino savo kompetencijos ribos, t. y. ja sureguliuoti tik tokie klausimai, kurie turėjo bÅ«ti sureguliuoti. Joje nurodyta, kokie darbuotojai ir kokiu periodiÅ¡kumu turi tikrintis dėl (ne)sirgimo COVID-19, taip pat nurodyta, kad tai jei darno savarankiÅ¡kai.

Konkrečios tikrinimo vietos nurodytos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 544 8 punkte, sveikatos apsaugos ministro 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. V-1336 9.5 punkte nurodyti galimų tyrimų rÅ«Å¡ys dėl COVID-19. Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam negalėjo bÅ«ti prieinama ir nebuvo žinoma visuotinai (Teisės aktų registre, atsakingų institucijų interneto puslapiuose, žiniasklaidoje) nuolat skelbiama informacija apie testavimosi vietas ir metodus. PareiÅ¡kėjas taip pat nepatvirtino, kad informacijos, kur atliekami iÅ¡ valstybės biudžeto kompensuojami testai, jam trÅ«ko, taip pat Å¡iuo klausimu nesikreipė į DepartamentÄ .

PareiÅ¡kėjas nesinaudojo galimybe tikrintis iÅ¡laidas apmokant iÅ¡ valstybės biudžeto, o sÄ moningai pasirinko atlikti mokamus testus privačioje klinikoje. PareiÅ¡kėjas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ , atliekamas procedÅ«ras, jų metodus ir pan., tačiau ne visa tai yra apmokama iÅ¡ valstybės biudžeto. Valstybė suteikė galimybę testavimo punktuose testuotis nemokamai, todėl darbdaviui nekyla pareiga atlyginti už darbuotojo sÄ moningai pasirinktus ir atliktus iÅ¡ valstybės biudžeto nekompensuojamus (mokamus) testus.

PareiÅ¡kėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl jis pasirinko kitÄ testÄ , o ne tÄ , kuris finansuojamas iÅ¡ valstybės biudžeto. Jo teigimu, antigenų testÄ iÅ¡ seilių pasirinko todėl, kad tyrimas iÅ¡ nosies yra nepatogus, jis sukelia diskomfortÄ , be to moksliniais tyrimais nustatyta, kad PGR pagaliukuose, kurie kiÅ¡ami į nosį, yra grafeno dalelių, kurios kenkia sveikatai. PareiÅ¡kėjas Tarnybinių ginčų komisijos posėdžio metu patvirtino, kad jokių sveikatos problemų, trukdančių atikti iÅ¡ valstybės biudžeto finansuojamÄ testÄ , neturi, iÅ¡skyrus tai, kad jis norėjo save apsaugoti nuo nemalonaus tyrimo.

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad: 4.1. PareiÅ¡kėjas A. M. yra PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos 3 -osios komandos budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas; 4.2. PareiÅ¡kėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ Departamentui dėl patirtų iÅ¡laidų, atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti, kompensavimo. Å iuo praÅ¡ymu prašė kompensuoti. iÅ¡laidas, patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti - už 2021 m. rugpjūčio 9 d. tyrimų SARS-CoV-2 antigeno nustatymo (kokybinis) atsakymÄ , kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 25 EUR) bei už 2021 m. rugpjūčio 4 d.

SARS-CoV-2 antikÅ«nių tyrimÄ IgG (Anti RBD), kuris buvo atliktas SYNLAB Lietuva UAB (kaina - 19 EUR), iÅ¡ viso 44 EUR. 4.3. Departamento Vilniaus prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos virÅ¡ininkas 2021 m. rugpjūčio 26 d. priėmė sprendimÄ (Sprendimas), kuriuo atsisakė PareiÅ¡kėjui atlyginti iÅ¡laidas, patirtas atliekant tyrimus (testus) esamai COVID-19 ligai nustatyti. 4.4. PareiÅ¡kėjas vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 71 str. 1 ir 3 dalimi, kreipėsi j KomisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti individualų tarnybinį ginÄÄ dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu (Priedas Nr. 4). 4.6.

Komisija 2021 m. rugsėjo 29 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . 4.7. PareiÅ¡kėjas SprendimÄ ir Komisijos sprendimÄ apskundė teismui.

5. Ginčo santykių teisinis reguliavimas: ŽULKPÄ® (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. lapkričio 11 d.) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡Ä , taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä , darbuotojų tikrinimosi tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Å io straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimÄ prieÅ¡ pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, ir darbuotojų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. SÄ raÅ¡as, taip pat Ekstremaliosios padėties sÄ raÅ¡as bei Ekstremaliosios padėties sÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarka partvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544. Å iuo atveju aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 13 d. Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarkos 1 punkte nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, nustatymÄ , sveikatos tikrinimo periodiÅ¡kumÄ , sveikatos patikrinimo rezultatų tvarkymÄ , kontrolę ir finansavimo tvarkÄ .

Å ios tvarkos 10 punkte nustatyta, kad Darbdavys privalo užtikrinti, kad Darbų sÄ raÅ¡e nurodytus darbus dirbtų tik sveikatÄ pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Å ios tvarkos 11 punkte nustatyta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti.

Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ nustatė galimus tyrimų bÅ«dus COVID-19 ligai nustatyti (2punktas), tyrimo dažnumus (6 punktas), tyrimų vietas ir organizavimÄ (9 punktas).

7. Å ioje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjas dėl savo tarnybinių funkcijų turėjo tikrintis sveikatÄ dėl COVID-19 ligos pagal teisės aktais nustatytÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi tuo, kad laisvai galėjo pasirinkti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir, jeigu sumokėjo jai už patikrinimo paslaugÄ , gauti kompensacijÄ .

8. Kaip aptarta, ŽULKPÄ® 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta bendra norma, kad iÅ¡laidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimÄ prieÅ¡ pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Kaip matyti, įstatymų leidėjas iÅ¡ karto numatė, kad atskirais atvejais gali bÅ«ti nustatytas ir kitoks reguliavimas. Toje pačioje straipsnio dalyje kitu sakiniui suformuluota specialioji norma, kuri apima atvejus, kai sveikatos patikrinimai atliekami ligos atžvilgiu, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis. Taigi sureglamentuotos dvi skirtingos situacijos – a) kai tam tikrų sričių darbuotojai tikrinasi nuolat;

b) kai tam tikrų sričių darbuotojai tikrinasi dėl užkrečiamos ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Pastaruoju atveju nurodyta, kad tikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. TokiÄ tvarkÄ nustatė Vyriausybė patvirtindama Ekstremaliosios padėties darbuotojų sÄ raÅ¡Ä ir Ekstremalios padėties tikrinimosi tvarkÄ . Pastaroji tvarka nustatė, iÅ¡ kokių valstybės biudžeto Å¡altinių yra finansuojamas darbuotojų tikrinimas.

Sveikatos apsaugos ministras, specialiųjų operacijų vadovas, nustatė tikrinimo nuo COVID-19 metodus, tikrinimo organizavimo tvarka, įskaitant ir vietas, kuriose toks tikrinimas atliekamas. Taigi valstybė įstatymu užtikrino, kad su užkrečiama liga, dėl kurios yra paskelbta ekstremalioji padėtis ir (ar) karantinas, susiję sveikatos patikrinimai jos nustatyta tvarka bus apmokėti iÅ¡ valstybės biudžeto, t. y. sukÅ«rė valstybės finansuojamÄ patikrinimo mechanizmÄ . Tuo tarpu darbdaviai buvo atleisti nuo tokios pareigos.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti valstybės finansuojamu sveikatos tikrinimo mechanizmu. Pažymėtina, kad skunde teismui pareiÅ¡kėjas ir nesiremia aplinkybe, kad dėl sveikatos bÅ«klės ar kitų priežasčių negalėjo pasikrinti tokiu bÅ«du, kuris buvo finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Taigi pareiÅ¡kėjas nepagrįstai pareigÄ apmokėti sveikatos tikrinimo iÅ¡laidas siekia perkelti darbdaviui (Departamentui). Tai, kad jo pasirinktas sveikatos tikrinimo bÅ«das ir metodas atitiko reikalavimus, nereiÅ¡kia, kad darbdaviui tenka pareiga apmokėti tokio sveikatos tikrinimo iÅ¡laidas, nes ligos, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija, darbuotojų privalomo tikrinimo finansavimÄ užtikrino valstybė.

9. Å iuo atveju sÄ lyga, kad sveikatos tikrinimas finansuojamas iÅ¡ valstybės biudžeto nereiÅ¡kia, kad bet kokie ligos tyrimai bus apmokėti iÅ¡ valstybės biudžeto, nes ŽULKPÄ® 18 straipsnio 7 d. patikrinimų finansavimÄ siejo su Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. ŽULKPÄ® 18 straipsnio 7 dalyje nustatytas sveikatos tikrinimo finansavimas iÅ¡ valstybės biudžeto negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip perkeliantis pareigÄ darbdaviui finansuoti sveikatos patikrinimÄ vien todėl, kad darbdavys yra finansuojamas iÅ¡ valstybės biudžeto, nes toks finansavimas numatytas iÅ¡ tikslinių lėšų - skirtų užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti ir Å¡ių lėšų pagalba valstybė užtikrino galimybę pareiÅ¡kėjui nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatÄ . Departamentas, nustatydamas tvarkÄ , vykdė darbdavio pareigÄ , nurodytÄ Ekstremalios padėties sÄ raÅ¡o tikrinimosi tvarkos 11 punkte, t. y. siekė užtikrinti, kad tik pasitikrinę darbuotojai galėtų dirbti. Sutiktina su Departamentu, kad ne jo kompetencijoje buvo spręsti, kokia tvarka atliekami valstybės biudžeto finansuojami sveikatos tikrinimai.

11. Taigi laikytina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiškėjo išlaidas, susijusias su atliktais sveikatos tyrimais.

12. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad Sprendimas ir Komisijos sprendimas buvo nemotyvuoti, beatitinka VAÄ® reikalavimų. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, vidaus administravimas ? veikla, kuria užtikrinamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, turinčio vieÅ¡ojo juridinio asmens statusÄ , savarankiÅ¡kas funkcionavimas (struktÅ«ros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių iÅ¡teklių valdymas), kad jis galėtų atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ Sprendimo turinio, jis susijęs su vidaus administravimu, t. y. sprendžiami tarnybinio pobÅ«džio klausimai. Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 6 straipsnį, vidaus administravimas nepriskiriamas vieÅ¡ojo administravimo sritims. AiÅ¡kindamas vidaus administravimo sÄ vokÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vidaus administravimas visada yra nukreiptas į vidinį vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiklos organizavimÄ , todėl aktai, priimami vidaus administravimo metu, visada yra adresuojami subjektams, tam tikrais sisteminiais, struktÅ«riniais ir (ar) organizaciniais ryÅ¡iais susijusiems su šį aktÄ priėmusiu subjektu.

Atitinkamai vidaus administravimo aktų privalomumÄ asmenims, kuriems jie adresuojami, lemia ne Å¡iuose aktuose įtvirtinta valstybės valia, iÅ¡reikÅ¡ta per vieÅ¡ojo administravimo subjektams suteikia mus įgaliojimus, o Å¡ių asmenų organizacinis ir (ar) struktÅ«rinis pavaldumas jį priėmusiam subjektui bei bÅ«tinybė paklusti atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos vidaus darbo tvarkai (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-1/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 11, 2007).

Valstybės tarnautojų teisių galimi pažeidimai, atliekant minėtus veiksmus, turėtų bÅ«ti konstatuojami remiantis ne teisės aktais, apibrėžiančiais valdžios institucijų veiklÄ , bet teisės normomis, tiesiogiai reglamentuojančiomis valstybės tarnybÄ ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr. pavyzdžiui, LVAT 2013 m. birželio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A662-720/2013). Taigi Å¡iuo atveju vertintina, ar Sprendimu nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, susijusios su tarnyba.

Jau pasisakyta, kad atsakovas pagrįstai atsisakė kompensuoti pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas. Taip pat Sprendime nurodė teisės aktus, kuriais rėmėsi – pateikė nuorodas į SÄ raÅ¡Ä ir Ekstremaliosios situacijos sÄ raÅ¡Ä , nurodė, kad tokie tyrimai finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto tikslinių lėšų ir kad atsakovas, kaip darbdavys, neprivalo jų kompensuoti. Taigi iÅ¡ esmės atsakovas paaiÅ¡kino savo sprendimo esmę. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad priimtas sprendimas yra visiÅ¡kai nemotyvuotas.

Komisijos sprendime taip pat buvo paaiÅ¡kintas teisinis reguliavimas, remtasi tuo, kad valstybė savo nustatyta tvarka sudaro sÄ lygas darbuotojams pasitikrinti ir todėl pareiÅ¡kėjo skundas buvo nepatenkintas (ypač tai matyti iÅ¡ užfiksuotų Komisijos pirmininkės pasisakymų). Todėl laikytina, kad Komisijos sprendime buvo nurodyti motyvai ir jis yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, nėra pagrindo panaikinti Sprendimo ar Komisijos sprendimo, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis