bdf9b81d-92bd-4ecb-8b4b-d2b873306158 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                         Civilinė byla Nr. e2A-303-755/2018teisėjas Gediminas Karpavičius                    Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01493-2017-7                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                   2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 25 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činkateismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

D. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1903-839/2017 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieÅ¡kinį atsakovams D. D. ir A. K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų D. D. ir A. K. 384,16 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir lygiomis dalimis turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. vasario 28 d. tikrinant elektros apskaitÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieÅ¡ elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija. Patikrinimo metu užfiksuoti naudojami elektros prietaisai. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi aktÄ , nutarė perskaičiuoti sunaudotÄ elektros energijÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pagal naudojamų elektros prietaisų galiÄ ir jų veikimo trukmę.

Perskaičiavus nustatyta, jog padaryta 384,16 Eur žala. Kai nustatomas toks pažeidimas, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės preziumuoja neteisėtÄ elektros energijos vartojimÄ ir atitinkamai dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ . A. K., neteisėtai naudodamas elektros energijÄ , padarė žalÄ ieÅ¡kovei, tuo tarpu D. D., kaip turto savininkas, neužtikrino, kad jam nuosavybės teise priklausančiame objekte bÅ«tų tinkamai apskaitoma naudojama elektros energija, todėl jie solidariai atsakingi dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Priteisė AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai solidariai iÅ¡ atsakovų A. K. ir D. D. 384,16 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 384,16 Eur sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 18 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad 2017 m. vasario 28 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ Apskaitų kontrolės II grupės darbuotojams tikrinant elektros apskaitÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog nuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieÅ¡ elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija. 2017 m. vasario 28 d. suraÅ¡ytame Elektros energijos vartojimo vietos apžiÅ«ros akte Nr. 11004331 užfiksuota, kad prijungtu kabeliu elektros energija tiekiama visai namo elektros įrenginių instaliacijai.

Faktiniu vartotoju nurodytas ten rastas asmuo A. K.. Akte, užfiksuotame veikiančių elektros energijos imtuvų sÄ raÅ¡e, kuris sudarytas dalyvaujant faktiniam vartotojui A. K., suraÅ¡yti veikiantys elektros energijos imtuvai ir jų galia. Atsakovas A. K. paraÅ¡u patvirtino, jog minėti imtuvai ir jų galios iÅ¡vardinti teisingai. Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimu per neapskaitinį laikotarpį, kuris atliktas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, nustatyta, jog paskaičiavus patikrinimo metu objekte rastų elektros imtuvų faktinę galiÄ , taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parÄ lentelę už vienerių metų laikotarpį nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2017 m. vasario 28 d., paskaičiuota, kad ieÅ¡kovei padaryta žala sudaro 384,16 Eur.

Aktas, prie jo pridėtos fotografijos, elektros įrenginių neteisėto prijungimo prie elektros tinklų schema, A. K. paaiÅ¡kinimas, jog „nieko nežino, kas pajungė“ patvirtina prisijungimÄ prie elektros tinklų be apskaitos.

5. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad yra sudaryta raÅ¡ytinė elektros energijos tiekimo sutartis tarp atsakovų (ar kurio nors vieno iÅ¡ jų) ir ieÅ¡kovės dėl elektros tiekimo į (duomenys neskelbtini), tačiau pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Elektros energija iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kai elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimų nutrauktas ir nebuvo atnaujintas, buvo tiekiama, ir vartotojo įrenginiai iÅ¡ esmės yra prijungti prie elektros tinklų, tik jais elektros energijos tiekimas nutrauktas kaip sankcija už sutartinius pažeidimus.

Teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas sutartinei civilinei atsakomybei kilti, nes D. D. neteisėto elektros energijos vartojimo metu buvo nekilnojamųjų daiktų, kuriuose buvo vartojama neapskaityta elektros energija, savininkas, o A. K. faktinis vartotojas.

6. Teismas konstatavo, kad D. D. nebuvo pakankamai apdairus,atidus ir rÅ«pestingas asmuo. Jam buvo žinoma, kad elektros energijos tiekimas už skolas yra atjungtas, jis pats padengė įsiskolinimus, tačiau, nepaisant to, toliau leido faktiÅ¡kai turtu naudotis bei name nuolat gyventi atsakovui A. K. ir tuo sudarė sÄ lygas žalai atsirasti. Ä®rodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad D. D. iÅ¡ tiesų nebuvo žinoma apie neteisėtÄ prisijungimÄ prie elektros energijos tinklų, nėra pateikta. Teismo nuomone, teiginiai, jog jau ilgÄ laikÄ siekiama iÅ¡keldinti atsakovÄ V.

K., taip pat nėra pakankamai pagrįsti objektyviais įrodymais. IÅ¡ pateikto 2017 m. balandžio 11 d. praÅ¡ymo Utenos r. sav. administracijos LeliÅ«nų seniÅ«nijai matyti, kad dėl A. K. gyvenamosios vietos deklaravimo konkrečiu adresu kreiptasi po to, kai buvo užfiksuotas neteisėtas elektros energijos vartojimas, duomenų apie tai, kokių kitų konkrečių veiksmų buvo imtasi iki tol, nepateikta. Sprendė, jog, jeigu atsakovas D. D. bÅ«tų veikęs tinkamai, tikėtina, kad žala nebÅ«tų buvusi padaryta arba bÅ«tų ženkliai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiÅ¡kia nepakankamu rÅ«pestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek vieno atsakovo neatsargumas, o kito – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltÄ Å¾alÄ (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. D. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl priteisto žalos atlyginimo iš atsakovo D. D. ir ieškinį jo atžvilgiu atmesti.

8. Nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams. Su atsakovu A. K. jis nėra ir niekada nebuvo sudaręs gyvenamosios patalpos nuomos ar panaudos sutarties. Name A. K. gyvena savavaliÅ¡kai, juo naudojasi neteisėtai, t. y. be nuomos sutarties. Pastarasis ne kartÄ buvo įspėtas ir praÅ¡omas iÅ¡sikelti iÅ¡ namo, tačiau praÅ¡ymai buvo ignoruojami. Tuo tarpu apeliantas apskritai nesinaudojo elektros energija ginčo adresu, jo ir Å¡eimos faktinė gyvenamoji vieta yra kitur.

9. Mano, jog teismas, taikydamas solidariÄ ja atsakomybę, pažeidė materialinės teisės normas, nes sprendžiant, ar byloje taikytina solidarioji atsakomybė, bÅ«tina nustatyti ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos pobÅ«dį, kaip atsakovų veiksmai lėmė žalos atsiradimÄ ar jos padidėjimÄ . Å iuo atveju atsakovas D. D. negali bÅ«ti solidariai atsakingas. PrieÅ¡ingai, tik pastebėjęs atsakovo A. K. vykdomÄ neteisėtÄ veiklÄ , jis iÅ¡ karto kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, perspėdamas, kad atsakovas vagia elektrÄ , prašė nutraukti elektros energijos tiekimÄ .

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

11. Nurodo, kad apelianto neveikimas, pasireiškęs jam priklausančio turto nepriežiūra ir sutartinių prievolių nevykdymu (net ir nesant rašytinės elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties), yra pakankama prielaida spręsti dėl jo pareigos atsakyti kartu su atsakovu A. K. kaip bendraskoliui. Apeliantas, būdamas gyvenamojo namo, kuriame buvo neteisėtai vartojama elektros energija, savininkas, nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, todėl ieškovės reikalavimas abiem atsakovams yra teisiškai pagrįstas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė atsakovų solidariÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindÄ skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovo D. D., kaip turto savininko, ir atsakovo A. K., kaip elektros energijos neteisėto naudotojo, padarytÄ Å¾alÄ dėl savavaliÅ¡ko prisijungimo prie elektros energijos Å¡altinio. Teismas, konstatavęs, jog nagrinėjamoje byloje yra įstatymo numatytų pagrindų solidariajai atsakomybei kilti, ieÅ¡kinį tenkino pilnai. Apelianto D. D. teigimu, jis negali bÅ«ti solidariai atsakingas, kadangi nėra nustatyta priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovų neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos.

15. CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energijÄ savo buities reikmėms, sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis).

Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė (CK 6.248 straipsnis). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimo atveju iÅ¡imčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta, todėl įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, tenka elektros energijos vartotojui.

Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas, tokiu atveju įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kaltės nebuvimo yra perkeliama skolininkui, t. y. elektros energijos abonentui (vartotojui), kuris turi įrodyti savo kaltės dėl sutartinių nuostatų pažeidimo nebuvimÄ , t. y. paneigti kaltės prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju apeliantas, nesutikdamas su ieÅ¡kovės argumentais, turi pareigÄ pateikti įrodymus, paneigiančius ieÅ¡kovės argumentus ir pan. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo A.

K. veiksmų ir atsakovo D. D. veiksmų, nes bÅ«tent įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad apeliantui nebuvo žinoma apie neteisėtÄ prisijungimÄ prie elektros energijos tinklų ir neteisėtÄ elektros energijos vartojimÄ , nepateikta. Kaip matyti, byloje nekilo ginčo, kad elektros energija buvo naudojamasi neteisėtai, kad nustatyti konkretÅ«s pažeidimai, atsakovai neneigia byloje nustatytų aplinkybių, nekilo ginčo dėl žalos apskaičiavimo.

16. Byloje nustatyta, kad elektros energija iki 2015 m. rugsėjo 9 d., kai elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimų nutrauktas ir nebuvo atnaujintas, buvo tiekiama, o vartotojo įrenginiai yra prijungti prie elektros tinklų, elektros energijos tiekimas nutrauktas kaip sankcija už sutartinius pažeidimus. Apeliantas neteisėto elektros energijos vartojimo metu buvo nekilnojamųjų daiktų savininkas, o atsakovas A. K. – faktinis vartotojas. Nustačius, kadnuo izoliatorių, įrengtų ant namo sienos, prieš elektros skaitiklį yra prijungtas elektros kabelis, per kurį be apskaitos naudojama elektros energija, skolininko (vartotojo) kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

17. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir Å¡ie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimÄ , tačiau nustatoma, kad iÅ¡ tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iÅ¡ tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, iÅ¡skyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

Situacijose, kai neaiÅ¡ku, kurio iÅ¡ kelių žalÄ padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalÄ , CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ . Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Todėl Å¡ioje byloje bÅ«tent apeliantas ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog žala nėra bendra.

18. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ .

Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryÅ¡ys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigÄ kÄ nors atlikti, kokiu nors bÅ«du veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sÄ lygas tokiems padariniams atsirasti.

Taigi, net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, jog ta aplinkybė, kad turimu turtu D. D. nuolat nesinaudojo, nepaneigia jo, kaip turto savininko, pareigų. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas nebuvo pakankamai apdairus, atidus ir rÅ«pestingas asmuo, t. y. žinodamas, kad A. K. jam priklausančiame name gyveno nuo 2014 – 2015 m. (yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ ), nemokėdamas už komunalines paslaugas bei suvartotÄ elektros energijÄ , pats padengęs įsiskolinimÄ už elektrÄ , leido ir toliau naudotis jam priklausančiu turtu, nesirÅ«pino jo priežiÅ«ra, nekontroliavo asmens, kuriam jis leido gyventi name bei davė namo raktus, veiksmų.

Kaip matyti, D. D. atvykdavo į namÄ , aptvarkydavo aplinkÄ , buvo užėjęs ir į namo vidų. Tokiu bÅ«du, akivaizdu, jog jis neabejotinai turėjo matyti, kad namuose yra elektrinių prietaisų, kas turėjo sukelti klausimų bei įtarimų dėl elektros naudojimo. Tuo tarpu prieÅ¡ingų įrodymų, kurie patvirtintų, jog jam iÅ¡ tiesų nebuvo žinoma ar jis pagrįstai negalėjo įsitikinti apie nuolat name gyvenančio asmens neteisėtÄ prisijungimÄ prie elektros energijos tinklų, apeliantas nepateikė, nors, kaip minėta, bÅ«tent pastarasis ir turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ieÅ¡kovei padaryta žala nėra bendra.

20. Teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo netaikyti solidariosios civilinės atsakomybės ir apelianto argumentus,nes jis pats bandė užkirsti keliÄ neteisėtiems veiksmams, kreipdamasis į AB „Energijos skirstymo operatorius“ su praneÅ¡imu apie neteisėtÄ elektros energijos naudojimÄ . Apelianto manymu, jis tinkamai įvykdė CK 6.387 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ abonento pareigÄ užtikrinti tinkamÄ jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų bÅ«klę ir jų eksploatavimo saugumÄ , laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsiant praneÅ¡ti energijos tiekimo įmonei apie avarijÄ , gaisrÄ , tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energijÄ .

Å iuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodymu, jog objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki įrodymai Å¡ių faktų nepatvirtina, situacija interpretuojama iÅ¡ esmės tik sau palankia linkme. Tuo tarpu, jeigu apeliantas bÅ«tų veikęs tinkamai, tikėtina, kad žala nebÅ«tų buvusi padaryta arba bÅ«tų žymiai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiÅ¡kia nepakankamu rÅ«pestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek vieno atsakovo neatsargumas, o kito – tyčia, patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltÄ Å¾alÄ (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). 21.Greta aukščiau pasakyto pastebima, jog pagal neteisėto elektros energijos pasijungimo nustatymo metu galiojusių Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 100 punktÄ skelbė, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektÄ elektros energijÄ , reaktyviÄ jÄ elektros energijÄ ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas.

Taigi, esant neginčijamam neteisėtos elektros energijos pajungimo faktui, bet abiems atsakovams neigiant pajungimo „autorystę“, apelianto kaip objekto, kuriame buvo vartojama elektros energija savininko atsakomybė atsiranda ir minėtų taisyklių pagrindu.

22. Atsižvelgiant į byloje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visumÄ , į apelianto apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Å iuo atveju apelianto elgesys atitiko solidariosios atsakomybės taikymo sÄ lygas, kadangi jis neveikė kaip pakankamai rÅ«pestingas ir atidus turto savininkas, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieÅ¡kovei, jo neveikimas prisidėjo prie sÄ lygų įmonės patirtai žalai kilti sudarymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                Teisėjas                                                                                        Eigirdas Činka