bdf81545-e43d-45ff-a1b8-239b774c86f0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-5367-484/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02746-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Butrimienės, JÅ«ratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui T. J., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei R. A., atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei I. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2022 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 42-739 (toliau – Sprendimas);

2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) 2022 m. gegužės 27 d. sprendimÄ Nr. 2S-1410 kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ;

3) įpareigoti Vilniaus PN iÅ¡ naujo spręsti klausimÄ dėl teisės pareiÅ¡kėjui T. J. parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 14 d. Kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su praÅ¡ymu dėl trumpalaikės iÅ¡vykos. Vilniaus PN direktorius skundžiamu Sprendimu atsisakė patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Nesutikdamas su Å¡iuo Sprendimu, jį apskundė KD direktoriui, kuris ginčijamu KD sprendimu jo skundÄ atmetė. Pasak pareiÅ¡kėjo, Vilniaus PN direktorius netenkino jo 2022 m. gegužės 31 d. praÅ¡ymo dėl trumpalaikės 3 parų iÅ¡vykos į namus, motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytų sÄ lygų.

Su tuo pareiÅ¡kėjas nesutinka, tvirtina, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvos grupės sÄ lygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė bei, prieÅ¡ingai, nei nurodo Vilniaus PN Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – Komisija), yra nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę jam buvo nustatyta 68 balai OASys, vėliau OASys sumažėjo iki 63 balų), yra atlikęs minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį (atlieka laisvės atėmimo bausmę jau 7,5 metų), neturi galiojančių nuobaudų (per visÄ laisvės atėmimo laikotarpį neturėjo nei vienos nuobaudos) už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus ir laisvės atėmimo įstaigoje mokosi.

Remdamasis Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nustatytais reikalavimais individualaus administracinio akto turiniui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia šiuos reikalavimus, pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN Sprendimas yra nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis. Sprendime nėra nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis jis priimtas ir kokiu teisiniu pagrindu nuspręsta nesuteikti jam teisės išvykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus, o nurodytas pagrindas neatitinka Kodekso 104 straipsnio, todėl toks sprendimas turėtų būti naikintinas.

Pastebi, kad Vilniaus PN Sprendime nurodyta, jog Komisija atsižvelgė į įvertino nuteistojo kriminogeninius veiksnius (finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių sprendimo įgÅ«džių stoka, galimai nuskalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos), tačiau pažymi, jog Kodekse nėra teisės normos, draudžiančios taikyti nuteistajam teisę iÅ¡vykti trims paroms į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus tuo pagrindu, jog yra vertinami nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Tokia norma numatyta tik svarstant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.

PareiÅ¡kėjas mano, kad turi bÅ«ti vertinami kiti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys, t. y., jog jis turi 10 paskatinimų ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įgijo 7 profesijas (siuvėjo, statybininko, suvirintojo, kranisto ir kt.), neturi galiojančių nuobaudų, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pasak jo, tai parodo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir Å¡ios aplinkybės yra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti jo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Todėl yra pagrindas manyti, kad jam suteikus teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ , jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymÄ sustiprina tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas. Pažymi, kad, nors Vilniaus PN direktoriui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl leidimo trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, tačiau remiantis teismų praktika diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali bÅ«ti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-231/2007; 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).

Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (LVAT 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013).

Dėl to pataisos įstaigos direktorius, priimdamas sprendimus dėl trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimo, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimÄ . Dėl ginčijamame KD sprendime nurodytų teiginių, kad jame teikiama tik KD nuomonė dėl pareiÅ¡kėjo raÅ¡te pateikto klausimo, pareiÅ¡kėjas skunde pažymi, kad į KD kreipėsi ne su raÅ¡tu, o, naudodamasis Kodekso 183 straipsnyje jam suteikta teise, su skundu, kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė skundžiamo sprendimo turinį, skundo aplinkybės ir suformulavo aiÅ¡kų praÅ¡ymÄ dėl Sprendimo panaikinimo.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su KD sprendimo teiginiais, kad pažanga valdant ir/ar mažinant aktualių kriminogeninių veiksnių įtakÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu fiksuota nebuvo. Pažymi, kad Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sÄ lygos, kada galima spręsti dėl teisės suteikimo nuteistajam parvykti į LR teritorijoje esančius namus ir minėtose sÄ lygose nėra nurodyta aplinkybių, kurias nurodo atsakovas. Antra, pasak pareiÅ¡kėjo, KD pats sau prieÅ¡tarauja, nes nurodo, jog jis yra itin įsitraukęs į mokymÄ si pataisos namuose (įgijo 6 profesines kvalifikacijas, Å¡iuo metu mokosi, tai yra dabar pabaigė 11 klasių ir nuo rugsėjo mokysis 12 klasėje).

Pažymi, kad Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punkte aiškiai nurodyta, jog „užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla“. Mano, kad priimti atsakovų sprendimai yra paremti faktu, jog jis pataisos namuose nedirba, tačiau minėtoje įstatymo normoje yra išlyga dirba arba mokosi, todėl šie atsakovų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjas nesutinka ir su KD sprendime pateiktu aiškinimu dėl nusikalstamo elgesio rizikos taškų pokyčio. Nurodo, kad OASys metodika skirta nustatyti pakartotinio kriminalinio elgesio prognozę, t. y., kokia yra vertinamo asmens rizika pakartotinai nusikalsti ateityje.

Todėl rizikÄ pakartotinai nusikalsti ne tiek ir ne tik mažina nuteistojo dalyvavimas įvairiuose psicho-edukacinio pobÅ«džio užsiėmimuose, teikiamų psichologinių konsultacijų skaičius ir turinys, kiek nuteistųjų vidinė motyvacija mÄ stymo ir elgesio korekcijai bei kitų kriminogeninių poreikių mažinimui. Specialistai, nustatinėdami bÅ«simo kriminalinio elgesio rizikÄ , vertina veiksnius, kurie nustatyti tiriant nuteistojo gyvenimo sÄ lygas, iÅ¡silavinimÄ , mokymÄ si, galimybę įsidarbinti, gebėjimus tvarkyti lėšas, socialinius ryÅ¡ius, tiriamojo gyvenimo stilių ir draugus, piktnaudžiavimÄ psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, emocijas, nuostatas bei mÄ stymÄ ir elgesį ir kurie gali ateityje aktyvuoti tiriamojo kriminalinį elgesį.

Nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas reiÅ¡kia, kad vertinimo atlikimo metu yra stebimi suvaldyti tam tikri nuteistojo rizikÄ nusikalsti didinantvs veiksniai. Nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai gali bÅ«ti statiniai (t. y. nekintantys, pvz., nusikalstamo elgesio istorija) ir dinaminiai (kintantys, į kurių mažinimÄ yra orientuotos elgesio pataisos programos). Dinaminiai rizikos veiksniai tam tikru gyvenimo periodu gali bÅ«ti valdomi (tai reiÅ¡kia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), tačiau kai kurie iÅ¡ jų vis tiek iÅ¡lieka rizikos veiksniais ir tam tikromis aplinkybėmis gali bÅ«ti vėl aktyvinami.

Siekiant suvaldyti tam tikrus nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius rekomenduojama dalyvauti tikslinėse elgesio pataisos programose. Tačiau tai, ar nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai bus suvaldyti ir rizika pasikeis, kiekvienu atveju priklauso nuo dalyvaujančio asmens asmenybės, motyvacijos ir asmeninio indėlio keičiant savo elgesį. Pažymi, kad iÅ¡ skundžiamų nutarimų matyti, jog yra fiksuotas itin teigiamas jo elgesys – per beveik aÅ¡tuonis metus atliktos laisvės atėmimo bausmės jis negavo nei vienos nuobaudos, buvo skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, įgijo 6 profesines kvalifikacijas, pagal OASys metodikÄ pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi.

Taigi, atsakovo nurodyti motyvai neatitinka faktinės situacijos, todėl toks sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pateiktÄ pozicijÄ grindžia Kodekso 104 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sÄ lygomis bausmę atliekantys nuteistieji, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

„1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) yra atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį;

3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;

4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla “; „Trumpalaikės iÅ¡vykos iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu. KonkrečiÄ nuteistojo trumpalaikės iÅ¡vykos iÅ¡ pataisos įstaigos datÄ , atsižvelgdamas į nuteistojo praÅ¡ymÄ , nustato ir klausimÄ dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Å ios trumpalaikės iÅ¡vykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laikÄ .

Kelionės iÅ¡laidas apmoka pats nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys “ (104 str. 8 d.); „Apie nuteistojo iÅ¡vykÄ iÅ¡ pataisos įstaigos praneÅ¡ama vietovės, į kuriÄ vykstama, teritorinei policijos įstaigai“ (104 str. 9 d.). Nurodo, kad Vilniaus PN Komisija posėdžio metu svarstė pareiÅ¡kėjo 2022 m. kovo 7 d. praÅ¡ymÄ . Komisija nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 14 d. Vertinant pareiÅ¡kėjo atitikimÄ teisės aktų numatytoms sÄ lygoms, nustatyta, kad bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, mokosi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau Komisija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymÄ .

Be kita ko, Komisija įvertino pareiÅ¡kėjui bÅ«dingus kriminogeninius veiksnius: dviprasmiÅ¡kos nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje, darbinių įgÅ«džių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, galimai nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos. Komisija pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neįsitraukia į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų iÅ¡spręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus.

Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis pareiÅ¡kėjui aktualių kriminogeninių veiksnių valdymas. Å iuo metu nėra nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, todėl reikalingas tolimesnis pareiÅ¡kėjo elgesio pokyčių stebėjimas. Vilniaus PN remiasi ir Kodekso 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad: „Atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose Å¡io Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį“.

Kodekso 9 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog: „Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama“. Pažymi, kad leidimÄ parvykti į namus duoda pataisos įstaigos direktorius įsakymu, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu.

Nurodo, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjo asmenybę bei elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vienbalsiai nutarė siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti pareiškėjui teisės parvykti i Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus trims paroms. Pabrėžia, kad trumpalaikės išvykos į namus suteikimas yra pataisos įstaigos direktoriaus teisė, bet ne pareiga. Papildomos teisės paprastai suteikiamos tik gerai besielgiantiems, motyvuotiems nuteistiesiems. Mano, kad Vilniaus PN Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Pažymi, kad tos pačios pozicijos laikosi ir KD, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka. Atsakovas KD atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o teismo jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kina, kad nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai Kodekso sistemoje atliekami taikant aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas. Å ie instrumentai yra skirti įvertinti bendrÄ asmens nusikalstamo elgesio, seksualinės prievartos, smurtinio elgesio, prievartos tarp sutuoktinių bei kitas rizikas.

Taip pat paaiÅ¡kina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo paskirtis – remiantis teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys vadovu įvertinti, kiek tikėtina, kad teisės pažeidėjas bus pakartotinai nuteistas, nustatyti ir klasifikuoti rizikos veiksnius, susijusius su teisės pažeidimu, įtraukiant ir pagrindinius asmenybės bruožus ir pažintinės veiklos ir elgesio problemas ir kt. Teigia, kad KD, 2022 m. kovo 23 d. vykusio Patariamosios komisijos posėdžio metu svarstyta galimybė suteikti teisę pareiÅ¡kėjui iÅ¡vykti į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, tačiau pageidavimas iÅ¡vykti į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus tenkintas nebuvo, kadangi pareiÅ¡kėjas neatitiko Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lygų, t. y. nuteistasis stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencijų priemonių vykdymÄ .

PaaiÅ¡kina, kad Komisijai kilo abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos bei dėl to, kad nuteistajam neatliktas nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas. Nors pareiÅ¡kėjas yra dalyvavęs tikslinėse intervencijos priemonėse, tačiau bÅ«tinas ir tolesnis tęstinis tikslinių priemonių vykdymas. Komisija įvertino teisės aktuose numatytas trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo sÄ lygas ir kriterijus, kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atsižvelgė į gebėjimÄ valdyti savo problemines sritis bei daromÄ pažangÄ , ypatinga reikÅ¡mė teikta galimam pavojui, dėl kurio pareiÅ¡kėjas buvo nuteistas.

Pažymėta, kad pageidaujant nuteistajam pasinaudoti teise į trumpalaikę iÅ¡vykÄ fiksuojama ne tik vidutinė ir žema asmens elgesio rizika, bet ir kompleksiÅ¡kai vertinama asmens pažanga, darbinė veikla, mokymasis ir kiti aktualÅ«s aspektai. Priimtas sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos, todėl priimtas sprendimas nesuteikti teisės parvykti į namus. Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas neturi nei vienos nuobaudos ir laisvės atėmimo įstaigoje mokosi, tik parodo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjas elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti jo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Pabrėžia, kad nuteistajam trumpalaikė iÅ¡vyka iÅ¡ pataisos namų suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje numatytas sÄ lygas. Vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų (Å¡iuo atveju numatytos Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ) neatitikimas reiÅ¡kia, jog nuteistajam Å¡i teisė negali bÅ«ti suteikiama. Mano, kad pareiÅ¡kėjui pateiktas Vilniaus PN direktoriaus atsakymas konkretus, aiÅ¡kus, iÅ¡samus ir atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo skundo KD direktoriui nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių įrodymų, kad Vilniaus PN direktoriaus sprendimas, neatitikęs pareiÅ¡kėjo turėtų lÅ«kesčių, galėtų bÅ«ti laikomas Å¡aliÅ¡kas. Susipažinus su skundui aktualia dokumentacija, padaryta iÅ¡vada, kad skundas yra nepagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti Vilniaus PN direktoriaus sprendimo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nepagrįstu ir jį naikinti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais.

Papildomai paaiÅ¡kino, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau deÅ¡imt metų. Yra nuteistas antrÄ kartÄ . Palaiko artimus ryÅ¡ius su žmona ir vaikais. Žmona pataisos namuose jį lanko du kartus per mėnesį, kartais atvažiuoja su vaikais. Vaikams 15 ir 13 metų. Žmona siuvėja, gyvena su vaikais nuomojamame bute. Tvirtino, kad jau 5-6 kartus prašė trumpalaikės iÅ¡vykos į namus, tačiau jÄ suteikti atsisakoma dėl darbo patirties stokos. Teigia, kad trumpalaikė iÅ¡vyka sustiprintų jo Å¡eiminius ryÅ¡ius, motyvuotų ateityje daugiau nenusikalsti.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė palaikė skundÄ , prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde. Atsakovo KD atstovė teismo posėdyje su skundu nesutiko, prašė jį atmesti remdamasi atsiliepimo argumentais. Papildomai akcentavo, kad sprendžiant klausimÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos nuteistajam suteikimo yra vertinami ne tik kriminogeniniai veiksmai, bet ir kitos aplinkybės, charakterizuojančios nuteistÄ jį. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pareiÅ¡kėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

PareiÅ¡kėjas pataisos namuose nedirba, nesiekia atlyginti nusikaltimu padarytos žalos. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl nuteistojo teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ ribojimo teisėtumo. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus PN 2022 m. kovo 7 d. gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti jam priklausančiÄ trijų parų iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Vilniaus PN Patariamoji komisija nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 23 d. posėdyje svarstė pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl trumpalaikės iÅ¡vykos.

Komisija, susipažinusi su pareiÅ¡kėjo asmens byla, nustatė, kad laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga 2026 m. rugsėjo 14 d. Vertinant pareiÅ¡kėjo atitikimÄ teisės aktų numatytoms sÄ lygoms, nustatyta, kad bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, mokosi, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymÄ . Taip pat įvertino kriminogeninius veiksnius: dviprasmiÅ¡kos nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje, darbinių įgÅ«džių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, galimai nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos. Komisija pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas neįsitraukia į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų iÅ¡spręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus.

Siekiant kurti tolesnes nusikalstamo elgesio rizikos valdymo prielaidas, yra svarbus tęstinis nuteistajam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymas. Šiuo metu nėra nustatytas nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas, todėl, Komisijos nuomone, reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas. Komisija pateikė vienbalsę nuomonę – siūlyti Vilniaus PN direktoriui nesuteikti nuteistajam T. J. teisės parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus – 3 paroms. Padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Kodekso 104 straipsnio kriterijų (kyla abejonių dėl nuteistojo daromos pažangos, nuteistajam neatliktas nusikalstamo elgesio rizikos pervertinimas).

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos siÅ«lymÄ , pabrėždamas, kad nuteistajam trumpalaikė iÅ¡vyka iÅ¡ pataisos namų suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas Kodekso 104 straipsnio 1 dalies numatytas sÄ lygas, skundžiamu Sprendimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino, konstatuodamas, kad jis neatitinka Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. PareiÅ¡kėjas atstovės pagalba Vilniaus PN SprendimÄ 2022 m. balandžio 19 d. Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskundė KD direktoriui.

KD sprendime visų pirma pažymėjo, kad KD vadovaujasi šiuo metu galiojančiais įstatymais ir neturi teisės aiškinti teisės aktų nuostatų, todėl teikia nuomonę dėl pareiškėjo skunde keliamo klausimo. Sprendime, susipažinęs su skundui aktualia gauta dokumentacija, KD taip pat akcentavo, kad nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu T. J. dalyvavo tikslinėse intervencinėse programose, skirtose padėti valdyti su nuteistojo mastymo ir elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis siejamus kriminogeninius poreikius, tačiau būtinas ir tolesnis tęstinis tikslinių priemonių vykdymas.

Stebėtos teigiamos iniciatyvos mokymosi procesui. T. J. per bausmės atlikimo laikotarpi įgijo 6 profesines kvalifikacijas, tačiau įsidarbinti ir dirbti pagal jas motyvacijos nerodė. Nuteistojo darbinio užimtumo veiklos sritis Å¡iuo metu nėra valdoma, nuteistajam stokojant motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklÄ , įgyti darbinę patirtį, lavinti darbo įgÅ«džius. Nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu iÅ¡lieka negatyvios. Taip pat iÅ¡lieka aktuali ir lėšų tvarkymo ir pajamų sritis, reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiÅ¡kai spręsti turimas finansines problemas.

KD sprendime konstatavo, kad pažanga valdant ir/ar mažinant aktualių kriminogeninių veiksnių įtakÄ laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu fiksuota nebuvo. KD sprendime papildomai informavo, kad nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų mažėjimas reiÅ¡kia, kad taikant tikslingas intervencines ar prevencines priemones, yra stebimi suvaldyti tam tikri nuteistojo rizikÄ nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų pokytis nėra lygus pakitusiai nusikalstamo elgesio rizikai, o nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų mažėjimas nereiÅ¡kia sumažėjusios nusikalstamo elgesio rizikos.

Kai kuriais atvejais pozityvÅ«s nuteistojo elgesio pokyčiai gali neatsispindėti rizikos taÅ¡kų vertėje. Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu reguliariai dalyvauja prevencinėse programose, yra iniciatyvus organizuojant pozityvaus užimtumo renginius nuteistiesiems ir kt., rodo jo daroma pažangÄ ir motyvacijÄ keisti savo elgesį, tačiau nėra tiesiogiai vertinama ir susiję su nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų skyrimu. KD sprendime konstatavo, kad Vilniaus PN Sprendimas pagrįstas objektyviais faktais bei motyvais, tinkamai įvertintos galimos rizikos, atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – Kodeksas), kuriame nustatyta, kad pataisos namuose lengvosios grupės laikymo sÄ lygomis bausmę atliekantys nuteistieji, iÅ¡skyrus Kodekso 104 straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius, jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ;

2) yra atlikę 104 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį;

3) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus;

4) užsiima darbine veikla ar dirba arba mokosi, arba užsiima individualia veikla (Kodekso 104 straipsnio 1 dalis). Minimali atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (nuo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje pradžios), kuriÄ atlikus nuteistiesiems suteikiama trumpalaikė iÅ¡vyka iÅ¡ pataisos įstaigos: 1) šeÅ¡i mėnesiai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiams;

2) vieneri metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) dveji metai – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo (Kodekso 104 straipsnio 2 dalis). Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas atitinkantiems nuteistiesiems, jeigu jie yra atlikę minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, iÅ¡ pataisos įstaigos leidžiama iÅ¡vykti:

1) vienÄ kartÄ per du mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija trejų metų laisvės atėmimo, o Å¡iems nuteistiesiems atlikus pusę bausmės – du kartus per mėnesį;

2) vienÄ kartÄ per tris mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija trejus metus, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vienÄ kartÄ per du mėnesius, o likus Å¡eÅ¡iems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Å¡io Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį;

3) vienÄ kartÄ per keturis mėnesius – nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, atlikusiems pusę bausmės, – vienÄ kartÄ per tris mėnesius, o likus Å¡eÅ¡iems mėnesiams iki lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Å¡io Kodekso 157 straipsnio 3 dalį arba iki bausmės pabaigos likus ne daugiau kaip vieneriems metams, kai lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas, – du kartus per mėnesį (Kodekso 104 straipsnio 3 dalis). Trumpalaikė iÅ¡vyka iÅ¡ pataisos įstaigos nesuteikiama nuteistiesiems:

1) atliekantiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę;

2) pavojingiems recidyvistams;

3) ribotai pakaltinamiems;

4) sergantiems pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios plinta laÅ¡eliniu bÅ«du per orÄ ;

5) kurie trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos metu padarė teisės aktų pažeidimų ir nėra praėję vieneri metai nuo nuobaudos už šiuos pažeidimus įvykdymo dienos (Kodekso 104 straipsnio 6 dalis). Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu trumpalaikėje išvykoje iš pataisos įstaigos esančių nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis (104 straipsnio 7 dalis). Trumpalaikės išvykos iš pataisos įstaigos nuteistiesiems suteikiamos tik laisvu nuo darbinės veiklos ar darbo metu.

KonkrečiÄ nuteistojo trumpalaikės iÅ¡vykos iÅ¡ pataisos įstaigos datÄ , atsižvelgdamas į nuteistojo praÅ¡ymÄ , nustato ir klausimÄ dėl elektroninio stebėjimo priemonių taikymo sprendžia pataisos įstaigos direktorius. Å ios trumpalaikės iÅ¡vykos laikas įskaitomas į bausmės atlikimo laikÄ . Kelionės iÅ¡laidas apmoka pats nuteistasis arba kiti jo nurodyti asmenys (Kodekso 104 straipsnio 8 dalis). Apie nuteistojo iÅ¡vykÄ iÅ¡ pataisos įstaigos praneÅ¡ama vietovės, į kuriÄ vykstama, teritorinei policijos įstaigai (Kodekso 104 straipsnio 9 dalis).

Atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose Kodekso skyriuose nustatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos, atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį (Kodekso 8 straipsnio 1 dalis). Nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kodekso nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama (Kodekso 9 straipsnis).

Bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis (Kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo, teisę į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯statymų leidėjas sieja su iÅ¡vardintų visų numatytų sÄ lygų egzistavimu, kas reiÅ¡kia, kad nesant bent vienos iÅ¡ jų, negalimas ir teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ realizavimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 patvirtinto Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos apraÅ¡o 2 punkte apibrėžta rizikos veiksnių sÄ voka, nurodant, kad tai yra vertinamo asmens individualios, santykių ir/ar aplinkos charakteristikos, kurios didina nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimo ateityje tikimybę. LVAT praktikoje konstatuota, kad Kodekso 104 straipsnio nuostatose yra įtvirtinta plati pataisos įstaigos direktoriaus diskrecija; pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas Å¡iÄ diskrecijÄ , vadovaujasi ne tik asmens noru iÅ¡leisti jį į namus, bet ir vieÅ¡uoju interesu; vieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju apima inter alia (be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, ir tai daryti veiksmingai (LVAT 2018 m. spalio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2325-1062/2018; 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-704-662/2021).

Dėl nuteistųjų teisės į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus ar už pataisos įstaigų ribų (Kodekso 104, 105 straipsniai) LVAT pažymėjo, jog tai yra specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės, suteikiamos, be kita ko, siekiant reintegruoti asmenį į visuomenę, t. y. palaikant ryÅ¡ius su asmenimis laisvėje, kad atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba bÅ«tų lengviau pasiekti minėtÄ tikslÄ ; vis dėlto teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali bÅ«ti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerÄ elgesį; be to, turi bÅ«ti užtikrintas ir visuomenės saugumas (LVAT 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015;

LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021). Atsižvelgęs į Kodekso nuostatas, LVAT padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti Å¡iuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių iÅ¡vykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (Å¡vietimo), darbo (profesijos), Å¡eimos ir kitų socialinių priežasčių (1 p.), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir sunkumÄ , paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (rizikÄ ), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio Å¡eimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslÄ , jo trukmę ir sÄ lygas (2 p.) (LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018;

LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021). PareiÅ¡kėjo teigimu, jam nepagrįstai atsisakyta leisti iÅ¡vykti trims paroms į namus, nes mano, kad jis atitinka Kodekso 104 straipsnio 1 dalies numatytas sÄ lygas. IÅ¡ skundžiamo Vilniaus PN Sprendimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡aiÅ¡kintos trumpalaikės iÅ¡vykos nuteistajam suteikimo sÄ lygos, taip pat priežastys, dėl kurių jo praÅ¡ymas nebuvo tenkintas, t. y. įvertinti pareiÅ¡kėjo asmens byloje esantys duomenys: kad laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga numatyta 2026 m. rugsėjo 14 d., bausmę atlieka lengvojoje grupėje, pagal Kodekso 104 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ yra atlikęs dviejų metų laisvės atėmimo bausmės dalį, Å¡iuo metu neturi galiojančių nuobaudų, kad mokosi, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė.

Buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas stokoja iniciatyvos įsitraukti į tikslinių intervencinių priemonių vykdymÄ . Ä®vertinus kriminogeninius veiksnius, nustatytos: dviprasmiÅ¡kos nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje, darbinių įgÅ«džių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, galimai nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos. PareiÅ¡kėjas neįsitraukia į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų iÅ¡spręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus.

Todėl, nenustačius nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimo, padaryta iÅ¡vada, kad reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas. Byloje nustatyta, kad nepalankus pareiÅ¡kėjui Sprendimas priimtas Vilniaus PN Komisijai apsvarsčius visÄ medžiagÄ , įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir nustatyta, kad tam tikri kriminogeniniai aspektai (dviprasmiÅ¡kos nuostatos į darbÄ pataisos įstaigoje, darbinių įgÅ«džių stoka, dideli finansiniai įsipareigojimai, konstruktyvių problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, galimai nusikalstamÄ elgesį palaikančios nuostatos) ir toliau iÅ¡lieka aktualÅ«s ir reikalauja tolimesnių tikslinių veiksmų, todėl iÅ¡lieka poreikis tolimesnio pareiÅ¡kėjo elgesio pokyčių stebėjimui.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių pareiškėjo atžvilgiu priimtas būtent toks Sprendimas. Šiuo atveju atmestini pareiškėjo skundo argumentai, kad neturėjo būti vertinami kriminogeniniai veiksniai, o turėjo būti vertinamos kitos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, t. y. tai, kad jis 11 kartų buvo skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, įgijo net 6 profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Kaip matyti, pagal Kodekso 104 straipsnio 1 dalies punktų hierarchijÄ nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra vieni iÅ¡ svarbiausių sÄ lygų suteikiant nuteistajam teisę į trumpalaikę sÄ lygÄ , kurio nustatymas ir vertinimas užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ visuomenės apsaugos nuo nusikaltimų apektu. Todėl kriminogeninių veiksnių įvertinimas Å¡iuo atveju yra itin svarbus ir reikÅ¡mingas. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo teiginiais, kad yra nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje jam buvo nustatyti 68 balai pagal OASys metodikÄ , vėliau Å¡ie balai sumažėjo iki 63).

Kaip pagrįstai nurodo KD sprendime, nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų mažėjimas reiÅ¡kia tai, kad taikant tikslingas intervencines ar prevencines priemones, yra stebimi suvaldyti tam tikri nuteistojo rizikÄ nusikalsti didinantys veiksniai, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų pokytis nėra lygus pakitusiai nusikalstamo elgesio rizikai, o nusikalstamo elgesio rizikos taÅ¡kų mažėjimas nereiÅ¡kia sumažėjusios nusikalstamo elgesio rizikos. Kai kuriais atvejais pozityvÅ«s nuteistojo elgesio pokyčiai gali neatsispindėti rizikos taÅ¡kų vertėje.

Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas neturi nei vienos nuobaudos ir laisvės atėmimo įstaigoje mokosi, tik parodo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjas elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nėra pagrindas besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti jo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismas pastebi, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas, nors ir įgijo 6 profesines kvalifikacijas, pagal jas pataisos namuose nedirbo ir nedirba.

Byloje nėra duomenų, jog jis iÅ¡reiÅ¡kė siekį realizuoti įgytas profesines kvalifikacijas, tačiau tokia galimybė jam nebuvo suteikta. Tai patvirtina, kad jis neįsitraukia į savęs realizavimÄ darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, nors užimtumas ir su darbu susiję įpareigojimai padėtų iÅ¡spręsti alternatyvių legalių pajamų atsiradimo klausimus bei mažintų nusikalstamo elgesio tikimybę ateityje, padėtų dengti įsiskolinimus. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl pareiÅ¡kėjo daromos pažangos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjo pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, todėl esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Todėl Komisija taip pat padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad reikalingas tolimesnis nuteistojo elgesio pokyčių stebėjimas. PareiÅ¡kėjo akcentuojama aplinkybė, kad jis Å¡iuo metu mokosi, pati savaime nepagrindžia pareiÅ¡kėjo pažangos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo aspektu.

Pagal Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , aplinkybė, kad nuteistasis mokosi, tai tik vienÄ iÅ¡ sÄ lygų teisei į trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯gyti. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus PN Sprendimas buvo priimtas, įvertinus visas pareiÅ¡kėjo asmenybę ir jo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, tinkamai vadovaujantis Kodekso 104 straipsnio 1 dalyje nustatytais trumpalaikės iÅ¡vykos į namus suteikimo kriterijais (sÄ lygomis) ir atitinka vieÅ¡Ä jį interesÄ saugoti ir ginti asmenis bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų, kas pagrįstai leidžia vertinti, jog Vilniaus PN Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Tuo pačiu teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad Vilniaus PN nėra nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas, jis neatitinka VAÄ® 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Vilniaus PN Sprendime yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas jo faktinis pagrindas, t. y. nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, pateiktas jų vertinimas – konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Kodekso 104 straipsnio 1 dalies 1 punkto sÄ lygos trumpalaikės iÅ¡vykos suteikimui (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ ).

Teismas taip pat nesutinka ir su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad KD sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismo vertinimu, KD Vilniaus PN SprendimÄ Ä¯vertino objektyviai, KD sprendimas yra motyvuotas, iÅ¡samus, aiÅ¡kus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo jo naikinti. PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas nesutikimas su KD sprendimu nesudaro pagrindo jo naikinti. PareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje taip pat atmestinas. PareiÅ¡kėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad KD Å¡iuo atveju pateikė tik savo nuomonę dėl jo skunde keliamo klausimo, yra nepagrįsta.

KD sprendime tik norėjo akcentuoti, kad vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jų neaiÅ¡kina. Tuo pačiu KD sprendime atliko pareiÅ¡kėjo skundžiamo Vilniaus PN sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimÄ , bei pateikė savo motyvuotÄ iÅ¡vadÄ . Ginčijamus sprendimus pripažinus teisėtais, atitinkamai atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus PN iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ suteikti jam trumpalaikę iÅ¡vykÄ Ä¯ namus. Netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, jis neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Diana Butrimienė JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė