2019-08-07 Nr. AB-15184-3-62-3-01467-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2019-08-07 Nr. AB-15184-3-62-3-01467-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).
Full text
Administracinė byla Nr. A-1819-1062/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01467-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai) su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4).
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo laikomas Alytaus PN, kamerų tipo patalpose Nr. 35, 20, 18. Pažymėjo, kad kameros Nr. 35 plotas yra 12,87 kv. m, tačiau paaiškino, kad iš kameros ploto reikia išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Kamerose Nr. 18 ir Nr. 20 taip pat nėra užtikrinamas minimalus plotas, jeigu iš bendro ploto išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Minėtose kamerose yra po vieną langą, kurio plotas 90 x 40 cm, nors pagal higienos normos reikalavimus turėtų būti 80 x 80 cm. Nurodė, kad kamerose Nr. 18 ir Nr. 20 ant langų įrengtos grotos, todėl trukdo išsivėdinti kameras. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė orumo pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, nepatogumus ir depresiją.
3. Alytaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–11).
4. Alytaus PN nurodė, kad nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 35, kuri yra 12,87 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs plotas buvo 4,29 kv. m. Minėtoje kameroje esantis sanitarinis mazgas atskirtas betonine siena bei užima 1,63 kv. m ploto. Paaiškino, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kuri yra 15,58 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos.
Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs plotas buvo 3,89 kv. m. Minėtoje kameroje esantis sanitarinis mazgas atskirtas betonine siena bei užima 1,99 kv. m ploto. Pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 22 d. ir nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs plotas buvo 4,07 kv. m.
Minėtoje kameroje esantis sanitarinis mazgas atskirtas betonine siena bei užima 1,99 kv. m ploto. Paaiškino, kad Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėn., o kita dalis – 2010 m. birželio mėn. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais, sanitariniais mazgais ar be jų. Nurodė, kad pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Be to, pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė ir į Alytaus PN administraciją. Alytaus PN pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
Alytaus PN teigė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo grindžiamas prašomos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas, todėl darė išvadą, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnymo) iš valstybės.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas (tinkamą patalpų vėdinimą) (b. l. 56–61). Kitos skundo dalies teismas netenkino.
6. Teismas nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą teismas skaičiavo konkrečios kameros, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 13 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 35, kurios plotas 12,87 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,29 kv. m. Pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kurios plotas yra 15,58 kv. m, jame įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,89 kv. m. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2017 m. birželio 22 d., nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 18, kurios plotas yra 12,21 kv. m, jame įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,07 kv. m. Teismas nurodė, jog pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto.
8. Teismas pažymėjo, kad į vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, tačiau į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą.
9. Teismas nustatė, kad Alytaus PN nepateikė informacijos apie kamerose Nr. 35, 20, 18 buvusias sąlygas dėl patalpose buvusios galimybės vėdinti patalpas, todėl šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir pripažino, jog pareiškėjo teisė į galimybę tinkamai vėdinti patalpas buvo pažeista. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad duomenų, jog nurodyti pažeidimai turėjo kokios nors įtakos pareiškėjo sveikatai byloje nėra. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama (teisinga) satisfakcija pareiškėjui.
III. 10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 67).
11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpoje buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškina, kad kamerų tipo patalpoje buvo drėgna, nebuvo užtikrinta tinkama oro vėdinimo sistema, todėl pareiškėjas patyrė orumo pažeminimą, depresiją, stresą ir nepatogumus.
12. 2019 m. liepos 8 d. pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Alytaus PN turėjo užtikrinti tinkamą kamerų vėdinimą ir oro cirkuliaciją, kad nesikauptų drėgmė, tačiau to Alytaus PN nepadarė (tai užfiksuota Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017 m. viduryje atliktame patikrinime) (b. l. 77).
13. Alytaus PN, atstovaudami Lietuvos valstybei, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 70–72).
14. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog jam padaryta neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Alytaus PN pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, kad pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Alytaus PN akcentuoja, kad, nenustačius ir neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad Alytaus PN nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, atlyginimo priteisimo.
16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą patalpų vėdinimą. Pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas netenkino. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašydamas priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taigi, pareiškėjas nesutinka su teismo parinktu neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamo patalpų vėdinimo Alytaus PN, atlyginimo būdu. Pareiškėjas siekia, kad neturtinė žala jam būtų atlyginta pinigais.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
18. Pasak pareiškėjo, dėl drėgmės kameroje ir netinkamos oro vėdinimo sistemos jis patyrė orumo pažeminimą, depresiją, stresą ir nepatogumus.
19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje taip pat yra įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo kvalifikavimui yra būdinga aplinkybių visuma, kuri atskleidžia tam tikro elgesio su žmogumi minimalaus žiaurumo laipsnio pasiekimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)), tačiau toks vertinimo elementas nėra reikšmingas (nėra būtinas), sprendžiant civilinės (deliktinės) atsakomybės klausimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 ir 6.250 straipsnių taikymo prasme.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nekonstatavo, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Alytaus PN buvo nežmoniškos ar žeminančios pareiškėjo orumą.
21. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. Taigi, neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netektimis ar skausmais.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
23. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Taigi, neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
25. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad dėl pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo buvo neigiamai paveikta pareiškėjo sveikata. Teismo konstatuotas pažeidimas galėjo sukelti nepatogumų, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau jis nesudaro pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Nagrinėjamu atveju kitų pažeidimų byloje nebuvo nustatyta, pareiškėjas dėl netinkamo kameros vėdinimo į Vilniaus PN administraciją su skundais ar prašymais nesikreipė. Atsižvelgiant į visa tai, asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri turi būti atlyginama pinigais.
26. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė