2019-12-04 Nr. AB-22997-3-61-3-03337-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1274-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03337-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymų dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1P-48 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (toliau – 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas); 2) panaikinti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1P-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (toliau – 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių procedūrinių tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų, netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir pareiškėjos veikos teisinio kvalifikavimo. Pareiškėjos teigimu, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji net du kartus (nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 3 d. ryto ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. ryto) Inspekcijai priklausantį tarnybinį nešiojamą kompiuterį tyčia naudojo ne tarnybinei veiklai, o asmeniniams tikslams. Pareiškėjos manymu, tyrimo eigoje įrodymai buvo renkami neteisėtai, išvadoje yra pateikiami klaidingi ir melagingi duomenys. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IT-16 (toliau – ir Komisija), nors informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą pateikta 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. liepos 5 d. Pareiškėjos teigimu, jos padaryta veika apskritai galėjo būti vertinama kaip mažareikšmis pažeidimas, nesudarantis pagrindo tarnybinės atsakomybės taikymui. Buvo pažeista pareiškėjos teisę į gynybą, nes paaiškinimą dėl padarytos veikos privalėjo pateikti per 3 val., kai minimalus terminas tokio paaiškinimo pateikimui – 5 darbo dienos. Be to, patikrinimas pradėtas 2017 m. birželio 16 d., todėl turėjo būti baigtas iki 2017 m. liepos 18 d., tačiau jis buvo baigtas 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po 39 darbo dienų. Pabrėžė, kad nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. tarnybos reikalais savo tarnybinį kompiuterį naudojo tik tarnybinėms reikmėms, o tarnybinis patikrinimas inicijuotas galbūt dėl Inspekcijos darbuotojos nesutarimo su R. V. ir yra bandymas bet kokiu būdu susidoroti su ja, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja naudojosi jai skirtu nešiojamu kompiuteriu asmeniniais tikslais. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) įvertino pareiškėjos padarytą pažeidimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kontekste.

3. Pareiškėja paaiškino, kad kitu skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu jai skirta tarnybinė nuobauda už tai, kad pareiškėja nuo 2017 m. vasario 23 d. sąmoningai ir sistemingai nevizavo dokumentų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) teisės aktų ir siunčiamų dokumentų (iš viso: 10 dokumentų), nesusipažino su jais ir šiais veiksmais netinkamai vykdė pareigybės aprašymo reikalavimus, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo. Nesutikdama su šia nuobauda, pareiškėja teigė, kad Komisija, vertindama pareiškėjos veiksmus, viršijo savo įgaliojimus. Nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atliktus veiksmus vertinti kaip galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Laikinai direktorės funkcijas atliekanti D. Š. akivaizdžiai pažeidė nešališkumo principą, kas laikytina esminiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, dėl kurio pareiškėjos nubaudimas turi būti pripažintas neteisėtu. Pareiškėjos manymu, ji išreikšdama savo nuomonę apie D. Š. darbą, neperžengė leistinos kritikos ribų. Nuobauda pareiškėjai už dokumentų nevizavimą ir nesusipažinimą DVS paskirta nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei pagrįsti reikšmingas aplinkybes, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, netinkamai įvertinus pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl tiriamo nusižengimo, nenurodant, kokie teisės aktai ją įpareigojo atitinkamai elgtis.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

5. Inspekcija nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta išsamiai ištyrus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius priežastis, nulėmusias nusižengimus. Tyrimo metu buvo surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos nusižengimo faktą. Tarnybiniam nusižengimui tirti buvo įgaliota Komisija, kurią sudarė Inspekcijos valstybės tarnautojai, pareiškėjai buvo pranešta apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, suteikta teisė pateikti paaiškinimus, surašyta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, su kuria pareiškėja buvo supažindinta. Pareiškėjos teiginys, jog Komisija negalėjo nagrinėti jos tarnybinio nusižengimo, susijusio su kompiuterinės įrangos naudojimu, yra nepagrįstas. Pareiškėja nenurodo, koks konkrečiai teisės aktas draudžia vienai sudarytai komisijai tirti kelis skirtingus galimus tarnybinius nusižengimus. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo praleistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), nustatytas 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas D. Š. nuo 2017 m. balandžio 1 d. yra tiesioginė pareiškėjos vadovė, todėl pareiškėja, norėdama išsinešti Inspekcijos nešiojamąjį kompiuterį iš Inspekcijos patalpų, turėjo gauti tiesioginio vadovo leidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. T. pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo netyrė, jos veiksmų nevertino, o tik atliko jai pavestus veiksmus, susijusius su faktų apie Inspekcijos turto netinkamą naudojimą fiksavimu. Pabrėžė, kad pareiškėja savo paaiškinimų nepateikė, todėl nepasinaudojo savo teise į gynybą. Taip pat pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos išdėstyti savo poziciją tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Inspekcijos turto naudojimas valstybės tarnautojo atostogų, jam suteiktų poilsio dienų metu, laikytinas naudojimu asmeniniais tikslais, todėl pareiškėjos argumentas, jog kompiuteris buvo išsineštas darbo tikslais, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia.

6. Pasak atsakovo, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 15 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai pažeisti nebuvo. Pareiškėja, rašydama apie Inspekcijos darbuotoją R. V. ir savo veiksmus, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, vartojo frazes, kurios niekaip negali apibūdinti jos bendravimo su minėta valstybės tarnautoja kaip tolerantiško ir pakantaus. Be to, pareiškėja, teikdama netikslią, nepatikrintą ir neteisingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui formavo šių institucijų neigiamą nuomonę tiek apie pačią Inspekciją kaip instituciją, tiek apie Inspekcijos valstybės tarnautojus. O pareiškėjos elgesys nevizuojant ir nesusipažįstant su jai pateikiamais dokumentais yra laikytinas tyčiniu, sistemingu, sąmoningu teisės aktų nesilaikymu bei piktybišku pavestų funkcijų ir užduočių nevykdymu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 8 d. Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos DVS užregistravo savo paaiškinimą Nr. 4R-177(4.13.E) „Dėl pateikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“, kuriame nurodė, kad pareiškėja, būdama Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, elgiasi neetiškai, moraliai persekioja Inspekcijos darbuotojus, nevaldo savo neigiamų emocijų, netinkamai vykdo savo funkcijas. 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1T-16(1.12) „Dėl Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. 2017 m. birželio 22 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-197(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. 2017 m. birželio 29 d.

Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos DVS užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 4R-218(4.13), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos kabinete nuo 2017 m. birželio 26 d. nėra nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-220(4.13) „Dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. darbo vietos apžiūros“ Nr. 4R-220(4.13) buvo pranešta, kad atlikta pareiškėjos darbo vietos apžiūros, kurios metu nustatyta, jog pareiškėjos darbo vietoje nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250 nėra.

Dėl šio fakto 2017 m. birželio 30 d. buvo surašytas darbo vietos apžiūros aktas Nr. 4R-219(4.13). 2017 m. liepos 4 d. Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos DVS užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 4R-223(4.13), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos kabinete nėra nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250 nuo 2017 m. liepos 4 d., o grįžus pareiškėjai iš atostogų ir pasiteiravus apie nešiojamąjį kompiuterį, pareiškėja jį išsitraukė iš nešiojamojo kompiuterio krepšio, kurį ryte atsinešė rankoje. 2017 m. liepos 10 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-233(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, jog naudojo Inspekcijos kompiuterinę įrangą asmeniniams tikslams.

Pareiškėjai šis pranešimas buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. liepos 10 d. Atlikus kitą tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-293(4.13) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja (nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 3 d. ryto ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. ryto) padarė tarnybinį nusižengimą naudodama Inspekcijos kompiuterinę įrangą (tarnybinis nešiojamas kompiuteris DEL Latitude E7250) asmeniniams tikslams ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės), 4.2 papunktį, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos kompiuterinės ir organizacinės įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 4 d.

įsakymu Nr. 1T-67(1.12) (toliau – Tvarkos aprašas) 4, 5 ir 8 punktus. Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

9. Byloje nustatyta, kad atlikus kitą tarnybinį patikrinimą, 2017 m. liepos 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 4R-252(4.13) (toliau – 2017 m. liepos 21 d. Išvada) konstatuota, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja R. V. nuo 2017 m. vasario 23 d. iki minėtos išvados surašymo dienos sąmoningai ir sistemingai nevizuodama DVS teisės aktų ir siunčiamų dokumentų, nesusipažindama su jai pateiktais dokumentais, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1T-22(1.12) (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.16 punkte jai pavestos funkcijos bei pateiktų užduočių, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo bei pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos darbo reglamento, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1T-33(1.12.) (toliau – ir Darbo reglamentas) 33.1 ir 33.4 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.3 ir 9.4 punktus ir padarė nusižengimą. Be to, pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir teisingumo ministrui, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą, taip pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 9.4 ir 9.7 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat pareiškėja savo paaiškinime nemandagiai ir nepagarbiai atsiliepdama apie valstybės tarnautoją R. V., rodydama jai antipatiją, naudodama kanceliarinei kalbai netinkantį žodį, buvo nemaloni, netolerantiška ir pažeidė Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 9.2, 9.4 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

10. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir Taisyklių nuostatos. Teismas analizavo Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą tarnybinio nusižengimo sąvoką, 28-29 straipsnių turinį, nustatantį valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės kilimo sąlygas bei tarnybinės nuobaudos skyrimo teisinius pagrindus.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjos reikalavimą dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo, pabrėžė nesavanaudiškumo principo taikymą valstybės tarnautojams pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir Etikos taisykles. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, kompiuterinė įranga ir organizacinė įranga yra Inspekcijos nuosavybė ir turi būti naudojama tik su darbo funkcijomis susijusiems veiksmams atlikti. Darbuotojai privalo kompiuterinę ir organizacinę įrangą naudoti atsakingai pagal jiems suteiktas teises ir nepažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų (Tvarkos aprašo 5 punktas). Nešiojamieji kompiuteriai darbo tikslais gali būti naudojami ne Inspekcijoje komandiruotės metu, tikrinimo metu, kitais darbo reikalais, suderinus su tiesioginiu vadovu (Tvarkos aprašo 8 punktas).

12. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, jog nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjos darbo vietoje (jos kabinete) nebuvo nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250. Tokia išvada padaryta remiantis Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-218(4.I3.), 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-220(4.13.), 2017 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-225(4.13.), Komisijos 2017 m. birželio 30 d. darbo vietos apžiūros aktu Nr. 4R-219(4.13.), 2017 m. liepos 5 d. darbo vietos apžiūros aktu Nr. 4R-224(4.13.), Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. liepos 10 d. papildoma informacija dėl 2017 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4R-225 (4.13.). Pareiškėja šios aplinkybės neginčija, bet teigia, kad ji naudojo kompiuterį ne asmeniniais tikslais. Toks pareiškėjos teiginys teismo vertintinas kritiškai, nes, kaip aiškiai numato Tvarkos aprašo 8 punktas, nešiojamasis kompiuteris gali būti naudojamas ne Inspekcijoje komandiruotės metu, tikrinimo metu, kitais darbo reikalais, tik tada, kai tai yra suderinta su tiesioginiu vadovu. Šiuo atveju byloje tokių duomenų, kad pareiškėja nešiojamojo kompiuterio naudojimą ne Inspekcijoje būtų suderinusi su tiesioginiu vadovu, pateikta nėra. Teismas darė išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad nešiojamasis kompiuteris buvo naudojamas ne tarnybinei veiklai, o asmeniniais tikslais. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

13. Įvertinęs tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleistus 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje, teismas konstatavo, kad šioje išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai, yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas, taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje paaiškinta, kad pareiškėjos elgesys buvo sąmoningas, sistemingas ir tyčinis, suprantant savo veiksmų pasekmes. Nurodyta, kad tokie veiksmai daro žalą Inspekcijai ir formuoja neigiamą kitų Inspekcijos darbuotojų nuomonę. Esant minėtoms aplinkybėms, pripažintina, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista. Tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjai skirta pagrįstai, įvertinus jos kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, taip pat į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. Dėl pareiškėjos argumento, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėja paaiškinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki jos pačios nurodyto termino 2017 m. liepos 12 d. nepateikė. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovas. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad būtų galima paneigti minėtą aplinkybę. Byloje nustatyta, kad Komisija 2017 m. liepos 10 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-233(4.13.) informavo pareiškėją apie pradėtą galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodė įtarimus, taigi ji buvo informuota tinkamai. Kadangi pareiškėja paaiškinimų nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, tai reiškia, kad ji nepasinaudojo šia teise tinkamai ir tokį jos pasirinkimą lėmė jos pačios pasirinktas elgesio būdas. Teismas atmetė pareiškėjos teiginį, kad buvo pažeistas minimalus terminas paaiškinimams pateikti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas būtų kliudęs susipažinti su prašoma medžiaga ar pateikti paaiškinimus.

15. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėja, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas dėl Inspekcijos darbuotojos nesutarimo su pareiškėja ir yra bandymas bet kokiu būdu susidoroti su ja. Byloje nėra duomenų, kad Komisijos nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos netinkamai atliktų veiksmų ar padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi teise apskųsti Komisijos narių veiksmus, nors kaip pati teigia, kad jai kilo abejonių, kad tai yra bandymas susidoroti. Teismas darė išvadą, kad nekilo abejonių dėl tarnybinį patikrinimą atlikusių valstybės tarnautojų nepriklausomo bei objektyvumo. Pareiškėja jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikusių asmenų galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai ištirti tarnybinį nusižengimą ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodo.

16. Teismas įvertino pareiškėjo skundo reikalavimus dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo panaikinimo ir pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 7.16 punkte yra numatyta pareiškėjos pareiga vizuoti dokumentus, t. y. pagal Pareigybės aprašymą Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja vizuoja arba pasirašo pagal Inspekcijos suteiktus įgaliojimus Inspekcijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) parengtus dokumentus, užtikrindamas jų atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams. 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje Komisija detaliai išanalizavo visus dokumentus, kurie buvo pateikti pareiškėjai vizuoti ir susipažinti ir šioje Išvadoje konstatavo, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjai tinkamai įvykdyti anksčiau paminėto Pareigybės aprašymo 7.16 punkte numatytą funkciją, nenustatyta. Tokių aplinkybių teismui nepateikė ir pareiškėja, tik abstrakčiai įvardijo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atliktus veiksmus vertinti kaip galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Iš Išvadoje nustatytų aplinkybių tampa aišku, kad toks pareiškėjos elgesys nevizuojant ir nesusipažįstant su jais pateiktais dokumentais yra laikytinas aplaidžiu jos Pareigybės aprašyme numatytos funkcijos vykdymu. Teismas, sutikdamas su atsakovu, pripažino, jog Komisija pagrįstai 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatavo tai kaip tyčinį ir sąmoningą teisės aktų nesilaikymą bei piktybišką pavestų užduočių nevykdymu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių dokumentų vizuoti laiku ar su jais susipažinti, nei kartu su skundu, nei teisminio nagrinėjimo metu, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakyme konstatavo, jog pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.16 punkte jai pavestos funkcijos bei pateiktų užduočių, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo.

17. Teismas taip pat nesutino su pareiškėjos teiginiu, kad išreikšdama savo nuomonę apie D. Š. darbą, elgėsi etiškai ir neperžengė kritikos ribų. 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. pranešime Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą.

Pareiškėja skunde neginčija aplinkybės, kad pranešime Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui teikė netikslią, nepatikrintą ir neobjektyvią informaciją, tačiau mano, kad galėjo reikšti kritiką Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. atžvilgiu. Teismas, vertindamas šį pareiškėjos argumentą, pabrėžia, kad reiškiama kritika privalo būti etiška ir neįžeidžianti, pagrįsta ir objektyvi, nesiekiant pažeminti ar sumenkinti kito asmens, o reiškiant nuomonę apie kito valstybės tarnautojo dalykinę reputaciją, privalu laikytis valstybės tarnautojų etikos principų.

Teismas neabejojo, kad lojalumo, pavyzdingumo ir padorumo principai gali riboti valstybės tarnautojų laisvę reikšti įsitikimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, todėl kiekvienas valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikimus ar kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, privalo laikytis ir nepažeisti anksčiau paminėtų principų. Iš 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatuotų aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėja tiek D. Š., tiek R. V. atžvilgiu elgėsi nemandagiai, nepagarbiai ir neetiškai.

Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 21 d. šioje išvadoje konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši išvada yra grindžiama, nurodė, kokie tarnybiniai nusižengimai padaryti, taip pat nurodytas pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjos tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėja, kaip direktoriaus pavaduotoja, privalėjo laikytis tiek Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatų, kurios įpareigoja valstybės tarnautoją gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams ir laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba, tiek Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 5.2, 9.2, 9.4 ir 9.7 punktų, kurie įpareigoja gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; būti lojaliam ir paslaugiam visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams; būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam; būti tolerantiškam, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo.

18. Teismas vertino pareiškėjos argumentus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų. Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo teisėtumą, informacija apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą buvo gauta Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjai M. T. 2017 m. birželio 29 d. pateikus tarnybinį pranešimą Nr. 4R-218(4.13.). Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas D. Š., šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pavedė ištirti 2017 m. liepos 4 d., t. y. pavedimas buvo pateiktas 3 darbo dieną po informacijos gavimo. Šią aplinkybę patvirtina Inspekcijos DVS Komisijos nariams pateiktas pavedimas, todėl teismas laikė, kad Taisyklių 3 punktas (tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo) nepažeistas.

19. Atsižvelgdamas į Taisyklių 11 punkto nuostatas, teismas sprendė, kad šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 4 d., t. y. nuo tos dienos, kai Komisija gavo direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas D. Š. pavedimą ištirti pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, susijusį būtent su Inspekcijos nešiojamojo kompiuterio netinkamu naudojimu. Bylos duomenimis, pareiškėjai 2017 m. liepos 7 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos, nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja turėjo laikinąjį nedarbingumą. Šios dienos, t. y. 11 dienų, yra neįskaitomos į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Komisija motyvuotą išvadą Nr. 4R-293(4.13.) pateikė pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui – Inspekcijos direktoriui 2017 m. rugpjūčio 11 d. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitant pareiškėjos nebuvimo darbe dienų, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 15 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai šiuo atveju pažeisti nebuvo.

20. Dėl skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo teismas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai taip pat pažeisti nebuvo. Atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Komisijai buvo pavesta 2017 m. birželio 16 d., todėl vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, tyrimas turėjo būti užbaigtas per 20 darbo dienų, t. y. 2017 m. liepos 17 d., o motyvuota išvada pateikta 2017 m. liepos 18 d. Kadangi į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, kai valstybės tarnautojas, įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, nebuvo darbe dėl atostogų, komandiruotės ar laikinojo nedarbingumo, o pareiškėjai nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 7 d. buvo suteiktos atostogos, o nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja turėjo laikinąjį nedarbingumą, tai reiškia, kad pareiškėja 17 dienų nebuvo darbe ir šis laikotarpis neįskaitomos į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamas tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo užbaigtas 2017 m. liepos 20 d., o motyvuota išvada Nr. 4R-252(4.13.) Inspekcijos direktoriui buvo pateikta 2017 m. liepos 21 d., teismas darė išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 12 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai pažeisti nebuvo.

21. Teismas vertino, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėja neteikė prašymų, įrodymų, nors jai pranešimais apie tarnybinius nusižengimus buvo pranešta dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų pastabų ar pretenzijų nereiškė, taip pat dėl Komisijos narių nušalinimo, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, dėl to naikinti skundžiamų Įsakymų nėra teisinio pagrindo.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad tarnybinio patikrinimo 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje, tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje, bei skundžiamuose įsakymuose pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinių nusižengimų padarymo suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis. Teismas, įvertinęs pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjai ginčijamais įsakymais paskirtos švelniausios tarnybinės nuobaudos. Įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas pripažino, kad paskirtos nuobaudos atitinka padarytus nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

23. Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų teismas pripažino, kad skundžiami 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nėra teisinio pagrindo.

III. 24. Pareiškėja R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

25. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino su skundu pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės melagingos. Tarnybiniai pranešimai, kad pareiškėjos kabinete galbūt nėra pareiškėjos tarnybinio kompiuterio, negali būti pagrindas tarnybiniam patikrinimui pradėti, nes tai nėra informacija apie asmens padarytą tarnybinį nusižengimą. Komisijos išvada dėl to, kad pareiškėja nešiojamąjį kompiuterį naudojo asmeniniams tikslams nepatikrinus kompiuterio istorijos ir juo atliktų operacijų, nepagrįsta. Nesant Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados pareiškėjai nepagrįstai pritaikyta tarnybinė atsakomybė už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo pažeidimus. Asmeninio kompiuterio išsinešimas iš Inspekcijos patalpų nesuderinus su pareiškėjos tiesiogine vadove pareiškėjos vertintinas kaip mažareikšmis pažeidimas.

26. Pareiškėja paaiškina, kad pareiškėjos darbas namuose kasmetinių atostogų metu ar atostogų metu atvykimas į Inspekciją siekiant parengti pranešimą kibernetinio saugumo tema, negali būti vertinamas kaip nesavanaudiškumo principo valstybės tarnyboje pažeidimas ar naudojimusi valstybės nuosavybe ne tarnybos reikmėms. Pareiškėja pateikė pranešimo, kurį pareiškėja skaitė kibernetinio saugumo tema kopiją, kuri pareiškėjos teigimu įrodo, kad kompiuteris buvo naudojamas tarnybinei veiklai. Pareiškėja neginčija, kad nešiojamasis kompiuteris buvo naudojamas ne Inspekcijos patalpose, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesuderino tarnybinio kompiuterio naudojimo ne Inspekcijos patalpose su tiesiogine vadove, savaime įrodo, kad pareiškėja kompiuterį naudojo asmeniniams tikslams, yra nepagrįsta ir nelogiška. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pareiškėja turėjo savo buvusio vadovo Inspekcijos direktoriaus dr. A. K. leidimą naudotis nešiojamu tarnybiniu kompiuteriu namuose, ir kompiuterį nešdavosi į namus, kas reiškia, kad pareiškėja turėjo faktinį leidimą naudotis kompiuteriu namuose. Atkreipia dėmesį, kad oficialaus leidimo Inspekcijos direktorius nėra davęs nei vienam Inspekcijos darbuotojui, nors galimybe išsinešti kompiuterį į namus naudojosi ne tik pareiškėja.

27. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kokią žalą sukėlė pareiškėjos veiksmai ir koks priežastinis ryšys tarp veiksmų ir kilusios žalos. Pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos veiksmai (naudojimasis tarnybiniu kompiuteriu namuose) buvo toleruojami Inspekcijoje 10 metų, tačiau priėmus ginčijamus įsakymus jie staiga tapo žalingi Inspekcijai.

28. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pažeista pareiškėjos teisė į gynybą. Pareiškėja nurodo, kad siekdama pateikti skundą teismui ji Inspekcijai pateikė 5 prašymus susipažinti su tarnybinio tyrimo medžiaga ir ją gavo dalimis 2017 m. rugsėjo 4 d. (pateikti 36 lapai) ir 2017 m. rugsėjo 26 d. (pateikti 305 lapai), nors 2017 m. rugsėjo 26 d. lydraštyje pažymėta, kad su tarnybinio tyrimo medžiaga pareiškėja turėjo galimybę susipažinti anksčiau, tačiau tokio noro neišreiškė. Pareiškėja taip pat pažymi, kad pareiškėjai įteikiant 2017 m. liepos 10 d. 13:40 val. pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pranešime nurodant pateikti paaiškinimus iki tos pačios dienos 17 val., nors Taisyklių 8 punkte nurodytas minimalus terminas paaiškinimams pateikti – 5 darbo dienos.

29. Pareiškėja pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas žodinio posėdžio metu neuždavė proceso šalims nė vieno klausimo. Pirmosios instancijos teismas, nesigilindamas į bylos aplinkybes nurodė, kad pareiškėja nesusipažindama ir nevizuodama pateiktų dokumentų elgėsi aplaidžiai ir piktybiškai.

30. Pareiškėjos nuomone, teismas turėjo pasisakyti dėl Komisijos kompetencijos vykdyti tarnybinį tyrimą, susijusį su direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. apskundimu jos darbdaviui Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Teisingumo ministrei. Pareiškėja teigia, kad D. Š. pavedimas Komisijai nagrinėti aplinkybes ir faktus, nurodytus pareiškėjos 2017 m. birželio 2 d. pateiktame Vyriausybei ir Teisingumo ministrei skunde dėl D. Š. veiksmų, yra ne tik neetiškas, bet ir neteisėtas.

31. Pareiškėjos tvirtinimu, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo yra praktiškai be motyvų, teismo padarytos išvados nėra pagrįstos išsamia skunde nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų analize, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas dėl tarnybinių nuobaudų subendrinimo, esant realiai nusižengimų sutapčiai, sprendimas turėtų būti naikinamas.

32. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

33. Inspekcija nurodo, kad pareiškėja nors ir rengėsi bei dalyvavo konferencijoje kibernetinio saugumo srityje, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja galėjo naudoti nešiojamąjį kompiuterį namuose negavus prieš tai leidimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos dalyvavimas konferencijoje kibernetinio saugumo tema nelaikytinas valstybės tarnyba, klaidina teismą, nes pranešimą konferencijai rengė ne kasmetinių atostogų metu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ne vieną kartą išsinešė kompiuterį iš Inspekcijos patalpų, todėl tai negali būti laikoma vienkartiniu pažeidimu. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė teismui nešiojamojo kompiuterio istorijos, todėl neįrodė, kad nesinaudojo juo asmeniniams tikslams.

34. Inspekcija pažymi, kad pareiškėja nurodo, kad yra gavusi buvusio tiesioginio vadovo A. K. leidimą naudotis nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau tokio leidimo negavo iš D. Š., pažeidimo metu buvusios pareiškėjos tiesiogine vadove.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo, kuriais pareiškėjai R. V. paskirtos tarnybinės nuobaudos (pastabos), teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 134 ir 140 str.), atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013). Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą.

37. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

38. LVAT, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.).

39. Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2013 m. kovo 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-109/2013; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1041/2014; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

40. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 22), t. y. už tai, kad pareiškėja du kartus (nuo 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. ryto) tyčia Inspekcijai priklausantį tarnybinį nešiojamą kompiuterį (DEL Latitude E7250) naudojo ne tarnybinei veiklai, o asmeniniams tikslams, todėl pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktus, Etikos taisyklių 4.2 papunktį, Tvarkos aprašo 4, 5 ir 8 punktus. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleistus 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje, konstatavo, kad šioje Išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai, yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas, taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje paaiškinta, jog pareiškėjos elgesys buvo sąmoningas, sistemingas ir tyčinis, suprantant savo veiksmų pasekmes. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti ne tik konstatuojamos formaliosios tarnybinio nusižengimo sudėtį patvirtinančios aplinkybės, tačiau turi būti vertinama ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjos ir atsakovo išsakytus argumentus, byloje pateiktus įrodymus dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymu skirtos tarnybinės nuobaudos skyrimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos darbo vietoje nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 10 d. nebuvo Inspekcijos nešiojamojo kompiuterio ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėja nešiojamojo kompiuterio naudojimą ne Inspekcijoje būtų suderinusi su tiesioginiu vadovu, kaip numatyta Tvarkos aprašo 8 punkte. Tačiau tai, kad pareiškėja nesilaikė Tvarkos aprašo taisyklių 8 punkto ir darbo vietoje nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 10 d. nebuvo Inspekcijos nešiojamo kompiuterio, nebuvo suderinta su naujai paskirta vadove, teisėjų kolegijos vertinimu, yra formalaus pobūdžio pažeidimas. Be to, nėra paneigti pareiškėjos teiginiai, kad ir kiti inspekcijos tarnautojai naudojasi galimybe neštis kompiuterį į namus. Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjos nusižengimas buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių atsakovui, darytina išvada, kad jis vertintinas kaip mažareikšmis pažeidimas, nesudarantis pagrindo taikyti tarnybinė atsakomybę. Atsižvelgiantį tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo. Apibendrinant, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimo dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo ir tenkinant pareiškėjos skundo dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo.

42. 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (I t., b. l. 43), t. y. už tai, kad: 1) pareiškėja nuo 2017 m. vasario 23 d. iki šiol sąmoningai nevizavo DVS teisės aktų ir siunčiamų dokumentų, nesusipažino su jais ir šiais veiksmais netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.16 punkto reikalavimus, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo; 2) 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir Teisingumo ministrui pateikdama žinomai neteisingą informaciją apie Inspekcijos turimas lengvųjų automobilių parkavimo vietas, apie D. Š. galimybę prieiti prie įslaptintos informacijos, apie žmogiškuosius Inspekcijos išteklius, buvo neobjektyvi ir šališka, išreiškė nepagarbą kitiems Institucijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą; 3) savo 2017 m. liepos 11 d. paaiškinime Komisijai dėl tarnybinio nusižengimo nemandagiai ir nepagarbiai atsiliepdama apie valstybės tarnautoją R. V. (2017 m. liepos 11 d. paaiškinimo 2 punkte nurodė „paklausus R. V., kas atsitiko p. M., kad nebuvo darbe, ši sumurmėjo, jog p. M. pranešė el. paštu, jog serga <...>“), rodydama jai antipatiją, naudodama kanceliarinei kalbai netinkamą žodį („sumurmėjo“), buvo nemaloni, netolerantiška.

43. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos elgesio su R. V. 2017 m. liepos 21 Išvados (I t., b. l. 44–54) 8 punkte nurodyta, kad R. V. savo 2017 m. liepos 11 d. paaiškinime Komisijai dėl tarnybinio nusižengimo 2 punkte nurodė „paklausus R. V., kas atsitiko p. M., kad nebuvo darbe, ši sumurmėjo, jog p. M. pranešė el. paštu, jog serga <...>“. Komisijos nuomone, R. V. (pareiškėjos) naudojamas išsireiškimas „sumurmėjo“ yra nemandagus, nevartotinas kanceliarinėje kalboje, reiškiantis nepagarbą Inspekcijos valstybės tarnautojai R. V., rodantis R. V. antipatiją šiai valstybės tarnautojai ir tai patvirtina M. T. paaiškinime nurodytus teiginius, kad R. V. yra nemandagi, elgiasi neetiškai, nevaldo savo neigiamų emocijų. Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendė, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pirmiausia atkreipia dėmesį, kad dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „sumurmėti“ apibrėžia taip – neaiškiai, murmant pasakyti. Net ir sutinkant, kad žodis „sumurmėjo“ nėra dalykinei kalbai tinkantis išsireiškimas, pats savaime jis nėra nei nepagarbus nei rodantis antipatiją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, t. y. nėra nei tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės (valstybės tarnautojo neteisėto elgesio), nei subjektyviosios pusės (valstybės tarnautojo kaltės), dėl nurodytų aplinkybių šis epizodas šalintinas iš tarnybinės atsakomybės pagrindų.

44. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo pasisakyti dėl Komisijos kompetencijos vykdyti tarnybinį tyrimą, susijusį su direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. apskundimu jos darbdaviui Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrei. Pareiškėjos nuomone, D. Š. pavedimas Komisijai nagrinėti aplinkybes ir faktus, nurodytus pareiškėjos skunde dėl jos veiksmų, yra ne tik neetiškas, bet ir neteisėtas. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje pateikto 2017 m. birželio 16 d.

Inspekcijos direktoriaus įsakymo Nr. IT-15 (1.12.) „Dėl valstybinės duomenų inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (II t., b. l. 327), matyti, jog minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 ir 30 straipsniais, Taisyklių 4 ir 5 punktais bei atsižvelgiant į Teisės skyriaus vedėjos D. M. 2017 m. birželio 12 d. teikimą Nr. 4R-181 (4.13.E) „Dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. galimo tarnybinio nusižengimo“ ir pasirašytas direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas D.

Š. 2017 m. birželio 12 d. teikime Nr. 4R-182 (4.13.) „Dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. galimo tarnybinio nusižengimo“ (I t., b. l.

66) nurodyta, kad „2017 m. birželio 8 d. Administravimo skyriaus vedėja M. T. pateikė savo paaiškinimą Nr. 4R-177(4.13.E) „Dėl pateikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“ (toliau – Paaiškinimas), jame prašo pagal Paaiškinime išdėstytus faktus ir prie šio Paaiškinimo pridėtus dokumentus įvertinti direktoriaus pavaduotojos R. V. elgesį Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, laikymosi požiūriu“.

Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, kad direktoriaus pavaduotoja D. Š., atliekanti direktoriaus funkcijas, 2017 m. birželio 16 d. įsakymu sudarė Komisiją iš esmės atsižvelgdama į Teisės skyriaus vedėjos D. M. 2017 m. birželio 12 d. teikimą Nr. 4R-181 (4.13.E) „Dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. galimo tarnybinio nusižengimo“. Pagrindo teigti, jog D. Š. pavedimas Komisijai nagrinėti aplinkybes ir faktus, nurodytus pareiškėjos skunde dėl jos veiksmų yra neetiškas ir neteisėtas, nėra. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pati pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, kad Komisijos nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos netinkamai atliktų veiksmų ar padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl nesutiktina su pareiškėjos nurodomu apeliaciniame skunde argumentu, kad vien pats faktas, kad D.

Š. sudaryta Komisija nagrinėjo klausimą, įžeidė ar ne pareiškėja D. Š., verčia abejoti Komisijos narių nepriklausomumu bei objektyvumu.

45. Pareiškėjos nuomone teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir teisingumui ministrui, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią išvadą Komisiją priėmė atsižvelgdama į tai, kad R. V. pranešime Vyriausybei ir Teisingumo ministrei skleidžia melą ir klaidina teikdama informaciją apie Inspekcijos turimas lengvųjų automobilių parkavimo vietas ir apie galimybę prieiti prie įslaptintos informacijos.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. birželio 2 d. pranešime Vyriausybei ir teisingumo ministrei (I t., b. l. 68–70) pareiškėja nurodė, kad „Atliekanti direktoriaus funkcijas D. Š. leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija neturi, tačiau kaip įstaigos vadovė turi prieigos prie šios informacijos galimybę, už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą bei šios informacijos administravimą atsakingiems valstybės tarnautojams duoda Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir VDAI įslaptintos informacijos administravimo taisyklių neatitinkančius pavedimus bei suteikia išskirtines teises ir įgaliojimus įslaptintos informacijos administravimo srityje Administravimo skyriaus vedėjai M.

T.“, „<...> tikėtina, kad savo veiksmais sąmoningai pažeidžia norminių ir vidinių teisės aktų nuostatas dėl įslaptintos informacijos administravimo“. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisijos Išvadoje yra nurodyta, jog „R. V. yra žinoma, jog prisijungimo prie apsauginės įsilaužimo signalizacijos kodai yra suteikti tiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, kurie turi leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į tai, R. V. yra žinoma, jog D. Š. nėra suteiktas prisijungimo prie apsauginės įsilaužimo signalizacijos kodas, todėl galimybės patekti į patalpą, kurioje yra saugoma įslaptinta informacija, D.

Š. neturi. Jeigu R. V. tokios informacijos neturi, ji kaip atsakingas asmuo organizuojantis ir įgyvendinantis įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą, kontrolę ir patikrinimus, galėjo tokią informaciją patikrinti ar manydama, kad yra įslaptintos informacijos saugojimo pažeidimai, imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti, tačiau to padaryta nebuvo“. Taigi, akivaizdu, kad R. V. kaip atsakingas asmuo organizuojantis ir įgyvendinantis įslaptintos informacijos administravimą, apsaugą, kontrolę ir patikrinimus, pirmiausia galėjo minėtą informaciją patikrinti ar manydama, kad yra įslaptintos informacijos saugojimo pažeidimai, imtis priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Išvadoje netiksliai nurodyta, kad pareiškėja Vyriausybei ir Teisingumo ministrei pateikė žinomai melagingą informaciją, tačiau akivaizdu, kaip ir nurodyta Išvadoje, kad R. V., siekdama informaciją apie jos manymu galimus pažeidimus Inspekcijoje pranešti atitinkamoms valstybės institucijoms, privalo elgtis sąžiningai, turi pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų, gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde vadovaujasi Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento 2017 m. spalio 26 d. išvada Nr. 18-8658, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui minėta išvada pareiškėja nesivadovavo, šiuo nagrinėjamu atveju minėtos išvados nevertina, tokios išvados nebuvo ir pranešimo rengimo metu.

47. Dėl to, kad pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. pranešimu Vyriausybei ir Teisingumo ministerijai skleidžia melą ir klaidina šias institucijas, teikdama informaciją apie Inspekcijos turimas lengvųjų automobilių parkavimo vietas, pareiškėja nepaneigė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos dalykinę reputaciją. Komisija Išvadoje aiškiai ir argumentuotai nurodė, kad R. V. 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir Teisingumo ministrei pateikdama žinomai neteisingą informaciją buvo neobjektyvi ir šališka, išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 9.4 ir 9.7 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

48. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje Komisija detaliai išanalizavo visus dokumentus, kurie buvo pateikti pareiškėjai vizuoti ir susipažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija Išvadoje išsamiai, argumentuotai ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėja R. V. nuo 2017 m. vasario 23 d. sąmoningai ir sistemingai nevizavo DVS teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.16 punkte jai pavestas funkcijas bei pateiktų užduočių, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo bei pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 5 ir 6 punktus, Darbo reglamento 33.1 ir 33.4 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.3 ir 9.4 punktus. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jos pozicija negali būti laikoma aplaidžiu Pareigybės aprašyme numatytos funkcijos vykdymu, nes ji kiekvieną darbo dieną perskaito (rašo rezoliucijas, pasirašo arba vizuoja) nuo 50 iki 100 ir daugiau dokumentų, todėl per trumpą laikotarpį užfiksuotų nevizuotų dokumentų faktas negali būti vertinamas kaip visų dokumentų analizė, o jų nevizavimas iki D. Š. nurodyto termino nepatvirtina aplaidumo atliekant funkcijas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai buvo skiriamas pakankamai protingas laiko tarpas dokumentams vizuoti, t. y. penkis kartus nuo vasario 23 d. iki vasario 27 d. ir tik vieną kartą nuo gegužės 8 d. iki gegužės 9 d.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu skirta tarnybinė nuobauda pastaba laikytina proporcinga bei adekvačia, pirmosios instancijos teismas dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

50. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir procesinis sprendimas atitinkamai iš dalies priimamas pareiškėjos naudai, ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama.

51. Pareiškėja nurodė patyrusi tokias teismo išlaidas – 840 Eur skundo teismui surašymas, 240 Eur teisinės konsultacijos pareiškėjai teikiant pastabas į atsiliepimą ir 720 Eur apeliacinio skundo surašymas. Pareiškėjos prašomos priteisti sumos už atskirų procesinių dokumentų parengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios sumos galėtų būti priteistos, jeigu pareiškėjos skundas būtų patenkintas visiškai. Įvertinusi pareikštų ir patenkintų reikalavimų kiekį, teisėjų kolegija sprendžia, kad atlygintina 50 procentų pareiškėjo patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pareiškėjai priteistina 900 Eur atstovavimo išlaidų suma.

52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, panaikinant sprendimo dalį dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo ir šioje dalyje priimant naują sprendimą, kuriuo tenkinama pareiškėjos skundo dalis dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo.

53. Pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu pridėjo dokumentus, pagrindžiančius būtinumą vykti į komandiruotę ir konfliktinės situacijos su pareiškėjos kolegėmis D. Š. ir M. T. buvimą. Dėl pateiktų įrodymų teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepagrindė, kodėl prašomi pridėti įrodymai negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių tokių įrodymų pateikimo būtinybę apeliacinės instancijos teismui, todėl jie nėra pridedami prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria pareiškėjos skundas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1P-50(4.2). panaikinimo buvo atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies:

Panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1P-50(4.2) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. V. iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) teismo išlaidų atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė