bdf48663-7ea9-4d8b-ba24-855dc4d21bdd · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-12-460/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20632-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1: 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J.

M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė Vilniaus apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš solidariai iš atsakovų 1094,86 Eur nuostolių atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovės, 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu dėl atsakovės, vairavusios atsakovui priklausantį automobilį Renault Espace, kaltės buvo apgadintas automobilis Volvo XC70.

Kadangi atsakovės civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu, tai nukentėjusiajam asmeniui draudimo bendrovė atlygino žalÄ , iÅ¡mokėdama 1094,86 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovė kompensavo draudimo bendrovei iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ir pareikalavo atsakovų grÄ Å¾inti nurodytÄ sumÄ . IeÅ¡kovė pažymėjo, kad Å¡iuo atveju buvo atlikti apgadinto automobilio remonto darbai, o remontui panaudotos nenaujos originalios dalys, kurių modifikacija parinkta pagal konkretaus apgadinto automobilio modelį-komplektacijÄ ir kurių kainos atitinka rinkoje vyraujančias kainas.

Kadangi remontui naudotos nenaujos dalys, tai joms netaikomas nusidėvėjimo koeficientas. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, patikrinus informacijÄ , nerasta patvirtinimų, kad apgadintas automobilis bÅ«tų dalyvavęs ankstesniuose eismo įvykiuose ir kad atsakovų ginčijami automobilio apgadinimai bÅ«tų susiję ne vien tik su nagrinėjamu įvykiu.

2. Atsakovė sutiko su ieÅ¡kinio dalimi dėl 734 Eur sumos, o likusiÄ ieÅ¡kinio dalį prašė atmesti ir iÅ¡dėstyti teismo sprendimo įvykdymÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui. Anot atsakovės, apskaičiuojant žalÄ neatsižvelgta į keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimÄ . Atsakovė pabrėžė, kad apgadintas automobilis dar prieÅ¡ šį eismo įvykį jau buvo netvarkingas ir apgadintas, tikėtina, anksčiau turėjęs eismo įvykių, be to, prieÅ¡ eismo įvykį automobilio bamperis buvo be žibintų apiplovimo purkÅ¡tukų, o po remonto jau su jais.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atsakovė nurodė, kad šiuo metu ji ieškosi darbo, išlaiko keturis mažamečius vaikus, dėl sunkios turtinės-finansinės būklės jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomu sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, iš atsakovės A.

M. 734 (septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis) Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palÅ«kanas nuo 734 (septynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt keturių) Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas nusprendė iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę A. M. penkis mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, po 122,33 Eur (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du eurus 33 ct) įmokų, o Å¡eÅ¡tÄ mėnesį sumokėti 122,35 Eur (Å¡imtÄ dvideÅ¡imt du eurus 35 ct).

Priteista valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 4,64 Eur (keturi eurai 64 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144,58 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 58 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų; priteista valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, j. a. k. 125709291, 297 (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septyni) Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pagrindiniai argumentai: 3.1. Teismo vertinimu, automobilio Volvo buferis dar iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio buvo netvarkingas ir apgadintas. Nors nepateikta įrodymų, kad aptariami ankstesni apgadinimai atsirado bÅ«tent dėl eismo įvykio (o ne, pavyzdžiui, buitinėmis sÄ lygomis ar kt.), tačiau tai nepaneigia pagrindo iÅ¡vadai, kad nagrinėjamo įvykio metu atsakovės vairuotu automobiliu buvo apgadintas toks buferis, kuris tuo metu jau buvo remontuojamas ir kurio remontas dar nebuvo baigtas. 3.2. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad lieka ne tik neįrodytas / nenustatytas tikslus padarytos žalos dydis, t. y. eismo įvykio metu buvusi buferio bÅ«klė ir vertė (atsižvelgiant į jo tuometę bÅ«klę), bet ir liko nepaneigta galimybė, kad tam tikra ginčo remonto darbų ir (arba) keičiamų dalių / detalių kaina jau buvo apmokėta ne dėl nagrinėjamo 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio, t. y. kad apmokėjimas už remontÄ dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio atitinkama dalimi dubliuojasi su apmokėjimu už dalį tų pačių remonto darbų, kurie buvo (arba turėjo bÅ«ti) atlikinėjami taisant apgadinimus, atsiradusius iki nagrinėjamo įvykio. 3.3.

Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad pateiktos 2021 m. vasario 24 d. teismo ekspertizės išvados (dėl 734 Eur žalos dydžio) yra nepagrįstos-klaidingos, nes šios išvados darytos neatsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju remontas buvo faktiškai atliktas, t. y. pagal konkrečius-faktinius remonto įkainius (todėl nereikalinga apskaičiuoti ir taikyti vidutinių įkainių), ir kad remontas buvo atliekamas ne naujomis, o naudotomis originaliomis (nors ir kito modelio-komplektacijos) dalimis (kurioms netaikomas joks nusidėvėjimo koeficientas).

Dėl to nebuvo ir pagrindo teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyto žalos dydžio vertinti kaip pakankamo pagrindo ieÅ¡kinio reikalavimams tenkinti iÅ¡ dalies. Kita vertus, teismas pažymėjo, jog, kadangi atsakovė sutiko su dalimi ieÅ¡kinio reikalavimų ir toks atsakovės sutikimas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms ar vieÅ¡ajam interesui, teismas, paisydamas Å¡alių rungimosi ir dispozityvumo principų (CPK 12, 13 straipsniai), konstatavo pagrindÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. 3.4. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 67 proc. ir bÅ«tent Å¡ios proporcijos laikantis skirstomos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tai papildomu sprendimu valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės papildomai priteisė 297 Eur (900 Eur / 100 proc. X 33 proc.) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliantė apeliaciniais skundais praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 4.1. Asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir Biuras) pateikė daugiau negu pakankamai įrodymų, kad bÅ«tent dėl Å¡iai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonei VOLVO XC70 padarytų apgadinimų buvo padaryta 1 094,86 EUR žala. 4.2.

Teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinio remonto (suderinta remonto sÄ mata, remonto įmonės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už remonto darbus, sÄ skaitos apmokėjimas) ir patvirtino hipotetinį žalos apskaičiavimÄ , nors teismo eksperto skaičiavimai yra tik teorinio pobÅ«džio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto iÅ¡laidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui bÅ«tini darbai) ir neatitinka faktinių remonto iÅ¡laidų. 4.3.

Teismas klaidingai interpretavo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“ 2021 m. kovo 26 d. raÅ¡te pateiktÄ vertinimÄ dėl medvaržčio bei lipnios juostos panaudojimo. Medvaržtis, kaip ir lipni juosta, kurie yra matomi remonto įmonės pateiktose nuotraukose, buvo panaudoti buferio sutvirtinimui po Å¡io įvykio, ne prieÅ¡ jį. 4.4. Už žalÄ atsakingo asmens (Å¡iuo atveju - atsakovės) ir asmens, atsakingo už draudimo sutarties sudarymÄ (Å¡iuo atveju - atsakovo) atsakomybė yra solidari, kadangi Biuras, pagal TPVCAPDÄ® atlyginęs žalÄ nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų Å¡ių asmenų neteisėtų veikų ir kaltės. 4.5.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateisinamai praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ terminÄ dėl papildomo sprendimo priėmimo.

5. Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė su jais nesutinka, praÅ¡o jų netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 5.1. Atsakovė pateikė įrodymus, jog automobilis VOLVO XC70 buvo apgadintas, netvarkingas dar iki autoįvykio, į kÄ Biuras neatsižvelgė nustatydamas žalos dydį ir bÅ«tent tai lėmė, jog ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies. 5.2. Nors byloje minimo susidÅ«rimo metu nestipriai buvo kliudyta kairė priekinė automobilio VOLVO XC70 dalis (bamperis), tačiau iÅ¡ fotonuotraukų matyti, jog visas bamperis yra suskilinėjęs ir sutrÅ«kinėjęs, atsilupę jo dažai, deÅ¡inioji bamperio dalis priveržta su medvaržčiu. 5.3.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad prieÅ¡ remontÄ automobilis buvo be žibintų apiplovimo purkÅ¡tukų, o po remonto jau su jais. 5.4. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių ekspertizės aktas galėtų bÅ«ti nepatikimas kaip įrodymas. 5.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas tenkinti praÅ¡ymÄ ir priimti papildomÄ sprendimÄ dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei atlyginimo.

6. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomo sprendimo praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 6.1. Tarnyba, vadovaudamasi CPK 277 straipsnio 3 dalimi, turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . 6.2. Advokatai nėra Tarnybos darbuotojai, dėl to TarnybÄ tik gavusi ataskaitÄ , kreipėsi į teismÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 9. Pagal bendrÄ jÄ CPK įtvirtintÄ taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

IÅ¡ paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimÄ savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui iÅ¡nagrinėti reikÅ¡mingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiÅ¡kios, proceso dalyviai savo pozicijÄ yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Renault Espace, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo atsakovė ir kurio valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, buvo apgadintas automobilis Volvo XC70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl apeliacinių skundų argumentų 11. Byloje keliamas klausimas dėl neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui žalos atlyginimo (jos dydžio) bei transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės solidarumo.

12. Apeliantė ne iki galo sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, nustatytomis aplinkybėmis, kurias teismas padarė įvertinęs bylos duomenis ir įrodymus. Apeliantės nuomone, skundžiamas sprendimas yra keistinas padidinant žalos dydį ir atsakovams taikant solidariÄ atsakomybę. Asociacijos nuomone, realiai patirtos faktinės automobilio iÅ¡laidos yra tikslesnės negu eksperto skaičiavimai.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.988 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad privalomojo draudimo rÅ«Å¡is ir sÄ lygas bei draudimo Å¡akas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai.

14. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atgręžtinio reikalavimo teisę detaliai reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ).

15. TPVCAPDÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka iÅ¡mokÄ dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalÄ Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustÄ nustatytÄ (identifikuotÄ ) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

16. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis).

17. Apibendrinant nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistema užtikrina, kad nukentėjusiam asmeniui bus visada atlyginta žala, atsiradusi dėl eismo įvykio, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonė yra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Å ios Biuro reikalavimo teisės pagrindas yra TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

18. Žala kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos iÅ¡laidos (nuostoliai). TPVCAPDÄ® 17 straipsnyje nustatytÄ reguliavimÄ , Biuro įrodinėjamÄ Å¾alÄ sudaro Biuro eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui pagrįstai iÅ¡mokėta suma. Todėl Biurui tenka pareiga pateikti visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos žalos bei ieÅ¡kovės praÅ¡omos dydį pažymėjo tai, kad automobilio Volvo buferis dar iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. įvykio buvo netvarkingas ir apgadintas, kad apmokėjimas už remontÄ dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. eismo įvykio atitinkama dalimi dubliuojasi su apmokėjimu už dalį tų pačių remonto darbų, kurie buvo (arba turėjo bÅ«ti) atlikinėjami taisant apgadinimus, atsiradusius iki nagrinėjamo įvykio. Apeliantė Å¡iÄ teismo pozicijÄ ginčija.

20. Dera pažymėti, kad Biuro atstovas Transporto priemonės techninės apžiūros protokole (ieškinio priedas, l.

8) nustatė, jog nukentėjusio automobilio priekinės dalies kairės pusės bamperis ir žibintas (kitos smulkios dalys) turi bÅ«ti keičiami. TÄ patį faktÄ nustatė ir automobilį tvarkiusi įmonė UAB Trimekta, kuri bamperį, žibintÄ pakeitė bei atliko kitus remonto darbus. Be to, tokios pat pozicijos laikėsi ir ekspertas, kuris skaičiavimuose nurodė, kad automobilio priekinės dalies bamperis (buferio apvalkalas) ir žibintas turi bÅ«ti keičiami (UAB Marleksa remonto sÄ nauda, ekspertizės akto l.10). Dar daugiau, ir automobilio remontÄ atlikusi įmonė UAB Trimekta, ir ekspertas nustatė, kad kitas automobilio bamperis turi bÅ«ti dažomas. Å ie darbai ir buvo atlikti faktiÅ¡kai. Pridėtina, kad byloje nesantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusio automobilio bamperis buvo sugadintas / sulaužytas nepataisomai, dėl to, kaip minėta, jis turėjo bÅ«ti keičiamas kitu (ieÅ¡kinio priedai, l. 39, 54, 55, 59).

21. Darytina išvada, kad, nepaisant to, kad nukentėjusiam automobiliui anksčiau buvo atliekamas bamperio remontas, tačiau atsakovės sukeltas eismo įvykis lėmė tai, kad nukentėjusiam automobiliui bamperis buvo sugadintas nepataisomai (buvo sulaužytas), dėl to teigti, kad kai kurie darbai galėjo dubliuotis, kaip nurodė teismas, nėra pagrindo. Kai minėta, nebuvo iš naujo remontuojamas tas pats bamperis, dėl kurio iš esmės vyksta ginčas, tačiau buvo nupirktas kitas naudotas bamperis ir nudažytas. Tokius remonto darbus būtinais pripažino ir ieškovės atstovas, ir automobilį remontavusi įmonė, ir ekspertas.

22. Faktinė aplinkybė, kad bamperyje matyti sumontuoti žibintų apiplovimo purkÅ¡tukai vėlgi įrodo faktÄ , kad tai kitas bamperis su jau įrengta purkÅ¡tukų montavimui skirta vieta, o ne senasis bamperis be jiems skirtos vietos montavimui. Å is faktas paneigia atsakovės prielaidas, kad sename bamperyje buvo atlikti aptariami pagerinimo darbai (įrengti purkÅ¡tukai). Bamperyje įsuktas medvaržtis irgi neįrodo, kad kažkokie darbai galėjo bÅ«ti įskaičiuoti du kartus. Eksperto nurodoma aplinkybė, kad bamperis nedažomas, taikytina tvirtinant naujÄ bamperį, o ne naudotÄ , kaip Å¡iuo atveju. Dėl nusidėvėjimo ir naudojimo jis gali bÅ«ti dažomas, kaip ir buvo padaryta Å¡iuo atveju.

23. Kitas Å¡ios bylos aspektas, tas, jog teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinio remonto (suderinta remonto sÄ mata, remonto įmonės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už remonto darbus, sÄ skaitos apmokėjimas) ir patvirtino eksperto žalos dydžio apskaičiavimÄ . Apeliantės teigimu, teismo eksperto skaičiavimai yra tik teorinio pobÅ«džio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto iÅ¡laidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui bÅ«tini darbai) ir neatitinka faktinių remonto iÅ¡laidų.

24. Svarstant klausimÄ dėl žalos dydžio kolegija sutinka su apeliantės Asociacijos argumentais, kad ieÅ¡kovės pateikti žalos dydžio apskaičiavimai pripažintini tikslesniais bei objektyvesniais. Kaip žinoma, automobilio remontÄ atlikusi įmonė remonto kaÅ¡tus skaičiavo įvertindama realiai atliktus darbus. Be to, realiai iÅ¡montuojant / nuimant tam tikras automobilio dalis aiÅ¡kiau yra matomi automobiliui eismo įvykyje padaryti defektai ir nustatoma tikslÅ«s remontui reikalingi darbai (medžiagos) bei kaÅ¡tai. Taigi, ieÅ¡kovės pateikti skaičiavimai patvirtinti realiai atliktais darbais, rinkos kainomis. Atsakovai įrodymų, kad ieÅ¡kovės nurodomos kainos yra per didelės, nepagrįstos, neteikė (CPK 12, 178 straipsniai).

25. Pažymėtina, kad ekspertas, nustatydamas žalos dydį, skaičiuodamas remonto sÄ naudas vertino naujų detalių kainas ir joms teisės aktų nustatyta tvarka taikė nusidėvėjimÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė, remontavusi nukentėjusios automobilį, kitÄ naudotÄ bamperį (buferio apvalkalas) nupirko / įvertino 165 Eur (PVM neįskaitytas) rinkos kaina (ieÅ¡kinio priedai, l. 85), ekspertas nurodė naujo bamperio kainÄ 599,48 Eur (PVM neįskaitytas), jam taikė 85 procentų iÅ¡skaitymÄ (ekspertizės akto 10 lapas); kitÄ naudotÄ kairės pusės žibintÄ Ä¯monė, remontavusi nukentėjusios automobilį, įvertino / pardavė 185 Eur (PVM neįskaitytas) rinkos kaina (ieÅ¡kinio priedai, l. 85), ekspertas nurodė naujo bamperio kainÄ 688,75 Eur (PVM neįskaitytas), jam taikė 70 procentų iÅ¡skaitymÄ (ekspertizės akto 10 lapas), kt.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, susidarė situacija, kad nepaisant to, kad nukentėjęs asmuo turi teisę, jei to pageidauja, remontuotis įvykio metu sugadintÄ transporto priemonę ir jam tokios iÅ¡laidos turi bÅ«ti atlyginamos, Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių metu padarytos žalos dydžio nustatymÄ reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (2018-10-24 nutarimo Nr. 1059 redakcija) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau - Taisyklės) (Taisyklių 13 punktas), o pirmosios instancijos teismo konstatavimu, nukentėjusio asmens žala turi bÅ«ti vertintina tik teoriniu paskaičiavimu, t. y. naudojant teismo eksperto nurodomus vidutinius remonto darbų įkainius, neįtraukiant visų remontui bÅ«tinų darbų, neatsižvelgiant į tai, kad remontas buvo atliekamas dėvėtomis detalėmis ir t.t.

27. Tai reiÅ¡kia, kad teismas atmetė Biuro pateiktos įrodymus dėl faktinių remonto darbų (suderinta remonto sÄ mata, remonto įmonės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už remonto darbus, sÄ skaitos apmokėjimas) ir patvirtino hipotetinį žalos apskaičiavimÄ , nors teismo eksperto skaičiavimai yra teorinio pobÅ«džio (skaičiavimuose naudojami vidutiniai remonto darbų, dažymo įkainiai, dalių kainos ir kt. sudedamosios remonto iÅ¡laidos, į skaičiavimus neįtraukti visi remontui bÅ«tini darbai) ir, kaip minėta, neatitinka faktinių atliktų remonto iÅ¡laidų.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog asociacija Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė pakankamai įrodymų, kad būtent dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio metu transporto priemonei VOLVO XC70 padarytų apgadinimų buvo padaryta 1 094,86 EUR žala (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir klaidingai konstatavo, kad buvo remontuojamas tas pats bamperis ir dėl šios priežasties kai kurie remonto darbai dubliavosi.

29. Dėl to ši sprendimo dalis keistina padidinant priteistos žalos dydį nuo 734 EUR iki 1 094,86 EUR. Atitinkamai keistina išdėstyta mokėtina suma. Apeliantė klausimo dėl išdėstymo nekėlė.

30. Kolegija, analizuodama neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariosios atsakomybės pagrindus pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pažymėjo, kad nors automobilį civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turi drausti jos savininkas, tačiau nusprendė, jog padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti tik didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, vairavęs neapdraustÄ transporto priemonę eismo įvykio metu, t. y. atsakovė.

IeÅ¡kovė su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir teigia, kad solidariai su transporto priemonės valdytoja už žalÄ Biurui turi atsakyti ir transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos jos apdrausti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovės skundo argumentams ir mano, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados neatitinka įstatymų nustatyto reglamentavimo ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, priimtų sprendžiant dėl neapdraustos transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės.

31. Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iÅ¡ įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Asociacija / Biuras kildina savo reikalavimÄ iÅ¡ žalos jam padarymo, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis turėjo iÅ¡mokėti žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, atlyginimÄ nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui.

32. Biuro reikalavimo teisė į asmenį, atsakingÄ už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo. Pirmuoju atveju Biuras turi regresinio pobÅ«džio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltÄ Å¾alÄ , antruoju - teisę reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigÄ apdrausti transporto priemonę.

Taigi Biuras reikalavimÄ asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiÅ¡kia už specialiame įstatyme – TPVCAPDÄ® – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimÄ , nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 40-41 punktai).

33. Nagrinėjamu atveju Biurui padarytos žalos (jo atliktos iÅ¡mokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ ) atžvilgiu abiejų atsakovų - automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio Å¡ios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sÄ veikos, ir nors abu atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalÄ , vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo bÅ«tinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyviojo skolininkų bendrininkavimo atvejis). Jei bent vienas iÅ¡ atsakovų nebÅ«tų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebÅ«tų kilusi.

34. Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad TPVCAPDÄ® suteikta teisė Biurui reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, tiek iÅ¡ asmens, atsakingo už žalos padarymÄ , tiek iÅ¡ asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad Å¡ie kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai aktualÅ«s ir Å¡iuo metu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

35. Kaip minėta, TPVCAPDÄ® nustato pareigÄ transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui, pažeidus Å¡iÄ specialiuoju įstatymu nustatytÄ pareigÄ , Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytÄ Å¾alÄ , Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla, jei nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė.

Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas).

36. Nagrinėjamu atveju atsakovas, bÅ«damas transporto priemonės savininkas, neapdraudęs Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 reikalavimÄ bei kartu draudimÄ leisti neapdraustÄ transporto priemonę naudoti kitam asmeniui (atsakovei) (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalis), dėl kurios kaltės įvyko eismo įvykis.

37. Å ie neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), laikytini teisiniu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ieÅ¡kovės praÅ¡oma atlyginti iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (žala), todėl atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padarytÄ neapdrausta transporto priemone, bei vadovaujantis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biuras turi teisę tiek iÅ¡ atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojos atsakovės, atsakingos už žalos padarymÄ , reikalauti visos iÅ¡mokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalÄ , padarytÄ neapdrausta transporto priemone, t. y. Å¡iuo atveju atsakovus sieja solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

38. Atsakovas savo pareiÅ¡kime teismui (DOK-207673) prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, be to, pritarė atsakovės / dukters pateiktiems argumentams. Jokių duomenų, kad dukra automobilį naudojo jam nežinant, ar kitais neteisėtais veiksmais, nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

39. Atsižvelgiant į tai, keistina Å¡i sprendimo dalis, žalÄ priteisiant iÅ¡ abiejų atsakovų solidariai. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 40. IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ , kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 41. Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nagrinėtu klausimu iÅ¡ dalies pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant ieÅ¡kovės nurodomÄ Å¾alos sumÄ solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme 42. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

43. Ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį. Jis priteistinas iš atsakovų lygiomis dalimis.

44. Pirmosios instancijos teisme proceso metu išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesiekia minimalios 5 Eur sumos, dėl to procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas.

45. Dėl to, kad ieškinys tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomas sprendimas, kuriuo, vertinant ieškovės patenkintų reikalavimų apimtį priteista valstybei iš ieškovės 297 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ekspertizę, panaikinamas.

46. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė sumokėjo 25 Eur žyminį mokestį, tačiau už 360,86 Eur ginčijamÄ sumÄ turėjo bÅ«ti mokamas 17 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei priteistina iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis po 8,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovei grÄ Å¾intina permokėta 8 Eur žyminio mokesčio suma. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:

„ieÅ¡kovės asociacijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams J. M. ir A. M. dėl nuostolių atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo tenkinti; priteisti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, solidariai iÅ¡ atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 1094,86 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 1094,86 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. liepos 21 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡dėstyti sprendimo įvykdymÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovus A.

M. ir J. M. penkis mėnesius nuo Å¡io procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokėti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j. a. k. 125709291, po 182 Eur įmokų ir procesinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos, o Å¡eÅ¡tÄ mėnesį sumokėti 184,86 Eur ir procesinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos; priteisti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 12,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės A.

M., patirtų pirmosios instancijos teisme. priteisti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 12,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo J. M., patirtų pirmosios instancijos teisme“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. papildomÄ sprendimÄ panaikinti. Priteisti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 8,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovės A. M., patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 8,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo J. M., patirtų apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovei asociacijai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui grÄ Å¾inti 2021 m. liepos 9 d. Luminor banko lėšų pervedimo nurodymu (dokumento Nr. 21529000) dalį – 8 Eur sumokėto žyminio mokesčio (iÅ¡ viso sumokėta 25 Eur). Teisėjos Irma Čuchraj AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Erika MisiÅ«nienė