2021-06-30 Nr. AB-13843-3-64-3-00013-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1531-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00013-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai A. P. ir A. P. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. ISS-2486-(8.5.) (toliau – ir Tarnybos Raštas), Tarnybos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. SFP-555-(14.35.36) (toliau – ir Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštas) ir įpareigoti Tarnybos Mažeikių skyrių vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 bei iš naujo nagrinėjant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus išduoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti jų naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2019 m. lapkričio 20 d. su skundu kreipėsi į išankstinio ginčų nagrinėjimo subjektą – Tarnybą, dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto. Pareiškėjų manymu, Tarnyba neišsprendė skundo iš esmės. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Tarnyba, cituodama Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštą, nurodė, jog yra pridėtas sodininkų bendrijos „Obuoliukas“ (toliau – ir Bendrija) valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5, kuriame nurodyta, kad „<..> P. atlaisvinti savavališkai ir neteisėtai užimtą kanalo ruožą ties savo sklypu...

“. Pareiškėjų manymu, šis teiginys nėra teisingas, nes ant suderinto sklypo plano yra Aplinkos apsaugos agentūros viršininko pastaba: „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo riba”, taip pat suderinta su Mažeikių rajono melioracijos skyriumi, Mažeikių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos tarnyba ir Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriumi, yra Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro Mažeikių filialo antspaudas, tačiau minėtas planas nėra įregistruotas Nekilnojamo turto registre.

Griovys ties sklypo riba yra teisėtai kanalizuotas. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 1 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad Bendrijos valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5 neturi jokios teisinės galios, o Bendrijos valdyba maišo „griovio“ sąvoką su „kanalo“ sąvoka. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų įstatymo tvarkos aprašu ir pažymėjo, kad Bendrijos teritorijoje nėra kanalų, o yra tik grioviai.

Melioracijos grioviai, esantys Bendrijos teritorijoje, nėra įrašyti į bendrojo naudojimo objektų aprašą, nors to reikalauja Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis. Melioracijos grioviai nėra įrašyti į nekilnojamojo turto registrą kaip Bendrijos bendrojo naudojimo žemė ir nėra išsipirkti ar nuomoti iš valstybės, kaip tai numato Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnis (bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės). Pareiškėjai nesutiko, jog pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktą tik bendrijos narių susirinkimas gali spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, nes melioracijos griovys nėra Bendrijos bendrojo naudojimo turtas, o yra valstybinė žemė, tai patvirtina ir Bendrijos valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr.

5. Pareiškėjai darė išvadą, kad Bendrijos narių susirinkimo pritarimas griovio dalies privatizavimui nėra reikalingas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą Bendrija gali juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tačiau ji to nedaro. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Taisyklėse nėra numatyta sodininkų bendrijos narių susirinkimo pritarimas ar nepritarimas dėl privatizuojamų valstybinės žemės sklypų sodų teritorijoje.

Pareiškėjai pažymėjo, kad Bendrijos valdybos 2018 m. spalio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 5 darbotvarkės 2 punktu leista Bendrijos buhalterei privatizuoti melioracijos griovį ties sklypo riba. Nemaža dalis melioracijos griovių sodo teritorijoje yra savavališkai užgrobti nesąžiningų sodo bendrijos narių, savavališkai padidinant savo sklypų plotus, bet Tarnybos Mažeikių skyrius į tai nekreipia dėmesio. Pareiškėjai pabrėžė, kad griovys buvo kanalizuotas ne savavališkai, o vykdant valstybės pareigūno sklypo plane įrašytą pastabą.

3. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad iš Tarnybos Rašto matyti, jog į projekto rengimą neteisėtai įtraukti besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai J. ir R. L., nes kanalizuotame griovyje įrengta vandens pralaida, nuosavybės teise priklausanti A. P. 2000 m. liepos 4 d. buvo gautas notaro patvirtintas raštiškas kaimyninio sodo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės Z. S. sutikimas, leidžiantis išsipirkti ir kanalizuoti griovį ties jos sklypo riba. Pareiškėjų manymu, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. ir R. L. neturi teisės pretenduoti į pareiškėjų nuosavybę – kanalizuotą griovį. Neteisėtas J. ir R. L. įtraukimas į projekto rengimą pažeidžia pareiškėjų konstitucines teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.

4. Atsakovas Tarnybos Mažeikių skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Tarnybos Mažeikių skyrius ir Tarnyba nurodė, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštu buvo nepritarta žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, Bendrijoje (toliau – ir Žemės sklypai), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su Žemės sklypais, rengimui. Pareiškėja Administracijos direktoriui 2019 m. spalio 1 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Mažeikių rajono savivaldybė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R8-232-3014 informavo Bendrijos pirmininką, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje gautą A. P. prašymą įsigyti įsitepusį žemės sklypą ketinama pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir yra galimybė teikti prašymus pirkti įsiterpusį žemės plotą ir tapti projekto iniciatoriais. Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymo Nr. Al-2405 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pagrindu buvo nuspręsta pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, Bendrijoje, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiais Žemės sklypais. Mažeikių rajono savivaldybė 2019 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių, prašydama išduoti reikalavimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su minėtais žemės sklypais, rengimui. Tarnybos Mažeikių skyrius Raštu atsisakė išduoti anksčiau minėtus reikalavimus, kadangi prie Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos (toliau – ir ŽPDRIS) byloje esančių dokumentų buvo pridėtas Bendrijos valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5, kuriame nurodyta A. P. atlaisvinti savavališkai ir neteisėtai užimtą kanalo ruožą ties savo sklypu, nes kanalai, esantys Bendrijos teritorijoje, yra valstybinė žemė, skirta Bendrijos drenažinei sistemai funkcionuoti, todėl valdyba nepritaria kanalų privatizavimui.

6. Tarnybos Mažeikių skyrius ir Tarnyba rėmėsi Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, pažymėjo, kad naudojimasis valstybine žeme neturint tam teisės aktuose numatytų leidimų laikomas savavališku valstybinės žemės užėmimu. Bendrijos bendro naudojimo teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, ir žemės sklypai, kurie nuosavybės teise nėra valdomi fizinių ar juridinių asmenų, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau pagal įstatymą už bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir naudojimą atsakinga sodininkų bendrija. Atsižvelgiant į tai, kad už Bendrijos teritorijos, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, ir žemės sklypų, kurie nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, tvarkymą ir priežiūrą yra atsakinga pati sodininkų bendrija, nesant jos pritarimo, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas yra negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos valdyba prieštaravo dėl Bendrijos bendro naudojimo žemės privatizavimo, buvo priimtas atsakovo sprendimas – neišduoti reikalavimų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir panaikino Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštą bei Tarnybos Raštą. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš atsakovo 19,80 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjos A. P. naudai.

8. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 49 punktu, Taisyklių 3, 4, 7 punktais ir darė išvadą, kad šis teisinis reguliavimas reiškia, jog pareiškėjai turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, tačiau tokia galimybė sudaroma, jeigu sodininkų bendrija atsisako pirkti įsiterpusį žemės sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Išanalizavęs minėtą teisinį reguliavimą ir įvertinęs prašomo panaikinti Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto turinį, teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, jog sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė nepritarti Žemės sklypų didinimui, yra nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai.

9. Teismas rėmėsi Taisyklių 9, 10 punktais, nustatė, kad Administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R8-232-3014 informavo Bendrijos pirmininką, jog Mažeikių rajono savivaldybėje 2018 m. rugpjūčio 28 d. gautas A. P. prašymas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu, pasiūlė pakartotinai per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą Bendrijai bei pateikti Bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo Bendrijos nuosavybėn ir informavo apie tai, jog, jei per nustatytą terminą Bendrija nepateiks prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą Bendrijai, administracija pradės organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal A. P. prašymą. Negavus prašytų dokumentų, Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. Al-2405 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, kuriuo nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ir tą pačią dieną kreipėsi į Tarnybos Mažeikių skyrių su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. Tačiau Tarnybos Mažeikių skyrius Raštu nepritarė Žemės sklypų didinimui, vadovaudamasis prie ŽPDRIS esančių dokumentų pridėtu Bendrijos valdybos posėdžio 2018 m. spalio 25 d. protokolu Nr. 5, pagal kurį Bendrija nepritaria nagrinėjamos teritorijos privatizavimui.

10. Teismas iš Bendrijos valdybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 25 d., protokolo Nr. 5 turinio nustatė, jog šio posėdžio metu dalyvavo penki valdybos nariai, darbotvarkėje buvo numatyti keturi klausimai, iš jų ir klausimas dėl leidimo išpirkti kanalizuotą kanalą (1 darbotvarkės klausimas). Svarstant šį darbotvarkės klausimą buvo perskaitytas Mažeikių rajono savivaldybės raštas „Dėl įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo ar prijungimo prie žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir konstatuota, kad A. P. savavališkai ir neteisėtai yra užėmusi minėtą kanalo dalį, t. y. valstybinę žemę, ir neturi jokios teisės į privatizavimą, nes net nėra Bendrijos narė ir nemoka privalomų tikslinių mokesčių. Vienbalsiai nutarta A. P. atlaisvinti savavališkai ir neteisėtai užimtą kanalo ruožą ties savo sklypu, nes kanalai, esantys Bendrijos teritorijoje, yra valstybinė žemė ir skirta Bendrijos drenažinei sistemai funkcionuoti, todėl valdyba nepritaria kanalų privatizavimui.

11. Teismas vadovavosi Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsniu, 15 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 15 straipsnio 3 dalimi ir darė išvadą, kad sprendimas dėl nepritarimo A. P. pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą buvo priimtas nesilaikant Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytų reikalavimų (sprendimą priėmė bendrijos valdyba), naujo sprendimo, kurį būtų priėmęs sodininkų bendrijos narių susirinkimas, kaip, kad pabrėžė ir Administracija 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. R8-232-3014, adresuotame Bendrijos pirmininkui, ir reglamentuota Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte, Bendrija nepateikė, nors privalėjo, laikydamasi išdėstytų reikalavimų, šį klausimą iškelti svarstymui Bendrijos susirinkime. Teismas pažymėjo, kad, jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Bendrija nepasinaudojo savo teise ir per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą neišreiškė noro įsigyti ginčo valstybinį žemės sklypą visuomeniniams poreikiams, taigi atsakovas neturėjo pagrindo skundžiamame akte nurodytų aplinkybių laikyti paneigiančiomis pareiškėjų teisę į atitinkamas viešojo administravimo procedūras (organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą), reikalingas realizuoti teisę įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą.

12. Teismas pabrėžė, kad pagal gero administravimo principą valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Vadovaujantis gero administravimo principu valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, skirtu užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Ši nuostata įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus individualius administracinius sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis.

13. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, pagrįstumo, sprendime išimtinai rėmėsi Bendrijos valdybos posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 25 d., protokole užfiksuotu sprendimu, priimtu pažeidžiant būtiniausias procedūras. Administracinio akto turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Nustatęs, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštas yra nepagrįstas faktais, įrodymais ir individualia argumentacija, teismas jį pripažino neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes teismui yra apsunkintos galimybės patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

14. Atsižvelgęs į tai, kad revizuodamas Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštą, trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo 2019 m. lapkričio 20 d. skundą, padarė nepagrįstas išvadas, Tarnybos, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Raštą teismas taip pat laikė nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinu.

15. Netenkindamas pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėjant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus išduoti Administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, teismas pažymėjo, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (ABTĮ 3 str. 1 d.). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus išaiškinimus, būtų pakartotinai išnagrinėtas pareiškėjos A. P. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), pateiktas per ŽPDRIS.

16. Spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, nustatė, jog pareiškėja A. P. 2020 m. sausio 6 d. sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį valstybei už skundo nagrinėjimą. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimu pareiškėjų skundas tenkinamas ne visa apimtimi, pareiškėjų prašomą priteisti žyminio mokesčio sumą, įvertinęs patenkintų (atmestų) reikalavimų dalį (66 proc.), teismas sumažino iki 19,80 Eur.

III. 17. Atsakovas Tarnybos Mažeikių skyrius apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

18. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštas yra išsamus ir argumentuotas, jame aiškiai nurodyti teisės aktų reikalavimai, kuriais vadovaujantis buvo atsisakyta išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Teikiant prašymą per ŽPDRIS išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nepateikta informacija, kad Bendrija nepageidauja numatomos formuoti teritorijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šis reikalavimas reglamentuotas Taisyklių 9 punkte. Projekto organizatorius – Administracija, tokios informacijos ŽPDRIS sistemoje nebuvo patalpinęs, tad tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių neišduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų. ŽPDRIS sistemoje įkeltas 2018 m. spalio 25 d. Bendrijos valdybos protokolas priimtu administraciniu aktu buvo tik įvertintas. Dėl jo buvo pasisakyta, kad tai netinkamas dokumentas, nes pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalį teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, turi tik bendrijos narių susirinkimas. Atsakovas pabrėžia, kad ginčo akte tik buvo pasisakyta dėl pridėto 2018 m. spalio 25 d. Bendrijos valdybos posėdžio protokolo Nr. 5, pagal kurį nepritariama prašomos teritorijos privatizavimui, o ne juo vadovaujamasi. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčo administraciniame akte buvo nurodyta, jog, vadovaujantis Taisyklių 4 punktu, įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovo manymu, nesant tokio sprendimo, kitokio turinio administracinis aktas negalėjo būti priimtas.

19. Atsakovas nurodo, kad kita priežastis, lėmusi atsisakymą išduoti reikalavimus formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, buvo ta aplinkybė, kad prašomas formuoti įsiterpęs žemės sklypas neatitiko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes nagrinėjamu atveju bendro naudojimo teritorija yra didesnė nei 0,04 ha. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės teismo sprendime nebuvo nagrinėtos. Atsakovas taip pat pažymi, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto adresatas yra ne pareiškėjai, o Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, kuris išdėstytiems argumentams pritarė, nes Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto neskundė.

20. Pareiškėjai A. P. ir A. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pripažinti, kad atsakovas sąmoningai vilkina procesą, bei taikyti atitinkamas poveikio priemones.

21. Pareiškėjų manymu, atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, vilkina valstybinės žemės pardavimo procedūras. Pareiškėjai pabrėžia, kad kanalizuotas griovys atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra tą juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektui – fiziniam asmeniui, gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti. Tokiais atvejais yra teisinis pagrindas pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Taisyklių 10 punktas nereikalauja Bendrijos sprendimo pritarti privatizuoti įsiterpusį žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. SFP-555-(14.35.36), kuriuo nepritarta Žemės sklypų didinimui, ir Tarnybos 2019 m. gruodžio 23 d. rašto Nr. ISS-2486-(8.5.), kuriuo Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštą ir Tarnybos Raštą panaikino, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Bendrija nepasinaudojo savo teise ir per Taisyklių 9 punkte nustatytą terminą neišreiškė noro įsigyti ginčo valstybinį žemės sklypą visuomeniniams poreikiams, todėl atsakovas neturėjo pagrindo skundžiamame akte nurodytų aplinkybių laikyti paneigiančiomis pareiškėjų teisę į atitinkamas viešojo administravimo procedūras (organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą), reikalingas siekiant realizuoti teisę įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad nebuvo pagrindo naikinti Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto, kadangi prašyme išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus nebuvo pateikta Taisyklių 9 punkte nurodyta informacija, jog Bendrija nepageidauja numatomos formuoti teritorijos bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Be to, prašomas formuoti įsiterpęs žemės sklypas neatitiko įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos, nes bendro naudojimo teritorija yra didesnė nei 0,04 ha.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

26. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tuo atveju, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, o to paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

27. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 49 punkte įtvirtinta, kad mėgėjų sodo teritorijoje įsiterpęs valstybinės žemės plotas nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjami bei su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų valdytojai ir naudotojai apie pradedamą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą informuojami Taisyklių nustatyta tvarka.

28. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad pagal šias taisykles Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys, be kita ko, įsiterpusius valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad žemėtvarkos projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą arba Tarnybos teritorinio padalinio, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva. Kartu su prašymu inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą asmuo pateikia prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir pateikia kitus šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiuose (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos) arba šių taisyklių 27.4 papunktyje (kai prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą pateikia sodininkų bendrija) nurodytus dokumentus. Šiame prašyme turi būti nurodyta prašomo suprojektuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo buvimo vieta, atsiskaitymo su valstybe už perkamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai, taip pat nuosavybės teise valdomo besiribojančio žemės sklypo kadastro numeris.

29. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija, gavę asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatę, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikti šių taisyklių 27.4 papunktyje nurodytą dokumentą (sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo sodininkų bendrijos nuosavybėn). Jeigu sodininkų bendrija per nustatytą terminą pateikia prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat pateikia reikiamus dokumentus, teritorinis padalinys per 10 dienų nuo sodininkų bendrijos prašymo parduoti žemės sklypą ir reikiamų dokumentų gavimo praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, kad jo prašymas parduoti žemės sklypą nebus tenkinamas, nes šio įsiterpusio valstybinės žemės sklypo reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Taisyklių 4 punkte taip pat nustatyta, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

30. Taisyklių 10 punkte numatyta, kad jeigu sodininkų bendrija per teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos nustatytą terminą prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų nepateikia arba pateikia atsisakymą pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija per 5 darbo dienas nuo nustatyto termino pateikti prašymą parduoti žemės sklypą pabaigos arba atsisakymo pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą gavimo raštu (registruotu laišku arba pasirašytinai) praneša asmeniui, pateikusiam prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą, ir kitiems asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę be aukciono įsigyti projektuojamą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, apie teritorinio padalinio ar savivaldybės administracijos priimtą sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Pranešime nurodoma, kad asmuo per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo gali pateikti prašymą parduoti žemės sklypą, taip pat nurodoma, kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, turi pateikti (šių taisyklių 25.2 ir 25.7 papunkčiai).

31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono savivaldybė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. R8-232-3014 kreipėsi į Bendrijos pirmininką, informuodama apie A. P. prašymą dėl įsiterpusio valstybinio žemės ploto sujungimo su besiribojančiu jos žemės sklypu bei siūlydama pakartotinai per 30 dienų pateikti prašymą parduoti žemės sklypą Bendrijai bei pateikti Bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, įsigijimo Bendrijos nuosavybėn. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad per nustatytą terminą nepateikus prašymo parduoti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą Bendrijai bus pradėtas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas pagal A. P. prašymą. Administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. A1-2405 buvo nuspręsta pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tą pačią dieną Tarnybos Mažeikių skyriui buvo pateiktas prašymas pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti.

32. Nors atsakovas pažymi, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašte tebuvo įvertintas Bendrijos 2018 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 5, kaip matyti iš ginčo administracinių aktų bei atsakovo apeliacinio skundo, pagrindinis atsakovo nepritarimo Žemės sklypų didinimui argumentas yra tas, kad šiuo atveju kartu su prašymu nebuvo pateiktas Bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kuriuo būtų pritarta ginčo teritorijos pertvarkymui. Teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime prieitai išvadai, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Raštas, kuriuo atsakovas nusprendė nepritarti Žemės sklypų didinimui, yra nepagrįstas.

Iš nutarties 26-30 punktuose išdėstyto teisinio reglamentavimo matyti, kad pareiškėjai turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrijai pakartotinai buvo pasiūlyta pasinaudoti Taisyklėse įtvirtinta teise pateikti prašymą parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kurio reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, tačiau Bendrija per Mažeikių rajono savivaldybės 2019 m. rugpjūčio 30 d. rašte Nr. R8-232-3014 nurodytą 30 dienų terminą (tokio termino nustatymas atitinka Taisyklių 9 punktą) nepateikė prašymą parduoti ginčo žemės sklypą.

Šiuo atveju Bendrijos valdybos 2018 m. spalio 25 d. posėdžio protokole Nr. 5 užfiksuota pozicija nepritarti ginčo teritorijos privatizavimui neturi teisinės reikšmės projekto rengimo reikalavimų pateikimui, kadangi tai nėra prašymas parduoti ginčo žemės sklypą. Nei Sodininkų bendrijų įstatyme, nei Taisyklėse nėra įtvirtintas reikalavimas prašant inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą ar prašant pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti pateikti sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą, kuriuo būtų pritariama įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimui besiribojančio sklypo savininkui.

Priešingai, Taisyklių 10 punkte aiškiai įtvirtinta tolimesnė procedūra, jei sodininkų bendrija per nustatytą terminą nepateikia prašymo parduoti žemės sklypą ir visų reikiamų dokumentų – teritorinis padalinys ar savivaldybės administracija priima sprendimą organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą. Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašte nurodoma Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 dalyje numatyta bendrijos narių susirinkimo išimtinė teisė spręsti bendrijos bendro naudojimo turto pardavimo klausimus būtų aktuali, jei Bendrija būtų pasinaudojusi jai Taisyklėse suteikta teise pateikti prašymą parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kurio reikia sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Tokiu atveju sprendimas pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą turėtų būti priimamas sodininkų bendrijos susirinkimo (Taisyklių 7, 9, 27.4 p.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, spręsdamas, ar A. P. prašyme nurodytas pageidaujamas įsigyti nuosavybėn žemės sklypas atitiko prašymo teikimo bei ginčijamų aktų priėmimo metu Taisyklėse nustatytų įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąlygų visumą, turėjo nustatyti, ar šio žemės sklypo negalima suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, ar jis įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, ar neviršija 0,04 ha, taip pat ar jo negalima pripažinti tokiu valstybinės žemės sklypu, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šių sąlygų išsamiai netyrė. Vien faktas, kad nagrinėjamu atveju bendro naudojimo teritorija yra didesnė nei 0,04 ha, teisėjų kolegijos, vertinimu, nėra pakankamas pagrindas priimti sprendimą nepritarti Žemės sklypų didinimui, kadangi, įvertinus Taisyklių 2 punkte įtvirtintą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką, matyti, jog Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, gali būti didinamas, jei pagal žemėtvarkos projektą prie jo negalima suformuoti privažiuojamojo kelio ir (arba) šį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Iš Bendrijos 2018 m. spalio 25 d. protokolo Nr. 5, pateikto kartu su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, matyti, kad ginčo teritorija yra griovys, o iš prašymo Tarnybos Mažeikių skyriui matyti, kad planuojami žemės sklypo plotai neviršija Taisyklių 2 punkte nustatyto 0,12 ha ploto, tačiau Tarnybos Mažeikių skyrius Rašte šių aplinkybių netyrė ir tik formaliai nurodė nepritariantis Žemės sklypų didinimui. Tarnyba, nagrinėdama A. P. skundą dėl Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto, taip pat šių aplinkybių netyrė ir nevertino.

Todėl atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ginčo administracinis aktas yra teisėtas, turėjo nustatyti, ar prašomas prijungti plotas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, ir pritartina pirmosios instancijos teismo prieitai išvadai dėl objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo, pagrįstumo neužtikrinimo, Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, Tarnybos Rašto nepagrįstumo ir neteisėtumo.

34. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, susijusius su Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto adresatu. Kaip matyti iš šio rašto, nors jis yra adresuotas Administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, tačiau pačiame rašte nurodyta, kad jis priimtas išnagrinėjus A. P. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą šiuo atveju Administracijai yra suteikta kompetencija organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, tačiau A. P. yra prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto rengimą pateikęs asmuo. Todėl aplinkybė, kad Tarnybos Mažeikių skyriaus Rašto neginčijo Administracija, nepaneigia pareiškėjos teisės ginčyti šį raštą, užkertantį kelią prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą prie besiribojančio pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

35. Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjų prašymo pripažinti, kad atsakovas sąmoningai vilkina procesą, bei taikyti atitinkamas poveikio priemones, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (ABTĮ 134 str. 6 d.).

36. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas