N-575-515-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-515/2012

Teisminio proceso Nr. 4-11-3-01012-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. (D. D.) apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Visagino miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. nutarimu pripažino D. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 2000 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad jis 2010 m. spalio 21 d., 14 val., Šalčininkų rajono savivaldybės Dieveniškių miestelyje, vairavo automobilį Mitsubichi Pajero, neturėdamas teisės vairuoti tokios rūšies transporto priemonės, nes jam tokia teisė atimta 2010 m. kovo 30 d.

Apeliaciniu skundu D. D. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti, o nesant galimybės nutraukti bylą, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neskirti jam administracinės nuobaudos. Paaiškina, kad Visagino miesto apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jam už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones – įsiteisėjo 2010 m. liepos 2 d., po ko D. D. laukė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnyje numatytų nuosprendžio pateikimo vykdymui procedūrų. Nurodo, jog pranešimą atvykti pas pataisos darbų inspektorių gavo tik 2010 m. spalio viduryje, tačiau aiškios informacijos, kaip elgtis su vairuotojo pažymėjimu, negavo. Kreipusis patarimo į advokatą, šis paaiškino, jog baudžiamojo poveikio priemonės taikymą ir vykdymą turi atlikti Visagino policija, paimdama D. D. vairuotojo pažymėjimą. Todėl kol pažymėjimas iš D. D. nebuvo paimtas, manė, jog specialiosios teisės atėmimo vykdymo procesas dar nepradėtas, todėl kol vyko kasacinis procesas, manė esant būtinumui galintis vairuoti tarnybinį automobilį. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, jo veikoje nėra tyčios. Taip pat nurodo, jog teismas neįvertino D. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – gailesčio. Be to, atsižvelgdamas į sunkią materialinę padėtį bei minėtas atsakomybę šalinančias aplinkybes, galėjo neskirti jam baudos. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jį charakterizavo neigiamai – visi jo ankstesni pažeidimai jau buvo įvertinti priimant teismo nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad po 2007 m. gruodžio 12 d. nėra padaręs jokių pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

D. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį, kai jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta. Apeliaciniame skunde keliamas kaltės buvimo D. D. veikoje klausimas – pasak apelianto, iš jo nebuvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, todėl jis manė, jog nuosprendis baudžiamojoje byloje dar nebuvo pradėtas vykdyti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, sprendžia, jog Visagino miesto apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas. Sistemiškai išanalizavus BPK 336 ir 339 straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog pradedami vykdyti įsiteisėję teismų sprendimai, taigi šiuo atveju, Vilniaus apygardos teismui 2010 m. liepos 2 d. nutartimi palikus nepakeistą Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį, spręstina, jog D. D. laikytinas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones būtent nuo šios dienos. Vien ta aplinkybė, kad iš asmens nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nesudaro pagrindo spręsti, jog pažymėjimo neatidavimo laikotarpiu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog D. D. veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, jų tarpe – ir kaltė.

Taip pat D. D. mano, jog yra pagrindas jam neskirti baudos. ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcija – bauda nuo 1500 iki 2500 litų arba administracinis areštas. Visiškas baudos neskyrimas nagrinėjamuoju atveju galėtų būti siejamas su ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymu. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N575-280/2012 ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gailestis laikytinas atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d.), tačiau tai nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nedidelės gaunamos pajamos, suklydimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimo pradžios ir pan.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Minėtų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad anksčiau D. D. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų apylinkės teismas teisingai nelaikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau pagrįstai konstatavo, jog jie neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai, nei nurodo apeliantas, po 2007 metų įvykio, už kurį jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, D. D. padarė dar 2 KET pažeidimus (b. l. 6-7).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. D. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 302 str.), todėl Visagino miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

D. D. (D. D.) apeliacinio skundo netenkinti.

Visagino miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarimą D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas