bdf096a4-d4bf-4ec1-bf24-38e8c0c034f0 · Vilniaus apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-39-1020/2019 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs nuteistojo E. S. (toliau – E. S. arba nuteistasis) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos (toliau – nutarimas), n u s t a t ė : 1. 2014 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas už Å¡ių nusikalstamų veikų padarymÄ paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir E. S. paskyrė galutinę – 8 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2015 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 19 d.

E. S. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliks 2019 m. kovo 19 d. Neatliktos bausmės dalis svarstymo dėl galimo lygtinio paleidimo dienÄ , tai yra 2018 m. lapkričio 29 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 19 dienų.

2. Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam E. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimÄ apskundė apylinkės teismui. 2019 m. sausio 3 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundÄ ir paliko galioti komisijos nutarimÄ . Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju kyla abejonės net ir dėl formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ buvimo – nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ nuteistasis nepadarė.

Susipažinęs su nuteistojo asmens byla teismas nustatė, kad E. S. tvirtina nutraukęs visus ryÅ¡ius su draugais, kurie jam darydavo blogÄ Ä¯takÄ , turi iÅ¡sikėlęs aiÅ¡kius tikslus, išėjęs į laisvę planuoja dirbti bei rÅ«pintis mažamete dukra. Bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose užsiėmimuose, viktorinose, varžybose, dirbo gerbÅ«vio darbus. Å ios aplinkybės teismo buvo įvertintos teigiamai, tačiau taip pat buvo pažymėta, kad taip turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir bus pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Teismas įvertinęs nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , pabrėžė, kad ateityje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali bÅ«ti žymiai sumažinta, o siekdamas lygtinio paleidimo, nuteistasis turėtų nepažeisti bausmės atlikimo rėžimo.

3. MinėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį E. S. apskundė apygardos teismui praÅ¡ydamas taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Anot nuteistojo, teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesilaikė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, turi remtis tais pačiais kriterijais kaip ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai, o teismo precedentai gali bÅ«ti keičiami tik esant iÅ¡imtiniams atvejams. Pasak nuteistojo, teismas savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir tuščiažodžiavo.

E. S. teigia, kad teismas negali remtis tokiais argumentais, kaip „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“ atliktos bausmės dalis, nes įstatyme nėra numatyta bausmės dalis, kuri yra pakankama paveikti nuteistÄ jį. Jis taip pat akcentuoja, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o kitokia bausmės atlikimo forma, kuomet likusi laisvės atėmimo bausmės dalis yra atliekama laisvėje. Skunde nurodoma, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai jokiu bÅ«du negali paneigti prieÅ¡ daugiau kaip 4 metus priimtu teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus.

Pasak nuteistojo, iÅ¡ teismo nutarties neaiÅ¡ku, kokius bÅ«tent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti ar kokius kriterijus turi atitikti siekdamas lygtinio paleidimo. Nuteistojo nuomone, teismas iÅ¡dėstė argumentus, pagrindžiančius lygtinio paleidimo taikymÄ , tačiau visiÅ¡kai nemotyvuotai priėmė kardinaliai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ . E. S. pabrėžia, kad teismas konstatavo jo atitikimÄ formaliesiems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, bet priėmė prieÅ¡ingÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ .

Nuteistojo nuomone, ankstesnės jo nusikalstamos veikos, neturėtų daryti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo, taip pat jo nuomone negalima naudoti frazės: „dėl iÅ¡vardintų aplinkybių manoma, kad asmuo nesilaikys įstatymų ir nusikals“, nes ji pažeidžia nekaltumo prezumpcijÄ . Skunde yra aptariamos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, teigiama, kad lygtinio paleidimo nuostatos yra labai abstrakčios, nekorektiÅ¡kos, sunkiai patikrinamos bei nustatomos.

E. S. teigia, kad teismas privalėjo vadovautis teismų precedentais, nurodo kelis pavyzdžius iÅ¡ bylų, kurie, jo nuomone, yra aktualÅ«s svarstant ir jo skundÄ . Nuteistojo E. S. skundas atmestinas.

4. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

BÅ«tina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios – materialiosios lygtinio paleidimo sÄ lygos (nuteistasis akcentuoja formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas), bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

5. AukÅ¡tesnysis teismas pabrėžia, jog E. S. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimas, jam pradėjus atlikti laisvės atėmimo bausmę, yra sprendžiamas pirmÄ jį kartÄ . Pažymėtina, jog pirminio nuteistojo vertinimo metu jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 49 balais, iÅ¡ kurių didžiÄ jÄ dalį, t. y. net 29 balus, pakartotinio E. S. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudarė dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. IÅ¡ E. S. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad nuteistasis yra linkęs pasiduoti neigiamai įtakai, sumažinti savo nusikalstamos veikos pavojingumÄ , padarinius perkeliant atsakomybę iÅ¡oriniams veiksniams, galimai labiau yra orientuotas į trumpalaikių sprendimų priėmimÄ , nei į siekį spręsti ilgalaikes problemas.

Nuteistasis siekia bÅ«ti paleistas lygtinai, tačiau pažeidinėja įkalinimo įstaigos taisykles (bausmės atlikimo metu bausmės režimÄ pažeidė 3 kartus, 1 nuobauda yra galiojanti), jo mÄ stymas stokoja lankstumo, jis ne visada sugeba rasti alternatyvius problemų sprendimo bÅ«dus.

6. Jau aptartos E. S. charakteristikos kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiÅ¡kai suprantami ir pagrįsti. Apygardos teismas konstatuoja, jog pastarasis bent jau Å¡iuo metu dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas, bÅ«damas laisvėje veikti teisėtu bÅ«du. Nuteistojo nuostatos, jo paties veiksmų vertinimo neobjektyvumas ir kylantys sunkumai tinkamai įvertinant susiklosčiusias socialines situacijas bei priimant konkrečius sprendimus joms susiklosčius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo lygtinis paleidimas bÅ«tų per ankstyvas.

Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kuris yra 3 kartus teistas už nusikalstamų veikų padarymÄ , tam tikrais atvejais pažeidinėja rėžimo reikalavimus ir kuris dar turi visas galimybes žymiai sumažinti savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti keliami iÅ¡ties aukÅ¡ti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartÄ paleistas iÅ¡ įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.

7. Nors skunde teigiama, kad nuteistajam nėra aišku kokius veiksmus jis turi atlikti ar kokius kriterijus atitikti siekdamas lygtinio paleidimo, apygardos teismas pažymi, jog šis asmuo yra tinkamai apie tai informuotas. Iš teismui pateiktoje asmens bylos medžiagoje esančių E. S. socialinio tyrimo išvadų (b. l. 86–89, 96–99) matyti, kad pastarojo kintamos nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais yra įvardinti: orientacija į materialinę gerovę ir trumpalaikės naudos siekimas; netinkamas elgesio modelių pasirinkimas;

įžvalgų apie problemas ir savikritiÅ¡kumo stoka. IÅ¡ to akivaizdu, kad nuteistajam bÅ«tina keisti požiÅ«rį į savo veiksmus, prisiimti dėl jų atsakomybę. Å iuo atveju, komisijos nutarime siÅ«lomos konsultacijos su įstaigos psichologu, siÅ«lymas dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, bÅ«tent ir yra orientuotas į teigiamus nuteistojo pokyčius. Kita vertus, siekiant lygtinio paleidimo E. S. elgesys turėtų bÅ«ti atsakingesnis – byloje esantys duomenys apie rėžimo nesilaikymÄ pataisos įstaigoje naudojantis telefonu rodo, kad nuteistasis savo elgesį teigiama linkme dar gali koreguoti.

8. Teismo iÅ¡vadas dėl bÅ«tinybės mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygį patvirtina ir skunde iÅ¡reikÅ¡ta nuteistojo pozicija į teismo sprendimÄ , kuris, yra pakankamai detalus ir aiÅ¡kus, atspindintis objektyviÄ ir realiÄ nuteistojo charakteristikÄ . Teismas, remdamasis kitų subjektų pateikta bylos medžiaga, visiÅ¡kai pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad jis yra ne kartÄ baustas už rėžimo pažeidimus. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skundo argumentai neįsiklausant į skirtingų subjektų iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ dėl jo charakteristikos ir elgesio kalinimo įstaigoje rodo, jog E. S. nevertina savo elgesio kritiÅ¡kai, o tai neleidžia tikėti, kad asmuo, iki tol jau tris kartus teistas ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ir toliau nesilaikantis jam keliamų reikalavimų, bÅ«damas paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tokia iÅ¡vada niekaip nepažeidžia jo nekaltumo prezumpcijos, nes teismas, svarstydamas asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privalo įvertinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuspręsti ar jos sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo pateikiama teismų praktika bylose dėl lygtinio paleidimo, kadangi kiekviena situacija turi bÅ«ti vertinama individualiai (ad hoc), atsižvelgiant į asmens padarytÄ pažangÄ , siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio rizikÄ ir kitus šį asmenį individualizuojančius požymius. Precedentų reikÅ¡mė Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra nenuginčijama, tačiau siekiant jais remtis situacija atskirose bylose turi bÅ«ti labai panaÅ¡i ar netgi artima identiÅ¡kai (ratio decidendi).

Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl komisijos sprendimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimus netaikyti nuteistojo E. S. lygtinio paleidimo, todėl remtis jo nurodomais pavyzdžiais nėra jokio pagrindo.

10. Atsižvelgdamas į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, jog E. S. lygtinio paleidimo klausimÄ svarsčiusios komisijos ir teismo sprendimai pagrįsti, o jo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu nėra galimas. E. S., siekdamas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, privalo įsiklausyti į komisijos ir teismo iÅ¡sakytus argumentus, laikytis bausmės atlikimo rėžimo, sumažinti nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, bei įtikinti tiek komisijÄ , tiek teismus, kad ateityje jis gali gyventi laisvėje veikdamas iÅ¡imtinai teisėtais bÅ«dais. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, n u t a r i a : atmesti nuteistojo E. S. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartį nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjas Ernestas RimÅ¡elis