bdf010d8-9287-47b0-95a8-7cd98cd2bb61 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja E. Misiūnienė                                                                                 Civilinė byla Nr. 2A-19-524/2011Teisėjas M. Martinaitis             Procesinio sprendimo kategorija  121.21; 11.5.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. birželio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininkės teisėjos Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant pareiškėjai V.

G., pareiÅ¡kėjų atstovui adv. Laimonui Straukai, suinteresuoto asmens M. G.-J. atstovui adv. R. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų P. R. ir V. G. pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija ir M. G.-J., dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bei suinteresuoto asmens M. G.-J. (H. G.) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimo irn u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. R. ir V.

G. nuo 1992 metų gegužės mėn. naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 67,900 ha bendro ploto, esančio Klaipėdos r., Balsėnų k., ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 7,7900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Juridinį faktÄ reikalinga nustatyti rengiant Klaipėdos r., Veiviržėnų žemėtvarkos projektÄ bei valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-12-22 sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino: nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. R. ir V.

G. nuo 1992 metų gegužės mėn., naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 67,900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčiu 7,7900 ha bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje; priteisė iš P. R. ir V. G. po 19,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuo 1992 m.

žemės naudojimosi teise naudoja žemės Å«kio paskirties žemę (duomenys neskelbtini). (67,900 ha ir 7,7900 ha bendro naudojimo plotas). Žemė naudojama žemės Å«kio produkcijai gaminti, perdirbti, realizuoti, taip pat teikti paslaugas žemės Å«kiui bei asmeninių poreikių tenkinimui. Pagal nuo 2008-08-14 galiojančiÄ Å½emės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikÄ yra realus pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjams, vadovaujantis įstatymais ir kitais juos lydinčiais norminiais aktais, taip pat taikant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, bus sudaryta reali galimybė iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės žemės fondo žemės sklypus, kuriais jie naudojasi nuo 1992 m.

Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas nėra priėmęs įsakymo atkurti H. G. nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjų naudojamus (nuomojamus) žemės sklypus ir valstybinės žemės nuomos sutartys nėra nutrauktos. Dėl to pareiÅ¡kėjai turi pirmumo teisę Å¡iuos žemės sklypus nusipirkti, o suinteresuotam asmeniui H. G. bus atkurtos nuosavybės teisės į žemę kitoje vietovėje. Suinteresuotas asmuo H. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo atmesti.

Nurodė, kad teismas neteisingai nustatė pareiÅ¡kėjų juridinio fakto teisines pasekmes. PareiÅ¡kėjai neatitiko ir neatitinka žemėtvarkos projekto rengimo metu galiojusių taisyklių, reikalavimų, numatytų 1998-04-23 LR žemės Å«kio ministro įsakymo Nr. 207 metodikos 20.6 p., suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija neprivalėjo į Klaipėdos r. Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ laisvos žemės fondÄ neįtraukti žemės, pažymėtos indeksais Nr. 1067-1 ir 1067-2.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nesurinkus jokių įrodymų, patvirtinančių nepertraukiamÄ Å¾emės valdymÄ visÄ laikotarpį nuo 1992 m. iki atitinkamų žemės nuomos sutarčių sudarymo momento. Apeliantės nuomone, byloje pateikti duomenys ir apklausti liudytojai nepatvirtina nepertraukiamo žemės naudojimo fakto. Pažymi, kad pirmiausia yra keliami reikalavimai asmenims – Å«kininkams, kurie turi juos atitikti, o ne vien teismo sprendimo pagrindu galėtų įgyti pirmenybės teisę prieÅ¡ teisėtai savo pasirinkimÄ iÅ¡reiÅ¡kusį asmenį, t. y.

H. G..PareiÅ¡kėjai atsiliepimu praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-12-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytas faktas sukurs teisines pasekmes, nes bus reikalingas Klaipėdos rajono Veiviržėnų žemėtvarkos projekto rengimui bei valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties sudarymui. PareiÅ¡kėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .Apeliacinis skundas atmestinas.Remiantis CPK 444 str. 2 d. 9 p. juridinę reikÅ¡mę turintys faktai nustatinėjami esant visoms Å¡iame straipsnyje iÅ¡vardytoms sÄ lygoms: nuo jų priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tokius faktus patvirtinančių dokumentų.

Faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 str., yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik esant tam tikrai įstatymo apibrėžtai situacijai ir dėl konkretaus pareiÅ¡kėjo. Paminėtas įstatymas nenumato jokių įrodymų panaudojimo Å¡iose bylose apribojimų, todėl šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ galima įrodinėti bet kuriomis CPK 177 str. nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ir liudytojų parodymais. Vertinant įrodymus atsižvelgtina į laikmetį, kurio metu įvyko pareiÅ¡kėjų įrodinėjamas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjai prašė nustatyti iÅ¡ esmės žemės valdymo ir naudojimosi nuomos teise faktÄ nuo 1992 m. gegužės mėnesio, todėl analizuojant jų materialines teises į žemės sklypus taikytinos tuo metu galiojančias teisės normos. PareiÅ¡kėjai juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ Ä¯rodinėja 1992-05-12 pažyma, kuria  Balsėnų žemės Å«kio bendrovė perdavė jiems neribotam laikui 70 ha žemės, buvusiÄ kolÅ«kio telyčių ganyklÄ (t.1, b.l.11), Veiviržėnų seniÅ«nijos pažyma, kurioje nurodyta, kad P. R. nuo 1993m.

ūkininkauja (t.1, b.l.12), VSDFV pažyma, nurodančia, kad P. R. nuo 1996 m. buvo apsidraudęs kaip ūkininkas(t.1, b.l.50), Klaipėdos apskrities VMI Gargždų sk. pažymomis, jog pareiškėjai mokėjo žemės nuomos mokestį 2000 m.-2002 m.(t.1, b.l.62-63), pareiškėjų ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimais nuo 2000m.(t.1, b.l.64-65), liudytojų B. B., B. M., P. Ž., P. B. parodymais (t.1, b.l. 132-136). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šiuos įrodymus, nes prašomas nustatyti juridinę reikšmę faktas įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Iš paminėtų įrodymų byloje nustatyta, kad 1992 m. Balsėnų žemės ūkio bendrovės likvidavimo procese, jos narių visuotiniame susirinkime buvo perduoti pareiškėjams naudojimui ir nuomai žemės sklypai Nr. 8 ir Nr. 9, pažymėti plane ( t.1, b.l. 78). Šias aplinkybes įrodo pažyma ( t.1, b.l.11) ir liudytojo P. B. parodymai (t.1, b.l. 135) ir kitais įrodymais patvirtintas pareiškėjų ilgalaikis naudojimosi žeme faktas. Įvertintina byloje tai, kad nuo 2005-06-07 šis ilgalaikis neįformintas sandoriu žemės naudojimosi ir valdymo faktas buvo išviešintas viešame registre pareiškėjui įregistravus žemės nuomos sutartį (t.1, b.l.17-22).

Paminėtų liudytojų parodymais įrodyta, jog nuo 1992 m. atlikus pareiÅ¡kėjams žemės matavimo darbus, jie Å¡iÄ Å¾emę perėmė naudojimuisi, tvarkė, o kiti raÅ¡ytiniai įrodymai įrodo, jog pasikeitus įstatymams įregistravo Å«kininko Å«kius. RaÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, jog P. R. jau nuo 1996 m. buvo apsidraudęs kaip Å«kininkas, nors Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymas įsigaliojo 1999-05-19, todėl nuo 1992 m. jis negalėjo įregistruoti tokio Å«kio, nors pažyma (t.1, b.l.12) įrodo jo Å«kininkavimo faktÄ nuo 1993 metų.

Suinteresuotas asmuo Å¡ių įrodymų nenuginčijo, nepaneigė leistinais įrodymais pareiÅ¡kėjų paaiÅ¡kinimų, jog jie nuo 1992 metų iki Å¡iol naudojasi Å¡ia žeme, jÄ prižiÅ«ri ir tvarko, moka už jÄ mokesčius. Apeliaciniame skunde nurodytas motyvas, jog pareiÅ¡kėjos įregistruotas 1999-10-11 Å«kis yra kitoje vietovėje - Laudžių kaime - nepaneigia paminėtų įrodymų dėl žemės suteikimo naudotis Balsėnų kaime 1992 m.-1994 m. likvidavus žemės Å«kio bendrovę.

Iš pareiškėjos paaiškinimo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nuostatų darytina išvada, kad ūkininko ūkio įregistravimo vieta ir jo dirbamos žemės vieta gali skirtis. Pareiškėjų įrodinėjamo juridinę reikšmę turinčio fakto materialinio teisinio santykio atsiradimo metu galiojo 1992-04-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas, kurio 30 str.6 d. suteikė teisę narių susirinkimui paskirstyti bendrovės turto likutį buvusiems pajininkams, paminėta pažyma ir liudytojų P. B., B.

M., P. Ž., B. B. parodymais įrodyta, jog toks susirinkimas buvo ir jame buvo priimtas nutarimas perduoti žemę naudojimuisi pareiÅ¡kėjams. Å ios teisės normos 10d. nustatė, kad likviduotos bendrovės dokumentai saugojami tik 10 metų, tačiau jeigu jie bÅ«tų iÅ¡likę, tai pareiÅ¡kėjai neturėtų teisinio pagrindo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.            Viena iÅ¡ bylų dėl daiktinių teisių, kurių nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK 524 straipsnis, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo.

Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali bÅ«ti patvirtintas valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tačiau Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjai nurodo kitÄ teisinį suinteresuotumÄ - bÅ«ti įtrauktiems į 2008 m. Veiviržėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ (t.1, b.l.8-9), o P. R. žemės sklypų valdymas nuo 2005-06-07 iki 2010-06-15 Nekilnojamojo turto registre buvo iÅ¡vieÅ¡intas (t.1, b.l.17-22). Todėl Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjai nuo 1992 m. naudojosi žemės sklypais.

Bylos įrodymai leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai naudojosi žemės sklypais nuomos pagrindais, o nuomos teisinių santykių turinį sudaro teisė laikinai naudotis turtu. PareiÅ¡kėjai siekia įgyti nuosavybės teises į žemės sklypus tik Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatytais pagrindais, o ne įgyjamÄ ja senatimi, todėl nepagrįsta apeliantės pozicija, jog praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjams.

Apeliacinio skundo motyvai dėl žemės sklypų privatizavimo Å¡ioje byloje yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.  Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro   Įsakymo dėl žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 ,, Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo " pakeitimo 135 p. numato galimybę keisti žemėtvarkos projektÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ dėl žemės privatizavimo (t.1, b.l.8) pateikė 2006-05-02, todėl pagal tuo metu galiojusios paminėtos metodikos 20.6.2 punktÄ teisė privatizuoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ buvo ribojama tokį naudojimÄ Ä¯rodančiais tinkamais dokumentais, todėl praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjams teisines pasekmes, nes pagal Å¡ios metodikos 2008-08-07 redakcijos 7.9 p. žemėtvarkos projektai rengiami turint  asmenų praÅ¡ymus suprojektuoti grÄ Å¾inamÄ Â Â natÅ«ra, perduodamÄ Â ar suteikiamÄ nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ ar vandens telkinį, pageidaujamÄ pirkti, nuomoti, naudoti neatlygintinai ar patikėjimo teise žemės sklypÄ , todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos turės įvertinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymus kartu su nustatytu juridinę reikÅ¡mę turinčiu faktu bei su pretendentės M.

G.-J. praÅ¡ymu. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuoto asmens pateiktas Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as ir  paaiÅ¡kinimas dėl sklypų kadastrinių numerių iÅ¡registravimo įrodo tik tÄ aplinkybę, jog pasibaigus 2005-06-08 pareiÅ¡kėjo nuomos sutarties terminui 2010-09-21, ji nebuvo pratęsta dėl Å¡ios iÅ¡keltos bylos. Apeliantės atstovo paaiÅ¡kinimas, jog Å¡ie sklypai nelaikytini nekilnojamaisiais daiktais, nes nebuvo jiems suteikti kadastriniai numeriai, yra neparemtas įstatymu.

Å ių žemės sklypų suteikimo pareiÅ¡kėjui naudotis metu valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės nuomÄ detalizavo ir reglamentavo Vyriausybės 1994 m. balandžio 14 d. nutarimas Nr. 280 dėl valstybinės žemės nuomojimo žemės Å«kio veiklai ir 1994 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 30 str., galiojęs žemės sklypų suteikimo naudotis pareiÅ¡kėjams metu, nustatė, kad žemės sandoriams sudaryti yra bÅ«tini žemės sklypo planas ir schema, toks planas buvo patvirtintas 1982 m.( t.1, b.l.78), iÅ¡ liudytojo P. Ž. parodymų (t.1, b.l.134) nustatyta, kad Å¡iame plane dėl pareiÅ¡kėjams suteiktos žemės žymos buvo padarytos 1992 metais.

Šiuo planu paneigta suinteresuoto asmens pozicija, jog šie žemės sklypai neegzistuoja. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001-01-01, todėl 1992-1994 metais negalėjo būti taikomi jame nustatyti reikalavimai duomenims apie žemės sklypus.          Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-12-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                         Erika MisiÅ«nienė             Kolegijos teisėjai                                                          Rimvida Zubernienė.     Alvydas Žerlauskas