bdeff4f4-e0db-4687-8d79-6704f0bbbc98 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1404-320/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00300-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5., 3.21(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 2 d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjų atstovui advokato padėjėjui Rolandui Rutei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarkaiÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų N.I. ir L.

D.skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismasn u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjos ir atsakovo atstovasį bylos nagrinėjimÄ neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta teisės aktų nustatyta tvarka.PareiÅ¡kėjos teismui pateiktu skundu (b. l. 2-10) prašėiÅ¡ atsakovo priteisti neteisėtai neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis):

N.I.1 264,46 Eur, L.D.1 282,56 Eur.Skunde nurodė, kad jos yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriaus (toliau – ir VSDFV Utenos skyrius)valstybės tarnautojos. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) priimtais 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 1 priedo pakeitimo įstatymu, 2009 m. liepos 17 d. VTĮ 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu valstybės tarnautojams buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai ir tarnybinio atlyginimo priedai už kvalifikacines klases.

Atsakovas, taikydamas Å¡ias nuostatas, už ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjoms nepriskaičiavo ir neiÅ¡mokėjo dalies joms priklausančio darbo užmokesčio: N. I. 1 318,38 Eur, L. D. 1 341,03 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog pareiginės algos priedai už kvalifikacines klases bei pareiginės algos koeficientai sumažinti nepagrįstai, bei Å¡ias VTÄ® nuostatas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), pažymėjo, kad valstybė nėra atleidžiama nuo pareigos ieÅ¡koti bÅ«dų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti sukaupimÄ , privalo kompensuoti valstybės tarnautojų dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtus praradimus.Atsakovas, taikydamas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymo Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas) nuostatas,pareiÅ¡kėjoms rengiasi grÄ Å¾inti tik dalį jų patirtų praradimų, atitinkamai N.I. 53,92 Eur, L.D. 58,47 Eur.

Mano, jog tokie pareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾intini praradimai yra neteisingi, todėl teismo praÅ¡o apginti pareiÅ¡kėjų teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d. 2012 m. rugsėjo 25 d. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimus, taikyti teisėje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, vadovautis Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo, nuosavybės neliečiamumo, lygybės, teisinio saugumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principais.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjų atstovas, iÅ¡ esmės pakartodamasskunde nurodytus motyvus bei argumentus ir remdamasis jame pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjos neteigia, kad atsakovas pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme pateiktÄ formulę neteisingai paskaičiavo joms grÄ Å¾intinÄ darbo užmokesčio dalį. PareiÅ¡kėjų nuomone, įstatymų leidėjas neįvykdė Konstitucinio Teismo įpareigojimo nustatyti teisingÄ kompensavimo mechanizmÄ , pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme pateiktÄ formulę pareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾intina tik nedidelė dalis praradimų, praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl GrÄ Å¾inimo įstatymo atitikimo Konstitucijai.

Tuo atveju, jeigu nebÅ«tų kreipiamasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡o tiesiogiai taikyti KonstitucijÄ , remtis Konstitucinio Teismo doktrina.AtsakovasValstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius savo atsiliepimu teismui(b. l. 38-44) su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, jog atsakovas pareiÅ¡kėjoms darbo užmokestį mokėjo vadovaudamasis galiojusiųteisės aktų reikalavimais. Asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) kompensavimo mechanizmas nustatytas GrÄ Å¾inimo įstatyme, kurio preambulėje ir 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, jog GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis, taikant VTÄ® 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

PareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾intinÄ darbo užmokestį atsakovas apskaičiavo pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme pateiktÄ formulę ir jį iÅ¡mokės GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatyta tvarka.Skundas atmestinas.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjosginčo laikotarpiuėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigas – dirbo VSDFV Visagino ir Molėtų rajonoskyriuose, o nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Utenos skyriuje: N.I. – vyresniÄ ja specialiste, vyriausiÄ ja specialiste (iki 2011 m. gruodžio 21 d.

B lygis 6 kategorija, nuo 2011 m. gruodžio 22 d. B lygis 7 kategorija, nuo 2013 m. sausio 2 d. A lygis 9 kategorija), L.D. –vyresniÄ ja specialiste, vyriausiÄ ja specialiste (iki 2011 m. gruodžio 21 d. B lygis 6 kategorija, nuo 2011 m. gruodžio 22 d. B lygis 7 kategorija, nuo 2013 m. kovo 6 d. A lygis 9 kategorija), joms suteikta 3 kvalifikacinė klasė(b. l. 45).Seimo priimtais 2009 m. balandžio 23 d. VTÄ® 1 priedo pakeitimo įstatymu, 2009 m. liepos 17 d. VTÄ® 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu valstybės tarnautojams buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai ir tarnybinio atlyginimo priedai už kvalifikacines klases.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, taikydamas nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas pareiÅ¡kėjoms ginčo laikotarpiu mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį. Tai patvirtina VSDFV Utenos skyriaus pažymos apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį N.I. (sumažintas darbo užmokestis sudarė 1318,38 Eur), L. D. (sumažintas darbo užmokestis sudarė 1341,03 Eur) (b. l. 11-14).Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir Seimui priėmus GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , pareiÅ¡kėjoms atsakovas apskaičiavo grÄ Å¾intinÄ darbo užmokesčio dalį.IÅ¡ VSDFV Utenos skyriaus pažymų apie apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ darbo užmokestį nustatyta, kad pareiÅ¡kėjomsapskaičiuota neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis, kuriÄ ketinama grÄ Å¾inti per 2016-2020 metus, sudaro:

N. I. 53,92 Eur, L.D. 58,47 Eur(b. l. 48, 51).Byloje kilęs ginčas dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo patirtų praradimų kompensavimo.Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Seimo 2015 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymas, įsigaliojęs (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

IÅ¡ GrÄ Å¾inimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto daroma iÅ¡vada, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir asmenims (jiems mirus – jų įpėdiniams), kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galiojusiomis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. (2 punktas).Pagal GrÄ Å¾inimo įstatymo2 straipsnio 2 dalį, asmeniui priklausanti grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grÄ Å¾intinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvienÄ Å¡io įstatymo1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusios institucijos ar įstaigos asmeniui mokėtos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, taikant Å¡ioje teisės normoje nustatytÄ formulę.Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiÅ¡kėjoms grÄ Å¾intino darbo užmokesčio dalis apskaičiuota pagal GrÄ Å¾inimo įstatyme nurodytÄ formulę.

PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ teismo sprendimu priteisti susidariusį skirtumÄ tarp laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. netektos darbo užmokesčio sumos ir pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotos grÄ Å¾intinos darbo užmokesčio sumos argumentavo GrÄ Å¾inimo įstatymo neteisingumu tuo aspektu, jog jame įtvirtintas neteisingas patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas kompensacijų dydžių požiÅ«riu.Nagrinėjamo ginčo kontekste aktualus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriame konstatuota, jog pripažinus teisinį reguliavimÄ , kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter aliaKonstitucijos48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.2014 m. balandžio 16 d. sprendime, Konstitucinis TeismasaiÅ¡kindamas minėto 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas, pabrėžė, kadįstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu.Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį;

įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.

Taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas naujÄ kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto pateikimo terminÄ (iki 2015 m. gegužės 1 d.), nepagrįstai delsė.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimuose konstatavo ir tai, kad dėl sunkios valstybės ekonominės situacijos darbo užmokestis galėjo bÅ«ti proporcingai mažinamas,o 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigÄ nustatyti kompensavimo mechanizmÄ , privalo įvertinti, kurie iÅ¡ patirtų praradimų buvo neproporcingi.Vertindamas atlyginimo už darbÄ mažinimÄ proporcingumo aspektu, Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime atsižvelgė į toje konstitucinės justicijos byloje pateiktÄ Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. balandžio 26 d. raÅ¡tÄ Nr. (2.34-02)-5K-1308152)-6K-1303965 „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad 2009 metais dėl atlyginimų mažinimo sutaupyta apie 11 mln.

Lt, o kiekvienais paskesniais metais (įskaitant 2013 metus) – apie 112 mln. Lt; siekiant per metus sutaupyti 112 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų, darbuotojų darbo metinį užmokesčio fondÄ bÅ«tų reikėję tolygiai mažinti: 2009 metais – apie 2 proc., kiekvienais paskesniais metais – apie 4,5 proc. Pažymėtina, kad Å¡iuos apskaičiavimus Konstitucinis Teismas pakartojo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarime.Kaip jau minėta, Seimas, 2015 m. birželio 30 d. priimdamas GrÄ Å¾inimo įstatymÄ ,įvykdė Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai.Atsižvelgęs į tai, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, t. y. asmenims turi bÅ«ti kompensuojamas ne visas 2009–2013 metais neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis, o tik ta jo dalis, kuri susidarė dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo,bei remdamasis minėtais Lietuvos Respublikos finansų ministro konstitucinės justicijos byloje teiktais apskaičiavimais, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, formulėje nustatydamasPkkoeficientÄ (tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas) iÅ¡ esmės rėmėsi teisingo ir proporcingo atitinkamo laikotarpio mažinimo konstanta, paverčiant jÄ matematiniu dydžiu – atitinkamai 0,98 ir 0,955.

Taigi, iÅ¡ esmės sprendė, jog asmenims, kurių darbo užmokestis buvo sumažintas ne daugiau kaip 2 procentais 2009 metų mėnesiais ir ne daugiau kaip 4,5 procento 2010–2013 metų mėnesiais, grÄ Å¾intinos sumos nepriklausys, nors tam tikrus praradimus Å¡ie asmenys ir bus patyrę.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatytos formulės taikymÄ , yra nurodęs, kad asmeniui priklausanti grÄ Å¾intina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis gali bÅ«ti lygi nuliui arba gali bÅ«ti apskaičiuojamas neigiamas dydis, ir tai iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, jog asmeniui darbo užmokestis nebuvo mažinamas neproporcingai, o dėl proporcingo mažinimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis nėra ir neturi bÅ«ti grÄ Å¾inama (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2620-520/2016 ir Nr. A-2449-520/2016).Nurodytų argumentų ir atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime atlyginimų mažinimo neteisėtumas konstatuotas tik tiek, kiek jis buvo neproporcingas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos negalėjo įgyti teisėtų lÅ«kesčių, kad joms bus kompensuoti visi jų patirti praradimai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos nepateikė konkrečių skaičiavimų, pagrindžiančių jų argumentus, kad pareiÅ¡kėjoms pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ grÄ Å¾intina jų praradimų dalis pažeidžia jų teises,proporcingumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, o pareiÅ¡kėjų skunde ir jų atstovo teismo posėdyje nurodyti abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s argumentai nesudaro pagrindo teigi, kad įstatymų leidėjas nustatė neteisingÄ kompensacijų dydžių požiÅ«riukompensavimo mechanizmÄ .Todėl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, Konstitucinio Teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų ir jų kompensavimo mechanizmo nustatymo,pagrindo tenkintipareiÅ¡kėjų skundo reikalavimÄ priteisti susidariusį skirtumÄ tarp laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. netektos darbo užmokesčio sumos ir pagal GrÄ Å¾inimo įstatymÄ apskaičiuotos grÄ Å¾intinos darbo užmokesčio sumos, atitinkamaiN.I.1 264,46 Eur, L.D. 1 282,56 Eur, nėra.PareiÅ¡kėjos prašė sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijos23 straipsniui, 29 straipsnio1 daliai, 48 straipsnio1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo, proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principams.

Savo abejones iš esmės grindė ta aplinkybe, kad skirtingoms darbuotojų grupėms praradimai yra kompensuojami nevienodu mastu, o kai kuriems- iš viso nekompensuojami. Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos110 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Pagal ABTÄ®4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .AiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismuiir kad įstatymas Å¡ios teismo teisės nesieja su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai.Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiÅ¡kinimÄ , ABTÄ® įtvirtinta formuluotė „yra pagrindas manyti“ reiÅ¡kia, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiÅ¡kinimo rezultatas.

Todėl tik teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-78/2012).AbstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjų teiginiai nepagrindžia bÅ«tinybės Å¡ioje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , kad byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėta. Teismo nuomone, Å¡ioje byloje nustatytos aplinkybės, aukščiau pateiktas jų vertinimas nurodytų byloje taikytinų teisės aktų kontekste paÅ¡alina abejones dėl to, ar GrÄ Å¾inimo įstatymo2 straipsnio 2 dalis, taikytina Å¡ioje byloje, gali prieÅ¡tarauti pareiÅ¡kėjų nurodytoms Konstitucijos normoms, konstituciniams principams, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.

AnalogiÅ¡ka pozicija dėl abejonių GrÄ Å¾inimo įstatymo normų konstitucingumu suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr.2016 m. gegužės 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-29-602/2016; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1125-552/2016; 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2188-552/2016, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3844-520/2016, 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2620-520/2016 ir Nr. A-2449-520/2016, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-3833-520/2016 ir Nr. A-3727-520/2016).VadovaudamasisLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi,teismasn u s p r e n d ž i a:

N.I. ir L. D. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriuidėl neiÅ¡mokėtodarbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                 Irena Varžinskienė