Legislator Case Law & Legislation
bdefaa03-0f9b-4875-bea2-0f082c821b61 AI generated

bdefaa03-0f9b-4875-bea2-0f082c821b61 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bdefaa03-0f9b-4875-bea2-0f082c821b61
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4392-340/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

bdefaa03-0f9b-4875-bea2-0f082c821b61 · Lietuvos apeliacinis teismas: Nuo 2008 m. kovo 27 d. (kai apeliantas pardavė turimas UAB ,,Auva“ akcijas ir buvo atleistas iÅ¡ UAB ,,Auva“ vadovo pareigų) iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos (2009 m. rugpjūčio 3 d.) ieÅ¡kovas apelianto neinformuodavo apie lizingo gavėjo finansinius sunkumus. Kyla klausimas, kodėl ieÅ¡kovas neinformuodavo apelianto, kaip laiduotojo, kad lizingo gavėjas nevykdo finansinių įsipareigojimų, jei manė, kad apeliantas vis dar yra solidariai atsakingas su lizingo gavėju. Jei ieÅ¡kovas neinformuodavo apelianto apie lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymÄ , reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas vadovavosi priimtu sprendimu, kuriuo laidavimas buvo panaikintas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2A-376-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01607-2012-4                         Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 29 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4392-340/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

M., S. M., G. K. ir R. K. dėl nuostolių ir skolos priteisimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Tarp ieÅ¡kovo UAB ,,Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Hansa lizingas“; lizingo davėjas) ir UAB ,,Auva“ (lizingo gavėjas) 2007 m. balandžio 4 d. buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. LT049715 ir Nr. LT049717 (toliau – Lizingo sutartys), už kurių įvykdymÄ laidavo atsakovai G. K., A. M., S. M. ir R. K.. Lizingo gavėjui UAB ,,Auva“ nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, 2009 m. rugpjūčio 3 d. jos buvo nutrauktos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad nutraukus Lizingo sutartis liko nepadengtas 10 275,74 Lt įsiskolinimas, be to, dėl Lizingo sutarčių nutraukimo ieÅ¡kovas patyrė 246 982,75 Lt nuostolį iÅ¡ turto pardavimo. IeÅ¡kovas nurodė, kad nei lizingo gavėjas, nei laiduotojai neįvykdė pareigos padengti įsiskolinimÄ . Lizingo gavėjui UAB ,,Auva“ Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla. Å ioje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė atsakovams, kaip laiduotojams, pažymėdamas, kad nė su vienu iÅ¡ atsakovų laidavimo sutartys nebuvo nutrauktos.

Pasak ieÅ¡kovo, UAB ,,Swedbank lizingas“ paskolų komiteto 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas dėl buvusių UAB ,,Auva“ akcininkų G. K. ir R. K. laidavimo panaikinimo nebuvo realizuotas. Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas UAB ,,Swedbank lizingas“ iÅ¡ atsakovų prašė solidariai priteisti 10 275,74 Lt įsiskolinimÄ , 246 982,75 Lt nuostolius iÅ¡ turto pardavimo, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas G. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jis 2008 m. kovo 27 d. pardavė jam priklausančias UAB „Auva“ akcijas A. M. ir S. M., taip pat buvo atleistas iÅ¡ įmonės vadovo pareigų; prieÅ¡ parduodamas akcijas gavo kitų UAB ,,Auva“ akcininkų ir UAB „Swedbank lizingas“ žodinį patvirtinimÄ , kad nuo jo laidavimo bus atsisakyta. Kadangi akcininkas A. M. tuo metu dirbo UAB „Sewdbank lizingas“, nekilo abejonių, kad laidavimo sutartys nebegalioja. Pasak atsakovo G. K., 2009 m. paaiÅ¡kėjo, kad jis banko informacinėje sistemoje dar yra apskaitytas kaip UAB „Auva“ laiduotojas; jam buvo paaiÅ¡kinta, kad kiti akcininkai nesumokėjo kažkokio mokesčio, todėl atsisakymas nuo laidavimo įstrigo.

Atsakovo G. K. nuomone, ieÅ¡kovas yra atsisakęs nuo atsakovo G. K. laidavimo, todėl ieÅ¡kinys jo atžvilgiu yra nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui UAB ,,Swedbank lizingas“ iÅ¡ atsakovų G. K., A. M., S. M. ir R. K. solidariai bendrÄ 257 258,49 Lt sumÄ ir 6 145 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; 2014 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

Teismas nurodė, kad laidavimo sutartis galima tik raÅ¡ytinės formos (CK 6.79 str.), todėl bet koks laidavimo sutarties pakeitimas (sutarties nutraukimas, atleidimas laiduotojo nuo prievolės) turėjo bÅ«ti įformintas laidavimo sutarties Å¡alių (laiduotojo ir lizingo bendrovės įgalioto atstovo) raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu, tačiau toks susitarimas Å¡alių pasiraÅ¡ytas nebuvo. Teismo nuomone, 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto sprendimas, kuriame be kitų lizingo sutarties pakeitimo sÄ lygų buvo nurodyta, kad buvusių įmonės akcininkų G.

K. ir R. K. laidavimai naikinami, vertinamas kaip vidinis ieÅ¡kovo dokumentas ir prielaida padaryti atitinkamus laidavimo sutarčių pakeitimus. IeÅ¡kovas pasirašė su lizingo gavėju UAB „Auva“ susitarimÄ apie lizingo sutarčių sÄ lygų pakeitimus, tačiau kredito komiteto ketinimo nutraukti laidavimo sutarties su atsakovu galiojimÄ neįgyvendino. Pasak teismo, laidavimo sutartys su atsakovais G. K. ir R. K. nutrauktos nebuvo, todėl jos galioja. Teismo vertinimu, kitos atsakovo G. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pardavė akcijas, pasitraukė iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų, neteko galimybės kontroliuoti ir daryti įtakÄ lizingo sutarčių vykdymui ir pan., neturi reikÅ¡mės laidavimo sutarties galiojimui.

Teismas nustatė, kad UAB ,,Auva“ nepadengė 10 275,74 Lt įmokų pagal lizingo sutartis, be to, ieÅ¡kovas patyrė 246 982,75 Lt nuostolių iÅ¡ turto pardavimo, todėl esant galiojančioms laidavimo sutartims, sprendė, kad yra pagrindas priteisti Å¡ias sumas iÅ¡ atsakovų. Teismas pažymėjo, kad lizingo sutarčių sÄ lygos buvo keičiamos pratęsiant mokėjimo terminus, siekiant iÅ¡saugoti sutartis, t. y. sutartys buvo keičiamos lizingo gavėjo naudai. Be to, pasak teismo, aplinkybė, kad laiduotojai nebuvo informuojami apie lizingo sutarčių pakeitimus, neturi reikÅ¡mės, nes pagal laidavimo sutarčių sÄ lygas laiduotojai įsipareigojo vykdyti lizingo gavėjo įsipareigojimus pagal lizingo sutartis su visais tolimesniais papildymais ir pakeitimais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu apeliantas G. K. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos priteisimo iÅ¡ apelianto ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl reikalavimo, pareikÅ¡to apeliantui G. K., atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovas aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nepasinaudojo Lizingo sutarčių 2.15 punktu, numatančiu, kad lizingo davėjas turi teisę gauti informacijÄ apie lizingo gavėjo turimas sÄ skaitas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir jose esamas lėšas.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas nevaldė lizingo gavėjo finansinės situacijos ir nesiėmė jokių veiksmų, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų tikrÄ jÄ tuo metu buvusiÄ lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ finansinę padėtį kol įmonei dar nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla.

2. Nuo 2008 m. kovo 27 d. (kai apeliantas pardavė turimas UAB ,,Auva“ akcijas ir buvo atleistas iÅ¡ UAB ,,Auva“ vadovo pareigų) iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos (2009 m. rugpjūčio 3 d.) ieÅ¡kovas apelianto neinformuodavo apie lizingo gavėjo finansinius sunkumus. Kyla klausimas, kodėl ieÅ¡kovas neinformuodavo apelianto, kaip laiduotojo, kad lizingo gavėjas nevykdo finansinių įsipareigojimų, jei manė, kad apeliantas vis dar yra solidariai atsakingas su lizingo gavėju. Jei ieÅ¡kovas neinformuodavo apelianto apie lizingo gavėjo įsipareigojimų nevykdymÄ , reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas vadovavosi priimtu sprendimu, kuriuo laidavimas buvo panaikintas.

Be to, neinformuodamas apelianto apie pradelstus lizingo gavėjo įsipareigojimus, ieÅ¡kovas pažeidė laidavimo sutarties 6 punktÄ , numatantį, kad lizingo gavėjui neįvykdžius prievolės, lizingo davėjas pateikia laiduotojui raÅ¡tiÅ¡kÄ reikalavimÄ Ä¯vykdyti lizingo davėjui lizingo gavėjo neįvykdytÄ prievolę. Taip pat lizingo davėjas niekada neinformuodavo laiduotojo apie lizingo sutarčių esminių sÄ lygų pasikeitimÄ (lizingo sutartys buvo pakeistos 4 kartus), kurie tik padidindavo laiduotojo atsakomybę.

3. UAB ,,Swedbank lizingas“ 2008 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu apeliantui buvo panaikintas laidavimas. Minėtas sprendimas buvo patvirtintas visų aukščiausių ieÅ¡kovo atsakingų asmenų. Å is teigiamas sprendimas dėl laidavimo apelianto atžvilgiu panaikinimo galiojo iki 2008 m. lapkričio 11 d., tačiau UAB ,,Swedbank lizingas“ atstovas ir vadybininkas V. P. (kuris buvo ir UAB ,,Auva“ vieno iÅ¡ akcininkų A. M. artimas kolega ir draugas) nepakoregavo priimto sprendimo sÄ lygų bankinėje sistemoje, nors kelis kartus patikino apeliantÄ , kad teigiamas sprendimas dėl laidavimo panaikinimo priimtas, viskas formaliai sutvarkyta, tereikia laidavimÄ anuliuoti bankinėje sistemoje.

Tačiau laidavimas bankinėje sistemoje nebuvo panaikintas. Nors CK 6.79 straipsnis nustato, kad laidavimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o raÅ¡ytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančiÄ , tačiau Å¡i norma tikrai neapibrėžia, kokios formos turėtų bÅ«ti laidavimo atsisakymas ar panaikinimas, jeigu laidavimo sÄ lyga nėra įkelta į pagrindinės sutarties specialiÄ sias ar bendrÄ sias sÄ lygas. Visos raÅ¡ytinės formos, kurios įvardijamos kaip oficialus UAB ,,Swedbank lizingas“ dokumentas, turėtų bÅ«ti numatytos lizingo įmonės vidinėse tvarkose.

Jeigu tuo metu lizingo įmonėje nebuvo tokio dokumento kaip ,,laidavimo sutarties formos nutraukimo dokumentas“, tai negalima teigti, kad laidavimo sutarties atsisakymas turėjo bÅ«ti konkrečiai raÅ¡ytinės formos. Pagal bankų ir lizingo įmonių praktikÄ , laidavimai, kurių atsisakymui yra pritarę paskirti bendrovių aukščiausi vadovai, tiesiog yra anuliuojami bankinėse programose be atskiro dokumento, o vadovaujantis tik įgaliotų asmenų ar komiteto sprendimu. 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo atmestas, nurodė, kad pagal lizingo sutarčių 2.1 punktÄ lizingo sutartis galioja iki visiÅ¡ko joje numatytų sÄ lygų galiojimo.

Tačiau lizingo sutartį apeliantas pasirašė kaip UAB ,,Auva“ atstovas, jis pats nebuvo minėtos sutarties Å¡alimi. Laidavimo sutarčių 21 punktas numato, kad laidavimo sutarties galiojimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia ir juo užtikrinta prievole pagal lizingo sutartį. Laidavimo pasibaigimas apeliantui siejosi su žodiniu praneÅ¡imu iÅ¡ lizingo įmonės vadybininko, kuris paaiÅ¡kino, kad Å¡iÄ procedÅ«rÄ lizingo įmonė atlieka vienaÅ¡aliÅ¡kai, panaikindama duomenis lizingo programos sistemoje.

Teisinga manyti, kad asmuo, kuris tiesiogiai jokiais ryšiais nėra susijęs su įmone, nesutinka būti jos laiduotoju jokiuose finansiniuose įmonės įsipareigojimuose.

5. IeÅ¡kovas neturi teisės reikalauti netiesioginių nuostolių – negautų palÅ«kanų ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų, kadangi iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų skaičiavimas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.). Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Swedbank lizingas“ praÅ¡o atsakovo G. K. apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsikirtimus grindžia Å¡iais argumentais:1. Skirtingai nei teigia apeliantas, lizingo gavėjui susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, su lizingo gavėju buvo bendradarbiaujama, lizingo sutartys buvo keičiamos net kelis kartus pratęsiant turto iÅ¡pirkimo laikotarpio pabaigos datÄ ir mokėjimo grafikus.

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad lizingo gavėjas apskritai turėjo sÄ skaitų kituose bankuose ir kaip turima informacija apie sÄ skaitas bÅ«tų lėmusi lizingo gavėjo galimybes vykdyti lizingo sutartis. Nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas pažeidė laidavimo sutarčių 6 punktÄ , numatantį, kad lizingo gavėjui neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, lizingo davėjas pateikia reikalavimÄ laiduotojui, tačiau toks reikalavimas laiduotojams buvo iÅ¡siųstas 2010 m. sausio 8 d., ir nei apeliantas, nei kiti laiduotojai į Å¡iuos lizingo davėjo reikalavimus nereagavo.

2. Laidavimo sutarties 1 punktu apeliantas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis su visais tolimesniais sutarties pakeitimais ir papildymais. Taigi laidavimo sutarties 1 punkte aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta apelianto valia atsakyti už lizingo gavėjo įsipareigojimus ir pagal lizingo sutarties papildymus ir pakeitimus ir Å¡i valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡ytine forma. Dėl Å¡ios priežasties apeliantas nepagrįstai teigia, kad lizingo davėjas turėjo pareigÄ informuoti laiduotojus apie keičiamas lizingo sutarčių sÄ lygas ir toks neinformavimas neva sudaro baigtis laidavimo sutartims CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu.

3. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas atsisakė laidavimo apelianto atžvilgiu. UAB ,,Swedbank lizingas“ paskolų komiteto sprendimas bei su juo susiję kiti duomenys yra konfidencialus komercinę reikÅ¡mę turintis vidinis dokumentas, kuriame lizingo bendrovė atstovui bendraujančiam su klientu nustatomos derybines ribos ir minimalios sÄ lygos, kurioms esant lizingo bendrovė yra apsisprendusi sudaryti atitinkamÄ sutartį ar jos sÄ lygų pakeitimÄ . Å iuo dokumentu iÅ¡reiÅ¡kiama ieÅ¡kovo vidinė valia dėl sutarties ar jos sÄ lygų žemiausių ribų, kurių ieÅ¡kovo atsakovas derybose dėl sutarties negali mažinti, todėl vien tik paskolų komiteto sprendimas, be aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tos iÅ¡orinės kreditoriaus valios, negali bÅ«ti laikomas aiÅ¡kia ir nedviprasmiÅ¡ka UAB ,,Swedbank lizingas“ valia atleisti laiduotojus nuo laidavimo sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų.

UAB ,,Swedbank lizingas“ pozicija iÅ¡reiÅ¡kiama ne vidinių įmonės struktÅ«rinių padalinių priimtais sprendimais, o UAB ,,Swedbank lizingas“ įgaliotų atstovų pasiraÅ¡ytais konkretiems asmenims skirtais dokumentais, įskaitant ir oficialius bendrovės raÅ¡tus, konkrečiai pateikiamus pasiÅ«lymus ar pasiraÅ¡omas sutartis. Atleidimas nuo prievolės vykdymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai (CK 6.129 str. 2 d.). Esant abejonių, ar kreditorius tikrai atleido skolininkÄ nuo prievolės vykdymo, įrodyti, kad prievolė tikrai baigėsi Å¡iuo pagrindu turi skolininkas.

Kadangi CK 6.79 straipsnis imperatyviai nustato raÅ¡ytinę laidavimo sutarties formÄ , todėl visi laidavimo sutarčių pakeitimai, tame tarpe ir susitarimas dėl atleidimo nuo prievolės pagal laidavimo sutartį, turėtų bÅ«ti įforminami ta pačia įstatymo reikalaujama raÅ¡ytine forma.

4. IeÅ¡kovas turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių, t. y. negautų pajamų, kurios apskaičiuojamos sudėjus pagal lizingo sutarties įmokų grafikÄ turėjusias bÅ«ti sumokėtas palÅ«kanų įmokas nuo sutarties nutraukimo iki sutarties pabaigos ir Å¡ie nuostoliai negali bÅ«ti tapatinami su palÅ«kanomis, atliekančiomis atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijÄ , kurių skaičiavimas, vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukimas iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ .

Net iÅ¡kėlus lizingo gavėjui bankroto bylÄ , ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti netiesioginių nuostolių. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje nustatyta, kad apeliantas G. K. laidavo už lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ prievolių pagal Lizingo sutartis Nr. LT049715 ir Nr. LT049717 įvykdymÄ . Ginčo, kad lizingo gavėjas UAB ,,Auva“ prievolių pagal minėtas Lizingo sutartis tinkamai neįvykdė, byloje nėra.Pagrindinis apelianto argumentas yra tas, kad jo laidavimas baigėsi ieÅ¡kovui atleidus apeliantÄ nuo laidavimo, t. y.

UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komitetui 2008 m. rugpjūčio 13 d. priėmus sprendimÄ naikinti apelianto laidavimÄ . Byloje pateiktas 2008 m. rugpjūčio 13 d. UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto posėdžio iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad komitetas priėmė sprendimÄ , galiojusį iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuriuo, be kita ko, buvo nutarta naikinti buvusio įmonės akcininko G. K. laidavimÄ (2 t., b. l. 19). Apeliantas sutinka, kad nei iki nurodytos kredito komiteto sprendimo galiojimo datos (2008 m. lapkričio 11 d.), nei vėliau, minėtas UAB ,,Swedbank lizingas“ kredito komiteto sprendimas nebuvo įgyvendintas.

Kolegija, sutikdama su ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, sprendžia, kad vien toks ieÅ¡kovo kredito komiteto sprendimas nėra pakankamas konstatuoti apeliantÄ esant atleistÄ nuo laidavimo.Skolininko atleidimÄ nuo prievolės vykdymo reglamentuoja CK 6.129 straipsnis. Minėtas straipsnis nenustato atleidimo nuo prievolės įvykdymo formos, todėl kreditoriaus valia gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta bet kokia forma, iÅ¡skyrus atvejus, kai jos iÅ¡raiÅ¡kos formÄ nustato įstatymas arba sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-197/2011); be to, visais atvejais atleidimas nuo prievolės vykdymo turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir neabejotinai (CK 6.129 str. 2 d.). IeÅ¡kovas, pasisakydamas dėl minėto kredito komiteto sprendimo reikÅ¡mės, paaiÅ¡kino, kad toks sprendimas reiÅ¡kia ieÅ¡kovo vidinę valiÄ dėl sutarties ar jos sÄ lygų žemiausių ribų, kurių ieÅ¡kovo atsakovas derybose dėl sutarties negali mažinti, o atitinkami sprendimai priimamai UAB ,,Swedbank lizingas“ įgaliotų atstovų pasiraÅ¡ytais konkretiems asmenims skirtais dokumentais, įskaitant ir oficialius bendrovės raÅ¡tus, konkrečiai pateikiamus pasiÅ«lymus ar pasiraÅ¡omas sutartis.

Å iuo atveju byloje nėra pateikta nei ieÅ¡kovo oficialaus raÅ¡to (praneÅ¡imo), kuriuo bÅ«tų įgyvendintas minėtas kredito komiteto sprendimas panaikinti apelianto laidavimÄ , nei laidavimo sutarties Å¡alių susitarimo nutraukti laidavimo sutartį. Pažymėtina, kad byloje pateiktais kredito komiteto sprendimais buvo sprendžiami ir kiti klausimai, įskaitant ir lizingo sutarčių termino pratęsimÄ , palÅ«kanų normos pakeitimÄ , tačiau Å¡ie sprendimai atitinkamai buvo įforminimai Å¡alių susitarimais.

Kolegijos vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovo kreditorių komiteto sprendimai yra tik tam tikra ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija atitinkamais minėto komiteto kompetencijai tenkančiais klausimais, patvirtina ir tai, kad nurodomas kredito komiteto sprendimų galiojimo terminas (Å¡iuo atveju, kaip minėta, iki 2008 m. lapkričio 11 d.). Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, minėtas ieÅ¡kovo kredito komiteto sprendimas vertintinas tik kaip ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta valia atleisti apeliantÄ nuo laidavimo, kuri atitinkamai turėjo bÅ«ti įgyvendinta ieÅ¡kovui pateikiant oficialų, ieÅ¡kovo įgalioto asmens pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ (praneÅ¡imÄ ) dėl laidavimo pabaigos ar Å¡alims sudarant dviÅ¡alį susitarimÄ dėl laidavimo sutarties pabaigos.

Sutarties pakeitimo, nutraukimo ar panaikinimo tvarka numatyta įstatyme, tokie susitarimai turi bÅ«ti pasiraÅ¡omi Å¡alių, Å¡iuo atveju laiduotojo ir banko (jį atstovaujančių asmenų). Nagrinėjamu atveju tokio Å¡alių susitarimo nėra sudaryto. Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis perleido turėtas UAB ,,Auva“ akcijas, taip pat buvo atleistas iÅ¡ UAB ,,Auva“ vadovo pareigų, todėl neteko jokio suinteresuotumo laiduoti už UAB ,,Auva“ prievolių vykdymÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apelianto laidavimas pasibaigė, nes tokio laidavimo pabaigos pagrindo, kaip teisingai nurodė ir ieÅ¡kovas bei pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato.

Pažymėtina, kad apeliantas laidavo kaip fizinis asmuo, o ne lizingo gavėjo akcininkas ar vadovas, todėl Å¡ios aplinkybės (dėl akcijų perleidimo ir atleidimo iÅ¡ vadovo pareigų) neturi reikÅ¡mės laidavimo galiojimui.Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad ieÅ¡kovas neinformuodavo apelianto, kaip laiduotojo, apie lizingo sutarčių esminių sÄ lygų pasikeitimÄ . CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimas baigiasi, jeigu iÅ¡ esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kiti laiduotojui nepalankÅ«s padariniai, iÅ¡skyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato kÄ kita.

Å iuo atveju laidavimo sutarties 1 punktu apeliantas įsipareigojo atsakyti lizingo davėjui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis su visais tolimesniais sutarties pakeitimais ir papildymais. Apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas nesidomėjo lizingo gavėjo UAB ,,Auva“ sÄ skaitose esančiomis lėšomis, neturi reikÅ¡mės ieÅ¡kovo reikalavimo teisei į apeliantÄ . Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apelianto argumentai, kad jo laidavimo prievolė baigėsi, atmestini kaip neįrodyti.

Minėta, kad ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 10 275 Lt nesumokėtų mokėjimų (negautos palÅ«kanos nuo sutarčių nutraukimo iki lizingo sutarčių pabaigos) ir 246 982,75 Lt nuostolį, gautÄ pardavus atsiimtus lizingo objektus. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės reiÅ¡kiamas tik nesutikimas su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų priteisti netiesioginiai nuostoliai – nesumokėtos palÅ«kanos nuo Lizingo sutarčių nutraukimo iki jų pabaigos (10 275 Lt), taip pat procesinės palÅ«kanos, kadangi, apelianto teigimu, tai draudžia įstatymas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p.).

Su tokiu apelianto argumentu kolegija nesutinka. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, nutraukus lizingo sutartis dėl kliento kaltės, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties dalykÄ ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį, tame tarpe ir palÅ«kanas, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs lizingo gavėjui tinkamai vykdant Lizingo sutartį.

Å ios negautos palÅ«kanos sudaro ieÅ¡kovo netiesioginius nuostolius. Tai, kad tokie netiesioginiai nuostoliai negali bÅ«ti tapatinami su palÅ«kanomis, kurių skaičiavimas vadovaujantis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu nutraukiamas iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis Nr. 3K-3-310/2014. Teisė reikalauti procesinių palÅ«kanų atsiranda nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo dienos (CK 6.37 str., 6.210 str.), todėl apelianto argumentas, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti procesinių palÅ«kanų, atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiKonstantinas Gurinas Dalia Kačinskienė Vigintas ViÅ¡inskis