2017-10-05 Nr. AB-18013-3-61-3-02899-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-860-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02899-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkesta“ skundą atsakovui valstybės įmonei Regitra dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transkesta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Regitra 2017 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (1.15)-24-2877 „Dėl transporto priemonės BMW X6“ ir įpareigoti atsakovą grąžinti transporto priemonės BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. rugsėjo 4 d. pašalinti skundo trūkumus ir pateikti teismui ginčijamo VĮ Regitra 2017 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (1.15)-24-2877 gavimo datą patvirtinančius įrodymus, o tuo atveju, jei pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą – pateikti objektyviais duomenimis pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei pateikti teismui nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė, kad registruotoji pašto siunta įmonės direktorei įteikta 2017 m. liepos 4 d., tačiau ji buvo įsitikinusi, kad ginčijamą sprendimą akcinėje bendrovėje (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ ji atsiėmė 2017 m. liepos 24 d. Įmonė gauna daug laiškų, todėl įmonės direktorė sąžiningai suklydo dėl ginčijamo sprendimo įteikimo jai datos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad iš AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažymos Nr. 3-5156 matyti, kad UAB „Transkesta“ siųsta registruotoji pašto siunta Nr. RN282735770LT įteikta F. K. 2017 m. liepos 14 d. Teismas įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis – sąžiningai klydo dėl ginčijamo sprendimo įteikimo jai dienos – konstatavo, kad nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis termino praleidimą, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą netenkina.

III. Pareiškėjas UAB „Transkesta“ 2017 m. rugsėjo 18 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad įmonės direktorė F. K. buvo įsitikinusi, kad ginčijamą sprendimą AB „Lietuvos paštas“ ji atsiėmė 2017 m. liepos 24 d., tokią dokumento gavimo datą nurodė ir atstovui (advokatui), su kuriuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį. Būtent nuo šios datos (2017 m. liepos 24 d.) ir buvo skaičiuojamas vieno mėnesio terminas (ABTĮ 29 str. 1 d.). F. K. dėl klaidingo savo įsitikinimo, kad laišką pašte ji atsiėmė 2017 m. liepos 24 d., sąžiningai suklydo, be kita ko atsiėmusi laišką, neišsaugojo voko taigi nebuvo galimybės patikrinti datos. Nurodo, kad įmonė gauna daug laiškų, todėl direktorė galėjo žmogiškai suklysti, juo labiau, kad voką nuo laiško buvo išmetusi. Atskirajame skunde pažymima, kad F. K. neturi teisinio išsilavinimo ir jai nėra žinoma, jog voką nuo laiško privalu saugoti, taip pat jai nežinomi sprendimų apskundimo terminai, kas VĮ Regitra sprendime nenurodyta, pateikiant tik bendrą nuorodą į atitinkamus teisės aktus. Atkreipia dėmesį, jog įmonėje nėra teisininkų per kuriuos bendrovės teisės galėjo būti tinkamai įgyvendintos. Nežinodama, per kokį terminą gali būti skundžiamas sprendimas bei suklydusi dėl laiško gavimo datos, pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į advokatą, kurį taip pat suklaidino. Ir atstovas (advokatas) buvo įsitikinęs, jog skundo padavimo terminas yra 2017 m. rugpjūčio 24 d. Pareiškėjas, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, buvo sąžiningas ir rūpestingas, o įmonės direktorė ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į advokatą.

Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti, taip pat nepagrįstai nepripažino svarbiomis termino praleidimo priežasčių, nevertino, jog terminas nebuvo praleistas tyčia ar dėl pasyvaus elgesio, priešingai, buvo dedamos visos pastangos veikti aktyviai, kad įmonė turėtų galimybę laisvai naudotis savo nuosavybe (automobiliu) bei išvengtų dar didesnių nuostolių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimus). Teisė į teismą, pagrįsta teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais, laiduojama ir tarptautiniuose teisės aktuose: 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje. Tačiau kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1091/2013).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad skundžiamą VĮ Regitros raštą gavo 2017 m. liepos 24 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjai minėtas raštas įteiktas 2017 m. liepos 14 d. (b. l. 26–27). Savo ruožtu skundas teismui išsiųstas tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. Tai patvirtina ant voko esantis spaudas (b. l. 22). Atitinkamai terminas skundui paduoti suėjo 2017 m. rugpjūčio 14 d., taigi konstatuotina, jog terminas praleistas 8 kalendorines dienas. To iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas, kadangi atskirajame skunde prašo teismo pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, prašo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Remiantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Šiuo atveju, pareiškėjo atstovas teigia, jog terminas nepagrįstai nebuvo atnaujintas motyvuodamas tuo, kad įmonės direktorė F. K. sąžiningai klydo dėl rašto atsiėmimo datos, dėl to netinkamai apskaičiavo terminą. Pažymi, jog direktorė neturi teisinio išsilavinimo ar įmonėje dirbančių teisininkų, kurie galėtų patarti teisiniais klausimais, todėl jai nebuvo žinomas apskundimo terminas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011, 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-44-520/2016, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016).

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo. Nagrinėjamu atveju įmonės direktorei apskundimo terminas turėjo būti žinomas, kadangi VĮ Regitros rašte buvo nurodyta, kokio teisės akto pagrindu teismui gali būti teikiamas skundas, juo labiau kad įmonės direktorė kreipėsi į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos suteikimo, taigi atskirojo skundo argumentai, jog F. K. neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo tikslaus apskundimo termino, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl atskirojo skundo argumentų, kuriuose teigiama, kad F. K. sąžiningai klydo dėl termino eigos skaičiavimo pradžios, manydama, jog raštą gavo 2017 m. liepos 24 d. kadangi neišsaugojo voko, o įmonė gauna daug laiškų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, kad asmuo klydo dėl apskundimo termino skaičiavimo laikytina subjektyvia, visiškai nuo pareiškėjo valios priklausančia aplinkybe, kuri negali pateisinti termino praleidimo (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Tai, kad įmonės direktorė neišsaugojo voko, ant kurio nurodyta skundžiamo rašto įteikimo data ar dėl didelio įmonėje gaunamų laiškų kiekio nesugebėjo tiksliai prisiminti rašto įteikimo dienos rodo, jog direktorė veikė nerūpestingai, nepakankamai sąžiningai ir apdairiai. Šios faktinės aplinkybės, susijusios su neatidumu ir nerūpestingumu vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio priežastys, nesuteikiančios pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, įmonės direktorė praleido skundo padavimo terminą dėl savo aplaidaus ir nerūpestingo veikimo, išimtinai priklausiusio nuo jos valios ir veiksmų, t. y. subjektyvių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ją naikinti ir pareiškėjo atskirojo skundo tenkinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transkesta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas