bdef12e6-896e-4d5e-b864-bccec6973776 · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-40-859/2012 (Proceso Nr. 1-10-1-00133-2010-3) Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.5. (S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 9 d. Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant S. Ž., dalyvaujant prokurorams O. L., L. G., kaltinamajam J. Ž., nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams ir jų atstovams: A. J., E. U., V. S., M. J. ir jo atstovui advokatui T. V., D. S. ir jos bei mažamečio K. J. atstovui advokatui P. K., R.

B. ir jo atstovui advokatui D. K., Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams - advokatams A. P. ir A. M., Civilinio atsakovo AAS „G. B.“ atstovui A. V., ekspertams: N. J. ir J. G.-D., specialistui H. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ baldų surinkėju-gamintoju- montuotuoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 4 kartus: 4 kartus teistas: 1) 1981-07-03 Vilniaus m.

Lenino raj. teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d., paskirta 5 m. laisvės atėmimo bausmė; 2) 1995-10-03 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 str., 234 str. 2 d. ir 272 str. 2 d., paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausmė; 3) 1998-06-01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 234 str. 1 d., 214 str. 2 d. ir 104 str., paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 str. 3 d. subendrinus bausmę su 1995-10-03 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimo. 1999-02-23 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998-12-03 nuosprendžių dalis dėl nuteisimo pagal BK 234 str. 1 d. panaikinta.

Vadovaujantis BK 42 str. 1 d. ir 3 d. sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 2 d. paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 104 str. paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė su Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1995-10-03 nuosprendžiu paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimo. Kita nuosprendžio dalis palikta galioti. 2003-07-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi veika iš BK (iki 2003-05-01 galiojusi redakcija) 214 str. 2 d. perkvalifikuota į BK (nuo 2003-05-01 įsigaliojusi redakcija) 294 str. 2 d. ir paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 8 d. Å¡iÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1995-10-03 nuosprendžiu paskirta 7 m. laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 m. 6 mėn. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. 4) 2003-07-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. ir 2 d., paskirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 8 d. paskirtÄ bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 1999-02-23 nutartimi, paskirta galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimo. 2003-11-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2003-07-30 nuosprendis pakeistas. Pritaikius BK 63 str. 8 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 1998-06-01 nuosprendžiu, Lietuvos aukščiausiojo teismo 1999-02-23 ir Vilniaus apygardos teismo 2003-07-28 nutartimis, ir paskirta galutinė bausmė – 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.

Remiantis 2004-09-29 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BVK 157 str., paleistas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų lygtinai 5 mėn. 11 d. 2005-03-14 iÅ¡brauktas iÅ¡ Å irvintų raj. pataisos inspekcijos įskaitos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,- n u s t a t ė : J. Ž. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, o bÅ«tent: jis, 2010 sausio 29 d., apie 23.03 val., Vilniuje, vairuodamas R.

B. nuosavybės teise priklausantį automobilį M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas VirÅ¡upio gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta skirta važiuoti nuo S. B. gatvės pusės link Å ilo gatvės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, - vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir transporto priemonės valdymo tokiomis sÄ lygomis ypatumus, dėl ko apie 250 m. atstumu prieÅ¡ VirÅ¡upio gatvės pastatÄ (duomenys neskelbtini) jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumÄ , jis nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu E. U. vairuojamu automobiliu Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasakoje žuvo automobilio M.

B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis R. J., ir buvo sužaloti automobilį Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs E. U., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei šio automobilio keleiviai: V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir R. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. Ž. dėl KET pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, kaltu neprisipažino ir parodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju. Ä® darbÄ jį priėmė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ o „Vilniaus taksi plius“.Neatsimena, ar pasirašė taisykles dėl keleivio vežimo ir saugos diržų naudojimo. Apie laikinÄ sias teises bendrovės administracijai vėliau nepranešė. 2010 metais sausio 29 d. jis dirbo taksi firmoje „(duomenys neskelbtini)“.

Gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ Filaretų g., iÅ¡ kur klientÄ vežė į Dvarčionį. Atėjo iÅ¡gėręs klientas, kuris nurodė vykti į Dvarčonį arčiausiu keliu, t.y. per RokantiÅ¡kes. Nurodė klientui prisisegti saugos dirÅ¾Ä , tačiau jis to nepadarė. Privažiavus Olandų žiedÄ , klientas užmigo. Iki to jie bendravo. Klientui užmigus, nesustojo ir neprisegė jo, nes nepagalvojo, kad turi sustoti ir prisegti klientÄ . Važiuojant VirÅ¡upio gatve, važiavo kelio viduriu, kadangi kelias buvo apsnigtas ir iÅ¡ abiejų kelio pusių buvo didelės pusnys.

Pamatė priekyje atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , todėl pasitraukė kuo deÅ¡iniau ir taip su ja prasilenkė. Tuo metu, kai pasitraukė deÅ¡iniau, pataikė į provėžas, jo maÅ¡inÄ pradėjo metyti. Jis atleido akseleratorių ir jį „iÅ¡metė“ į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Stovėdamas prieÅ¡ingoje eismo juostoje, pažiÅ«rėjo per deÅ¡inės pusės langÄ ir pamatė atvažiuojančios maÅ¡inos žibintus. Ä®jungė antrÄ bėgį, kadangi norėjo nuvažiuoti nuo kelio.

Įjungus bėgį, norėjo greitai nuvažiuoti, mašina pradėjo buksuoti, tuo metu buvo smūgis. Jo automobilis stovėjo skersai kelio. Automobilio priekis buvo nukreiptas į kelkraštį. Į jo automobilį atsitrenkęs automobilis atvažiavo iš dešinės pusės. Tiksliai nežino kiek laiko praėjo nuo momento, kai pamatė atvažiuojančio automobili žibintus. Tai buvo sekundžių reikalas. Smūgis buvo į dešinės pusės priekį. Jo vežamas klientas sėdėjo priekyje keleivio vietoje.

Po smÅ«gio jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pažiÅ«rėjo kas iÅ¡lipo iÅ¡ H. C. automobilio. Po to pažiÅ«rėjo į keleivį. Jis sėdėjo palinkęs galvÄ Ä¯ kairę pusę. Ä®lipo į automobilį, pakėlė keleiviui galvÄ . Prie jo priėjo kažkoks žmogus, kuriam pasakė skubiai paskambinti greitajai medicinos pagalbai. Laikė keleivio galvÄ . PažiÅ«rėjo į rankÄ , nerado pulso. Žmogus, stovėjęs iÅ¡ deÅ¡inės pusės, irgi patikrino pulsÄ , jo nerado. Jis atleido keleivio galvÄ .

Kol laikė keleivio galvÄ , atvyko policijÄ ir greitoji medicinos pagalbÄ . H. C. automobilio keleivių nežiurėjo. Prie jo buvo priėję keli žmonės iÅ¡ to automobilio. Atvažiavo kitas automobilis, fotografavo provėžas. Pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra tai, kad buvo kelio provėžos kelkraÅ¡tyje. Po eismo įvykio, praėjus 2 -3 dienoms, pastatė ženklÄ , kad kelkraÅ¡tis yra slidus. Kelias apÅ¡viestas nebuvo. Važiavo įsijungęs žibintus. Prasilenkdamas su maÅ¡ina, iÅ¡jungė tolimÄ sias Å¡viesas, mano, kad vėliau jų neįjungė, nebuvo kada.

Jo vairuojamo automobilio padangos buvo nedygliuotos. Ratas pateko į provėžas, automobilį pradėjo mėtyti, atleido akseleratorių ir jo vairuojamÄ automobilį iÅ¡metė į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Parodė, kad ta gatve tekdavo važiuoti. Ar toje vietoje buvo provėžos nekreipdavo dėmesio. Visas kelias nebuvo problematiÅ¡kas, tik toje vietoje buvo provėža. Važiavo apie 40 km/h greičiu, nes prasilenkė su maÅ¡ina, o kelias yra siauras. Nepripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir nepasirinko saugaus greičio.

Viskas įvyko dėl blogos kelio dangos. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Apklausta teisme nukentėjusysis M. J. parodė, kad apie patį įvykį sužinojo 30 d. ryte. Jam patėvis pasakė, kad žuvo tėtis. Kas vyko toliau neatsimena. Dabar apie įvykį žino iÅ¡ mamos, tėčio sesers. Nieko daugiau, negu pasakė jo mama, pasakyti negali. Apie bendravimÄ su tėvu gali pasakyti tai, kad susitikdavo dažniausiai savaitgaliai pas jį namuose arba kur nors pramogaudavo: kinas, boulingas. Susitikę, Å¡nekėdavosi, žaisdavo stalo žaidimus.

PorÄ kartų kartu leido atostogas, važiavo prie jÅ«ros, keliavo po Lietuva. Kartais padėdavo tėvui darbe, jis pasiimdavo jį papildomam uždarbiui statybose. Kai iÅ¡vyko į ČekijÄ studijuoti, turėjo nemažai kelionių. Tėvas kartu su mama siųsdavo pinigus. Dvasinis ryÅ¡ys su tėvu buvo. Jie gyveno atskirai, dažnai skambino vienas kitam. Tai buvo autoritetas, draugas, galėjo jam viskÄ pasakoti apie savo gyvenimÄ . Dabar pradėjo dirbti dėl sunkios finansinės padėties. Jei nebÅ«tų atsitikusi nelaimė dirbti dar neitu.

Reikia įgyti darbinės patirties. Sulaukus pilnametystės, tėvas jam mokėjo pinigus iÅ¡laikymui.Po tėvo mirties tapo uždaresnis, nenorėjo bendrauti su aplinkiniais. Mano tai vis dar tęsiasi iki Å¡iol. Tėvo nauja Å¡eima buvo kaip normali Å¡eima, ypač, kaip atsirado Kristupas. Pradėjo kartu leisti laikÄ su Kristupu ir Diana. Po tėvo mirties gavo naÅ¡laičio pensijÄ , kol mokosi, t.y. apie 160 litų. Å i pensija iÅ¡ dalies kompensuoja tai, kÄ padėdavo tėvas. Tai turbÅ«t pusė to, kÄ gaudavo iÅ¡ tėčio.

Dabar mokama mažesnė dalis. Su tėvu susitikdavo maždaug keturis kartus per mėnesį. Susitikdavo kiekvienÄ sekmadienį. Dažnai lankydavosi pas tėtį naujoje Å¡eimoje. Apklausta teisme liudytoja J. J., parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Apie buvusio vyro R. J. mirtį sužinojo iÅ¡ žuvusiojo sesers, kuri jai paskambino Å¡eÅ¡tadienio ryte. Kadangi netikėjo, dar karta perskambino įsitikinti. Apie tai pasakė grįžusiam iÅ¡ kirpyklos sÅ«nui M. J.. Po to sesuo atvažiavo atpažinti, prasidėjo laidojimo pasiruoÅ¡iamieji darbai.

SÅ«nus gyvena kartu su ja. R. J. gyveno Dvarčionyse. Ji gyvena ŽirmÅ«nų mikrorajone. Jai buvo pasakojama, kad važiavo taksi automobiliu, kurį sumėtė. PrieÅ¡prieÅ¡ais važiavo jaunuoliai, įvyko nelaimingas atsitikimas, kuriuo metu jis žuvo. Apie tai jai pasakojo daug kas. Pasakojo sesuo, kuri buvo policijoje ir iÅ¡ ten girdėjo viskÄ . Pasakojo taksi firmos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Jis buvo atvažiavęs į Å¡arvojimo salę. Jos ir R. J. santuoka iÅ¡registruota 2001 metais.

Mantui iÅ¡laikymo nebuvo, pagal teismo patvirtintÄ Å¡alių susitarimÄ , susitarė, kad tėvas mokės sÅ«nui po 200 litų kiekvienÄ mėnesį. Vaikui joks turtas paliktas nebuvo. Po skyrybų laikotarpis buvo sunkus, gal vyras kažkiek mokėjo mažiau pinigų vaiko iÅ¡laikymui. Susitarime nebuvo numatyta, kad tėvas mokės iÅ¡laikymÄ tol, kol vaikas mokysis.Tėvas labai bendravo su sÅ«numi. Kai iÅ¡siskyrė, sÅ«nui buvo kažkur apie 13 metų. Tėvas pirkdavo sÅ«nui rÅ«bus. Kai sÅ«nus važiavo mokytis į ČekijÄ , davė pinigų kelionei.

SÅ«nui sulaukus pilnametystės, tėvas mokėjo jam tiek pinigų, kiek priklauso, t.y. 200 litų. Papildomai duodavo pinigų. Po tėvo mirties dabar yra sudėtingiau iÅ¡gyventi. Kol sÅ«nus nedirbo, buvo labai blogai. Kartu su vyri faktiÅ¡kai nebegyveno prieÅ¡ metus iki santuokos nutraukymo. Mano, kad jos buvęs vyras vienodai rÅ«pinosi abiem savo vaikais. Iki Ričardo mirties mažai bendravo su juo nauja Å¡eima, po jo žūties teko daug bendrauti. Manto santykiai su tėvu buvo labai artimi. Jie bendraudavo labai dažnai, dažniau telefonu, susitikdavo kartÄ per mėnesį, kaip tėčiui iÅ¡eidavo.

Sunku pasakyti kaip sÅ«nus sutiko tėvo mirtį. Tuomet buvo labai didelis Å¡okas. SÅ«nus buvo labai tylus ir uždaras. Dabar jis suprato, kad neteko tėvo. Apie savaitę laiko sÅ«nus buvo visiÅ¡kai nekalbus, siÅ«liau kreiptis pas psichologÄ pagalbos, jis nesutiko. Matėsi, kad sÅ«nus labai kentėjo, kadangi ryÅ¡is tarp tėvo ir sÅ«naus buvo artimas. Dirbti sÅ«nus pradėjo todėl, kad reikia iÅ¡gyventi. Ilgokai ieÅ¡kojo darbo. Apklaustas teisme nukentėjusysis A. J., parodė, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį greitį, kad bÅ«tų aprÅ«pintas saugus važiavimas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų padengti jo moralinius iÅ¡gyvenimus, nes jis yra R. J. tėvas. Jis buvo jo vyriausiasis sÅ«nus. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ ryto, jam paskambino, tačiau po toko sukrėtimo negalėjo važiuoti į vietÄ aiÅ¡kintis. Susitiko, kai sÅ«nus buvo paÅ¡arvuotas. PrieÅ¡ tai turėjo traumÄ , žmona buvo mirusi. Kai tėvui reikia laidoti savo vaikus, yra kažkas baisaus. Labai draugiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai visÄ laikÄ draugavo, padėdavo vieni kitiems. Pas juos buvo susidaręs siauras Å¡eimyninis žiedas.

Kai neteko mamytės, pergyveno visi. Jam prasidėjo nemigos, prasidėjo ir kiti negalavimai, galvos skausmai. Kreipėsi pas gydytojus, tačiau Å¡irdyje vis tiek tai lieka. Tai yra neiÅ¡gydoma žaizda gyvenime. Susitikdavo ir su pirma žmona ir su antra drauge. SÅ«nus po darbo užvažiuodavo, į sodÄ nuvažiuodavo. Jis pakeliui į sodÄ užvažiuodavo pas juos. Nekalbant apie telefoninius pokalbius. Padėdavo su darbais sode. SÅ«nus padėdavo jam ir finansiÅ¡kai: retkarčiais dovanų pavidalu, drabužius pirkdavo.

Po žmonos mirties jis faktiÅ¡kai negalėjo miegoti. Dėl to pakeitė butÄ . Taip sÅ«nus dažniau pas jį lankėsi. Jį visi stengdavosi palaikyti. RyÅ¡iai nenutruko nei su pirma Å¡eima, nei su antra. Vienodai vertino abi Å¡eimas. Kai užvažiuodavo pas sÅ«nų, matydavo, kad Mantas bÅ«na pas tėvÄ , žaidžia su mažiuku. Dabar, kai susitinka kapinėse, sunku žiÅ«rėti į maÅ¾Ä jį anÅ«kÄ , kuris neÅ¡a gėlytes tėčiui. Apklausta teisme nukentėjusioji D. S., parodė, kad ji yra D.

S., gyveno kartu su Ričardu. Apie įvykį sužinojo naktį, jai paskambino iÅ¡ policijos ir pasakė, kad įvyko įvykis. IÅ¡ pradžių jokių aplinkybių nesakė, po kiek laiko įkalbinėjimo pasakė, kad R. žuvo. Pirmai praneÅ¡iau R. sesei. Paprašė, kad sutvarkytų visus dokumentus. IÅ¡ pradžių nieko nenorėjo girdėti, iÅ¡ artimųjų sužinojo, kaip viskas įvyko. Turi 5 metų vaikÄ . PrieÅ¡ taip gal kokius 5 metus bendravo taip, bÅ«davo pas jo tėvus, iÅ¡sinuomavo butÄ .

Kai įvyko nelaimė, vaikui buvo 3,5 metų. Vaikas bendravo su tėčiu. Jie gyveno kartu. Tėvas mylėjo vaikÄ , jis abu savo vaikus mylėjo, rÅ«pinosi, kaip ir kiekvienas tėvas. SÅ«nus laukdavo grįžtančio namo tėčio, nes jis jam leisdavo maÅ¡inÄ parvairuoti į kiemÄ . Sunkiausiai buvo paaiÅ¡kinti sÅ«nui, kodėl tėtis namo nepareina. Gal jis tik dabar supranta, kad tėčio nebėra. SÅ«nus į darželį nebevaikščiojo, jo niekur neiÅ¡leidžia. Gal jis bijojo, kad mama nebepareis.

Jis turi matyti jÄ . Niekur negali be jo iÅ¡eiti. Ričardas visapusiÅ¡kai juos iÅ¡laikė. Galėjo auginti vaikÄ ir nebedirbti. Dabar gyvena su tėvais 2 kambarių bute, nuomotis butÄ negali. Nuo gruodžio mėnesio pradėjo dirbti. Dabar finansiÅ¡kai yra sunkiau. Augina dar vaikÄ iÅ¡ pirmos santuokos. Labai iÅ¡gyveno vyro netektį, tie iÅ¡gyvenimai tęsiasi ir dabar, kuo toliau, tuo sunkiau gyventi vienai. Jie kartu leisdavo iÅ¡eigines, atostogaudavo. Kartu gyveno nuo 2000 metų. Pradžioje kartu negyveno, susitikinėjo kiekvienÄ dienÄ .

Po įvykio jai prasidėjo galvos skausmai. Gydytoja pasakė, kad jie atsirado nuo įtampos. Vėl reikia prisiminti viskÄ , visus iÅ¡gyvenimus. Pagrindinis iÅ¡laikytojas jų Å¡eimos buvo R. Jai buvo suteikta galimybė nedirbti, ji galėjo auginti vaikÄ , nebuvo poreikio dirbti. Ričardas vienintelis iÅ¡laikė Å¡eimÄ . Jis dirbo nuolatos. Darbas jam buvo Å¡ventas. IÅ¡sikraustė iÅ¡ nuomojamo buto, kadangi viena su dviem vaikais neiÅ¡laikytų buto. Visas sÄ skaitas apmokėdavo Ričardas. Kristupas naÅ¡laičio pensija jis gauna nuo tos dienos, kai žuvo tėvas.

Kitas sÅ«nus iÅ¡ tėvo pagal susitarimÄ gauna po 200 litų. Iki žūties vyras oficialiai dirbo „(duomenys neskelbtini)“. Taip jis dirbo pagal patentÄ . 2008 metais 2009 metais pajamų buvo, visÄ laikÄ jis dirbo su verslo liudijimu. Pajamos buvo nenutrÅ«kstamos. Negali pasakyti kada jis deklaravo pajamas, kada to nedarė. Apklaustas teisme nukentėjusysis E. U. parodė, kad 2010 metų apie vasario mėnesį jis vairavo mamos automobilį Honda „Civic“ ir važiavo iÅ¡ RokantiÅ¡kių pusės link S. B. gatvės. Buvo slidu, snigo.

Jis važiavo tiesiai, priekyje taksi vairuotojÄ užnešė ir jis Å¡onu rėžėsi tiesiai į juos. Buvo apie 23 val. vakaro, tamsu. Buvo slidus kelias. Neatsimena snigo ar ne. Ant kelio dangos buvo sniego. Važiavo apie 40-50 km/h greičiu. Neatsimena, gal leistina greitis 60 km/h. Kartu su juo dar važiavo V. S., kuris sėdėjo Å¡alia jo ir R. B., sėdėjęs gale už V. S.. Kelias nebuvo užgrÅ«stas. Matomumas buvo geras.Važiavo degant trumpiems žibintams. Matė, kad iÅ¡ prieÅ¡ingos pusės atvažiuoja automobilis.

Jis važiavo tiesiai. Ten buvo griovys, matyt vairuotojas įklimpo į jį, suskersavo per visÄ gatvę ir rėžėsi tiesiai į jį. Nematė, kad kelio dangoje yra griovys. Kelias buvo padengtas ledu, buvo slidu. PrieÅ¡ jį važiavo viena maÅ¡ina, kuri buvo tolokai. Taksi vairuotojo maÅ¡ina suskersavo vėliau po to, kai prasilenkė su priekyje jo važiavusiu automobiliu. Jis pradėjo stabdyti. Per sekunde įvyko smÅ«gis. Tik paspaudęs stabdžių pedalÄ , gavo smÅ«gį. SmÅ«gis buvo į automobilio vidurį, labiau į priekį.

Automobilį užnešė priekiu į kelkraÅ¡tį. Po smÅ«gio jam truko nosis. DraugÄ prispaudė. Ričardas skrido iÅ¡ galo į priekį ir jam oda pasikėlė ant galvos. Po smÅ«gio buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos. Jie visi galėjo judėti savarankiÅ¡kai. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatėte, kad draugas Ričardas buvo visas kraujuotas. Jie iÅ¡ karto paskambino draugui O., kuris važiavo priekyje ir paprašė grįžti. Ornald priekyje jų važiavo maždaug 50-100 m. atstumu. Jis grižo ir nuvežė RičardÄ Ä¯ ligoninę.

Paskui pamatė, kad žuvo taksi automobilio keleivis. Neprisimena, ar taksi keleivis buvo prisisegęs. Su taksi vairuotoju nebendravo. Kaip elgėsi taksi vairuotojas po įvykio nematė, nes V. buvo bloga, buvo šalia jo. Iki susidūrimo važiavo apie 40-50 km/h. Negali pasakyti kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo taksi automobilis. Kai jį suskersavo automobilis šonu čiuožė tiesiai į juos. Kad toje kelio vietoje yra provėžos žino, nes ten buvo išvažinėta. Važiuodamas keliu provėžų nematė.

Matė jas vėliau, kai ėjo link greitosios pagalbos. Kairėje pusėje prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje, kelkraÅ¡tyje buvo maždaug 10 cm. provėža. Važiuojamoji dalis buvo pakankama ja važiuoti. Kelias buvo padengtas ledu, sniego kelyje nebuvo. Buvo įmanoma važiuoti asfaltu ir nepatekti į provÄ—Å¾Ä . Važiuojamoji dalis pakankama automobiliui pravažiuoti. Jis teises įsigijo 2009-04-09 metais. Automobiliu važinėja kiekvienÄ dienÄ . Iki Å¡io įvykio neturėjo eismo įvykių. Toje vietoje kelias buvo tiesus.

PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ M. B. automobilį pamatė Å¡iek tiek ankščiau. Nematė kaip automobilis pateko į provėžas. Taksi automobilį užmetė nuo jo draugo prasilenkimo su juo, praėjus daug laiko. Tarp jo ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Taksi automobilis, kai jį užnešė, iki jo buvo apytiksliai iki 5 m. Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 463/10(01), nustatyta, kad eismo įvykio metu E. U. buvo blaivus (kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 T., b.l. 90).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G402/10(01) nurodoma, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) E. U. patyrė sužalojimus: poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, poodinę kraujosruvÄ nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiu, odos nubrozdinimus kairio kelio sÄ nario srityje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 94-96). Apklaustas teisme nukentėjusysis V. S. parodė, kad važiavo trise, E. vairavo.

Jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje, gale jo sėdėjo R. Tiesiog važiavo, dar prieÅ¡ 2 minutes pasakė, kad važiuotu lėčiau, kadangi buvo blogos oro sÄ lygos, kelias buvo slidus. Žymiai ankščiau, prieÅ¡ 3-5 minutes pažįstami juos aplenkė ir galimai buvo nuvažiavę nuo jų toliau. Jie važiavo lėtai, apie 40-50 km/h greičiu. Jie juos aplenkė ir tolo nuo jų, gal jie važiavo 55 km/h greičiu. Ä®vyko toks smÅ«gis, kurio realiai iÅ¡vengti jie negalėtu. Automobilis prieÅ¡ pat juos užsisuko, pradėjo čiožti, jie rėžėsi į jį, jų automobilis net atÅ¡oko.

Jų draugai važiavo automobiliu VW Golf. Jis vairuoja automobilį nuo 2003 metų. Atstumas nuo jų automobilio iki taksi automobilio, kai jį užnešė į jų eismo juostÄ , buvo iki 5 m, gal nuo 5 iki 10 m. Taksi automobilio priekis buvo nukreiptas į kelkraÅ¡tį. SmÅ«gis buvo tarp priekinio rato ir statramsčio, labiau į priekinę dalį. Paskui, kai grįžo iÅ¡ ligoninės, nuvažiavo pažiÅ«rėti į tÄ vietÄ . Ten yra provėža. Negali teigti, kad automobilis įvažiavo į provėžas.

Jų draugai buvo jau prasilenkę su taksi automobiliu. Nuo to momento praėjo kažkiek laiko, atstumas buvo maždaug 150 m. Tarp jų ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Nematė, kad prasilenkus su jų draugų automobiliu, taksi automobilis darė kažkokius manevrus. Kai taksi automobilis prasilenkė su jų draugu automobiliu, visi važiavo savo juostose. PrieÅ¡inga eismo juosta važiavęs automobilis prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su jais važiavo tiesiai. Ä®manoma nepatekti į provÄ—Å¾Ä , kadangi ten yra normalaus pločio 2 juostų kelias.

Provėžos gylis buvo sprindžio didžio, apie 10 cm. Jos ilgio nežino, tikrai ne metro, daugiau. Provėža buvo nevažiuojamoje kelio dalyje, šalikelė. Matėsi kur yra važiuojamoji dalis, o kur šalikelė. Pradžioje jam medikai nustatė, kad lūžo šonkauliai ir išniro koja. Nuvažiavus į ligoninę, nustatė, kad yra stipris sumušimas, kažkas įtruko ir nieko nelūžo. Jo nuomone, po eismo įvykio, taksi automobilio keleiviui buvo sulūžęs dubuo, šonkauliai ir kaklas.

Žmogus iÅ¡ normalios sėdimos vietos susiaurėjo, jis dar purtėsi. Mano, kad jam niekas nepadėtų. Matyt nebuvo prisisegęs saugos diržo, negali to pasakyti. Nuo Å¡oninio smÅ«gio diržai nepadeda. Provėža yra asfalto pabaigoje, prasidedant žvyrkeliui. Ji bÅ«na ir vasara. KeliÄ ten valo. Kitoje pusėje buvo pusnis, toje pusėje yra kiemas, matyt toje vietoje sniegÄ iÅ¡veža. Jų pusėje buvo pusnis, kitoje pusėjo nebuvo. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G442/10(01) nurodoma, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) V.

S. patyrė sužalojimus: nubrozdinimÄ deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvas krÅ«tinėje, kario peties srityje, pilvo kairėje pusėje, kairėje Å¡launyje ir deÅ¡inėje blauzdoje, kairio čiurnos sÄ nario raiščių patempimÄ su aplinkine kraujosruva. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 102,103). Apklaustas teisme nukentėjusysis R. B., parodė, kad buvo tamsu, neprisimena ar snigo, buvo labai slidu. P. E., kad sulėtintų greitį. Jis 10 km/h sulietino greitį. Pravažiavus apie kilometrÄ , suprato, kad bus įvykis.

M. B. automobilis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ provėžos ir tapo nevaldomu. Buvo susidÅ«rimas ir, kiek jis prisimena,Valdas negalėjo atsilaisvinti, kadangi užsikirto diržas. Edgaras kažkaip atsilaisvino. Atlaisvinus VladÄ , išėjo iÅ¡ maÅ¡inos. Pastebėjo, kad pas jį stipriai bėga kraujas. Vienu momentu buvo priėjęs prie taksi automobilio, pamatė žmogų su galva, Å¡iek tiek iÅ¡verstÄ Ä¯ Å¡onÄ . Kiek suprato pas jį vaizdas buvo liÅ«dnas. Kiek prisimena, taksi keleivis buvo prisisegęs. Jeigu neklysta, jis buvo su Å¡viesia striuke ir lyg tai buvo diržas.

Jam daugiau rÅ«pėjo draugų ir jo sveikata. Buvo apsipylęs krauju, draugai buvo apsipylę krauju, jie nesuprato nieko, buvo afekto bÅ«senoje. Jis trumpam priėjo, pasižiÅ«rėjo, paklausė ar viskas tvarkoje su taksi vairuotoju. IÅ¡ karto ėmė telefonÄ ir bandė prisiskambinti 112 numeriu ir praneÅ¡ti apie įvykį. Paskambino pažįstamiems, kurie važiavo priekyje jų. Paprašė, kad jie grįžtų. Jie grįžo ir jį skubiai nuvežė į Lazdynų ligoninę. Ruože, kur įvyko susidÅ«rimas, kelias buvo tiesus.

Jie važiavo dviems automobiliais. Jų automobilis važiavo antras. Kadangi buvo slidu, jie aiÅ¡ki atsiliko nuo draugų automobilio 500-700 metrų atstumu, nes buvo slidu ir jie neskubėjo. Tarp jų ir draugo automobilio transporto priemonių nebuvo. Ar taksi automobilis buvo prasilenkęs su jų draugų automobiliu nematė. Tuo momentu nežiurėjo pro priekinį stiklÄ . Jis sėdėjo automobilio gale, už keleivio. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ pastebėjo, kad automobilis įvažiavo į provÄ—Å¾Ä .

Nematė, kaip jis įvažiavo į provÄ—Å¾Ä , tačiau matė, kaip jis važiavo provėžoje, maÅ¡inÄ lingavo. Automobilio, buvusio prieÅ¡ingoje eismo kryptyje, žibintas iÅ¡ keleivio pusės buvo už kelio ribų. Viena dalimi automobilis važiavo per griovį. Automobilis lingavo, bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ provėžos. Ä® pabaigÄ dar labiau pradėjo linguoti, priekis pradėjo Å¡okinėti ir jį sumėtė, galas pradėjo vytis priekį. Jis turi vairuotojo pažymėjimÄ nuo 2001 ar 2002 metų ir yra sÄ lyginai patyręs vairuotojas.

Kelio ribos matėsi, buvo atspindįs nuo asfalto. Kelias buvo pravalytas, tačiau buvo plikledis. Galima buvo nustatyti kur yra asfaltuotas kelias jų eismo juostoje ir prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje, ir kur yra Å¡alikelė. Suplotas sniegas buvo per vidurį. Ar važiuojant asfaltuotu keliu galima nepatekti į provÄ—Å¾Ä - viskas priklauso nuo greičio ir padangų sukibimo. Kad prasilenktų su jais, kitas vairuotojas turėjo sulėtinti greitį. Mano, kad kitÄ automobilį sumėtė dėl greičio. Turėtu prasilenkti su taksi automobiliu, jeigu jis važiuotų normaliu keliu.

E., pamatęs kitÄ automobilį, paėmė Å¡iek tiek deÅ¡iniau, kur yra sniego, pradėjo stabdyti. Jis padarė tÄ , kÄ privalėjo padaryti bet koks vairuotojas. Jis dėl įvykio patyrė galvos sužalojimÄ . Jį iÅ¡metė pro priekinį stiklÄ . PrieÅ¡ susidÅ«rimÄ taksi vairuotojas nebandė stabdyti, atvirkščiai, gal žmogus pasitikėjo savo meistriÅ¡kumu, bandė iÅ¡vairuoti. Kai jis pamatė automobilį, jo ratai sukosi. Kas vyko toliau, nematė. Atstumas iki jų, tuo momentu, kai automobilis pradėjo suktis 90 laipsniu kampu, buvo 7-10 metrų.

Taksi automobilis važiavo Å¡onu, po to apsuko galu. Sustojęs automobilis nebuvo. Jų automobilio vairuotojas negalėjo iÅ¡vengti įvykio. Dėl sužalojimų dabar jaučia didelius kaklo skausmus. Pusantrų metų vaikščiojo į VRM poliklinikÄ , kol nepasiuntė neurologo konsultacijai, kuris padarė kaklo rentgenogramÄ ir nustatė, kad užspaudžia nervÄ . Dabar jį siunčia tomografijai į SantariÅ¡kių ligoninę. Avarijos pasekmes jaučia iki Å¡iol. Labiausiai nemalonÅ«s yra prisiminimai, artimųjų pergyvenimai.

NemalonÅ«s bÅ«na atvejai, kai jam stovint parduotuvėje prie kasos, vaikas, judindamas tėvÄ , sako: „ŽiÅ«rėk tėvai, F.“. PrieÅ¡ avarijÄ buvo sveikas. Dar turėtų bÅ«ti viena plastinė operacija. Ä®dubimÄ virÅ¡uje nori paÅ¡alinti. Avarijos metu buvo nuplėšti visi raumenų audiniai. Kai jį atvežė į ligoninę, iÅ¡ karto paguldė ant operacinio stalo. Darant pirmÄ plastinę operacijÄ , dar surado stiklÄ . IÅ¡laidos operacijai buvo suderintos su Gjensidige draudimu, kuris apmokėjo visas iÅ¡laidas.

Draudimas atlygino berods 3400 litų ir sveikatos iÅ¡laidoms, sumos neprisimena, byloje pateiktas čekis. Turtinę žalÄ atlygino pilnai. Dėl kitos operacijos su Draudimu nekalbėjo. Draudimas atlygino 1000 Eu neturtinės žalos. Papildomai praÅ¡o atlyginti 50000 litų neturtinės žalos, nes nežino kokios problemos bus su sveikata ateityje. Pas psichologÄ nesilankė. Po eismo įvykio porÄ mėnesių lankėsi pas gydytojus kartÄ per savaitę. Jautė galvos skausmus, dar nebuvo sugiję odos audiniai, vaikščiojo į perriÅ¡imus.

Kažkur po trijų mėnesių prasidėjo stiprÅ«s kaklo spazmai, kurie persikeldavo į galvÄ . Labai stipriai pradėdavo skaudėti galva. PrieÅ¡ eismo įvykį dirbo savo įmonės direktoriumi. Ä®monė užsiima pastatų griovimu, liginimu, kasimo darbais, grunto pervežimais. Po eismo įvykio įmonę turėjo parduoti. Apie porÄ mėnesių po avarijos, kol turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ , negalėjo priimti jokių sprendimų. Laikui bėgant, jam rupėjo ne įmonės reikalai, o jo sveikata.

Galvos skausmai kėlė rÅ«pesčius. Bendrovei vadovavo vienas. Turėjo 3 darbuotojus. PrieÅ¡ eismo įvykį užsakymų neturėjo. Paskutinis užsakymas buvo gruodžio mėnesį, t.y. pusantro mėnesio iki avarijos.Jis buvo įvykdytas. Ä®monės pagrindine uždarymo priežastimi nebuvo užsakymų nebuvimas. Avarija ir jos pasekmės įtakojo įmonės uždarymÄ . Ä®monei klientus ieÅ¡kodavo jis. Jam padėdavo brolis. 3 mėnesiai po avarijos buvo juodas laikotarpis, jam labiau rupėjo sveikata, paskui prasidėjo kaklo ir galvos spazmai.

Lygiai taip pat dirbti, kaip prieÅ¡ avarijÄ , jam dabar nesigauna. Nespėja, pasikeitė mÄ stysena. Prisibijo skubėjimo. PrieÅ¡ avarijÄ buvo aktyvesnis, judresnis, jam daugiau pavykdavo padaryti darbų. Dėl avarijos metams teko atidėti vestuves. Liko moralinė nuoskauda dėl avarijos pasekmių. Bendravimas su draugais tapo mažesnis, daugiau laiko bÅ«na namie, pastoviai nori pailsėti. Dėl iÅ¡vaizdos, padarius plastinę operacijÄ , palengvino. Dėl sveikatos – kol kas neaiÅ¡ku kas yra su kaklu, viskas bus aiÅ¡ku po visų tyrimų.

KaklÄ skauda po kavos gėrimo. Jeigu nuleidžia galvÄ irgi skauda. Tai jam labai trukdo. Stuburo ar kaklo rentgenÄ prieÅ¡ įvykį darė VRM poliklinikoje. PrieÅ¡ eismo įvykį problemų neturėjo. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G477/10(01) nustatyta, kad R. B. padaryti Å¡ie sužalojimai: muÅ¡tinės žaizda virÅ¡ugalvio srityje, daugybinės pjautinės žaizdos kaktoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, karėje plaÅ¡takoje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2010-01-29) ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 T., b.l. 116-118). Apklausta teisme ekspertė J. G.-D., davusi specialisto iÅ¡vadÄ , paaiÅ¡kino, kad magnetinis rezonansas yra atliktas stuburo kanalo kaulinėje dalyje. Tyrimas 2011-09-12, maždaug praėjus 1,5 metų nuo eismo įvykio. Yra nurodyti degeraciniai pakeitimai. IÅ¡ karto po eismo įvykio nebuvo diagnozuota kaklo trauma, net nebuvo smegenų sutrenkimo požymių. Kada atsirado tie pakeitimai mes negalime atsakyti, jie bÅ«na ir amžiniai.

Osteochondrozei ar kitiem degeneraciniams pakitimam susiformuoti reikia laiko. Jie neturi panaÅ¡aus tyrimo, daryto prieÅ¡ įvykį, kad galėtų sulyginti. Rentgenogramoje ne viskas matosi. Lyginti reikia du tokius pačius tyrimus. Atliekant tyrimÄ , buvo pateikta ambulatorinė kortelė. Tuo metu nebuvo keltas toks klausimas, kaklo traumos nebuvo. Jeigu jai bÅ«tų iÅ¡ naujo pateikta ambulatorinė kortelė, jeigu joje bus įraÅ¡yta apie tai ir jeigu rentgenogramoje viskas matysis, galima pasakyti. Jeigu nesimatys, tai dar nereiÅ¡kia, kad problemų nebuvo.

Reikia lygiaverčio tyrimo. Rentgenograma padėtų pasakyti ar nukentėjusysis iki eismo įvykio turėjo problemų su stuburo kaklo dalimi. Jai užtenka tik aprašymo, magnetinio rezonanso nuotraukų nereikia.Praėjo didelis laiko tarpas. Nėra pagrindo susieti pakitimus su trauma. Visus kitus sužalojimus, kurie buvo nustatyti specialisto išvadoje, patvirtina. Liudytojas O. B. parodė, kad jie važiavo dviem automobiliais. Jis važiavo pirmas su VW „Golf“ automobiliu. Kartu su juo sėdėjo P. M., D.

Å . ir K. B.. Paskui juos važiavo Honda „Civic“ automobilius, kurį vairavo E. U.. Automobilyje sėdėjo V. S., R. B.. Važiavo nuo RokantiÅ¡kių kapinių pusės link Naujosios Vilnios kelio. Buvo tamsu, buvo žiema, ganėtinai blogas kelias. MaÅ¡inos dugnas siekė provÄ—Å¾Ä . Važiavo 50-60 km/h greičiu. Honda „Civic“ atsilikinėjo, važiavo lėčiau. Turėjo prasilenkti su M. B. automobiliu, kuris dalyvavo autoįvykyje, tačiau pačio prasilenkimo momento neužfiksavo.

Užvažiavus į Naujosios Vilnios keliÄ , jam paskambino E. U., pasakė, kad įvyko autoįvykis ir prašė sugrįžti. Jie apsisuko ir nuvažiavo atgal link RokantiÅ¡kių kapinių. Pamatė stovinčiÄ raudonÄ Honda „Civic“, už jos stovintį M. B. automobilį ir už jo raudonÄ Honda „Civic“, kurį vairavo E. U.. MaÅ¡inÄ apsuko ir pastatė Å¡alikelėje. Nespėjo iÅ¡lipti, kai KÅ¡iÅ¡tofas, pamatęs kraujuojantį R. B., įsodino į maÅ¡inÄ ir liepė važiuoti į Lazdynus.

Jie nuvažiavo į Lazdynų ligoninę. Dėl eismo įvykio vietos gali pasakyti, kad dažnai važinėja tuo keliu ir panaÅ¡Å«s autoįvykiai tame kelio ruože bÅ«na. Kaip paskambino, kad grįžti jiems reikėjo maždaug 3 minutes. Atstumas tarp jų ir draugo maÅ¡inos buvo apie 100 metrų. Jis matė jų žibintus. Mano, kad tokiomis eismo sÄ lygomis, važiuojant prieÅ¡inga eismo juosta, prasilenkti su automobiliu, neiÅ¡važiavus į kelkraÅ¡tį įmanoma. Tačiau žiema, kai susidaro provėžos, visi stengiasi vienas nuo kito pravažiuoti kuo plačiau.

Kelio ribų nesimatė. Kelias buvo slidus, nenuvalytas. Neatsimena ar matėsi asfaltas. Jis važiavo 50 km/h greičiu ir mano, kad galėjo suvaldyti automobilį. Važiavo įjungęs artimus žibintus. Toje vietoje gatvė neapÅ¡viesta. Po eismo įvykio toje vietoje pastatė ženklÄ â€žProvėžos“. Liudytojas D. Å . parodė, kad tikslios datos dabar nepasakys, neprisimena. Praeitų metų pradžioje, žiemÄ , jie su draugais dviem automobiliais grįžinėjo iÅ¡ kartodromo. Važiavo pirmajame automobilyje VW „Golf“.

Jis sėdėjo automobilio gale. Antrasis automobilis atsiliko. Jų automobilis važiavo tikrai negreitai. Buvo slidu, sÄ lygos buvo netinkamos, jie niekur neskubėjo. Po kiek laiko jie iÅ¡girdo skambutį. Kas iÅ¡ draugų skambino nepasakys. Atsimena, kad draugai, važiavę kartu su juo, pasakė, kad jų draugai pateko į avarijÄ . Jie, juokaudami bei manydami, kad draugai pokÅ¡tauja, apsisuko ir važiavo atgal. Privažiavę eismo įvykio vietÄ , pamatė vienÄ raudonÄ Honda markės automobilį. Pavažiavę Å¡iek tiek toliau pamatė įvykio vietÄ .

Priėjo Ričardas su kruvina galva. Jis buvo iÅ¡ karto įsodintas į automobilį ir iÅ¡važiavo. Toliau nieko neprisimena, liko tik nuotraukos. Atsimena, kad iÅ¡ Honda „Civic“ automobilio iÅ¡traukė sėdynę. Norėjo, kad Vladislovas prigultų. Priėjo prie taksi automobilio ir vairuotojas pasakė, kad jau viskas. Pabandė užčiuopti keleivio pulsÄ , to padaryti nepavyko tiek ant rankos, tiek ant kaklo. Buvo nuspręsta, kad jis yra žuvęs. Diržas kažkuriame momente figÅ«ravo, nepasakys tik kuriame.

Paklausė kas nutiko. Taksi vairuotojas pasakė, kad važiuojant, automobilis staiga pradėjo skersuoti, dėl ko susidÅ«rė su Honda automobiliu. ApžiÅ«rėjęs keliÄ , atkreipė dėmesį į važiuojamosios dalies deÅ¡iniajame kraÅ¡te buvusį griovį, provÄ—Å¾Ä , maždaug sprindžio didžio. Negaliu atsakyti ar toje vietoje dvi transporto priemonės galėtų prasilenkti neiÅ¡važiuojant į kelkraÅ¡tį. Liudytojas P. M. parodė, kad tikslios datos dabar neprisimena, buvo vasario mėnuo 2010 ar 2009 metų.

Važiavo su draugais keliu nuo RokantiÅ¡kių kapinių dviem automobiliais. Viename, t.y. VW „Golf“ automobilyje sėdėjo jis, D. Å ., K. B.. Automobilį vairavo O. B.. Paskui juos Honda „Civic“ automobilį vairavo E. U., gale sėdėjo R. B., priekyje sėdėjo V. S.. Eismo sÄ lygos buvo žiaurios. Jie važiavo Å¡iek tiek greičiau, galimai apie 50 km/h greičiu, antras automobilis nuo jų atsiliko. Kai jie jau iÅ¡važiavome į Naujosios Vilnios keliÄ , judėjo link senamiesčio, jam paskambino V. ir pasakė, kad įvyko avarija, prašė apsisukti ir grįžti.

Apsisuko, porÄ kilometrų grįžo atgal ir pamatė avarijÄ . Jis sėdėjo gale. Sustojo Å¡alikelėje. R. pribėgo prie jo durelių, buvo prisidengęs galvÄ kepure, matėsi, kad jis buvo visas apsipylęs krauju. IÅ¡Å¡oko iÅ¡ maÅ¡inos ir pasakė nuvežti jį į ligoninę. Jie su Danieliumi iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir liko eismo įvykio vietoje. Pamatė situacijÄ . V. jam pakiÅ¡o telefonÄ su suriktu 112 numeriu, jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . V. buvo susirietęs, jam skaudėjo.

Edgaras jautėsi geriau. Paskui pamatė žuvusį žmogų. Jis ėjo pažiÅ«rėti kas atsitiko V., o Danielius nuėjo bÅ«tent prie to žmogaus, paėmė jo rankÄ , pulso jau nebuvo. Atvažiavo policija. Norėjo ir V. vežti į ligoninę, tačiau policija neleido, vėliau iÅ¡kvietė jam greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Toje vietoje niekada gyvenime to kelio nevalė. Oro sÄ lygos buvo baisios: lengvai snigo, kelias buvo nevalytas važiuojamojoje dalyje ir buvo baisus kelkraÅ¡tis. Buvo provėžos, palei kelkraÅ¡tį.

Viena provėža, kur prasilenkia automobiliai, buvo per kelio vidurį. Automobiliai prasilenkia praktiÅ¡kai iÅ¡važiuodami iÅ¡ vėžių į kelkraÅ¡tį. Viskas puikiai matėsi. Kelias buvo labai slidus, nebarstytas. Neįmanoma buvo atskirti kur yra asfaltuotas kelias, o kur Å¡alikelė. Ankščiau dažnai važiuodavo tuo kelių. Toje vietoje visuomet susidaro provėžos. KitÄ dienÄ jie vėl važiavo tuo keliu, ir matė maÅ¡inÄ , nulėkusiÄ nuo kelio. Toje vietoje buvo kelkraÅ¡tis iÅ¡ žvyro.

KelkraÅ¡tis buvo duobėtas. Važiuojant tokiomis oro sÄ lygomis provėžų pastebėti praktiÅ¡kai neįmanoma. Jis yra vairuotojas nuo 2002 metų. Toje vietoje įmanoma prasilenkti dviems automobiliams, jis prasilenkdavo. Tam sulietindavo greitį. Jeigu iÅ¡važiuoji iÅ¡ provėžų, važiuoji toliau, matai pagal situacijÄ . Mano, kad eismo įvykis įvyko dėl nesutvarkyto kelkraščio.Taksi automobilio keleivį matė. Jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Matė kaip keleivio dirÅ¾Ä nukirpo ir jo kÅ«nas nukrito.

Liudytojas K. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Datos nepasakys, buvo žiema. Jie buvo iÅ¡važiavę į užmiestį, į treniruotę. Vėlai vakare dviem maÅ¡inom grįžo į Vilnių. Važiavo pirmoje maÅ¡inoje, VW „Golf“. Jis sėdėjo gale deÅ¡inėje pusėje. Automobilį vairavo jų draugas O. B.. Jie važiavo apytiksliai 50-60 km/h greičiu. Jo brolis ir nukentėjusysis važiavo kitoje maÅ¡inoje. Antra maÅ¡ina nuo jų buvo gerokai atsilikusi. Kai iÅ¡važiavo į S. B. gatvę, gavo skambutį iÅ¡ brolio, kad jie pateko į avarijÄ .

Jie apsisuko ir grįžo pas juos. Pamatė raudonÄ HondÄ â€žCivic“ ir pagalvojo, kad juos apgavo. Pasirodo, kad Å¡iek tiek toliau stovėjo kitas nepataisomai sudaužytas raudonos spalvos Honda „Civic“. Pamatė skersai stovintį žalos spalvos Mercedes markės automobilį ir kruvinÄ brolį. Jo veiksmai buvo adekvatÅ«s kiekvienam sveikam žmogui: įsodino brolį į maÅ¡inÄ ir kartu su vairuotoju nuvežė brolį į ligoninę. Laukti greitosios pagalbos buvo beprasmiÅ¡ka. Kai buvo ligoninėje, po pusvalandžio atvežė kitÄ nukentėjusįjį.

Buvo žiema, sÄ lygos buvo pakankamai blogos, reikėjo labai atsargiai važiuoti. Buvo labai slidu, Å¡iek tiek snyguriavo. Kelias buvo tragiÅ¡kai nuvalytas. Buvo suspaustas sniegas. Jų pusėje provėžų nebuvo. Po įvykio, grįžtant į įvykio vietÄ , matė kitoje eismo pusėje baigiantis asfalto dangai vienÄ didelę provÄ—Å¾Ä . Nuo artimųjų Å¡viesų provėža matėsi. Provėža buvo už asfalto ribų. Pats vairuotojas turėjo pastebėti tÄ provÄ—Å¾Ä . Ar dvi maÅ¡inos prasilenktų tokiame kelyje, atsakė, kad viskas priklauso nuo greičio.

Eismo juostoje, skirtoje važiuoti į centrÄ , sÄ lygos buvo apynormalios. Grįžtant iÅ¡ centro, galima buvo laisvai važiuoti, jeigu maÅ¡inos neužmeta į provÄ—Å¾Ä . Tokia provėža pastoviai yra, ja bando užtaisyti sniegu. Provėža matėsi, jos ilgio nežino, jam atrodo apie 100-150 m. Jis važiuotu atsargiai, nevirÅ¡ijant pagal oro sÄ lygas saugaus vairavimo greičio. Nematė prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusio automobilio greičio. Buvo tamsoka, niekas nekreipė dėmesio į kitus eismo įvykio dalyvius.

Jo manymu asfaltinės dangos pločio turėjo pakakti automobiliams prasilenkti. IÅ¡ jų pusės negalima buvo atskirti kur yra skirtumas tarp kelio dangos ir Å¡alikėlio. Važiuojant atgal apie 100-150 metrų skirtumas matėsi. Akivaizdu kaip įvyko eismo įvykis: žmogų užnešė, suskersavo maÅ¡inÄ ir įvyko avarija. Mercedes markės automobilis stovėjo skersai kelio į prieÅ¡ingÄ pusę. Centrinis stovas buvo per vidurį eismo juostos, važiuojant į miestÄ . Nebuvo priėjęs prie Mercedes vairuotojo.

Honda „Civic“ stovėjo prie pat Mercedes markės automobilio. Brolis stovėjo šalia mašinos, laikėsi už galvos, buvo kruvinas. Labiausiai iš jo draugų nukentėjo brolis, mažiau kitas keleivis V. S.. Vairuotojas nukentėjo mažiausiai. Broliui buvo plėštinė žaizda kakte. Tvarkė jį apie dvi, dvi su puse valandos. Po eismo įvykio brolis pasidarė „stabdys“, pasidarė daug lėtesnis. Brolis buvo jų bendros įmonės direktorius. Po įvykio viskas griuvo ant jo pečių, kadangi brolis priiminėjo neadekvačius sprendimus.

Iki eismo įvykio problemų nebuvo. PrieÅ¡ eismo įvykį brolis viskÄ darydavo nuo pradžios iki galo, dabar reikia pabaigti galus. VisÄ mėnesį vežiojo brolį automobiliu, kadangi jis nenorėjo už vairo sėstis. Mercedes automobilyje prispaustas žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Diržo nepamatė, bet, visi draugai sakė, kad jis buvo prisisegės. Visi, kurie važiavo pirmoje maÅ¡inoje: P. M., D. Å ., V. S.. Liudytojas L. B. parodė, kad jis yra iÅ¡kviestas į teismo posėdį dėl eismo įvykio Å ilo g., kurio metu taksi automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , susidÅ«rė su kitu automobiliu.

Eismo įvykio metų žuvo vienas žmogus. Eismo įvykio vietoje apžiÅ«rėjo abu susidÅ«rusius automobilius. Jiems atvykus į eismo įvykio vietÄ , taksi automobilyje buvo prispaustas keleivis, iÅ¡kvietė ugniagesius-gelbėtojus. Žuvęs žmogus sėdėjo taksi automobilio priekinėje sėdynėje keleivio vietoje ir buvo prispaustas. Nieko negali pasakyti dėl saugos diržo. Jie pirmi atvyko į eismo įvykio vietÄ , tačiau keleivio iÅ¡traukti nebuvo galimybės. Jį traukė ugniagesiai gelbėtojai.

Jie apžiÅ«rėjo automobilį jau po to, kad žuvęs keleivis buvo iÅ¡trauktas iÅ¡ automobilio. Bendravo su taksi vairuotoju, kuris paaiÅ¡kino, kad jo vairuojamÄ automobilį užnešė, jis įvažiavo į duobę tarp asfalto ir kelkraščio. Provėža buvo toje vietoje, kur kelias ribojasi su kelkraščiu. Dabar toje vietoje yra pastatyti ženklai. Oro sÄ lygos buvo blogos, snigo, kelias buvo nenuvalytas. Jeigu bÅ«tų pasirinktas saugus greitis, bÅ«tų įmanoma neįvažiuoti į provÄ—Å¾Ä .

Nepasakys ar taksi vairuotojas sakė, kad jį apakino prieÅ¡prieÅ¡as važiavęs automobilis. Negaliu atsakyti ar užtektų vietos prasilenkimui. Liudytojas M. L. parodė, kad dirba Kelių policijos valdyboje specialistu. Buvo žiema, praeitų metų pradžia, du automobiliai susidÅ«rė, vieno automobilio keleivis žuvo. Juos kviečia į specifinius eismo įvykius, kurio metu sunkai sužaloti arba žuvo žmonės. Gavęs iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ VPK, per 20-30 minučių atvyko į nurodytÄ eismo įvykio vietÄ , atliko visus veiksmus.

Eismo sÄ lygos buvo sudėtingos: snigo, buvo tamsu. Neprisimenu kokiu marÅ¡rutu važiavo iki VirÅ¡upio gatvės, tikriausiai greičiausiu, per Å v. Batoro gatvę. KeliÄ matė gerai, transporto nebuvo daug. Atvykęs į eismo įvykio vietÄ , pamatė du automobilius, kurie susidÅ«rė. Vienas automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡as važiavusiu automobiliu. Nukentėjo „Honda“ automobilyje važiavusieji du ar tris vaikinai, žuvo taksi automobilio keleivis.

Jam atvykus, taksi automobilio keleivis buvo maÅ¡inoje priekinėje sėdynėje. Kiek prisimena keleivis buvo prisisegęs saugos diržais. Byloje turi bÅ«ti nuotraukos. Jis apžiÅ«rėjo eismo įvykio vietÄ ir padarė nuotraukas. Duomenų apie žuvusiojo gaivinimÄ neturėjo. Ä®vykio vietoje kelias buvo nenuvalytas, buvo provėža. Jos buvo iÅ¡ abiejų kelio pusių ties asfalto kraÅ¡tu. Du automobiliai galėjo laisvai prasilenkti. SÄ lygos buvo sudėtingos, bet važiuojant atsargiai, įmanoma buvo prasilenkti.

Eismo įvykio vietoje yra nežymus kelio vingis ir provėža. Kiek prisimena, vairuotojas paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važiuojant iÅ¡ provėžos, automobilis tapo nevaldomas. Tuo keliu važiuoja ne dažnai, bet su provėžomis lygiai toje pačioje vietoje tik prieÅ¡inga kryptimi pats turėjo reikalų. Ä® jas pakliuvo visiÅ¡kai netikėtai. Rudenį ar vasarÄ problemų nebÅ«na. ŽiemÄ , automobiliai pravažiuodami, pakliÅ«na į provÄ—Å¾Ä . Važiuojant atsargiai, įvykio neturėtų kilti.

Žinant, kaip bÅ«na pakliuvus į provÄ—Å¾Ä ir tai, kad iÅ¡ jos negalima žūt bÅ«t bandyti iÅ¡važiuoti. Jo vairavimo stažas nuo 1994 metų. Jeigu vairuotojai, įvažiavę į provÄ—Å¾Ä , nebandytų iÅ¡važiuoti, o važiuotų kol ji nesibaigs, nuvažiuotų toliau. Provėžos yra ne vienoje Å¡ioje vietoje. Provėžos yra matomos tokiomis oro sÄ lygomis, tik vairuotojai gali nesitikėti koks jų gylis.Greitis turi įtakos. Kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, kurį surašė M.

L., užfiksuota, kad eismo įvykis yra Viršupio gatvės važiuojamojoje dalyje, apie 250 m. atstumu iki pastato (duomenys neskelbtini) (žiūrint nuo Šilo gatvės pusės link S. B. gatvės). Kelio aplinka – miškas, važiuojamoji dalis dirbtiniu apšvietimu neapšviesta. Važiuojamosios dalies danga asfaltuota, jos plotis kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis – 4,8 m. Važiuojamoji dalis padengta transporto priemonių „išvažinėtu“ sniego sluoksniu. Kelkraštis, kurio danga neasfaltuota, padengtas dideliu sniego sluoksniu, dėl kurio kelkraščio ribų nesimato.

SusidÅ«rusios transporto priemonės, t.y. J. Ž. vairuotas automobilis M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. U. vairuotas automobilis Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo eismo pusėje skirtoje važiuoti nuo Å ilo gatvės pusės link S. B. gatvės (nustatyta E. U. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis prieÅ¡ eismo įvykį), lygiagrečiai viena kitos atžvilgiu. Automobiliai, žiÅ«rint nuo Å ilo gatvės pusės, iÅ¡ dalies pasukti į deÅ¡inę pusę (su važiuojamosios dalies deÅ¡iniu kraÅ¡tu, žiÅ«rint nuo Å ilo gatvės pusės, sudarydami apie 45 laipsnių kampÄ ), jų priekinės dalys buvo už važiuojamosios dalies deÅ¡inio kraÅ¡to (žiÅ«rint nuo Å ilo gatvės pusės) ribų.

Dėl sniegu padengto kelio važiuojamojoje dalyje neužfiksuota kokių nors transporto priemonių paliktų padangų pėdsakų. Automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje užfiksuotas vyro lavonas, kuris sukniubęs ant kairiojo šono. Fotolentelėje, ties žuvusiojo fotonuotrauka taksi automobilyje, yra įrašas, kad keleivio saugos diržas neprisegtas (1 T., b.l. 28). Taip pat apžiūros metu buvo užfiksuota, kad Viršupio gatvės dešiniajame kelkraštyje (žiūrint nuo S. B. pusės, t.y.

J. Ž. vairuojamo automobilio važiavimo kryptis prieš eismo įvykį), ties pačiu asfaltuotos važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu buvo apie 0,2 m. pločio ir apie 0,06 m. gylio provėža (griovelis), kuri nuo S. B. gatvės pusės apie 34 m. atstumu tęsėsi iki kelio vietos, ties kuria stovėjo susidūrusios transporto priemonės (1 T., b.l. 10-42). Specialisto išvadoje Nr. 11-1717(10) nurodomas toks eismo įvykio mechanizmas: Viršupio gatve Šilo g. kryptimi važiavo automobilis „M.

B. C200“ vairuojamas J. Ž.. Å io automobilio ratams, tikėtina, įvažiavus į deÅ¡inėje kelio pusėje palei važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ buvusiÄ provÄ—Å¾Ä , vairuotojas jo nesuvaldė, dėl ko pastarasis, sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies pusę. Automobilis „M. B. C200“ slysdamas judėjimo kryptimi pasisukęs deÅ¡iniuoju Å¡onu apie 44 km/h greičiu prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta prieÅ¡ tÄ vietÄ , kurioje užfiksuota jo padėtis po eismo įvykio, deÅ¡iniuoju Å¡onu susidÅ«rė su apie 16 km/h greičiu prie jo artėjančio automobilio „H.

C.“ priekine dalimi taip, kad tarp automobilio „H. C.“ priekinės plokÅ¡tumos ir automobilio „M. B.“ deÅ¡iniojo Å¡ono buvo smailus kampas, atviras į deÅ¡inę pusę nuo automobilio „H. C.“. Dėl smÅ«ginio kontakto automobilis „H. C.“ sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir buvo bloÅ¡kiamas į priekį žiÅ«rint automobilio „M. B. C200“ judėjimo kryptimi, į padėtį, užfiksuotÄ po eismo įvykio. Po susidÅ«rimo automobilis „M. B. C200“ dar slydo į priekį, žiÅ«rint pirmine jo važiavimo kryptimi, ir Å¡iek tiek pasisukęs prieÅ¡ laikrodžio rodyklę sustojo padėtyje užfiksuotoje po eismo įvykio.

Specialisto taip pat nustatyta, kad susidÅ«rimo metu automobilio „M. B. C200“ judėjimo greitis buvo apie 44 km/h, o automobilio „H. C.“ judėjimo greitis apie 16 km/h. Nustatyti automobilių važiavimo greičių prieÅ¡ eismo įvykį nebuvo galimybės. Ä®vertinęs eismo įvykio tyrimo nustatytus duomenis, specialistas konstatavo, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam eismo įvykiui buvo automobilio „M. B. C200“ vairuotojo J. Ž. veiksmai: važiuodamas VirÅ¡upio g. ruožu pasirinktu greičiu ir trajektorija prarado automobilio valdomumÄ (tikėtina, ratams įvažiavus į provÄ—Å¾Ä ) ir iÅ¡slydo į kelio prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies pusę, dėl ko susidÅ«rė su ten prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu automobiliu „H.

C.“. Nėra galimybės nustatyti, ar automobilio „H. C.“ vairuotojas, buvusioje kelio eismo situacijoje, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo (1 T., b.l. 140-144). Specialistas H. V. paaiÅ¡kino, kad liudytojų parodymai yra subjektyvus duomenys, tokių duomenų nevertina. Specialisto iÅ¡vada suraÅ¡yta iÅ¡ tų duomenų, kurie buvo jam pateikti, t.y. iÅ¡ objektyvių duomenų, nevertinant liudytojų parodymų. Kokiu greičiu važiavo taksi automobilis susidÅ«rimo metų, prieÅ¡ susidÅ«rimÄ negalima.

Automobilis susidÅ«rimo metų judėjo. Å itas klausimas jam buvo užduotas. SusidÅ«rimo metu taksi automobilio greitis buvo apie 44 km/h, Honda „Civic“greitis buvo apie 16 km/h. Automobilio greitį nustatė modeliavimo metu, naudojosi akredituota kompiuterine modeliavimo programa, naudojama eismo įvykiams tirti. Yra duomenų bazė. Remiasi fizikinėmis formulėmis. Duomenis gavo iÅ¡ automobilių duomenų bazė. KeletÄ parametrų (apkrovimas, kelio dangos bÅ«klė) parinko pats. Kelio dangos bÅ«klė buvo užfiksuota įvykio vietos apžiÅ«ros protokole.

„Mercedes“ markės automobilis slydo Å¡onu. Kad nustatyti greitį iki susidÅ«rimo duomenų nebuvo užfiksuota. Slydimo pėdsakų nebuvo. Greitį susidÅ«rimo metu nustatė pagal automobilio sugadinimus. Tyrimo metu atkuria nuo galinių padėčių iki pradinio susidÅ«rimo momento. Pradinis taÅ¡kas - susidÅ«rimo metu. Ä®vedė tokius duomenis, kad iÅ¡vada bÅ«tų kategoriÅ¡ka. Objektyvus duomenys tokie, kuriuos užfiksavo policijos pareigÅ«nai. Subjektyvus - liudytojų parodymai. Atlikdamas tyrimÄ , nesirėmė liudytojų parodymais.

Kaip ekspertas parenka parametrus pagal metodikÄ , tyrimo esmę. Parinko sukibimo koeficientÄ . IÅ¡vada padaryta remiantis tyrimu. Provėža pažymėta įvykio vietos plane. Paklaidos nėra skaičiuojamos. Provėžos parametrai jo iÅ¡vadai įtakos neturi. Automobilis prarado valdomumÄ dėl vairuotojo veiksmų. Ä® klausimÄ , - „po susidÅ«rimo „Honda“ automobilis buvo prilipęs prie taksi automobilio. Keleivis buvo užspaustas maÅ¡inoje. Iki policijos atvykimo „Honda“ buvo atitrauktas nuo taksi automobilio pusė metro.

Ar tai keistų kažkokius duomenis?“, atsakė, kad išvada kažkiek keistųsi, keistųsi greitis, mechanizmas. Pagrindinė priežastis nesikeistų. Automobilio sugadinimai būtų tokie, kokie jie yra dabar. Jo nuomone šioje situacijoje „Mercedes“ automobilis nestovėjo, o judėjo 44 km/h greičiu. Transporto priemonių apžiūros metu nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) abi susidūrusios transporto priemonės: - J. Ž. vairuoto automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – R.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale(1 T., b.l.128-130)) apgadinimai (jų lokalizacija): sulankstytas dešinės pusės statramstis, sulankstytos abejos dešinės pusės durys, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, sulankstytas stogas, išdužę abu priekiniai posūkio žibintai; (1 T., b.l. 45-46); - E. U. vairuoto automobilio H. C., valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – N. U., a.k. (duomenys neskelbtini) privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“) apgadinimai (jų lokalizacija): sulankstytas variklio dangtis ir abiejų pusių priekiniai sparnai, sulaužytos radiatoriaus grotelės, išdaužti abu priekiniai žibintai, išdaužtas priekinis stiklas (1 T., b.l. 52-53).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio Å«kio departamento praneÅ¡imas Nr. A51-12909(2.9.3.24-UK4), kuriuo suteikti duomenys apie tai, kad paskutinį kartÄ VirÅ¡upio gatvės asfaltbetonio dangos remontas buvo atliktas 2006 metais. Å ioje gatvėje nėra centralizuoto lietaus vandens nuvedimo, lietaus vanduo nuvedamas atviru bÅ«du nuo važiuojamosios dalies į kelkraščius, dėl ko kelkraščiuose atsiranda grioveliai. Pagal Kelių priežiÅ«ros vadovÄ KPV PN-05 „Automobilių kelių priežiÅ«ros normatyvai“ 10 lentelės „Kelkraščiai iÅ¡ biriųjų mineralinių medžiagų“ punkto 3.2.6 reikalavimus (III-as priežiÅ«ros lygis) kelkraščio ir asfalto dangos sandÅ«roje neturi bÅ«ti aukščio skirtumo didesnio ar mažesnio kaip 7 cm.

Atsižvelgiant į Å¡iuos reikalavimus, eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuota, ties VirÅ¡upio gatvės važiuojamosios dalies kraÅ¡tu, kelkraÅ¡tyje esanti 6 cm. gylio provėža, nelaikoma kelio defektu pavojingu saugiam transporto priemonių eismui. 2010 m. kovo mėnesį VirÅ¡upio gatvės dalyje tarp Å ilo ir Mildos gatvių buvo įrengti įspėjamieji kelio ženklai su papildomomis lentelėmis Nr. 122 „Pavojingas kelkraÅ¡tis“ (1 T., b.l. 136). Užduotyje atlikti lavono tyrimÄ nurodoma, kad lavonas sukniubęs anr kairiojo Å¡ono, kojos sulenktos per kelius, kaire ranka sulenkta per alkÅ«nę (1 T., b.l. 65).

Specialisto išvadoje Nr. M 158/10(01) nurodoma, kad R. J. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuose audiniuose dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinėje smilkininėje –momeninėje ir kairėje momeninėje skiltyje; daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais; dešinio plaučio šaknų srityje plyšimu su broncho įplyšimu; kepenų plyšimu; gaktikaulio viršutinės šakos lūžiu dešinėje pusėje.

Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo gautis autoįvykio metu. Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki mirties ir visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. R. J. lavono kraujyje rasta 2,46 promilių etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 T., b.l. 66-71). Apklausta teisme ekspertė N. J. dėl saugos diržo paaiškino, kad lavono tyrimo metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl negali atsakyti ar buvo prisegtas diržas ar ne. Jeigu nėra išorinių sužalojimų, jie nieko negali atsakyti.

Negali atsakyti ar diržas iÅ¡gelbėtų nuo Å¡oninio smÅ«gio. Visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nuo smÅ«gio į deÅ¡inę pusę. Tyrimo metu nebuvo nustatytas antrinis smÅ«gis. Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles. Todėl bÅ«tina nustatyti, ar kaltinamasis vairavo transporto priemonę ir ar jÄ vairuodamas pažeidė kelių eismo taisykles. Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma, todėl nusikalstamos veikos sudėčiai nustatyti yra svarbios kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950.

J. Ž. yra kaltinamas pažeidęs KET XV dalies „Važiavimo greitis“ 133 punkto reikalavimus, kuris nustato tokius reikalavimus: „133. Vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“. Teisme apklaustas J. Ž. kaltu padaręs jam inkriminuotÄ neatsargų nusikaltimÄ neprisipažino, ir parodė, kad 2010 metais sausio 29 d. jis dirbo taksi firmoje „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal iÅ¡kvietimÄ iÅ¡ Filaretų g. į Dvarčionį vežė neblaivų keleivį, kuris nereagavo į jo reikalavimÄ prisisegti saugos dirÅ¾Ä . Klientui užmigus, nesustojo ir jo neprisegė, nes nepagalvojo, kad turi sustoti ir prisegti klientÄ .

Važiuojant VirÅ¡upio gatve, kelio viduriu, kadangi kelias buvo apsnigtas ir iÅ¡ abiejų kelio pusių buvo didelės pusnys, pamatė priekyje atvažiuojančiÄ maÅ¡inÄ , todėl pasitraukė kuo deÅ¡iniau ir taip su ja prasilenkė. Tuo metu, kai pasitraukė deÅ¡iniau, pataikė į provėžas, jo maÅ¡inÄ pradėjo metyti. Jis atleido akseleratorių ir jį „iÅ¡metė“ į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Stovėdamas prieÅ¡ingoje eismo juostoje, pažiÅ«rėjo per deÅ¡inės pusės langÄ ir pamatė atvažiuojančios maÅ¡inos žibintus.

Ä®jungė antrÄ bėgį, kad nuvažiuoti nuo kelio, tačiau maÅ¡ina pradėjo buksuoti. Tuo metu buvo smÅ«gis į deÅ¡inės pusės priekį. Jo vežamas klientas sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Po smÅ«gio iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pažiÅ«rėjo kas iÅ¡lipo iÅ¡ H. C. automobilio. Po to pažiÅ«rėjo į keleivį, kuris sėdėjo palinkęs galvÄ Ä¯ kairę pusę. Ä®lipo į automobilį, pakėlė keleiviui galvÄ . Prie jo priėjo kažkoks žmogus, kuriam pasakė skubiai paskambinti greitajai medicinos pagalbai.

Laikė keleivio galvÄ . PažiÅ«rėjo į rankÄ , nerado pulso. Žmogus, stovėjęs iÅ¡ deÅ¡inės pusės, irgi patikrino pulsÄ , jo nerado. Jis atleido keleivio galvÄ . Kol laikė keleivio galvÄ , atvyko policijÄ ir greitoji medicinos pagalbÄ . Tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kinime dėl eismo įvykio J. Ž. nurodė, kad po to, kai automobilio vairÄ pasuko Å¡iek tiek deÅ¡iniau, kad prasilenkti su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu, jis pajuto, kad jo automobilį pradėjo neÅ¡ti į deÅ¡inę pusę, todėl pasuko vairÄ Ä¯ kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, jį apsuko ir slydo deÅ¡ine puse į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ , kurioje pamatė apie 50 m. atstumu atvažiuojantį kitÄ automobilį.

Taip slysdamas skersai kelio jis įjungė žemesnę pavarÄ ir bandė nuvažiuoti į Å¡alikelę, tačiau jam nepavyko dėl slidžios kelio dangos ir įvyko eismo įvykis (2 T., b.l. 2). Taip J. Ž. iÅ¡ esmės davė prieÅ¡taringus parodymus apie tai, kaip jis elgėsi prieÅ¡ eismo įvykį. T.y teisme parodė, kad po to, kai jo automobilis buvo nevaldomas ir Å¡onu iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juosta, jis sustojo ir tik tuomet įjungė antrÄ pavarÄ , kad nuvažiuoti nuo kelio.

O minėtame paaiÅ¡kinime J. Ž. nurodė, kad automobilis Å¡onu slydo ir bÅ«tent judant taip jo nevaldomam automobiliui jis mėgino įjungti žemesnę pavarÄ ir iÅ¡vengti susidÅ«rimÄ . Tai, kad J. Ž. vairuotas automobilis M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), iki pat susidÅ«rimo su kitu automobiliu judėjo Å¡onu, patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1717(10), kurioje konstatuota, kad automobilis M. B. C200 sukdamasis prieÅ¡ laikrodžio rodyklę, iÅ¡slydo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo važiuojamosios dalies pusę ir slysdamas judėjo judėjimo kryptimi pasisukęs deÅ¡iniuoju Å¡onu apie 44 km/h greičiu prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juosta.

TokiÄ savo iÅ¡vadÄ teisme patvirtino ir specialistas H. V., kad susidÅ«rimo metu taksi automobilio greitis buvo apie 44 km/h. Automobilio greitį nustatė modeliavimo metu, naudojosi akredituota kompiuterine modeliavimo programa, naudojama eismo įvykiams tirti. Greitį susidÅ«rimo metu nustatė pagal automobilio sugadinimus ir objektyvus duomenis, kuriuos užfiksavo policijos pareigÅ«nai. Be to, J. Ž. teisme parodęs, kad tuo metu, kai pasitraukė deÅ¡iniau, pataikė į provėžas, jo maÅ¡inÄ pradėjo metyti ir jis atleido akseleratorių bei jį „iÅ¡metė“ į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , minėtame paaiÅ¡kinime buvo parodęs kitas aplinkybes, dėl ko jo automobilis prarado valdomumÄ ir iÅ¡slydo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ .

O bÅ«tent, paaiÅ¡kinime J. Ž. detaliai nurodė, kad po to, kai automobilio vairÄ pasuko Å¡iek tiek deÅ¡iniau, kad prasilenkti su prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojančiu automobiliu, jis pajuto, kad jo automobilį pradėjo „neÅ¡ti“ į deÅ¡inę pusę, todėl pasuko vairÄ Ä¯ kairę, dėl ko automobilis tapo nevaldomas ir apsuko bei slydo deÅ¡ine puse į prieÅ¡prieÅ¡inę juostÄ . Kaltinamasis J. Ž. parodė, kad žuvęs keleivis R. J. nebuvo prisisegęs. Tačiau apklaustas teisme parodė ir tai, kad po susidÅ«rimo, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, jis pažiÅ«rėjo į keleivį, kuris sėdėjo palinkęs galvÄ Ä¯ kairę pusę (arba atgal, kaip nurodė paaiÅ¡kinime ikiteisminio tyrimo metu) ir jis laikė jo galvÄ iki atvyko policija.

Tai yra patvirtino, kad R. J. sėdėjo, bet negulėjo, ar buvo sukniubęs savo vietoje. Gi nagrinėjant bylÄ teisme nustatyta, kad eismo įvykio schemoje užfiksuota kita R. J. padėtis automobilyje - automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio vietoje užfiksuotas vyro lavonas, kuris sukniubęs ant kairiojo Å¡ono. Tokia žuvusiojo padėtis užfiksuota ir užduotyje atlikti lavono tyrimÄ , t.y., kad lavonas sukniubęs ant kairiojo Å¡ono, kojos sulenktos per kelius, kaire ranka sulenkta per alkÅ«nę.

Teismas sugretina Å¡iuos duomenis ir nustatytÄ eismo įvykio mechanizmÄ , t.y. tai, kad smÅ«gis į taksi automobilį buvo iÅ¡ deÅ¡inės ir dėl to žuvusysis po smÅ«gio, jeigu nebÅ«tų prisisegęs saugos diržo, turėjo atsitrenkęs į deÅ¡inę pusę, kaip ir nustatyta pagal jo patirtus sužalojimus, ir po to judėti į kairę pusę, link vairuotojo vietos ir bÅ«ti tokioje padėtyje, kokioje užfiksuotas eismo įvykio schemoje, o ne bÅ«ti kaip nurodo kaltinamasis J. Ž., sėdimoje padėtyje ir į kairę (ar atgal, kaip nurodė paaiÅ¡kinime) palenkęs galvÄ , ir daro iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog nukentėjusysis R.

J., važiuodamas taksi automobiliu priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä , kuris buvo atsegtas po eismo įvykio, iki atvykstant policijos pareigÅ«nams ir kitoms specialiosioms tarnyboms, kurie užfiksavo kitÄ Å¾uvusiojo R. J. padėtį automobilyje. Kad R. J. buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä neprieÅ¡tarauja ir teisme apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. O bÅ«tent nukentėjusysis R. B., parodė, kad po įvykio vienu momentu buvo priėjęs prie taksi automobilio, pamatė žmogų su galva, Å¡iek tiek iÅ¡verstÄ Ä¯ Å¡onÄ .

Kiek suprato pas jį vaizdas buvo liÅ«dnas. Kiek prisimena taksi keleivis buvo prisisegęs. Jeigu neklysta, jis buvo su Å¡viesia striuke ir lyg tai buvo diržas. Liudytojas D. Å . taip pat patvirtino, kad pabandė užčiuopti keleivio pulsÄ , to padaryti nepavyko tiek ant rankos, tiek ant kaklo. Buvo nuspręsta, kad jis yra žuvęs. Diržas kažkuriame momente figÅ«ravo, nepasakys tik kuriame. Liudytojas P. M. patvirtino, kad taksi automobilio keleivį matė. Jis buvo prisisegęs saugos dirÅ¾Ä . Liudytojas K.

B. parodė, kad Mercedes automobilyje prispaustas žmogus buvo prisisegęs saugos diržu. Diržo nepamatė, bet, visi draugai, t.y. visi, kurie važiavo pirmoje mašinoje: P. M., D. Š., V. S., sakė, kad jis buvo prisisegės. Tai, kad prie žuvusio keleivio buvo priėję ir kiti asmenys, patvirtino ir pats J. Ž. parodydamas, kad po įvykio buvo atėję iš kito automobilio asmenys. Teismas pažymi ir tai, kad teisme nebuvo galimybės nustatyti, ar saugos diržo naudojimas padeda nuo šoninio smūgio, kadangi teismo medicinos specialistė N. J. paaiškino, kad lavono tyrimo metu išorinių sužalojimų nebuvo nustatyta, todėl negali atsakyti ar buvo prisegtas diržas ar ne.

Jeigu nėra iÅ¡orinių sužalojimų, jie nieko negali atsakyti. Negali atsakyti ar diržas iÅ¡gelbėtų nuo Å¡oninio smÅ«gio. Visi sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nuo smÅ«gio į deÅ¡inę pusę. Tyrimo metu nebuvo nustatytas antrinis smÅ«gis. Vertinant R. J. padėtį, t.y. kad jis sėdėjo bÅ«tent deÅ¡inėje automobilio priekinėje keleivio sėdynėje ir smÅ«gis buvo bÅ«tent į Å¡iÄ vietÄ , bei žuvusiajam nustatytus sužalojimus iÅ¡ deÅ¡inės pusės, darytina iÅ¡vada, kad saugos diržas nebÅ«tų iÅ¡gelbėjęs jo nuo Å¡oninio smÅ«gio pasekoje atsiradusių vidinių organų sužalojimų, kadangi diržas apsaugo, kad susidÅ«rimo metu žmogaus kÅ«nas nejudėtų ir neatsitrenktų į automobilio detales, korpusÄ , jeigu tam yra pakankama erdvės. Kaltinamasis J.

Ž. nurodė, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis yra tai, kad buvo kelio provėžos kelkraÅ¡tyje. Parodė, kad kelias apÅ¡viestas nebuvo. Važiavo įsijungęs žibintus. Prasilenkdamas su maÅ¡ina, iÅ¡jungė tolimÄ sias Å¡viesas, mano, kad vėliau jų neįjungė, nebuvo kada. Jo vairuojamo automobilio padangos buvo nedygliuotos. Ratas pateko į provėžas, automobilį pradėjo mėtyti, atleido akseleratorių ir jo vairuojamÄ automobilį iÅ¡metė į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ .

Parodė, kad ta gatve tekdavo važiuoti. Ar toje vietoje buvo provėžos nekreipdavo dėmesio. Visas kelias nebuvo problematiÅ¡kas, tik toje vietoje buvo provėža. Važiavo apie 40 km/h greičiu, nes prasilenkė su maÅ¡ina, o kelias yra siauras. Tačiau bÅ«tent tokie kaltinamojo J. Ž. parodymai patvirtina jo neatsargumÄ vairuojant kelių transporto priemonę - automobilį M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir teikiant taksi paslaugas. BÅ«tent dėl tokių neatsargių, neapdairių kaltinamojo veiksmų buvo pažeistas KET 133 punkto reikalavimas pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, ypač - vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir, atitinkamai, transporto priemonės valdymo tokiomis sÄ lygomis ypatumus.

Blogas ir ypatingai sudėtingas važiavimui oro sÄ lygas tuo momentu patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. O bÅ«tent, liudytojas K. B. parodė, kad buvo žiema, sÄ lygos buvo pakankamai blogos, reikėjo labai atsargiai važiuoti. Buvo labai slidu, Å¡iek tiek snyguriavo. Kelias buvo tragiÅ¡kai nuvalytas. Buvo suspaustas sniegas. Jų pusėje provėžų nebuvo. Po įvykio, grįžtant į įvykio vietÄ , matė kitoje eismo pusėje baigiantis asfalto dangai vienÄ didelę provÄ—Å¾Ä .

Nuo artimųjų Å¡viesų provėža matėsi. Provėža buvo už asfalto ribų. Pats vairuotojas turėjo pastebėti tÄ provÄ—Å¾Ä . Ä® klausymÄ , ar dvi maÅ¡inos prasilenktų tokiame kelyje, jis atsakė, kad viskas priklauso nuo greičio. Eismo juostoje, skirtoje važiuoti į centrÄ , sÄ lygos buvo normalios. Grįžtant iÅ¡ centro, galima buvo laisvai važiuoti, jeigu maÅ¡inos neužmeta į provÄ—Å¾Ä . Provėža buvo matoma, jos ilgio nežino, jam atrodo apie 100-150 m. Nukentėjusieji E. U., V.

S., R. B., liudytojai O. B., D. Å ., P. M., L. B., M. L. patvirtino, kad tuo metu buvo labai sudėtingos oro sÄ lygos važiuoti automobiliu, kad buvo bÅ«tina pasirinkti saugų greitį. J. Ž. į nukentėjusiojo M. J. atstovo advokato T. V. klausimÄ - „Jeigu bÅ«tų važiavęs mažesniu greičiu, ar bÅ«tų galėjęs suvaldyti automobilį“. O bÅ«tent, jis atsakė, kad jeigu bÅ«tų žinojęs, kad ten yra provėžos, bÅ«tų sustojęs. Nebuvo jokių ženklų. Parodė ir tai, kad į provÄ—Å¾Ä pateko turbÅ«t priekiu, kadangi pradėjo mėtyti maÅ¡inos priekį.

Tačiau mažai tikėtina, kad profesionalus vairuotojas nepastebėjo ir nesuprato kuri automobilio dalis pateko į provėža, nes tokiu atveju J. Ž. nurodomi veiksmai po patekimo į provėžas negali bÅ«ti laikomi patikimais parodymais apie eismo įvykio priežastį. Visa tai taip pat patvirtina, kad vairuotojas J. Ž. pasitikėjo vien tik savo subjektyviu žinojimu apie tam tikras aplinkybes o ne objektyviai egzistuojančiomis ir kiekvienÄ akimirkÄ besikeičiančiomis važiavimo sÄ lygomis kelyje, kas reikalaujama iÅ¡ vairuotojo KET 133 punkte.

IÅ¡tyręs įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis J. Ž. padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę - automobilį M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė ja keleivį R. J.. Tuo metu jis dirbo pagal neterminuotÄ 2010 m. sausio 21 d. darbo sutartį Nr. 428, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuria nustatytas 3 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis (1 T., b.l. 126). Važiuodamas VirÅ¡upio gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta skirta važiuoti nuo S. B. gatvės pusės link Å ilo gatvės, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ 133 punkto reikalavimus, kadangi pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas - vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas ir transporto priemonės valdymo tokiomis sÄ lygomis ypatumus, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių.

Dėl to apie 250 m. atstumu prieÅ¡ VirÅ¡upio gatvės pastatÄ (duomenys neskelbtini), jo vairuojamam automobiliui praradus judesio stabilumÄ , jis nesuvaldė automobilio ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su prieÅ¡prieÅ¡iais važiavusiu E. U. vairuojamu automobiliu Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasakoje žuvo automobilio M. B. C200, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), keleivis R. J., ir buvo sužaloti automobilį Honda „Civic“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs E. U., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei Å¡io automobilio keleiviai:

V. S., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir R. B., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. J. Ž. nenumatė tokio savo elgesio pasekmių, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti. J. Ž. yra pažeidęs vienÄ KET punktÄ , dėl ko buvo sukeltas kelių eismo įvykis ir dėl to atsirado pasekmės. Tai yra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir kilusių pasekmių.

Todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Kaltinamojo J. Ž. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis yra padaręs vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Lietuvos Respublikos BK numato tik laisvės atėmimo bausmę. J. Ž. keturis kartus teistas dėl tyčinių nusikaltimų, paskutinį kartÄ 2003-07-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. Teistumai neiÅ¡nykę ir nepanaikinti. J.

Ž. padarytas neatsargus nusikaltimas yra baigtas. Šiuo nusikaltimu sukeltos labai sunkios pasekmes – kito žmogaus žūtis. Taip pat ir kitų žmonių sveikatos sutrikdymas. Todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas artimam, numatytam BK 281 str. 5 d. sankcijoje vidurkiui (BK 54 str.61 str.). BK 75 str. numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu asmuo nuteistas ne daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų.

Toks bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuomet, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. J. Ž. paskutinį kartÄ teistas 2033 07-30. Iki 2010 metų sausio mėnesio naujų nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus šį neatsargų nusikaltimÄ , nepadarė. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. Ž. taikant BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas maksimaliam straipsnyje numatytam terminui.

J. Ž. prieÅ¡ 2010-01-29 eismo įvykį administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo baustas, paskutinį kartÄ â€“ 2009-12-02 Vilniaus raj. apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 130 str. 1 d., paskirta 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėn. 2010-12-30 J. Ž. apeliacinis skundas atmestas. Po 2010-01-29 eismo įvykio J. Ž. administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo taip pat buvo baustas – 2010-03-19 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarimu pagal ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d. ir 124 str. (1) str. 6 d., paskirta 2000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėn. (2 T., b.l. 33-45).

Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. nuolatos daro administracinius teisės pažeidimus susijusius su KET pažeidimais, jam ne kartÄ buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones, ir jis padarė šį neatsargų nusikaltimÄ naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimÄ naudotis specialiÄ jÄ teise (BK 68 str.). Tai, kad jam du kartus yra atimta teisė vairuoti transporto priemones nėra kliÅ«tis taikyti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę, nes administracinėse bylose jis gali pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ dėl jam Å¡ių skirtų nuobaudų termino sutrumpinimo.

J. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 T., b.l. 11-12), naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus. Dėl civilinių ieškinių.

1) K. J. ir D. S. (atstovas advokatas P. K.) pareiškė civilinius ieškinius: dėl 187255 Lt dydžio turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. J. ir 4628 Lt turtinės ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. S. (3 T., b.l. 22-43 (pirminis) ir 2 T., b.l. 153-162 (patikslintas)). Civilinio ieškinio reikalavimas dalyje, dėl 4628 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo D. S. ir 300 Eurų neturtinės žalos atlyginimo K. J. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė (3 T., b.l. 145).

2) M. J. – dėl 4200 Lt turtinės ir 96547 Lt 20 ct neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 44-52);

3) A. J. – dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 53-54);

4) R. B. – dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 T., b.l. 55-72). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu Konstituciniame Teisme priimti praÅ¡ymai iÅ¡nagrinėti CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių, dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, atitikimÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kol bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas Å¡iuo klausimu, civilinius ieÅ¡kinius byloje nėra galimybės tinkamai iÅ¡spręsti, nes negalima civilinių ieÅ¡kinių tiksliai apskaičiuoti, todėl teismas pripažįsta civiliniams ieÅ¡kovams teisę į ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). 2011-08-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti, civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (3 T., b.l. 118-120, 132-134).

Prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nustatytas iki 2012-03-27 (3 T., b.l. 147-150). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstinas trims mėnesiams nuo 2012-02-11, kadangi klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 151 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, - n u s p r e n d ž i a : J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir skirti jam 4 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymÄ atidėti trims metams, įpareigojant J. Ž.:

1) atsiprašyti nukentėjusiųjų;

2) be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. J. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 metams uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones). J. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Teismas pripažįsta teisę į civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ :

1) K. J. ir D. S. pareikšti civiliniai ieškiniai: dėl 187255 Lt dydžio turtinės žalos ir 98967 Lt neturtinės žalos atlyginimo K. J. ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo D. S. (civilinio ieškinio reikalavimas dalyje, dėl visos 4628 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo D. S. ir 300 Eurų dalies neturtinės žalos atlyginimo K. J. iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė);

2) M. J. – dėl 4200 Lt turtinės ir 96547 Lt 20 ct neturtinės žalos atlyginimo;

3) A. J. – dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

4) R. B. – dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinių dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). 2011-08-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡tiems civiliniams ieÅ¡kiniams užtikrinti, civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas trims mėnesiams nuo 2012-02-11 (BPK 151 str. 6 d.). Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismÄ . Teisėjas (paraÅ¡as) Vladimir Berezovskij NuoraÅ¡as tikras: Teisėjas Vladimir Berezovskij