Legislator Case Law & Legislation
bdee593c-41c0-4452-987e-23faed855275 AI generated

bdee593c-41c0-4452-987e-23faed855275 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bdee593c-41c0-4452-987e-23faed855275
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00379-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.18.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G.

Legislator headnote

AI generated

bdee593c-41c0-4452-987e-23faed855275 · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliantas taip pat nurodo, kad sandoris dėl akcijų perleidimo A. J. nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Byloje taip pat nėra duomenų apie A. J. nepakaltinamumÄ ar ribotÄ pakaltinamumÄ , dėl ko teismas negalėtų jo laikyti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ar vadovu. Apelianto teigimu, A. J. jam buvo pristatytas kaip realus įmonės pirkėjas, todėl sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jis neturėjo pagrindo naujajam savininkui neperduoti bendrovės dokumentacijos, neperleisti turto.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr. 1A-136-307/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00379-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.18.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekiš,gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,nuteistajam G.

R.,civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ atstovui advokatui Nedui Å ilaikai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. R. ir civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Å ilaikos apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:– pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį – 80 MGL (3 012,80 Eur (trijų tÅ«kstančių dvylikos eurų 80 centų)) dydžio bauda,– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur (trijų tÅ«kstančių septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų)) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir G.

R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.Tuo pačiu nuosprendžiu G. R. iÅ¡teisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir BK 246 straipsnio 2 dalį jo veikoje nesant nusikaltimo požymių.Civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: G. R. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ , susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesupratusiais A.

J., S. R. – UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų fiktyvų pardavimÄ A. J. bei A. J. paskyrimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimÄ , iÅ¡ jų ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 800,00 Lt, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 330,00 Lt, nors toliau Å¡iuos automobilius valdė ir šį bendros 20 130,00 Lt vertės turtÄ pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2010 m. lapkričio 11 d.

S. V. pardavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų, t.y. 5 000,00 Lt, neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , juos pasisavindamas, ir tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ iÅ¡ viso už 25 130,00 Lt.

Be to, G. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį bÅ«damas atsakingas už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesupratusiais A.

J., S. R. – UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, 2010 m. gruodžio mėnesį organizavo UAB (duomenys neskelbtini) akcijų fiktyvų pardavimÄ A. J. bei A. J. paskyrimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu imitavo buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimÄ A. J., nors pats toliau jais disponavo ir buhalterinės apskaitos dokumentus paslėpė, dėl to negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ turtÄ , žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. spalio 17 d.

įkeitimo lakÅ¡tÄ , įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas AB „DnB NORD“ bankui, bendra įkeisto turto vertė 145 000,00 Lt, ir Å¡is turtas AB „DnB NORD“ banko sutikimo negali bÅ«ti perleistas bei turi bÅ«ti užtikrintas įkeisto turto saugojimas, bei 2010 m. birželio 17 d. Å iaulių miesto apylinkės teismui priėmus nutartį areÅ¡tuoti ir perduoti AB „DnB NORD“ bankui įkeistÄ kilnojamÄ jį turtÄ , nevykdė teismo nutarties ir pagal 2010 m. birželio 18 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. 0510003909 areÅ¡tuotÄ didelės vertės turtÄ , kurio vertė didesnė nei 250 MGL (bendra turto rinkos vertė 2010 m. spalio 1 d. 81 700,00 Lt), jo neperdavė AB „DnB NORD“ bankui, o 2010 m. lapkričio 30 d. bute, adresu:

Å iauliai, Tilžės g. 175-99, susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, bei pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesupratusiais A. J., S. R. – UAB (duomenys neskelbtini) akcininke, organizavo ir pardavė UAB (duomenys neskelbtini) akcijas A. J., organizavo A. J. paskyrimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu imitavo viso įmonės turto perleidimÄ , tarp jų ir areÅ¡tuoto kilnojamojo turto: kelių transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dienÄ â€“ 47 380,00 Lt, kelių transporto priemonės „Kome JPPV 4“, kurios rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dienÄ buvo 19 610,00 Lt, hidraulinio manipuliatoriaus (keliamojo krautuvo) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2010 m. spalio 1 dienÄ â€“ 14 710,00 Lt, nors faktiÅ¡kai ir toliau disponavo minėtu turtu, taip paslėpdamas areÅ¡tuotÄ didelės vertės svetimÄ turtÄ .

IÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį pagal BK 246 straipsnio 2 dalį pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad areÅ¡tavus UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusias transporto priemones, tačiau jų nesuradus ir neapraÅ¡ius, negali bÅ«ti pripažinta, kad BPK 246 straipsnio prasme areÅ¡tuotos transporto priemonės buvo patikėtos G. R.. Nepaisant to, kad jam buvo žinoma apie įmonės turto areÅ¡tÄ , jis turto areÅ¡to pagrindu nebuvo paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju bei įspėtas dėl atsakomybės už minėto turto neiÅ¡saugojimÄ .

Aplinkybė, kad G. R. žinojo apie UAB (duomenys neskelbtini) priklausiusių transporto priemonių areÅ¡tÄ , nėra pakankama pripažinti, kad jam transporto priemonės buvo patikėtos taip, kaip to reikalaujama pagal BK 246 straipsnį. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad G. R. neatitinka BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjekto požymių, todėl jo veiksmuose nėra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties.Nuteistasis G. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei BK 183 straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti.Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, rėmėsi prielaidomis, dėl to padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl byloje surinktų faktinių aplinkybių, neteisingai kvalifikavo jo veikÄ .

Apelianto teigimu, nuosprendyje aptarti duomenys nepatvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimas buvo fiktyvus, be to jis negalėjo žinoti, jog A. J. nesieks realiai perimti įmonės valdymo, o faktiškai bendrovę valdys kartu su juo veikę asmenys. Apeliantas pažymi, kad pats liudytojas A. J. teisme apklaustas nebuvo, todėl jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Neapklausus šio liudytojo teisme, nebuvo reikalo teismo posėdyje garsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nes šis procesinis veiksmas, apelianto įsitikinimu, atliekamas tik siekiant pašalinti prieštaravimus tarp liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų.

Apeliantas taip pat nurodo, kad sandoris dėl akcijų perleidimo A. J. nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu. Byloje taip pat nėra duomenų apie A. J. nepakaltinamumÄ ar ribotÄ pakaltinamumÄ , dėl ko teismas negalėtų jo laikyti UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ar vadovu. Apelianto teigimu, A. J. jam buvo pristatytas kaip realus įmonės pirkėjas, todėl sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, jis neturėjo pagrindo naujajam savininkui neperduoti bendrovės dokumentacijos, neperleisti turto.

Apibendrindamas nuteistasis teigia, kad S. R. perleidus UAB (duomenys neskelbtini) akcijas A. J. ir jam tapus bendrovės vadovu, apeliantas negali būti laikomas BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį apeliantas nurodo, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) perleidimo metu jai vis dar priklausė transporto priemonės, dėl kurių pasisavinimo apeliantas yra nuteistas. Vien tai, kad transporto priemonė yra įregistruota viešame registre neįrodo, kad daiktas realiai egzistuoja ar priklauso subjektui, nurodytam registre (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-399/2010, Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3k-3-397/2012.

Nr. 3K-3-396/2014, Nr. 3K-3-412/2009, Nr. 3K-3-364/2009). Apelianto teigimu, jeigu minėtos transporto priemonės buvo UAB (duomenys neskelbtini) balanse, jų perdavimas turėjo atsispindėti Å¡ios bendrovės turto perdavimo akte. Apeliantas taip pat nurodo, kad svarbu nustatyti realiÄ galimai pasisavinto turto vertę, nes tai turi esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikacijai pagal BK 183 straipsnio atitinkamÄ dalį ir baudžiamosios atsakomybės kilimui. Apelianto vertinimu, kadangi Å¡ioje byloje nenustatyta reali transporto priemonių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertė bei aplinkybė kad inkriminuotų veikų atlikimo metu bÅ«tent jis valdė minėtus automobilius, todėl neįrodyta, jog jis pasisavino šį turtÄ .

Apeliantas taip pat nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas dėl 5 000,00 Lt už realizuotus žemės sklypus pasisavinimo. Jo kaltė šiame epizode grindžiama tik UAB (duomenys neskelbtini) buvusios buhalterės parodymais. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ūkinės operacijos nustatomos buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne liudytojų parodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto vertinimu, jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Civilinio ieškovo atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžio dalį, kuria G.

R. iÅ¡teisintas pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir priimti naujÄ nuosprendį - G. R. pripažinti kaltu padarius BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio pakeisti – civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ civilinį ieÅ¡kinį dėl 41 900,00 Lt (12 135,08 Eur) turtinės žalos priteisimo tenkinti visiÅ¡kai, taip pat priteisti iÅ¡ G. R. iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡teisindamas G.

R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį ir civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikdamas nenagrinėtÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ bei vertino bylos faktines bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas BK 246 straipsnio 2 dalies taikymui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas ne bet koks, o konkretus UAB (duomenys neskelbtini) turtas, kuris buvo įkeistas AB „DNB bankui“ įkeitimo lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais.

Jau Å¡io įkeitimo lakÅ¡to sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) prisiėmė įsipareigojimÄ be banko sutikimo neperleisti įkeisto turto ir užtikrinti įkeisto turto saugojimÄ . Apeliantas, remdamasis teismo nutarties priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 559 straipsnio nuostatomis, teigia, kad priimant nutartį dėl įkeisto turto areÅ¡to bei perdavimo kreditoriui konkretus areÅ¡tuojamas turtas nurodomas teismo nutartyje, todėl joks turto areÅ¡to aktas ar turto apraÅ¡as tokiu atveju antstolio nėra ir neturi bÅ«ti sudaromas.

Taigi, nagrinėjamu atveju, turto apraÅ¡o nesudarymas nepaneigia BK 246 straipsnio taikymo galimybės, nes, apelianto vertinimu, tai nėra bÅ«tina Å¡io straipsnio taikymo sÄ lyga – baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį nustatyta už areÅ¡tuoto ar apraÅ¡yto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o ne turto, kuris identifikuotas sudarius areÅ¡tuoto turto apraÅ¡Ä , perleidimÄ , paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ . Juo labiau, kad hipotekos teisėjui nutartimi areÅ¡tavus konkretų įkeistÄ turtÄ , skolininkui nustatomas įpareigojimas šį turtÄ perduoti kreditoriui.

Tokiu bÅ«du turtas, iki jo perdavimo kreditoriui, yra patikimas skolininkui, todėl iki jo perdavimo kreditoriui momento, skolininkas tampa atsakingu už Å¡io turto iÅ¡saugojimÄ bei privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų su turtu, dėl kurių galėtų nukentėti kreditoriaus interesai ir atsirasti žala. Apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi turtas buvo areÅ¡tuotas ir patikėtas G. R. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, o Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus privalėjo bÅ«ti perduotas AB „DNB bankas“.

Nepaisant to, areÅ¡tuotas turtas bankui nebuvo perduodamas sÄ moningai, o slepiamas, kol jį su policijos pareigÅ«nų pagalba pavyko surasti bei perduoti antstolei. Per tÄ laikÄ areÅ¡tuoto turto vertė sumažėjo ir civiliniam ieÅ¡kovui buvo padaryta 41 900,00 Lt (12135,08 EUR) žala. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visų BK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimas yra akivaizdus ir, skirtingai negu sprendė pirmosios instancijos teismas, yra teisinis pagrindas G.

R. pripažinti kaltu padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apelianto įsitikinimu, raÅ¡ytinis įspėjimas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę nėra bÅ«tina sÄ lyga baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį atsirasti, nes Å¡i sÄ lyga nenurodyta BK 246 straipsnio dispozicijoje, o plečiamasis baudžiamosios atsakomybės kilimo sÄ lygų aiÅ¡kinimas nėra galimas. Å io nusikaltimo dalyku gali bÅ«ti apraÅ¡ytas ar areÅ¡tuotas turtas, arba turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas ir tik pastaruoju atveju asmuo yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu kitais atvejais, net ir tuomet, kai antstolis sudaro areÅ¡tuoto turto apraÅ¡Ä , toks įspėjimas nėra bÅ«tinas.

Apelianto vertinimu, asmens suvokimÄ apie galimÄ baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymÄ suponuoja paties turto areÅ¡tas ir teismo asmeniui nustatomas įpareigojimas. Kaip jau buvo minėta, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartimi įkeistas turtas buvo areÅ¡tuotas ir jį nurodyta perduoti bankui, taigi G. R., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, negalėjo nežinoti ir jam negalėjo bÅ«ti nesuprantama, kad UAB (duomenys neskelbtini) teismo nutarčiai įsiteisėjus privalės perduoti areÅ¡tuotus daiktus, todėl neturi teisės Å¡ių daiktų perleisti tretiesiems asmenims, jų slėpti nuo perdavimo ar kokiais nors veiksmais mažinti jų vertę, ir kad už tokius veiksmus jam galėtų atsirasti baudžiamoji atsakomybė.

Joks atskiras G. R. informavimas apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už areÅ¡tuoto turo paslėpimÄ , sunaikinimÄ , sugadinimÄ , perleidimÄ nebuvo privalomas. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad esant aptartų aplinkybių visumai, dėl G. R. padarytos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, turėjo bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o AB „DNB bankas“ civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas.Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ nuteistasis G. R. praÅ¡o atmesti civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ apeliacinį skundÄ .

Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas pagrįstai iÅ¡teisino jį pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nustatęs, kad areÅ¡tuotas turtas jam nebuvo patikėtas, ir paliko civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nėra tinkamas BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, patvirtina ir aktuali teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-96-677/2015). IÅ¡ vykdomosios bylos nustatyta, kad areÅ¡tuotos transporto priemonės paieÅ¡ka nepaskelbta, areÅ¡tuotas turtas neapraÅ¡ytas.

Jis buvo naudojamas UAB (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymui, atlikta areÅ¡tuotos transporto priemonės privaloma valstybinė techninė apžiÅ«ra, drausta civilinė atsakomybė. Nuteistasis G. R. pažymi, kad BK 246 straipsnio sudėtis nenumato atsakomybės už bendro pobÅ«džio teismo sprendimo nevykdymÄ . Dėl to, nuteistojo G. R. vertinimu, jis nepagrįstai kaltintas pagal minėto straipsnio 2 dalį. Anot nuteistojo G. R., jam nesuprantamas ir kaltinimas įmonės turto perleidimo imitavimu, nes miÅ¡kovežio ir priekabos su manipuliatoriumi savininkas iÅ¡liko tas pats – UAB (duomenys neskelbtini).

Nuteistojo teigimu, jis neatliko jokių objektyvių veiksmų, kuriais bÅ«tų įvykdyta BK 246 straipsnyje numatyta veika – turto paslėpimas. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė civilinio ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas prašė tenkinti civilinio ieÅ¡kovo skundÄ , o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo G. R. apeliacinį skundÄ atmesti, o civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB banko“ apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliaciniai skundai atmetami.Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iÅ¡vadomis dėl G. R. kaltės padarius BK 183 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas. Skunde teigiama, kad apygardos teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė nepatikimais A. J., kuris buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, ir UAB (duomenys neskelbtini) buvusios buhalterės V.

Ž. parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas G. R. pripažino kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį nustatęs, kad G. R. nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ , susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesupratusiais A.

J., UAB (duomenys neskelbtini) akcininke S. R., 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo fiktyvų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimÄ A. J. bei A. J. paskyrimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu imitavo įmonės dokumentų ir viso įmonės turto perleidimÄ , įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors toliau Å¡iuos automobilius valdė ir šį turtÄ pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2010 m. lapkričio 11 d.

S. V. pardavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų – 5 000,00 Lt neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , ir tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ â€“ UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ iÅ¡ viso už 25 130,00 Lt, bei paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomÄ Ä¯rodymų tyrimÄ sprendžia, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažindamas apeliantÄ kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir paskyrė jam teisingÄ bausmę.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė apelianto kaltės pakankamais ir leistinais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, ir pan. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) apgaulingÄ teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimÄ , 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje iÅ¡vardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvÅ«s padariniai (bent vienas iÅ¡ jų): negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros (kasacinė nutartis Nr. 2K-197/2012).

Nuteistasis G. R. teigia esÄ s nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes perleidžiant įmonės akcijas bei perduodant įmonės dokumentus ir turtÄ A. J., pastarasis juos priėmė ir pasirašė visus reikÅ¡mingus su tuo susijusius dokumentus, kÄ patvirtino ir byloje atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė. Todėl, anot apelianto, jis negali bÅ«ti laikomas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu, o A. J. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duoti parodymai, jog Å¡is asmuo realiai nesiekė įgyti UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir tapti įmonės vadovu, yra prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.Apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojo A.

J. parodymai yra prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinami kritiÅ¡kai ir atmetami. Nagrinėjamu atveju 2012 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apklaustas A. J. parodė, kad 2010 m. rudenį Å iauliuose, prie centrinės parduotuvės „Maxima“ prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir pasiÅ«lė darbÄ . Teigė, kad reikės dirbti miÅ¡ke. KitÄ dienÄ susitiko su tuo pačiu vyriÅ¡kiu ir kartu nuvažiavo į Valstybės įmonę Registrų centrÄ (toliau – Registrų centras), kur pasiraÅ¡inėjo įvairius dokumentus.

Vėliau susitiko su darbÄ pasiÅ«liusiu vyriÅ¡kiu, kuriam atidavė Registrų centre gautus dokumentus, o už tai gavo pinigų. Praėjus maždaug savaitei laiko, jį vėl susirado tas vyriÅ¡kis. Pasakė, kad reikės važiuoti į bankÄ ir davė kažkokius dokumentus, su kuriais A. J. nuėjo į bankÄ â€žSnoras“. Ten sutvarkė duotus dokumentus, pasirašė ir dokumentus perdavė tam pačiam vyriÅ¡kiui. Praėjus keletui savaičių su tuo pačiu vyriÅ¡kiu nuvyko Å iaulius, prie policijos, tikslaus adreso nepamena.

Minėtas asmuo jam liepė nueiti prie žmogaus, kuris stovės prie miÅ¡kavežio ir paduos A. J. dokumentus, raktelius. Tas vyras, kuris padavė nemaÅ¾Ä aplankÄ dokumentų ir raktelius, nieko neklausinėjo. Tada A. J. dokumentus ir raktelius padavė vyriÅ¡kiui, kuris siÅ«lė darbo (t. 4, b.l. 37-39). 2012 m. rugsėjo 24 d. vykusios papildomos apklausos metu, A. J. tyrėjai taip pat parodė, kad visus dokumentus pasiraÅ¡inėjo pas G. R. bute, o gautus dokumentus ir raktelius jis paliko taksi automobilyje vyriÅ¡kiui, kuris jam pasiÅ«lė darbÄ (t. 4, b.l. 53-54).

Apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 7, b.l. 45-53), liudytojas A. J. parodė, kad priėmė pažįstamo R., kurio pavardės nežino, darbo pasiÅ«lymÄ skaldyti ir pjauti malkas miÅ¡ke. Vėliau pažįstamas R. A. J. pasakė, kad tam pirmiausia A. J. turės įkurti savo įmonę. A. J. niekur nedirbo, tačiau norėjo kurti verslÄ , todėl pagalvojęs sutiko su pažįstamo R. pasiÅ«lymu kurti įmonę. Å iuo tikslu su R. vyko į Registrų centrÄ ir sutvarkė visus reikiamus dokumentus.

Taip pat parodė, kad pas G. R. į butÄ jį vežė R.. Å iuo asmeniu A. J. visiÅ¡kai pasitikėjo, todėl pasiraÅ¡inėjo visus dokumentus, ant kurių liepdavo pasiraÅ¡yti R.. Pas G. R. bute A. J. paėmė daug dokumentų ir raktelius, kuriuos vėliau paliko taksi automobilyje R. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, liudytojas A. J. taip pat parodė, kad prieÅ¡ įsigyjant UAB (duomenys neskelbtini) akcijas buvo bedarbis ir realiai bÅ«tų nesugebėjęs vadovauti įmonei.

Nuteistasis G. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad A. J. atliko ne įmonės vadovo, o darbininko funkcijas (t. 6, b.l. 72). Dėl to galima daryti patikimÄ iÅ¡vadÄ , jog vien tai, kad liudytojas A. J. apklausiamas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo tyrėjai, teigdamas, kad suprato įmonės akcijų įsigijimÄ ir tapimÄ UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, to siekė ir norėjo, nedaro jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kad neketino tapti įmonės vadovu ir pasiraÅ¡inėdamas dokumentus tik vykdė kito asmens nurodymus, neobjektyviais ir nepatikimais.

Tuo labiau, kad iÅ¡ pirmiau iÅ¡analizuotų liudytojo A. J. parodymų matyti, jog parodymai dėl jo abejingumo pasiraÅ¡inėjant reikÅ¡mingus dokumentus, susijusius su UAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimu, dokumentų ir turto perėmimu bei dokumentų ir turto nesaugojimu, palikimu nepažįstamam asmeniui R., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuoseklÅ«s ir vienodi. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad liudytojo A. J. parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog A.

J. tapo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir jam realiai buvo perduoti įmonės dokumentai ir turtas. Tuo pačiu pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi organizavo fiktyvų įmonės akcijų perdavimÄ bei viso įmonės turto perleidimÄ .Taip pat pažymėtina, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieÅ¡taravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiÅ«rėti daiktus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013). Nuteistasis G. R. teigia esÄ s nepagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes nesant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, neįmanoma nustatyti, ar turtas, kurį neva pasisavino nuteistasis, akcijų perleidimo ir turto perdavimo A.

J. metu iÅ¡ tikrųjų priklausė UAB (duomenys neskelbtini).Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiÅ¡kia neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad Å¡i nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai.

Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtÄ ar jo žinioje esantį turtÄ (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas Å¡io turto neteks, ir to nori.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. R. kaltu pasisavinus jo žinioje buvusį UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ iÅ¡ viso už 25 130,00 Lt, t.y. automobilius „(duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 7 800 Lt, ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 12 330 Lt, ir 5000 Lt, gautus pardavus žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam G. R., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo suteikti įgaliojimai atstovauti įmonei, atliekant visas procedūras, susijusias su įmonės valdymu, taip pat pasirašyti visus finansinius dokumentus ir sutartis. Jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus įmonės turto atžvilgiu, taigi šis turtas buvo jo žinioje. Nors bendrovės direktorius turi tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netampa direktoriaus nuosavybe, todėl jam yra svetimos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga sÄ Å¾iningai ir protingai veikti įmonės interesais. SÄ Å¾iningas ir protingas pareigų atlikimas suponuoja ir tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. R. iÅ¡kėlė versijÄ , jog automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepriklausomai nuo jų registracijos vieÅ¡ajame registre, perleidžiant UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įmonei faktiÅ¡kai nepriklausė.

Tačiau toks apelianto teiginys nėra patvirtintas jokiais kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo metu jai nepriklausė automobiliai (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo labiau, kad apklausiamas tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis G. R. nuosekliai parodė, kad automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis perdavė A.

J. perleisdamas įmonės akcijas. Atsižvelgiant į tai, tokie prieštaringi apeliacinio skundo argumentai vertinami kaip nuteistojo G. R. gynybinė pozicija ir atmetami kaip nepagrįsti.             Apelianto teigimu, už realizuotus žemės sklypus gautų 5 000 Lt pasisavinimas iš esmės grindžiamas tik liudytojos, t.y. buvusios UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės, V. Ž. parodymais. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai.

Liudytoja V. Ž. apklausiama teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme parodė, kad nepamena, ar už pirmiau minėtų žemės sklypų pardavimÄ gauti pinigai buvo perduoti į įmonės kasÄ . Nors liudytoja V. Ž. tiesiogiai teismui nenurodė, jog pinigai, gauti už pirmiau minėtų žemės sklypų pardavimÄ Ä¯ įmonės kasÄ Ä¯neÅ¡ti nebuvo, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis G. R. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis 5 000 Lt įnešė į įmonės sÄ skaitÄ .

Tuo labiau, kad 2013-08-06 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pats G. R. tyrėjai parodė, kad nepamena, ar grynieji pinigai, gauti už parduotus žemės sklypus, buvo apskaityti įmonės buhalterijoje ir vėliau jais buvo padengtos įmonės skolos, ar iÅ¡ karto buvo atsiskaityta su skolininkais.Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota, kad pinigai, gauti pardavus UAB (duomenys neskelbtini) priklaususius žemės sklypus, bÅ«tų įneÅ¡ti į įmonės kasÄ ir apskaityti jos buhalteriniuose dokumentuose.

Pats nuteistasis G. R. neneigia, jog šiais įmonės pinigais disponavo. Teigia, kad nurodyti pinigai buvo panaudoti įmonės skoloms padengti. Tačiau duomenų, kad minėti pinigai buvo panaudoti įmonės naudai, t.y. sumokėti jos kreditoriams, ar naudojami kitoms įmonės reikmėms, baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Pažymėtina, kad kai pats bendrovės vadovas pagal išlaidų orderį iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus saviems tikslams, o ne įmonės interesams, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008).

Å iame kontekste taip pat pasiremtina Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. R. nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d., bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, dėl užimamų pareigų turėdamas teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus ir bÅ«damas materialiai atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ , susitaręs ir veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudodamas nusikalstamos veikos pobÅ«džio nesupratusiais A.

J., UAB (duomenys neskelbtini) akcininke S. R., 2010 metų gruodžio mėnesį organizavo fiktyvų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimÄ A. J. bei A. J. paskyrimÄ UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, kartu imitavo įmonės dokumentų ir viso įmonės turto perleidimÄ , įskaitant ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors toliau Å¡iuos automobilius valdė ir šį turtÄ pasisavino, be to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , jis 2010 m. lapkričio 11 d.

S. V. pardavęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 3 000,00 Lt, ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), už 2 000,00 Lt, už sandorį gautų pinigų – 5 000,00 Lt neįtraukė į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitÄ , ir tokiu bÅ«du pasisavino jo žinioje buvusį svetimÄ â€“ (duomenys neskelbtini) priklausantį turtÄ iÅ¡ viso už 25 130,00 Lt, bei paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko negalima visiÅ¡kai nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

Dėl civilinio ieškovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Šilaikos apeliacinio skundo Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu išteisino G. R. pagal BK 246 straipsnio 2 dalį, nesant jo veiksmuose šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas nesutinka su G. R. išteisinimu pagal BK 246 straipsnio 2 dalį. Anot apelianto, vadovaujantis CPK 559 straipsnio nuostatomis, priimant nutartį dėl įkeisto turto arešto bei perdavimo kreditoriui, konkretus areštuojamas turtas yra nurodomas teismo nutartyje, todėl turto arešto aktas ar turto aprašas tokiu atveju antstolio nėra ir neturi būti sudaromas.

Turto apraÅ¡o nesudarymas nepaneigia BK 246 straipsnio taikymo galimybės, nes turto apraÅ¡o sudarymas, kaip ir atskiras kaltininko įspėjimas apie gresiančiÄ atsakomybę nėra bÅ«tinosios Å¡io straipsnio taikymo sÄ lygos.BK 2 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta viena iÅ¡ pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, numatanti, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pareiga nustatyti, ar kaltininko veiksmai atitinka BK specialiosios dalies straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui, kuris savo teisinį vertinimÄ privalo motyvuotai iÅ¡dėstyti teismo nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai iÅ¡teisino G.

R. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymių. Teisėjų kolegija, baudžiamosios bylos medžiagos kontekste įvertinusi iÅ¡teisinamojo nuosprendžio įrodymų vertinimo motyvus, konstatuoja, kad nuosprendyje pateiktas BK 246 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas visiÅ¡kai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-69/2015, 2K-318/2014). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka civilinio ieÅ¡kovo lÅ«kesčių, nėra pagrindas naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.IÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas Å¡ios nusikalstamos veikos subjektu laiko bet kurį asmenį, kuris dėl fizinio kontakto su apraÅ¡ytu ar areÅ¡tuotu turtu, dėl savo teisinio santykio su tokiu turtu, dėl savo einamų pareigų, atliekamo darbo ar kitais pagrindais turi tiek sÄ lygas, tiek galimybes priimti sprendimus ar atlikti veiksmus dėl to turto perleidimo kitam asmeniui.

Tačiau BK 246 straipsnyje nustatyta, kad pagal šį straipsnį atsako tik tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ turtÄ (antroje dalyje – didelės vertės turtÄ ) arba turtÄ , kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtÄ perleido kitam asmeniui. BK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto ir kaltininkui patikėto didelės vertės turto arba didelės vertės turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui.

Å ios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Å ių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Taigi, BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku neabejotinai yra didelės vertės turtas, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadovaujantis logikos taisyklėmis matyti, kad pirmoji BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamo sveikos dispozicijos dalis („Tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ didelės vertės turtÄ ...“) numato, jog Å¡ios nusikalstamos veikos dalykas taip pat yra:

1) apraÅ¡ytas, 2) areÅ¡tuotas, 3) kaltininkui patikėtas 4) didelės vertės turtas. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia civilinio ieÅ¡kovo atstovas, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 246 straipsnio 2 dalį kilimui yra nustatytos Å¡ios keturios bÅ«tinosios sÄ lygos, iÅ¡ kurių nesant bent vienos, asmuo negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde pateikiamas plečiamasis normos aiÅ¡kinimas, neva įstatymų leidėjas numatė, kad baudžiamosios atsakomybės kilimui pakanka bent vienos iÅ¡ pirmųjų trijų ir ketvirtosios sÄ lygos buvimo, yra ydingas, prieÅ¡taraujantis ne tik BK 246 straipsnio 2 dalies nuostatų prasmei, bet ir susiformavusiai teismų praktikai.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos subjektas yra specialusis – tai asmuo, kuriam patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Taigi, be turto areÅ¡to baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį bÅ«tina nustatyti ir tokio areÅ¡tuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikÅ¡mingÄ sprendžiant tiek dėl Å¡iame straipsnyje numatytos veikos subjekto, tiek dėl jos dalyko požymių.

ApraÅ¡yto ar areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusÄ , t. y. tampa apraÅ¡yto, areÅ¡tuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Asmuo, įgijęs pareigÄ saugoti apraÅ¡ytÄ areÅ¡tuotÄ ir jam patikėtÄ turtÄ suvokia ir galimas BK 246 straipsnyje nurodytas pasekmes dėl Å¡io turto paslėpimo, sunaikinimo, sugadinimo ar neteisėto perleidimo kitam asmeniui.Byloje nustatyta, kad nuteistasis G.

R. žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas: kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) (duomenys neskelbtini), pagal 2005 m. spalio 17 d. įkeitimo lakÅ¡tÄ , įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas AB „DnB NORD“ bankui, bendra įkeisto turto vertė 145 000, 00 Lt.

G. R. taip pat buvo žinoma apie Å iaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartį areÅ¡tuoti ir perduoti AB „DnB NORD“ bankui įkeistÄ kilnojamÄ jį turtÄ . Å i nutartis, kuri prilyginama turto areÅ¡to aktui, buvo įregistruota Turto areÅ¡to aktų registre įstatymų nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 15–16). Tačiau G. R. pagal 2010 m. birželio 18 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) areÅ¡tuoto didelės vertės turto AB „DnB NORD“ bankui neperdavė.

Apklausiama pirmosios instancijos teisme antstolė V. Å . parodė, kad AB „DNB bankas“ iniciatyva buvo paskelbta areÅ¡tuotų transporto priemonių paieÅ¡ka, tačiau iÅ¡ vykdomosios bylos matyti, kad, prieÅ¡ingai nei tvirtina antstolė, tokia paieÅ¡ka paskelbta nebuvo, o 2010 m. birželio 17 d. teismo nutartimi areÅ¡tuotas kilnojamasis turtas, t. y. transporto priemonės, nebuvo apraÅ¡ytas, kaip to reikalauja CK 675 straipsnio 3 dalies nuostatos (t. 2, b. l. 57–68). PrieÅ¡ingai nei teigia civilinio ieÅ¡kovo atstovas, nors BK 246 straipsnyje tiesiogiai ir neįtvirtinta, tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , minėtame BK straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas gali bÅ«ti asmuo, kuriam patikėtas apraÅ¡ytas, areÅ¡tuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį kilti nepakanka to, jog kaltininkui yra tik žinoma apie jam patikėto turto areÅ¡tÄ . Tokiu atveju, kai asmuo nebuvo paskirtas areÅ¡tuoto turto saugotoju bei pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ , negali bÅ«ti pripažinta, kad BK 246 straipsnio prasme turtas jam buvo patikėtas. BÅ«tinasis BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra tiesioginė tyčia. Asmenys neteisėtai perleidę apraÅ¡ytÄ , areÅ¡tuotÄ ir jiems patikėtÄ turtÄ turi suvokti, kad taip padarę jie gali bÅ«ti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes apie tokias pasekmes yra įspėti įstatymo nustatyta tvarka.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. birželio 17 d. nutartimi areštuotos transporto priemonės, t. y. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonė „Kome JPPV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), hidraulinis manipuliatorius (keliamasis krautuvas) (duomenys neskelbtini), nebuvo aprašytos ir perduotos saugoti G.

R., jis nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už Å¡io turto neiÅ¡saugojimÄ arba neteisėtÄ perleidimÄ ar paslėpimÄ , todėl apygardos teismas teisingai sprendė, kad BK 246 straipsnio prasme negali bÅ«ti pripažinta, jog areÅ¡tuotos transporto priemonės jam bÅ«tų buvę patikėtos. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas Å¡iai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 246 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos dalyko, o G.

R. taip pat nėra tinkamas Å¡ios veikos subjektas. Skirtingai nei teigiama civilinio ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir kad dėl to reikėtų iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėtÄ paliko civilinio ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį 41 900,00 Lt sumai.

Kita vertus, toks teismo sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieÅ¡kovui atitinkamÄ ieÅ¡kinį pareikÅ¡ti civilinio proceso tvarka.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo G. R. ir civilinio ieÅ¡kovo AB „DNB bankas“ atstovo advokato Nedo Å ilaikos apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                                         Viktoras Kažys     Aloyzas Kruopys