2023-06-12 Nr. AB-11944-3-61-3-03525-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-544-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03525-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nemokumo administratorių rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. A., V. Č., A. M., A. M., S. S. ir R. U. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. B., K. B. individualiai įmonei ir D. J., dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai G. A., V. Č., A. M., A. M., S. S. ir R. U. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. įvykusio Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir atsakovas, Rūmai) visuotinio narių susirinkimo (toliau – ir Susirinkimas) metu priimtus nutarimus (toliau – ir Nutarimai).

2. Pareiškėjai teigė, kad laiko Susirinkimą ir jame priimtus Nutarimus neteisėtais. Pareiškėjai paaiškino, kad Susirinkimo metu neteisėtai, panaudojant fizinę jėgą buvo įvykdytas Rūmų prezidiumo (toliau – ir prezidiumas), prezidiumo pirmininko ir Rūmų vadovo nušalinimas ir faktinis Rūmų valdymo dalinis užgrobimas ignoruojant pamatines Rūmų įstatuose įtvirtintas valdymo organų rinkimo ir atšaukimo taisykles. Susirinkimas įvykdytas teisinėje valstybėje nepriimtinais metodais, nemokumo administratorių bendruomenę vienijančioje institucijoje – Rūmuose, susidarė neapibrėžta padėtis.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Susirinkimas neįvyko (buvo neteisėtas), kadangi nebuvo Rūmų įstatuose nurodyto kvorumo (daliai Susirinkimo metu dalyvavusių Rūmų narių palikus salę), o Susirinkimo metu priimti Nutarimai yra neteisėti, kadangi: 1) esant neteisėtai Susirinkimo sudėčiai nebuvo galima priimti jokių sprendimų; 2) Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai dėl 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtoje Susirinkimo darbotvarkėje neįtrauktų klausimų, o būtent, juos papildant dar 2 naujais papildomais klausimais (4 ir 7 klausimai); 3) nutarimas 7-uoju klausimu grubiai pažeidžia imperatyvią, Rūmų įstatuose įtvirtintą Rūmų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarką, kadangi Rūmų įstatuose nustatyta speciali Rūmų prezidiumo, Rūmų prezidiumo pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka, kuriai Susirinkimo nutarimas 7-uoju klausimu akivaizdžiai prieštarauja; 4) Susirinkimas viršijo savo kompetenciją – grupė asmenų, pavaldumo darbo teisiniais santykiais darančių įtaką daliai Rūmų narių, suorganizavo ir įvykdė tik konkrečiai grupei asmenų palankų neteisėtą Susirinkimą ir priėmė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sprendimus, kurie neatspindi tikrosios Rūmų narių valios.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad dalyvių registracijos sąrašas patvirtina, kad Susirinkime dalyvavo tik 169 nariai iš 399 ir kvorumo nebuvo (reikalinga bent 200). Rūmų nariai dėl svarbių priežasčių paliko Susirinkimą ir išsibraukė iš dalyvių registracijos sąrašo, kadangi atsisakė dalyvauti neteisėtuose veiksmuose – priimant neteisėtus Nutarimus. Išsibraukę asmenys negali būti laikomi Susirinkime dalyvavusiais asmenimis, kadangi jie aiškiai išreiškė tokią savo valią ir realiai nedalyvavo sprendimų priėmime. Turėtų būti organizuojamas pakartotinis Rūmų narių visuotinis susirinkimas, o Susirinkimas pripažintinas neįvykusiu Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies ir Rūmų įstatų 12.1 punkto pagrindais, kadangi Susirinkime nebuvo kvorumo.

5. Pareiškėjai teigė, kad Susirinkimo vedimą perėmė E. K., kuris, nebūdamas Rūmų valdymo organu, atsakingu už Rūmų susirinkimų organizavimą ir neturintis įgaliojimų vesti Susirinkimą, pats pasiskelbė Susirinkimo pirmininku ir jėga (atėmė mikrofoną, neleido vesti Susirinkimo) atėmė iš G. A., prezidiumo pirmininko, pradėjusio vesti Susirinkimą, teisę vesti Susirinkimą, kol bus išrinktas Susirinkimo pirmininkas. Pagal Rūmų įstatus būtent prezidiumas šaukia ir organizuoja visuotinį Rūmų narių susirinkimą, o jo pirmininkas pradeda visuotinį susirinkimą ir jį veda tol, kol yra išrenkamas visuotinio narių susirinkimo pirmininkas. Rūmų įstatai, prezidiumo darbo reglamentas nenumato galimybės visuotinio narių susirinkimo pirmininko funkcijų pavesti bet kuriam Rūmų nariui, jis renkamas būtent susirinkimo metu, balsuojant pagal pateiktą kandidatūrą, o kol jis nėra išrinktas, šias funkcijas atlieka prezidiumo pirmininkas. Kadangi Susirinkimas neįvyko, Susirinkimo metu nebuvo išrinktas Susirinkimo sekretorius, kuris galėtų surašyti Susirinkimo protokolą kaip tai numato Rūmų įstatų 12.5 punktas, prezidiumo pirmininkas G. A. surašė tikrąjį Susirinkimo protokolą. Rūmų nariai, kurie buvo priversti palikti Susirinkimą pateikė pastabas raštu.

6. Pareiškėjai nurodė, kad pagal Rūmų įstatus (10.2 p.) ir Rūmų prezidiumo darbo reglamentą (3.5.10 p.), visuotinį Rūmų narių susirinkimą šaukia ir jo vedimą organizuoja Rūmų prezidiumas. Rūmų prezidiumas turi teisę spręsti ir dėl Susirinkimo metu svarstytinų klausimų, t. y. darbotvarkės, kurią turi paskelbti viešai, informuojant Rūmų narius ne vėliau kaip prieš 30 dienų, jog Susirinkimo nariai iš anksto žinotų kokie klausimai bus sprendžiami Susirinkimo metu, įgaliotų savo atstovus atitinkamai balsuoti tam tikrais klausimais ir pan. 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą buvo paskelbta galutinė Susirinkimo darbotvarkė, į kurią nebuvo įtraukti Susirinkimo sprendimai 4 ir 7 klausimais. Susirinkimas neturėjo teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais, nes tai imperatyviai numato Rūmų įstatų 10.4 punktas. Susirinkimas neturėjo teisės Susirinkimo metu priimti sprendimo keisti Susirinkimo darbotvarkę, ją tvirtinti nauja (su papildymais), ką padarė Susirinkime likę nariai, priimdami nutarimą 4 klausimu. Prezidiumas dar 2021 m. rugsėjo 16 d. prezidiumo posėdžio metu atmetė, kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią tiek Rūmų įstatams, tiek kitiems teisės aktams 2021 m. rugsėjo 7 d. Nemokumo administratorių grupės (toliau – ir Grupė) pateiktą siūlymą keisti Susirinkimo darbotvarkę įtraukiant į ją neteisėtus klausimus. Grupė neskundė prezidiumo sprendimo atmesti pasiūlymą papildyti darbotvarkę, tačiau neteisėtu būdu jau vykstančio Susirinkimo metu siekė savavališkai pakeisti darbotvarkę, į ją įtraukiant norimus klausimus.

7. Pareiškėjai teigė, kad Susirinkimo nutarimas 7-uoju klausimu pažeidžia imperatyvią, Rūmų įstatuose įtvirtintą Rūmų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarką. Rūmų įstatai numato specialią jos prezidiumo narių, prezidiumo pirmininko ir Rūmų vadovo (personalijų) rinkimo ir atšaukimo tvarką, todėl minėti subjektai negali būti paskirti eiti pareigas ar nušalinti nuo pareigų kita (bendrąja) tvarka. 7-uoju Susirinkimo nutarimu nei prezidiumo nariai, nei prezidiumo pirmininkas nebuvo renkami ar atšaukti specialia Rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Pažeidžiant nustatytą tvarką buvo panaikintas ankstesnis (2020 m. rugsėjo 24 d.) Rūmų susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu buvo išrinkti prezidiumo nariai ir prezidiumo pirmininkas, ir paskirti kiti asmenys. Taip savavališkai ir neteisėtai primesta suinteresuotiems asmenims palanki personalijų rinkimo bei atšaukimo tvarka. Balsavimas Susirinkime buvo viešas, pažeidžiant slapto balsavimo imperatyvą. Pažeidimas nebuvo formalus, o iš esmės pakeitė balsavimo rezultatus. Pažeidus slapto balsavimo principą, balsai už neva išrinktus naujuosius Rūmų valdymo organų narius realiai neatspindi tikrosios Rūmų narių valios, pažeidė Rūmų įstatų 15.2 ir 16.1 punktus.

8. Pareiškėjai nurodė, kad Susirinkimas viršijo savo kompetenciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 144 straipsniu, Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1–3 dalimis ir Rūmų įstatų 11.1.4 ir 11.1.11 punktais, Susirinkimui nėra suteikta teisė atšaukti prieš tai vykusių visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų (nutarimų). Rūmų visuotinis narių susirinkimas gali atšaukti prezidiumo nutarimus, tačiau ne kito Rūmų visuotinio narių susirinkimo sprendimus.

9. Atsakovas Rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Rūmų visuotinio narių susirinkimo kvorumą sudaro 200 narių, o Susirinkime dalyvavo 261 narys, todėl pagal Rūmų įstatų 12.1 punktą Susirinkime kvorumas buvo. Daliai Susirinkimo dalyvių palikus Susirinkimą šiam jau prasidėjus, kvorumas nepasikeitė, kadangi kvorumas buvo nustatytas prieš prasidedant Susirinkimui, todėl Susirinkimas tęsė darbą esant kvorumui. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, o Rūmų veiklą reguliuoja Asociacijų įstatymas ir JANĮ, be to, bylų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi. Susirinkime į kvorumą įskaičiuoti dalyviai buvo atvykę į Susirinkimą ir turėjo teisę jame priimti sprendimus, todėl Susirinkimo kvorumo nustatymo tvarka atitinka ir minimą kasacinio teismo praktiką. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime yra juridinio asmens dalyvio – nario teisė. Susirinkimą palikę nariai aiškiai išreiškė savo norą įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame narių susirinkimą – atvyko, pasirašė dalyvių sąrašuose. Visi nariai susipažinę su Rūmų įstatais, kad Susirinkimo kvorumas nustatomas Susirinkimo pradžioje, o nustačius kvorumą jis laikomas esančiu viso susirinkimo metu. Rūmų įstatų 12.3 punktas nustato, kad Sprendimai priimami paprasta Rūmų visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių Rūmų narių balsų dauguma, asmenys, kurie balsuodami susilaiko, neskaičiuojami – jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis, t. y. sprendimus priima dalyvaujantys susirinkime nariai. Šiuo atveju, Susirinkimo nariai, žinodami, kad jiems palikus Susirinkimą, likusieji nariai pagal Rūmų įstatų 12.3 punktą, galės teisėtai priimti sprendimus, veikė savo nuožiūra, ir taip išreiškė valią patiems nedalyvauti Susirinkimui priimant sprendimus, palikdami šią teisę Susirinkime likusiems nariams. Pareiškėjai nenurodė, kokius iš anksto žinomus neteisėtus nutarimus ketino priimti Susirinkimas. Iš Susirinkimo pasišalinę nariai turėjo žinoti ir suprasti, kad 92 balsai (tiek narių paliko Susirinkimą) gali žymiai pakeisti balsavimo rezultatus, o neva neteisėti nutarimai galėjo būti ir nepriimti, jei pasišalinę nariai būtų tinkamai naudojęsi savo teisėmis. Susirinkimas įvyko ir yra teisėtas, kadangi jis įvyko esant Rūmų įstatuose nustatytam kvorumui.

11. Atsakovas teigė, kad apie Susirinkimą Rūmų nariams buvo pranešta 2021 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu, paskelbta jo darbotvarkė. 2021 m. rugsėjo 7 d. 121 Rūmų narys (Grupė) pateikė siūlymą dėl papildomų klausimų įtraukimo į Susirinkimo darbotvarkę. Siūlyta darbotvarkę papildyti trimis klausimais: 1) dėl Susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; 2) dėl susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., nutarimų, priimtų 8–11 darbotvarkės klausimais, panaikinimo, Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 17 d., metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo, Rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigų ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Susirinkimo organizavimo nustatymo; 3) dėl Rūmų prezidiumo nutarimo, priimto 2021 m. birželio 8 d. vykusiame prezidiumo posėdyje, atšaukimo. Grupės siūlymas buvo apsvarstytas 2021 m. rugsėjo 16 d. prezidiumo posėdyje, nuspręsta Susirinkimo darbotvarkę papildyti siūlyme pateiktu 3 klausimu, nepildyti 1 ir 2 klausimais. Prezidiumo papildyta darbotvarkė buvo paskelbta 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie Susirinkimą ir papildytą darbotvarkę. Rūmų įstatuose numatyta susirinkimo darbotvarkės papildymo tvarka: pakanka ne mažiau kaip vienos dvidešimtosios Rūmų narių siūlymo, pateikto raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki paskelbtos susirinkimo dienos. 2021 m. rugsėjo 7 d. siūlymą dėl Susirinkimo darbotvarkės pakeitimo pateikė 121 narys iš 399 narių, tai sudaro vieną dvidešimtąją narių, likus 21 dienai iki Susirinkimo dienos. Rūmų įstatuose nenumatyta, kad pateikti siūlymai turi būti ar gali būti svarstomi, nenumatyta, kokie valdymo organai turi teisę svarstyti šiuos pasiūlymus. Rūmų įstatų 10.5 punktas nustato, kad visi grupės narių pasiūlymai privalo būti įtraukti į susirinkimo darbotvarkę jų nesvarstant, o paliekant šį klausimą susirinkimui. Apie papildytą susirinkimo darbotvarkę Rūmų nariams buvo pranešta: 2021 m. rugsėjo 17 d. Rūmų administracijos pranešimu ir 2021 m. rugsėjo 17 d. pasiūlymus dėl darbotvarkės papildymo teikusios grupės narių pranešimu. Rūmų nariai buvo informuoti apie visus Susirinkimo darbotvarkės papildymus, jame nebuvo svarstomi klausimai, kurie nebuvo įtraukti į paskelbtą darbotvarkę.

12. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. Rūmų visuotiniame narių susirinkime buvo išrinktas prezidiumas ir prezidiumo pirmininkas. Į prezidiumą išrinkti G. A., V. Č., R. K., T. K., V. K., T. M., A. M., G. S., A. V., D. V.. Prezidiumo pirmininku išrinktas G. A.. Asmenys, išrinkti į minėtus valdymo organus, įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR). 2020 m. rugsėjo 4 d. Rūmų visuotiniame narių susirinkime 2019 m. rugsėjo 13 d. išrinkti prezidiumo nariai ir prezidiumo pirmininkas buvo atšaukti. Vietoje jų prezidiumo nariais išrinkti G. A., R. B., V. Č., I. J., Ž. J., R. K., A. M., V. Š., M. Š., L. P.-L., prezidiumo pirmininku išrinktas G. A.. 2020 m. rugsėjo 4 d. išrinkti valdymo organų nariai nėra įregistruoti JAR. Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Registrų centras nusprendė atsisakyti registruoti dokumentų ir duomenų pakeitimus JAR. CK 2.66 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organų narių pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo JAR, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Asociacijų įstatymas ir JANĮ nenustatė kitokio reglamentavimo, nei nustatytas CK 2.66 straipsnio 6 dalyje. Todėl nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. Rūmus valdęs prezidiumas neturi tam įstatymo suteiktų įgaliojimų.

13. Atsakovas nurodė, kad Susirinkimas nusprendė panaikinti Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., nutarimus, priimtus 8–11 darbotvarkės klausimais, t. y. Susirinkimas atšaukė 2020 m. rugsėjo 4 d. išrinktus prezidiumo narius ir prezidiumo pirmininką, panaikino 2020 m. rugsėjo 4 d. susirinkimo nutarimą atšaukti 2019 m. rugsėjo 13 d. išrinktus prezidiumo narius ir prezidiumo pirmininką. 2021 m. rugsėjo 28 d. (Susirinkimo dieną) 2019 m. rugsėjo 13 d. išrinkti asmenys JAR buvo registruoti Rūmų valdymo organo nariais. Susirinkimo dieną Rūmus valdantis prezidiumas (2020 m. rugsėjo 4 d. išrinktas, bet neįregistruotas JAR) nesilaikė įstatymų, teisėtumo principo, piktnaudžiavo valdžia. Rinkimų procedūra neįforminta iki galo, neįregistruota JAR. Susiklosčiusi situacija atitinka Rūmų įstatuose numatytus prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko atšaukimo kriterijus. Susirinkime buvo laikytasi Rūmų įstatuose nustatytos prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko atšaukimo procedūros. Vieną penktąją Rūmų narių sudaro 80 narių. Prezidiumo ir jo vadovo atšaukimą inicijavo 121 narys, o klausimą svarstė Susirinkimas. Rinkimai nevyko, o buvo panaikinti 2020 m. rugsėjo 4 d. susirinkimo 8 ir 9 punktais priimti nutarimai dėl 2019 m. rugsėjo 13 d. išrinktų valdymo organų narių atšaukimo. Taip buvo sudaryta galimybė tęsti veiklą JAR įregistruotiems valdymo organo nariams. Susirinkime prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko rinkimai nevyko, o atšaukiant prezidiumo narį ir prezidiumo pirmininką Rūmų įstatuose slaptas balsavimas nenumatytas. Visuotinis narių susirinkimas turi teisę pakeisti ar papildyti, panaikinti anksčiau vykusio visuotinio narių susirinkimo sprendimus, kadangi visuotinis susirinkimas turi teisę pakeisti savo paties sprendimus. Susirinkimo metu buvo atšaukti ankstesnio susirinkimo sprendimai dėl valdymo organo narių rinkimų, o Rūmų įstatų 11 straipsnio 11.1.4 punktas nustato, kad būtent visuotinio susirinkimo teisė ir kompetencija yra rinkti ir atšaukti Rūmų prezidiumo narius ir pirmininką. Susirinkimo priimti sprendimai teisėti.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

15. D. J. paaiškino, kad asmeniškai atvyko į Susirinkimą, tačiau dėl neteisėtų veiksmų (Susirinkimo organizavimo užgrobimo jėga ir darbotvarkės papildymo neteisėtais klausimais) iš Susirinkimo dalyvių sąrašų 11.30 val. išsibraukė. Todėl negalima laikyti, jog jis dalyvavo Susirinkime ir balsavo ar pritarė likusiems Susirinkimo nariams priimant neteisėtus nutarimus. Jo ir kitų iš Susirinkimo dalyvių, išsibraukusių ir dalyvių sąrašo, veiksmai (Susirinkimo palikimas į jį atvykus), vertintini kaip sąžiningi, atlikti dėl svarbių priežasčių – nenoro dalyvauti Susirinkimo neteisėtų sprendimų priėmime. Susirinkimo palikimas – aiškus valios išreiškimas. Išsibraukę asmenys negali būti laikomi Susirinkime dalyvavusiais asmenimis, nes jie aiškiai išreiškė tokią savo valią ir realiai nedalyvauja sprendimų priėmime. Susirinkime dalyvavo tik 169 nariai (261 – 92), o kvorumui būtina, jog dalyvautų bent 200 narių. Todėl Susirinkimas pripažintinas neįvykusiu Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies ir Rūmų įstatų 12.1 punkto pagrindais, nes Susirinkime nebuvo kvorumo. Todėl bet kokie Susirinkime priimti nutarimai neteisėti ir turi būti panaikinti.

16. D. J. nurodė, kad 2021 m. lapkričio 19 d. Rūmų prezidiumo posėdyje buvo išrinktas Rūmų vadovu ir į šias pareigas paskirtas nuo 2021 m. lapkričio 20 d. Rūmų įstatų 19.2 punkte numatyta, jog Rūmų administracijai vadovauja Rūmų prezidiumo paskirtas vadovas. Nors JAR nėra pakeisti duomenys apie naują Rūmų vadovą (dėl byloje kilusio ginčo), akivaizdu, jog Rūmų vadovu Rūmų valia yra išrinktas būtent D. J.. Rūmų veikla susijusi su viešuoju interesu ir stabilumu nemokumo srityje. Pareiškėjų skundo argumentai ir pateikti duomenys apie tai, kaip fizinės jėgos metodais buvo perimtas Susirinkimo vedimas, o protestuodami prieš tokią savivalę didelė dalis į Susirinkimą atvykusių Rūmų narių išsibraukė iš dalyvių registracijos sąrašo ir Susirinkime nebuvo kvorumo, Susirinkimas vykdytas sąmoningai ignoruojant personalijų atšaukimo ir rinkimo tvarką, patvirtina, kad Nutarimai yra neteisėti. Nutarimais priimti labai svarbūs tiek Rūmams, tiek jos nariams nutarimai: atšauktas Rūmų prezidiumas ir jo pirmininkas, Rūmų vadovas ir paskirtas naujas. Nutarimais keliama žala ne tik Rūmams, nemokumo administratorių savivaldai, bet ir viešajam interesui, kurio užtikrinimui JANĮ pagrindu buvo įsteigti Rūmai.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino, t. y. panaikino Nemokumo administratorių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtus nutarimus, kuriais nutarta: 1. „Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021-09-28, pirmuoju sekretoriumi išrinkti nemokumo administratorę D. Č., antruoju sekretoriumi – advokatą P. V.“; 2. „Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021-09-28, balsų skaičiavimo komisiją rinkti iš 9 Rūmų narių.

Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021-09-28, balsų skaičiavimo nariais išrinkti: E. K. (komisijos pirmininką), A. V., N. P., Ž. B., G. V., E. K., D. J., V. D., D. T.. Jei bus balsuojama už balsavimo skaičiavimo komisijos sudėtį, kaip tokią, balsuoti už nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021-09-28 metu K. B. pasiūlymą balsų skaičiavimo komisijos sudėtį“; 3. „Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo vyksiančio 2021-09-28, visuotinio narių susirinkimo pirmininku išrinkti K.

B.“; 4. „Patvirtinti Susirinkimo darbo reglamentą:

1) Darbotvarkės klausimui ir siūlomam sprendimų projektui skiriama iki 5 min.;

2) Po darbotvarkės klausimo pristatymo narių klausimams ir narių pasisakymams nagrinėjamu darbotvarkės klausimu skiriama iki 20 min.;

3) Priėmus sprendimą, dėl kitų visuotiniame narių susirinkime pasiūlytų sprendimų projektų nagrinėjamu darbotvarkės klausimų nebalsuojama;

4) Balsuojant slaptu balsavimu balsavimo biuleteniai išduodami pasirašytinai;

5) Visuotinis narių susirinkimas vyksta ne ilgiau nei iki 18 val. darbotvarkės klausimams, dėl kurių iki 18 val. nebuvo priimtas sprendimas, svartyti yra šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas“; 5. „Patvirtinti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021-09-28, darbotvarkę ir nustatyti, kad susirinkime visi darbotvarkės klausimai yra svarstomi tokio eiliškumo tvarka: Dėl visuotinio narių susirinkimo sekretoriaus rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos rinkimo;

Dėl visuotinio narių susirinkimo pirmininko rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo. Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020-09-04 nutarimų, priimtų 8-11 darbotvarkės klausimais, panaikinimo. Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020-11-17 metų 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigu ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Nemokumo administratorių rūmų visuotinio nariu susirinkimo organizavimo nustatymo;

Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021-06-08, metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo; Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nario rinkimo; Nemokumo administratorių etikos kodekso papildymų ir pakeitimų patvirtinimo; Nemokumo administratorių rūmų 2021/2022 metų biudžeto patvirtinimo; Dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos; Nemokumo administratorių rūmų finansinės ataskaitos patvirtinimo; Nemokumo administratorių rūmų Revizijos komisijos nario rinkimo; Dėl Garbės teismo nuostatų pakeitimų patvirtinimo;

Dėl Nemokumo administratorių rūmų įstatų papildymų ir pakeitimų patvirtinimo“; 6. „Nepatvirtinti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo 2020 metų metinės veiklos ataskaitos“; 7. „Panaikinti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2020-09-04, nutarimus, priimtus 8–11 darbotvarkės klausimais dėl Rūmų prezidiumo pirmininko ir prezidiumo narių atšaukimo ir naujo pirmininko ir prezidiumo narių išrinkimo atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 17, metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl A.

B. atšaukimo iš Nemokumo administratorių rūmų vadovo pareigų ir V. K. paskyrimo Nemokumo administratorių rūmų vadove; nustatyti, kad nuo šio nutarimo priėmimo dienos pareigas eina Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas ir prezidiumo pirmininkas, kurie buvo išrinkti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019-09-13, metu; pavesti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumui ir vadovui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021-09-28 suorganizuoti neeilinį Nemokumo administratorių rūmų visuotinį narių susirinkimą, kuriame įstatų nustatyta tvarka būtų svarstomi klausimai dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo narių ir pirmininko atšaukimo bei naujo Nemokumo administratorių rūmų pirmininko ir prezidiumo narių rinkimo“; 8.

„Atšaukti Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., metu 2- uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl JANĮ 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nemokumo administratoriams pasirinkus veiklos formą dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu“; 9. „Atidėti šio klausimo svarstymą ir šį klausimą svarstyti kitame Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkime, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.“; 10.

„Nepatvirtinti pakeistos Etikos kodekso redakcijos“; 11. „Nepatvirtinti prezidiumo pateiktos Nemokumo administratorių rūmų 2021 metų biudžeto, 2022 m . biudžetas tvirtinamas vienam mėnesiui, numatant išlaidų 25221 Eur, laikotarpiui iki sekančio Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo“; 12. „Balsavimas šiuo darbotvarkės klausimu nevyko“; 13. „Patvirtinti Nemokumo administratorių rūmų 2020 metų finansinę ataskaitą“; 14. „Atidėti šio klausimo svarstymą ir šį klausimą svarstyti kitame Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkime, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.“; 15.

„Patvirtinti patikslintą Garbės teismo nuostatų redakciją“; 16. „Nepatvirtinti papildytos Nemokumo administratorių rūmų įstatų redakcijos“.

18. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Rūmų nariams buvo pranešta apie 2021 m. rugsėjo 28 d. organizuojamą Susirinkimą, pateikta Susirinkimo darbotvarkė. Nemokumo administratorių grupė 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė Rūmams siūlymą papildyti Susirinkimo darbotvarkę ir pateikė 3 sprendimų projektus. Antruoju Siūlyme nurodytu sprendimo projektu, kuris pavadintas „Dėl Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., nutarimų, priimtų 8-11 darbotvarkės klausimais, panaikinimo, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, vykusio 2020 m. lapkričio 17 d., metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo, Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigų ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo organizavimo nustatymo“ nurodyti 4 (keturi) siūlymo punktai. Rūmų prezidiumas 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdyje nutarė atsisakyti papildyti Susirinkimo darbotvarkę 2-uoju siūlymo sprendimo projektu (7-uoju ginčijamo Susirinkimo nutarimu), kadangi juo siekta neteisėtai pakeisti prezidiumo pirmininką, prezidiumo narius ir Rūmų vadovą, nesilaikant specialios prezidiumo pirmininko, prezidiumo narių ir Rūmų vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarkos, įtvirtintos Rūmų įstatų 15–17, 19.6 punktuose. Iš esmės buvo siūloma balsuoti vien kelių asmenų Grupei palankia ir neteisėta, o ne Rūmų įstatų imperatyviai reglamentuojama tvarka dėl prezidiumo pirmininko, prezidiumo narių ir Rūmų vadovo atšaukimo ir naujų asmenų paskyrimo.

19. Teismas pažymėjo, kad Rūmų prezidiumas 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimu informavo apie papildytą 2021 m. rugsėjo 28 d. Susirinkimo darbotvarkę: Dėl visuotinio narių susirinkimo sekretoriaus rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo pirmininko rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo; Dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos; Dėl Nemokumo administratorių rūmų finansinės ataskaitos patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų 2021/2022 metų biudžeto patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo nario rinkimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų Revizijos komisijos nario rinkimo; Dėl nemokumo administratorių etikos kodekso papildymų ir pakeitimų patvirtinimo; Dėl Garbės teismo nuostatų pakeitimų patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų įstatų papildymų ir pakeitimų patvirtinimo; Dėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo.

20. Teismas nurodė, kad Susirinkimas įvyko 2021 m. rugsėjo 28 d. Jo darbotvarkė buvo papildyta dar dviem klausimais: Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimų, priimtų 8–11 darbotvarkės klausimais, panaikinimo; Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 17 d. metu 3-uoįu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo, Rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigų ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Rūmų visuotinio narių susirinkimo organizavimo nustatymo.

21. Teismas nustatė, kad Susirinkime šiais darbotvarkės klausimais buvo priimti nutarimai:

1) Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d., pirmuoju sekretoriumi išrinkti nemokumo administratorę D. Č., antruoju sekretoriumi – advokatą P. V.;

2) Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d., balsų skaičiavimo komisiją rinkti iš 9 Rūmų narių. Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d., balsų skaičiavimo komisijos nariais išrinkti: E. K. (komisijos pirmininką), A. V., N. P., Ž. B., G. V., E. K., D. J., V. D., D. T.. Jei bus balsuojama už balsavimo skaičiavimo komisijos sudėtį, kaip tokią, balsuoti už Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d. metu K. B. pasiūlymą balsų skaičiavimo komisijos sudėtį;

3) Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d., visuotinio narių susirinkimo pirmininku išrinkti K. B.;

4) Patvirtinti susirinkimo darbo reglamentą: darbotvarkės klausimui ir siūlomam sprendimų projektui skiriama iki 5 min.; po darbotvarkės klausimo pristatymo narių klausimams ir narių pasisakymams nagrinėjamu darbotvarkės klausimu skiriama iki 20 min.; priėmus sprendimą, dėl kitų visuotiniame narių susirinkime pasiūlytų sprendimų projektų nagrinėjamu darbotvarkės klausimų nebalsuojama; balsuojant slaptu balsavimu balsavimo biuleteniai išduodami pasirašytinai; visuotinis narių susirinkimas vyksta ne ilgiau nei iki 18 val. darbotvarkės klausimams, dėl kurių iki 18 val. nebuvo priimtas sprendimas, svartyti yra šaukiamas neeilinis visuotinis narių susirinkimas;

5) patvirtinti Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vyksiančio 2021 m. rugsėjo 28 d., darbotvarkę ir nustatyti, kad susirinkime visi darbotvarkės klausimai yra svarstomi tokio eiliškumo tvarka: Dėl visuotinio narių susirinkimo sekretoriaus rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo pirmininko rinkimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; Dėl visuotinio narių susirinkimo darbo reglamento patvirtinimo; Dėl Rūmų prezidiumo metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo.

Rūmų visuotinio narių susirinkimo, vykusio 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarimų, priimtų 8–11 darbotvarkės klausimais, panaikinimo. Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 17 d. metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo, Rūmų prezidiumo ir prezidiumo pirmininko pareigų ėjimo (vykdymo) bei pavedimo dėl naujo Rūmų visuotinio narių susirinkimo organizavimo nustatymo; Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 8 d., metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo atšaukimo; Rūmų prezidiumo nario rinkimo;

Nemokumo administratorių etikos kodekso papildymų ir pakeitimų patvirtinimo; Rūmų 2021/2022 metų biudžeto patvirtinimo; Dėl revizijos komisijos veiklos ataskaitos; Rūmų finansinės ataskaitos patvirtinimo; Rūmų Revizijos komisijos nario rinkimo; Dėl Garbės teismo nuostatų pakeitimų patvirtinimo; Dėl Rūmų įstatų papildymų ir pakeitimų patvirtinimo;

6) nepatvirtinti Rūmų prezidiumo 2020 metų metinės veiklos ataskaitos;

7) panaikinti Rūmų visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2020 m. rugsėjo 4 d., nutarimus, priimtus 8–11 darbotvarkės klausimais dėl Rūmų prezidiumo pirmininko ir prezidiumo narių atšaukimo ir naujo pirmininko ir prezidiumo narių išrinkimo; atšaukti Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2020 m. lapkričio 17, metu 3-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl A. B. atšaukimo iš Rūmų vadovo pareigų ir V. K. paskyrimo Rūmų vadove; nustatyti, kad nuo šio nutarimo priėmimo dienos pareigas eina Rūmų prezidiumas ir prezidiumo pirmininkas, kurie buvo išrinkti Rūmų visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2019 m. rugsėjo 13 d., metu; pavesti Rūmų prezidiumui ir vadovui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. suorganizuoti neeilinį Rūmų visuotinį narių susirinkimą, kuriame įstatų nustatyta tvarka būtų svarstomi klausimai dėl Rūmų prezidiumo narių ir pirmininko atšaukimo bei naujo Rūmų pirmininko ir prezidiumo narių rinkimo;

8) atšaukti Rūmų prezidiumo posėdžio, įvykusio 2021 m. birželio 8d., metu 2- uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl JANĮ 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo nemokumo administratoriams pasirinkus veiklos formą dirbti juridiniame asmenyje, kuris turi teisę administruoti nemokumo procesus, arba, kai pagal atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančius teisės aktus juridinis asmuo neprivalo turėti darbuotojų, būti juridinio asmens dalyviu;

9) Dėl Rūmų prezidiumo nario rinkimo – atidėti šio klausimo svarstymą ir šį klausimą svarstyti kitame Rūmų visuotiniame narių susirinkime, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.;

10) nepatvirtinti pakeistos Etikos kodekso redakcijos;

11) nepatvirtinti prezidiumo pateiktos Rūmų 2021 metų biudžeto, 2022 m. biudžetas tvirtinamas vienam mėnesiui, numatant išlaidų 25 221 Eur, laikotarpiui iki sekančio Rūmų visuotinio narių susirinkimo;

12) Dėl Revizijos komisijos veiklos ataskaitos – balsavimas šiuo darbotvarkės klausimu nevyko;

13) patvirtinti Rūmų 2020 metų finansinę ataskaitą;

14) dėl Revizijos komisijos nario rinkimo – atidėti šio klausimo svarstymą ir šį klausimą svarstyti kitame Rūmų visuotinio narių susirinkime, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.;

15) patvirtinti patikslintą Garbės teismo nuostatų redakciją;

16) nepatvirtinti papildytos Rūmų įstatų redakcijos.

22. Teismas, aptaręs ginčui aktualias JANĮ, Rūmų įstatų nuostatas, pažymėjo, kad dėl Susirinkimo 14 svarstytinų darbotvarkės klausimų, kurie Rūmų nariams buvo išplatinti 2021 m. rugsėjo 17 d. ginčo nėra, Rūmų nariai apie darbotvarkę informuoti tinkamai.

23. Teismas, įvertinęs Asociacijų įstatymo 8 straipsnio, Rūmų įstatų 12.1 punkto nuostatas, sprendė, kad Asociacijų įstatyme nėra nustatyta papildomų procedūrų ar reikalavimų, kurie nustatytų būtinybę visuotinio narių susirinkimo kvorumą tikrinti prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo. Įstatymas taip pat nenustato imperatyvaus draudimo asociacijos įstatuose apsiriboti kvorumo nustatymu tik susirinkimo pradžioje. Rūmų įstatų 12.1 punkte aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą. Taigi, esant tokiai Rūmų įstatų nuostatai, susirinkimo kvorumas po jo fiksavimo susirinkimo pradžioje daugiau netikrinamas ir susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą.

24. Teismas nurodė, kad sprendimų priėmimo tvarka yra įtvirtinta Rūmų įstatų 12.3 punkte, kuriame nustatyta, kad sprendimai priimami paprasta Rūmų narių balsų dauguma, t. y. sprendimas laikomas priimtu, kai balsuojant už jį daugiau dalyvaujančių balsavime narių balsų yra „už“, negu „prieš“ (asmenys, kurie balsuodami susilaiko, neskaičiuojami, jie laikomi balsuojant nedalyvavusiais asmenimis).

25. Teismas pažymėjo, kad Rūmus sudaro 399 nariai. Iš byloje pateikto Susirinkimo protokolo duomenų matyti, kad Susirinkime dalyvauti ir balsuoti darbotvarkės klausimais užsiregistravo 261 narys. Iš jų 182 nariai gyvai, o 79 nariai pagal įgaliojimus. Taigi, iš Susirinkimo registracijos sąraše nurodytų duomenų būtų galima pripažinti, kad Susirinkimo pradžioje dalyvavo daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, t. y. Susirinkime buvo Rūmų narių kvorumas, tačiau į bylą pateiktas vaizdo įrašas ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas paneigia šį faktą, Susirinkimo eiga pakrypo nenumatyta linkme.

26. Teismas, peržiūrėjęs ir išklausęs vaizdo ir garso įrašą, nustatė, kad prezidiumo pirmininkas G. A., vykdydamas Rūmų įstatų 10.2 punkte nustatytas prezidiumo pareigas, paskelbė pirmąjį procedūrinį darbotvarkės klausimą: „Dėl visuotinio narių susirinkimo sekretoriaus rinkimo“ ir pasiūlė sprendimo projektą šiuo klausimu – Susirinkimo sekretoriumi išrinkti Rūmų vyresnįjį teisininką A. G.. Iš salės buvo pasiūlyti sekretoriauti D. Č. ir advokatas P. V.. Buvo balsuojama už pirmą nutarimo projektą: Susirinkimo sekretoriumi išrinkti Rūmų vyresnįjį teisininką A.

G.. Balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: „už“ – 104 balsai, „prieš“ – 85 balsai. Prezidiumo pirmininkas G. A. paskelbė, kad nutarimas šiuo klausimu priimtas, nes pagal Rūmų įstatų 12.3 punktą nutarimas laikomas priimtu jei balsų „už“ yra daugiau negu balsų „prieš“. Paskelbė, kad nutarimas priimtas, todėl dėl alternatyvaus nutarimo nebalsuojama. Vadovaujantis Rūmų įstatų 10.6 punktu, Rūmų narys, negalintis dalyvauti Rūmų visuotiniame narių susirinkime, gali įgalioti kitą Rūmų narį balsuoti už jį visais susirinkimo darbotvarkėje numatytais klausimais, išskyrus personalijų rinkimus.

Įgaliojime turi būti aiškiai nurodyta, kaip įgaliotas asmuo turi balsuoti kiekvienu darbotvarkės klausimu. Su tokiu nutarimu nesutiko Rūmų nariai E. K., G. A. ir kai kurie kiti Rūmų nariai, siūlė balsuoti už jų pasiūlytus kandidatus į Susirinkimo sekretoriaus pareigas. Oponuojantieji priimtam nutarimui, triukšmaudami, bandydami atimti ir prezidiumo pirmininko mikrofoną, neleido toliau tęsti Susirinkimo. Salėje kilo sumaištis ir chaosas. Besitęsiant neramumams, Rūmų narys E. K. jėga atėmė iš prezidiumo pirmininko G. A. mikrofoną ir atsisakė mikrofoną grąžinti net ir prezidiumo pirmininkui to reikalaujant.

Į Susirinkimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Užvaldęs Susirinkimo vedimo techninę priemonę – mikrofoną, E. K. savavališkai pasiskelbė, kad jis, E. K., pirmininkaus Susirinkimui. Su tokia Susirinkimo eiga sutiko ne visi dalyviai. Dalyvių registracijos sąrašas ir Rūmų narių pastabos patvirtina, kad dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo dalyvio balsavimo teisę atsiėmė 93 Rūmų nariai, iš jų 76 dalyvavę „gyvai“ ir 17 pagal įgaliojimus. Išsibraukę Rūmų nariai 2021 m. spalio 4–6 d. pateikė pastabas dėl Susirinkimo protokolo Nr. 2021/09/28, kuriose nurodė nesutikimo su Susirinkime pažeista viešąja tvarka ir priimtais nutarimais priežastis.

27. Teismas nurodė, kad antstolio V. Z. 2021 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0137/21/24 patvirtina, kad antstolis 2021 m. rugsėjo 28 d. 10.30 val. pradėjo vykdyti faktinių aplinkybių konstatavimą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „SPA Birštonas“ V. M. SPA viešbučio konferencijų erdvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vykdydamas 2021 m. rugsėjo 27 d. V. K. pavedimą konstatuoti faktines aplinkybes apie Susirinkimo metu Rūmų narių ir kitų asmenų pasisakymus ir atliekamus veiksmus, tam panaudojant garso ir / ar vaizdo įrašymą.

Antstolis konstatavo, kad Susirinkimą pradeda ir jam pirmininkauja prezidiumo pirmininkas G. A.. Po svečio sveikinimo kalbos pirmininkaujantis G. A. pasiūlo susirinkimui balsuoti dėl nutarimo Rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo sekretoriumi išrinkti Rūmų vyresnįjį teisininką A. G.. Vyksta balsavimas ir skaičiuojami balsai „už“ šį nutarimą. Antstolis konstatavo, kad pirmininkaujantis susirinkimui G. A. paskelbia balsavimo rezultatus: už – 104, prieš – 85, įvertinęs įgaliojimus, paskelbia priimtą nutarimą, kad Susirinkimo sekretoriumi išrinktas Rūmų vyresnysis teisininkas A.

G.. Antstolis konstatavo, kad Rūmų narys E. K. paskelbia, kad prezidiumo pirmininkas G. A. savavaliauja, todėl jis perima iniciatyvą. Po to E. K. skelbia naują balsavimą ir pasiūlo Susirinkimui balsuoti dėl nutarimo Rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. visuotinio narių susirinkimo sekretoriais išrinkti D. Č. ir advokatą P. V.. Rūmų narys G. A. bando atimti mikrofoną iš prezidiumo pirmininko G. A.. Rūmų narys E. K. grubiai atima iš Susirinkimui pirmininkaujančio G. A. mikrofoną ir perduoda jį Rūmų nariui G. A.. Advokatas P. V. skelbia balsavimą dėl Susirinkimo balsų skaičiavimo komisijos narių rinkimų ir skelbia komisijos sudėtį.

Antstolis taip pat konstatavo, kad advokatas K. K. mojuoja rankomis ir susirinkimų dalyvių klausia kas balsuoja prieš Rūmų administracijos pasiūlytą nutarimo projektą dėl susirinkimo sekretoriaus rinkimo. Pirmininkaujantis susirinkimui G. A. pasiūlo Rūmų nariams, nesutinkantiems su esama visuotinio Susirinkimo eiga, išeiti iš susirinkimo ir informuoja, kad visi Rūmų nariai, išeinantys iš Susirinkimo, išsibraukia iš Susirinkimo dalyvių sąrašo ir panaikina reikalingą Susirinkimo teisėtam įvykimui kvorumą. Antstolis konstatavo, kad iš Susirinkimo, iš V.

M. SPA namų konferencijų erdvės išeina Rūmų nariai, iš Susirinkimo dalyvių registracijos sąrašų išsibraukia išėję iš Susirinkimo asmenys. Į konferencijų erdvę, kur yra likę Rūmų nariai įeina G. A. ir paskelbia, kad iš Susirinkimo išėjo ir iš dalyvių registracijos sąrašų išsibraukė 93 nariai iš 261, liko 168 nariai, todėl teisėtam Susirinkimo vykimui kvorumo nėra, Susirinkimas vykti negali. Todėl Rūmų administracija nutraukia V. M. SPA viešbučio konferencijų erdvės nuomos sutartį. Antstolis konstatavo, kad Susirinkimo dalyvių registracijos sąraše yra matyti devyniasdešimt trijų Susirinkimo dalyvių, išsibraukimas.

Antstolis faktų konstatavimą, kurį užfiksavo vaizdo ir garso įraše „M2U00540.MPG“, pabaigė 2021 m. rugsėjo 28 d. 12.56 val.

28. Teismas sprendė, kad ginčo situacijoje nėra pagrindo teigti, jog Susirinkime buvo Rūmų narių kvorumas. Pirminis Susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas negali būti vertinamas, kaip Susirinkimo kvorumas. Susirinkimo pradžios metu susiklosčius situacijai, kurios metu 93 nariai išsibraukė iš Susirinkimo dalyvių registracijos sąrašo, tai patvirtindami savo įrašais, vėliau ir pateiktomis pastabomis, laikytina, kad Susirinkime dalyvavo 168 nariai iš 399, o kvorumui surinkti būtinas 200 narių dalyvavimas. Teismo įsitikinimu, dalis narių, palikusių Susirinkimą, išsibraukdami iš sąrašo, nelaikytini dalyvavusiais Susirinkime, ar tik fiziškai palikę Susirinkimą, jie vertitini kaip aiškiai išreiškę valią nedalyvauti Susirinkime ir nepriimti sprendimų Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Teismas pažymėjo, kad ir teismų praktikoje konstatuojama, jog leidžiama dėl svarbių priežasčių palikti Susirinkimą ir tokiu būdu toks asmuo nelaikomas dalyvaujančiu Susirinkime ir tai turi įtakos skaičiuojant Susirinkimo kvorumą.

29. Teismas konstatavo, kad Susirinkimo metu kvorumo nebuvo, todėl tęsiant Susirinkimą ir nepripažinus jo neįvykusiu, neskelbiant kito visuotinio susirinkimo, Susirinkimo metu visi priimti nutarimai laikytini neteisėtais, priimtais pažeidus Rūmų įstatų 12.1 punkte įtvirtintą taisyklę dėl kvorumo buvimo ir Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, todėl naikintini. Dėl Susirinkime likusių narių balsavimo rezultatų, priimant nutarimus, teismas nepasisakė, kadangi konstatuota, kad Susirinkimo kvorumo nebuvo, todėl Susirinkimas negalėjo vykti.

30. Teismas, įvertinęs Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Rūmų įstatų 11.1.4, 17.3 punktų nuostatas, sprendė, kad įstatuose nėra ribojimų atšaukti prezidiumo narius in corpore (visi drauge), taip pat numatyta, kad ne mažiau kaip vienos penktosios Rūmų narių reikalavimu, Susirinkime svarstomi prezidiumo pirmininko ar nario atšaukimo klausimai. Nei Asociacijų įstatyme nei Rūmų įstatuose nėra numatyta Rūmų vadovo, prezidiumo ar kito valdymo organo teisė koreguoti Rūmų narių pasiūlyto nutarimo projekto.

31. Teismas nustatė, kad nors E. K. yra tik Rūmų narys, jis nedalyvauja Rūmų valdymo organų, atsakingų už Rūmų susirinkimų organizavimą, veikloje ir jam jokia apimtimi nėra suteikti įgaliojimai organizuoti ir / ar vesti Rūmų susirinkimus, ar bet kokia kita apimtimi vykdyti Rūmų valdymo organų funkcijas, tačiau pats pasiskelbė Susirinkimo pirmininku ir jėga (atėmė mikrofoną, neleido vesti susirinkimo) atėmė iš prezidiumo pirmininko, pradėjusio vesti visuotinį susirinkimą, G. A., teisę vesti Susirinkimą, kol bus išrinktas Susirinkimo pirmininkas. Nei Rūmų įstatai, nei prezidiumo darbo reglamentas nenumato galimybės visuotinio narių susirinkimo pirmininko funkcijų pavesti bet kuriam Rūmų nariui. Visuotinio narių susirinkimo pirmininkas yra renkamas būtent susirinkimo metu balsuojant pagal pateiktą kandidatūrą o kol jis dar nėra išrinktas, šias funkcijas atlieka Prezidiumo pirmininkas. Teismas konstatavo, kad tokie E. K. veiksmai negali būti laikomi teisėtais, kadangi tai akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarka, gerai moralei, Rūmų narių etikai ir Rūmų įstatams, pagal kuriuos būtent prezidiumas šaukia ir organizuoja visuotinį susirinkimą, o jo pirmininkas pradeda susirinkimą ir jį veda tol, kol yra išrenkamas susirinkimo pirmininkas.

32. Teismas nurodė, kad pagal Rūmų įstatų 10.2 punktą ir prezidiumo darbo reglamento 3.5.10 punktą, visuotinį Rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja jo vedimą prezidiumas. Būtent prezidiumas turi teisę spręsti ir dėl visuotinio narių susirinkimo metu svarstytinų klausimų, t. y. darbotvarkės parengimo, kurią turi paskelbti viešai, informuojant Rūmų narius ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo, jog visuotinio susirinkimo nariai iš anksto žinotų kokie klausimai bus sprendžiami susirinkimo metu, įgaliotų savo atstovus atitinkamai balsuoti tam tikrais klausimais ir pan. Todėl visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas yra ne visuotinio narių susirinkimo, o prezidiumo kompetencija.

33. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju 2021 m. rugsėjo 17 d. pranešimu apie Susirinkimo darbotvarkės papildymą buvo paskelbta galutinė Susirinkimo darbotvarkė, į kurią buvo įtraukti 14 klausimų, o Susirinkimo metu darbotvarkė buvo papildyta dar dviem (4 ir 7) klausimais. Taigi Susirinkimo 4 ir 7 klausimai nebuvo įtraukti į iš anksto skelbtą Susirinkimo darbotvarkę, o Susirinkimas, vadovaudamasis Rūmų įstatais ir prezidiumo darbo reglamentu, neturėjo teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais.

34. Teismas konstatavo, kad Susirinkimas neturėjo teisės Susirinkimo metu priimti sprendimo keisti darbotvarkę, ją tvirtinti nauja (su papildymais), ką nagrinėjamu atveju padarė Susirinkime likę nariai, priimdami nutarimus 5 ir 7 klausimais.

35. Teismas, įvertinęs Rūmų įstatų 17 punkto nuostatas, pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 7-uoju Susirinkimo nutarimu nei prezidiumo nariai, nei prezidiumo pirmininkas nebuvo renkami ar atšaukti specialia Rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju buvo panaikintas ankstesnis (2020 m. rugsėjo 4 d.) Rūmų susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu buvo išrinkti prezidiumo nariai ir prezidiumo pirmininkas, ir paskirti kiti asmenys. Tokiu būdu buvo savavališkai neteisėtai pažeista personalijų rinkimo bei atšaukimo tvarka.

36. Teismas dėl slapto balsavimo renkant prezidiumo narius ir prezidiumo pirmininką pažymėjo, kad Rūmų įstatų 16 punkto nuostatos lemia, jog prezidiumo nariai ir prezidiumo pirmininkas turi būti renkami slaptu balsavimu. Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad prezidiumo narių ir prezidiumo pirmininko rinkimai gali būti nešališki tik esant slaptam balsavimui, kadangi įprasta praktika, jog nemokumo administratoriai kaip fiziniai asmenys yra susaistyti darbo santykiais su kitų nemokumo administratorių akcininkų teisėmis valdomomis nemokumo administravimo bendrovėmis (UAB, mažosiomis bendrijomis). Esant tokiai padėčiai, kai darbuotojas (nemokumo administratorius) yra pavaldumo santykiuose su darbdaviu (kitu nemokumo administratoriumi), nešališko viešo balsavimo neįmanoma tikėtis.

37. Teismas konstatavo, kad Susirinkimas neturėjo kvorumo, tačiau taip pat akcentavo, jog likę Rūmų nariai, priimdami sprendimą dėl prezidiumo pirmininko rinkimų, balsuodami viešu būdu, pažeidė balsavimo slaptumo principą, nustatytą Rūmų įstatų 16.1 punkte.

38. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, kurie patvirtina ir teismo padarytą išvadą, kad Susirinkimo metu nebuvo kvorumo, todėl jis turėjo būti pripažintas neįvykusiu, taip pat sprendė, kad Susirinkimas viršijo savo kompetenciją viešu balsavimu rinkdamas personalijas, taip neužtikrindamas balsavimo nešališkumo.

39. Teismas konstatavo, kad Susirinkimas vyko nesant Rūmų narių kvorumo, todėl Susirinkimo metu priimti 16 nutarimų (14 paskelbtų darbotvarkėje ir 2 pateikti Susirinkimo metu), laikytini priimtais neteisėtai, todėl naikintini.

III. 40. Atsakovas Rūmai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

41. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Susirinkimo nutarimus, o pirmosios instancijos teismas šios esminės teisinės aplinkybės neįvertino. Pareiškėjai neturėjo ir neturi teisės Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ginčyti Susirinkimo nutarimus pirmiausia dėl to, kad Susirinkimo nutarimai nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjams ir jiems nenustato jokių teisių ar pareigų, o vien aplinkybės, kad pareiškėjai yra Rūmų nariai nepakanka. Nė vienas iš nutarimų nėra adresuotas pareiškėjams ir nesukelia konkrečiai pareiškėjų teisėms ir pareigoms jokių pasekmių. Susirinkimo metu buvo priimta 16 nutarimų: 15 iš jų apskritai nėra susiję su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis, o vienas iš šių nutarimų – 7-asis nutarimas, yra susijęs tik su kai kuriais pareiškėjais – G. A., A. M. ir V. Č., tačiau galutinis administracinis sprendimas, kuriuo buvo nuspręstas jų buvimas Rūmų prezidiumo pirmininku ir / ar nariais buvo priimtas tik 2022 m. sausio 5 d. Rūmų pakartotinio visuotinio narių susirinkimo metu. Todėl nors 7-asis nutarimas ir yra susijęs su kai kuriais pareiškėjais, tačiau jų teisinį statusą nulėmęs nutarimas buvo priimtas jau po Susirinkimo. Pirmosios instancijos teismas turėjo arba atsisakyti priimti skundą, arba administracinę bylą nutraukti.

42. Atsakovo vertinimu, kai kurie Susirinkimo nutarimai (8, 10, 15 ir 16), kurie buvo neteisėtai panaikinti pirmosios instancijos teismo, apskritai negalėjo būti ginčijami pareiškėjų, kadangi negali būti laikomais administraciniais sprendimais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalies prasme, o yra norminiai administraciniai aktai VAĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme ir jiems taikytini ABTĮ 112–119 straipsnių reikalavimai, kurie nustato norminio administracinio akto ištyrimo procesines sąlygas. Pareiškėjai nėra subjektai, kurie pagal ABTĮ 112 straipsnį su abstrakčiu pareiškimu gali kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, o pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neištyrė ir pažeidė proceso teisės normas. Šiais Susirinkimo nutarimais patvirtinti, nepatvirtinti ar atšaukti nutarimai dėl JANĮ 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo, Etikos kodeksas, Garbės teismo nuostatai ir Rūmų įstatai yra adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais (nemokumo administratoriai, Garbės teismo nariai), minėti aktai orientuoti į ateitį ir skirti taikyti daug kartų, todėl yra norminio pobūdžio.

43. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Susirinkimo metu nebuvo Rūmų narių kvorumo, todėl negalėjo būti priimti Susirinkimo nutarimai. Pagrindinis dokumentas, kuriuo Rūmai, kaip asociacija, privalo vadovautis savo veikloje, yra Rūmų įstatai. Vadovaujantis Rūmų įstatų 12.1 ir 12.3 punktais Susirinkimo registracijos sąraše užsiregistravo daugiau kaip 1/2 asociacijos narių. Vadinasi, narių kvorumas buvo per visą Susirinkimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė priešingai, kad neva narių kvorumo Susirinkime nebuvo, nes savo dalyvio balsavimo teisę atsiėmė 93 Rūmų nariai, iš jų 76 dalyvavę „gyvai“ ir 17 pagal įgaliojimus. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas (ta pati teisėjų kolegija) priėmė prieštaraujantį savo paties ankstesnei praktikai sprendimą analogiškoje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-930-535/2021). Minėtame teismo sprendime teismas išaiškino, kad Rūmų susirinkimuose yra nustatomas vienas kvorumas, t. y. susirinkimų kvorumas ir nustačius šį kvorumą susirinkimo pradžioje, jis išlieka visą susirinkimo laiką nepaisant to, jog susirinkimo metu susirinkimą palieka Rūmų nariai. Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė, kodėl nukrypo nuo jau suformuoto precedento, nepasisakė, kodėl sukūrė naują teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę dėl Rūmų susirinkimų kvorumo skaičiavimo, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Pripažinus šį pažeidimą, laikytina, kad byloje nagrinėjamo Susirinkimo kvorumas buvo viso susirinkimo metu, o teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas.

44. Atsakovas nurodo, kad teismas pripažino, jog Asociacijų įstatyme nėra nustatyta papildomų procedūrų ar reikalavimų, kurie lemtų būtinybę visuotinio narių susirinkimo kvorumą tikrinti prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo svarstymą ar balsavimą dėl jo; įstatymas taip pat nenustato imperatyvaus draudimo asociacijos įstatuose apsiriboti kvorumo nustatymu tik susirinkimo pradžioje. Rūmų įstatų 12.1 punkte aiškiai įtvirtinta taisyklė, jog nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą. Esant tokiai Rūmų įstatų nuostatai, Susirinkimo kvorumas po jo fiksavimo susirinkimo pradžioje daugiau netikrinamas ir Susirinkimas gali vykti, nepriklausomai nuo to, kiek narių fiziškai būna susirinkimo vietoje svarstant vieną ar kitą darbotvarkės klausimą. Todėl aplinkybė, jog jau po Susirinkimo prasidėjimo iš Susirinkimo dalyvių sąrašo išsibraukė 93 Rūmų nariai, kvorumo skaičiavimui Rūmų įstatų nuostatų prasme neturi jokios reikšmės. Todėl Rūmų narių kvorumas buvo per visą Susirinkimą ir jo nereikėjo tikrinti prieš kiekvieną darbotvarkės klausimo balsavimą.

45. Atsakovas teigia, kad net laikantis klaidingos pozicijos, jog Rūmų narių kvorumo nebuvo per visą Susirinkimą, savo dalyvio balsavimo teisę atsiėmė 93 Rūmų nariai jau po to, kai įvyko balsavimas Susirinkimo darbotvarkės 1-uoju klausimu. Taigi, 1-uoju darbotvarkės klausimu 93 Rūmų nariai nebuvo išsiregistravę ir šiuo klausimu jie buvo įtraukti skaičiuojant Rūmų narių kvorumą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino ir Susirinkimo 1-ąjį nutarimą, nes neva jį priimant nebuvo Rūmų narių kvorumo.

46. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo teismų praktikos, plečiamai aiškino ir taikė Asociacijų įstatymo ir Rūmų įstatų nuostatas ir iš esmės aiškiam reguliavimui dėl Susirinkimo kvorumo nustatymo taisyklės suteikė visiškai priešingą reikšmę bei prasmę. Teismo pozicija, jog neva Susirinkimo metu nebuvo Rūmų narių kvorumo, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta, todėl teismo sprendimas yra naikintinas.

47. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Susirinkimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai (dėl E. K. įgaliojimų vesti Susirinkimą, Susirinkimo metu pakeistos darbotvarkės, pažeistos personalijų rinkimo bei atšaukimo tvarkos, Susirinkimo viršytos kompetencijos viešu balsavimu renkant personalijas, taip neužtikrinus balsavimo nešališkumo). Šie procedūriniai pažeidimai nėra esminiai ir neturėjo jokios įtakos teisėtų Susirinkimo nutarimų priėmimui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Susirinkimo metu Rūmų narių kvorumas buvo ir Rūmų nariai, priimdami Susirinkimo nutarimus, išreiškė savo teisėtą valią. Nebuvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – nebuvo pažeista Rūmų įstatuose įtvirtinta Rūmų narių kvorumo skaičiavimo taisyklė.

48. Atsakovas tvirtina, kad teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti tariamo brutalaus elgesio ar viešosios tvarkos pažeidimo, nes niekam, įskaitant ir E. K., kurio tariamus neteisėtus veiksmus vertino teismas, nebuvo surašytas joks administracinio nusižengimo protokolas už viešosios tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu pažeista nekaltumo prezumpcija. Teismo išvados apie tariamą brutalų elgesį ir Susirinkimo vedimo užgrobimą jėga ar tariamai padarytus viešosios tvarkos pažeidimus, yra visiškai nepagrįstos, neatitinka bylos duomenų bei laikytinos subjektyviu teismo vertinimu. G. A. Susirinkimo metu buvo Rūmų prezidiumo pirmininkas, tačiau jam, kaip prezidiumo pirmininkui nei įstatymai, nei Rūmų įstatai nenumato kompetencijos vesti Rūmų visuotinius narių surinkimus. Pagal Rūmų įstatus, Rūmų vadovas šaukia ir organizuoja Rūmų visuotinį narių surinkimą bei jį pradeda (19.8.1 p.). Teismas neatsižvelgė, kad ir G. A. neturėjo teisės vesti Susirinkimą. Be to, Rūmų narių pasipiktinimą nulėmė tai, kad, kad G. A., neturėjęs įgaliojimų vesti Susirinkimą, nesudarė galimybės Rūmų nariams balsuoti dėl alternatyvaus projekto 1-uoju Susirinkimo darbotvarkės klausimu, tai pažymėta Susirinkimo protokole. Todėl teismas negalėjo byloje esančių duomenų pagrindu konstatuoti geros moralės ar viešosios tvarkos pažeidimus. Jei tokie pažeidimai ir buvo padaryti, juos padarė patys pareiškėjai, pirmiausia G. A., kuris, neturėdamas jam suteiktos kompetencijos, vedė Susirinkimą ir trukdė Rūmų nariams balsuoti Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Tai, kad daugelis Rūmų narių nesutiko su tokiais G. A. veiksmais ir tai, jog neteisėtus G. A. veiksmus remiantys Rūmų nariai pasišalino iš Susirinkimo, nereiškia, kad Susirinkimo metu nebuvo kvorumo.

49. Atsakovas pažymi, kad pagal Rūmų įstatų 10.5 punktą ne mažiau kaip vienos dvidešimtosios Rūmų narių siūlymu, pateiktu raštu ne vėliau kaip prieš dvidešimt dienų iki paskelbtos visuotinio Rūmų narių susirinkimo dienos, į susirinkimo darbotvarkę įtraukiami jų siūlomi papildomi darbotvarkės klausimai ir sprendimo projektai, o Rūmų nariai apie pakeitimus informuojami ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki Rūmų visuotinio narių susirinkimo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kad siūlymas papildyti Susirinkimo darbotvarkę buvo pateiktas pažeidžiant Rūmų įstatų 10.5 punktą, todėl Susirinkime buvo balsuojama ir sprendimai buvo priimami darbotvarkės klausimais, kurie privalėjo būti į ją įtraukti, t. y. Grupės siūlymo pagrindu. Todėl teismo motyvai dėl darbotvarkės sudarymo pažeidimų nepagrįsti. Net ir laikant, kad Susirinkime buvo balsuojama į darbotvarkę neįtrauktais klausimais, toks pažeidimas yra tik formalus, t. y. lemtas neteisėtų prezidiumo veiksmų neteisėtai nepildant darbotvarkės Grupės siūlymo pagrindu, laikytinas mažareikšmiu ir atstatančiu prezidiumo neteisėtų veiksmų padarinius – Susirinkimo metu buvus priimtus sprendimus, kurie privalo būti įtraukti į susirinkimo darbotvarkę Grupės siūlymo pagrindu.

50. Atsakovas teigia, kad tiek pareiškėjai, tiek teismas tariamus procedūrinius pažeidimus iš esmės siejo su prieštaravimu gerai moralei, Etikos kodekso nuostatoms ir viešajai tvarkai bei viešajam interesui, t. y. pareiškėjai tariamą Susirinkimo nutarimų neteisėtumą grindė ne jų teisių ir teisėtų interesų, o viešojo intereso pažeidimu. Tačiau pareiškėjai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Susirinkimo nutarimus ir nėra tie subjektai, kurie galėtų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo arba atsisakyti priimti skundą, arba administracinę bylą nutraukti.

51. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjų materialiniu teisiniu suinteresuotumu, nevertino teisinių pasekmių, kurių siekia pareiškėjai, reikšdami skundo reikalavimą, todėl priimant teismo sprendimą nebuvo atskleista administracinės bylos esmė, teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl yra naikintinas, o byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

52. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

53. Pareiškėjai nurodo, kad Susirinkimas neįvyko (buvo neteisėtas), kadangi nebuvo Rūmų įstatuose nurodyto kvorumo, o Susirinkimo metu priimti Nutarimai yra neteisėti, kadangi: 1) esant neteisėtai Susirinkimo sudėčiai nebuvo galima priimti jokių sprendimų; 2) Susirinkimo metu buvo priimti sprendimai dėl 2021 m. rugsėjo 17 d. paskelbtoje Susirinkimo darbotvarkėje neįtrauktų klausimų, o būtent, juos papildant dar 2 naujais papildomais klausimais; 3) nutarimas 7-uoju klausimu grubiai pažeidžia imperatyvią, Rūmų įstatuose įtvirtintą Rūmų valdymo organų rinkimo ir atšaukimo tvarką, kadangi Rūmų įstatuose nustatyta speciali Rūmų prezidiumo, Rūmų prezidiumo pirmininko rinkimo ir atšaukimo tvarka, kuriai Susirinkimo nutarimas 7-uoju klausimu akivaizdžiai prieštarauja; 4) Susirinkimas viršijo savo kompetenciją; Grupė asmenų, pavaldumo darbo teisiniais santykiais įtakojančių dalį Rūmų narių, suorganizavo ir įvykdė tik konkrečiai grupei asmenų palankų neteisėtą Susirinkimą ir priėmė imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sprendimus, kurie, be kita ko, net neatspindi tikrosios Rūmų narių valios. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, jokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 54. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje administracinėje byloje nenustatyta sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

55. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

56. Atsakovas Rūmai nesutinka (žr. nutarties 40 p.) su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 17 p.) ir prašo jį panaikinti, kadangi pareiškėjai, atsakovo nuomone, neturi materialinio suinteresuotumo (žr. nutarties 41, 50 p.), kai kurie Susirinkimo nutarimai apskritai negalėjo būti ginčijami pareiškėjų, nes negali būti laikomi administraciniais sprendimais (žr. nutarties 42 p.), nepagrįstai buvo nuspręsta, jog nebuvo kvorumo (žr. nutarties 43–44, 46 p.), pirmosios instancijos teismo motyvai dėl darbotvarkės sudarymo pažeidimų nepagrįsti (žr. nutarties 49 p.).

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjų skundo reikalavimas (žr. nutarties 1 p.) buvo patenkintas iš esmės vieninteliu pagrindu – Susirinkimo metu kvorumo nebuvo, todėl Susirinkimo metu visi priimti nutarimai laikytini neteisėtais (žr. nutarties 29 p., 39 p.). Taigi į apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas patenka tik tie dalykai, kurie susiję su paminėtu klausimu. Taip pat aktualus ir apeliaciniame skunde nurodomas materialinio suinteresuotumo aspektas.

Dėl pareiškėjų materialinio suinteresuotumo

58. Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-639-968/2019). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004).

59. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

60. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjai. Kokia apimtimi pareiškėjų teisėms ir interesams turi įtakos skundžiamas aktas ar institucijos atliekami veiksmai, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmenų materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1993-502/2020). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012 ir kt.). Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas pagal formuojamą administracinių teismų praktiką yra atmestinas (žr., pvz., 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015; 2022 m. sausio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-6-492/2022 ir kt.).

61. Analogiškos pozicijos formuodamas vieningą teismų praktiką nagrinėjamose civilinėse bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Aiškinant civilinio proceso teisės normas teigiama, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami, o šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, suinteresuotumą laikant savarankišku teisiniu interesu ir poreikiu jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas). Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Be kita ko, nurodyta, kad asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jų teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Akcentuota, kad privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, jog būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose.

62. Visi pareiškėjai yra Nemokumo administratorių rūmų nariai, kurių teisės apibrėžtos Rūmų įstatų 21 skyriuje. Nemokumo administratorių rūmų narys, kaip matyti, turi teisę dalyvauti Nemokumo administratorių rūmų veikloje ir balsuoti Nemokumo administratorių rūmų visuotiniame narių susirinkime (21.1.1 p.); būti išrinktu ir (arba) paskirtu į visus Nemokumo administratorių rūmų kolegialius organus, komitetus, komisijas (21.1.2 p.) ir kt. Nemokumo administratorių rūmų narys, laikydamas, kad kokia nors jo teisė numatyta teisės aktuose galimai yra pažeista, turi teisę, kaip subjektas, ginantis jam priklausančią teisę, pasinaudoti teismine gynyba, kas šiuo atveju ir buvo padaryta (žr. nutarties 1 p.). Buvo apskųsti Susirinkimo Nutarimai, kurie liečia pareiškėjų teises, įtvirtintas Rūmų įstatuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose jų veiklą, todėl teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu dėl materialinio suinteresuotumo nebuvimo.

63. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tik materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2021 ir kt.). Kadangi minėta aplinkybė nenustatyta, teisės į teisminę gynybą paneigimas šiuo pagrindu (dėl materialinio suinteresuotumo nebuvimo) yra atmestinas.

Dėl kvorumo ir kitų likusių apeliacinio skundo argumentų

64. Nėra ginčo dėl to, kad Rūmus sudaro 399 nariai. Iš byloje pateikto Susirinkimo protokolo duomenų matyti, kad Susirinkime dalyvauti ir balsuoti darbotvarkės klausimais užsiregistravo 261 narys. Vadinasi, Susirinkimo pradžioje dalyvavo daugiau kaip 1/2 asociacijos narių.

65. Dalyvių registracijos sąrašas ir Rūmų narių pastabos patvirtina, kad Susirinkimui prasidėjus savo dalyvio balsavimo teisę atsiėmė 93 Rūmų nariai, iš jų 76 dalyvavę „gyvai“ ir 17 pagal įgaliojimus ir priimant Susirinkimo Nutarimus nebedalyvavo. Susirinkime 1/2 asociacijos narių nebeliko.

66. Rūmų įstatų 12.1 punkte buvo numatyta, kad Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Nemokumo administratorių rūmų narių. Nemokumo administratorių rūmų visuotiniame narių susirinkime dalyvaujančių narių skaičius nustatomas pagal registracijos sąrašuose nurodytų Nemokumo administratorių rūmų narių skaičių. Nustačius esant kvorumą, pripažįstama, kad jis yra per visą susirinkimą.

67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į Susirinkimo metu susiklosčiusią situaciją dėl kurios iš esmės ginčo nėra, Rūmų 12.1 punkte įtvirtinta taisyklė negali būti aiškinama nepaisant teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip, nekyla abejonių, kad Susirinkimo pradžioje buvo fiksuotas ne mažiau kaip pusės Nemokumo administratorių rūmų narių skaičius, kurio pasikeitimas pagal pirmiau nurodytą taisyklę įtakos kvorumo konstatavimui reikšmės nebeturėtų. Tačiau, turint omenyje Susirinkimo metu įvykusią situaciją, kuri buvo išsamiai bei itin detaliai aptarta pirmosios instancijos teismo, Rūmų įstatų 12.1 punkte išdėstytos taisyklės pažodinis aiškinimas prasilenktų su teisingo sprendimo priėmimu (teismo priimamas sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas – teisę sutapatinus su įstatymu, teisės praktikos požiūriu pirmumas būtų teikiamas ne teisingumui, o teisėtumui; ne kiekviena gyvenimiška situacija gali būti reglamentuota ir tilpti į konkrečias teisės normas, todėl šiuo atveju ir vadovautinasi bendraisiais teisės principais, siekiant socialinio konflikto išsprendimo, atsisakant formalistinio požiūrio).

68. Susirinkimą palikusių Nemokumo administratorių rūmų narių skaičius buvo itin didelis. Apeliacinės instancijos teismas neaptarinės priežasčių, suponavusių tokią valinę Nemokumo administratorių rūmų narių išraišką. Darytina išvada, kad vien tokia faktinė aplinkybė, siekiant išeities iš kilusios situacijos, iš esmės turėjo nulemti Rūmų įstatų 12.2 punkte nurodytos taisyklės taikymą – pakartotinio susirinkimo sušaukimą, kuris tikėtina būtų eliminavęs ir šį ginčą. Nepasinaudojus aptariama norma ir ginčui persikėlus į teismą, kilęs socialinis konfliktas, galėjo būti išspręstas tik tokiu keliu, kokį nurodė pirmosios instancijos teismas. Visi Susirinkimo metu priimti Nutarimai, nepaisant juose esančių klausimų, negalėjo būti priimti, o siekiant visiško teisinio aiškumo buvo tikslinga naikinti ir atsakovo išskiriamą Susirinkimo darbotvarkės pirmąjį klausimą (žr. nutarties 45 p.).

69. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nemokumo administratorių rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius