2019-12-11 Nr. AB-23632-3-61-3-00148-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1832-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00148-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Pareiškėjo nuomone, kalinimo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas paaiškino, kad kameros, kuriose jis buvo kalinamas, neatitiko vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, kamerose nebuvo atviro priėjimo prie kameroje esančio lango, tarp lango ir grotų, kuriomis langas uždengtas, buvo šiukšlių, nuo kurių sklido blogas kvapas. Kadangi langas buvo uždengtas tinklu, nebuvo galimybės lango nuvalyti, o dėl šios priežasties kameroje nepakako natūralios šviesos.

Nuolatinis dirbtinės šviesos naudojimas dienos ir nakties metu galėjo pakenkti pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas akcentavo, kad privatumas buvo pažeidžiamas, nes sanitarinis mazgas įrengtas prie kameros durų, pro kuriose esantį langelį pareigūnai galėjo stebėti kalinamą asmenį, be to, sanitarinis mazgas pilnai neatskirtas nuo likusios kameros dalies. Pareiškėjas pažymėjo, kad maistą buvo priverstas laikyti tualete, nes spintelėje buvo nepakankamai vietos, kameros nebuvo dezinfekuojamos, jos buvo avarinės būklės. Kamerose buvęs stalas valgyti per mažas, nepakankamas visiems vienu metu kameroje esantiems asmenims.

Pareiškėjui nebuvo suteikiamos priemonės kamerai išsivalyti – duodamos šluotos be kojų, nesuteikiama indų ploviklio. Pareiškėjui nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių – dantų pastos, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus. Pasivaikščiojimui skirta viena valanda laiko, tačiau toks trumpas pasivaikščiojimo laikas nebuvo pakankamas. Karštas vanduo kameroje nebuvo tiekiamas. Nebuvo užtikrinamas reikiamas kamerų vėdinimas, kamerose nuolat jaučiama drėgmė. Dušu pareiškėjas galėjo naudotis tik kartą į savaitę ir vienu metu nuo 1 iki 4 asmenų.

Rūbai buvo skalbiami tik kas du mėnesius. Pareiškėjui buvo suteikiama patalynė iš sintetinės medžiagos, čiužiniai, antklodės, pagalvės buvo išduodamos pareiškėjui prieš tai nedezinfekuotos, minkštuose audiniuose veisiasi parazitai. Kamerose buvo ribojama elektros energija. Pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, pareiškėjui suteikiamo maisto energetinė vertė nebuvo pakankama. Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, kuris pavojingas pareiškėjo sveikatai. Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakydavo siųsti pareiškėjo prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasino, kad skirs nuobaudą.

Dėl šių priežasčių pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, depresija, orumo pažeminimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemeliu, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi etikos taisyklių, vidaus tvarkos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms sudėti.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, o pasivaikščiojimas gryname ore vieną valandą per dieną pripažįstamas pakankamu. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašus dirbiniai nenaudojami. Kalinimo įstaigoje laikomų asmenų valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinosios civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų sąlygos, t. y. neteisėtų veiksmų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d.

7. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą ir vadovaudamasis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punktu, nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas kameroje dvi paras buvo mažesnis nei 3,6 kv. m.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pažeistos teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau –ir HN 134:2015) (44 p.) ir pažymėjo, kad nesant duomenų, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios kamerose dalies, konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., iš viso 635 paras.

9. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, taip pat vadovaudamasis teisės aktais, konstatavo, kad kiti pareiškėjo nurodomi pažeidimai yra nepagrįsti ir nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 635 paras, taip pat dvi paras pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą. Teismas vertino, kad 635 parų laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas reikšmingą kalinimo laiko dalį laiko kamerose buvo kalinamas vienas, į tai, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 2 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. 11. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

12. Apeliaciniame skunde Lukiškių TI-K dėsto argumentus, susijusius su civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) bei neturtinės žalos atlyginimu, nurodo, kad negali daryti įtakos į įstaigą atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti.

13. Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku asmens teisių gynimo būdu. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais, saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu bei patekimu į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų tariamai jam padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai motyvuotas, pagrįstas įstatymu, byla išnagrinėta objektyviai ir išsamiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjui A. S. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui 635 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat 2 paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo laikotarpį, taip pat į kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 2 400 Eur suma ir šią sumą priteisė pareiškėjui. Kiti pareiškėjo argumentai, susiję su netinkamomis kalinimo sąlygomis, nebuvo pripažinti pagrįstais ir įrodytais.

19. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovo atstovas Lukiškių TI-K. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad Lukiškių TI-K neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Lukiškių TI-K taip pat pažymi, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Be to, Lukiškių TI-K nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis asmens teisių gynimo būdas, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką teisės pažeidimo pripažinimas taip pat gali būti pakankama satisfakcija.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų kameroje esančių asmenų bei sargybinių, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Konvencijos pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)).

22. Nagrinėdama Lukiškių TI-K argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra duomenų, jog sanitarinis mazgas kamerose, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas, buvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios kamerose dalies, konstatavo, kad pareiškėjo teisė į privatumą objektyviai galėjo būti pažeista jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, t. y. 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2017 m. spalio 4 d., iš viso 635 paras. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateiktos medžiagos (b. l. 30) matyti, kad kameroje Nr. 254, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. iki 2017 m. spalio 4 d. (42 paras), sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, kas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-525/2018) pripažįstama tinkamu privatumo užtikrinimu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas 37 paras kamerose buvo vienas.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2015 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. vasario 10 d. pareiškėjui teko 2,46 kv. m ploto, t. y. dvi paras buvo pažeistas Įsakymo 1.3.1 punktas, nustatantis minimalų ploto reikalavimą vienam asmeniui (3,6 kv. m).

24. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė laikotarpį, kada Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (2 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas, 593 paras, iš kurių pareiškėjas 37 paras buvo kamerose vienas, neužtikrintas privatumas), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažinama, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilniaus pataisos namai), 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

Priteisti pareiškėjui A. S. (A. S.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė