2023-08-24 Nr. CB-6837-2-69-3-14008-2021-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3855

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14008-2021-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2023 m. rugpjūčio 16 d. paduotu atsakovo S. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 1 d. nutarties ir Kauno miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti.

Atsakovo kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovas kasaciniame skunde nurodė šiuos argumentus: 1) teismai netinkamai taikė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nepilnametės dukters G. R. faktinė gyvenamoji vieta nuo 2019 m. sausio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo su ieškove ir ji už šį laikotarpį įvykdė Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi nustatytą pareigą mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtinto vieno iš pagrindinių šeimos teisės principo – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo; 2) teismų sprendimai dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo neatitinka nei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nei suformuotos teismų praktikos. Teismai nurodė, kad kitų vaikų gyvenamoji vieta galėtų būti keičiam tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių byloje nebuvo nustatyta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad išskirtinių aplinkybių nereikia nustatinėti, pakanka esminio pasikeitimo, ką šiuo konkrečiu atveju atsakovas įrodė teisme, tai yra faktus, kad nepilnamečiai vaikai A. R. ir A. R. realiai gyvena su juo, nors teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove; 3) teismai netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų tyrimą bei vertinimą (CPK 12 straipsnis, 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos taikant ir aiškinant minėtas teisės normas. Teismai, atmesdami atsakovo priešieškinio dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir tenkindami ieškovės ieškinį dėl nepilnametės dukters G. R. gyvenamosios vietos nustatymo, išvadas padarė visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neišnagrinėję bylos medžiagos ir nurodydami, jog atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios konkrečioje situacijoje yra akivaizdžios. Teismai nesivadovavo įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, suformuotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamo teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, vertina, kad kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, atitinkančių CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrindžia nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio ir 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Nepriėmus kasacinio skundo, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 327 (tris šimtus dvidešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugpjūčio 16 d. uždarosios akcinės bendrovės „Perlas Finance“ mokėjimo kvitu.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys

Jūratė Varanauskaitė