bdeaec0a-71db-47dc-9c9a-76416bd8a426 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                Civilinė byla Nr. 2-846/2014                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys KailiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „VIPC Klaipėda“, paskirti įmonės administratoriumi UAB „VALEKSA“.Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuriÄ UAB „VIPC Klaipėda“ administratoriumi paskirta UAB „VALEKSA“, palikti nepakeistÄ .Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi nutarė BUAB „VIPC Klaipėda“ administratoriaus įgalioto asmens D.

D. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir iki bus patvirtinta administravimo iÅ¡laidų sÄ mata kreditorių susirinkime patvirtinti 20 400,6 Lt lėšų sumÄ mėnesiui, skirtÄ bankrutuojančios įmonės administravimui.Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė patvirtinti administratoriaus įgalioto asmens D. D. sudarytÄ BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bendrai 16 672 598,01 Lt kreditorių finansinių reikalavimų sumai. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi nutarė BUAB „VIPC Klaipėda“ administratoriaus įgalioto asmens D.

D. praÅ¡ymÄ patenkinti, pripažinti UAB „VIPC Klaipėda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinti patikslintÄ BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä .2013 m. gruodžio 11 d. pareiÅ¡kėjas (kreditorius) „Danske Bank A/S“, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , pateikė teismui skundÄ dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu Nr. 1 dalyje dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms iki 350 Lt + PVM/val.

Skunde nurodė, kad skundžiamu kreditorių komiteto nutarimu pirmuoju darbotvarkės klausimu (Nutarimas Nr.

1) buvo nutarta tęsti žemės, esančios Kooperacijos g./Bangų g., Klaipėdoje, nuomÄ pagal nuomos sutartį, prievolę žemės nuomos mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtÄ . PareiÅ¡kėjo manymu, kreditorių komiteto nutarimas dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo nėra aiÅ¡kus ir suprantamas bei tiksliai apibrėžiantis žemės nuomos mokesčio mokėjimo eilę ir tvarkÄ , prieÅ¡taraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, Ä®BÄ® nuostatoms bei pažeidžiantis banko, kaip BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriaus ir įkaito turėtojo, interesus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, pripažinus, kad žemės nuomos mokestis yra administravimo iÅ¡laidų dalis, pardavus bankui įkeistÄ turtÄ Å¾emės nuomos mokestis bÅ«tų apmokėtas iki banko reikalavimo tenkinimo, tuo tarpu pripažinus, kad žemės nuomos mokestis įtrauktinas kaip reikalavimas Ä®BÄ® 35 straipsnio 3 dalies prasme, pirmiausia bÅ«tų atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi ir tik tuomet tenkinamas reikalavimas, kilęs iÅ¡ nesumokėto žemės nuomos mokesčio. PareiÅ¡kėjo vertinimu, situacija, kuomet su hipotekos kreditoriumi bÅ«tų atsiskaityta tik po to, kai bus sumokėtas žemės nuomos mokestis, neatitinka teisinio reglamentavimo ir iÅ¡ esmės pažeidžia hipotekos kreditoriaus - banko teises bei interesus.

PareiÅ¡kėjo manymu, kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, yra neteisėtas ir neatitinkantis Ä®BÄ® nuostatų, kadangi pagal įstatymÄ administratoriui nustatyta pareiga patikrinti visus jam pateiktus įmonei reiÅ¡kiamus finansinius reikalavimus ir pateikti teismui tvirtinti tik tuos reikalavimus, kurių teisėtumas ir pagrįstumas nekelia jokių pagrįstų abejonių, nepriklausomai nuo atitinkamo kreditoriaus pateiktų jo finansinį reikalavimÄ Ä¯monei pagrindžiančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjo nuomone, kreditorių komiteto nutarimas Nr. 2 pažeidžia kreditorių ir bankrutavusios įmonės BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, prieÅ¡tarauja CK suformuluotiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams, taip pat neatitinka Ä®BÄ® nuostatų bei suformuluotos teismų praktikos, todėl turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu.Suinteresuotas asmuo UAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ su skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad ginčijama kreditorių komiteto nutarimo dalis, kuria nustatyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka, yra pagrįsta ir teisėta, bei prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Ä®BÄ® nuostatas dėl sutarčių tęsimo po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Suinteresuoto asmens teigimu, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutuojančios įmonės tęsiamų sutarčių vykdymo kaÅ¡tai apmokami iÅ¡ kreditorių patvirtintos bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1859/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2449/2011).

Suinteresuoto asmens vertinimu, kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, atitinka kreditorių interesus, nes nuginčijus nepagrįstÄ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo dalį, padidės įmonės kreditorių galimybės atgauti savo skolas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės. Suinteresuoto asmens manymu, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ginčija kreditorių komiteto nutarimus, vilkina bankroto procedÅ«rÄ ir pažeidžia kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl yra pagrindas skirti pareiÅ¡kėjui baudÄ iki dvideÅ¡imties tÅ«kstančių litų už piktnaudžiavimÄ savo, kaip kreditoriaus, procesinėmis teisėmis.Suinteresuotas asmuo E. U.

Urba atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad teismų praktikoje nekilnojamojo turto mokestis priskirtinas prie administravimo iÅ¡laidų, todėl kitoks Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Suinteresuoto asmens manymu, kreditorių komiteto nutarimas kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, atitinka kreditorių interesus, nes nuginčijus nepagrįstÄ kreditorinio reikalavimo dalį, padidėtų kiekvieno kreditoriaus galimybė patenkinti savo finansinį reikalavimÄ .

Suinteresuotas asmuo AB „Invalda LT“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai traktuoja žemės nuomos mokesčio sumokėjimÄ kaip reikalavimÄ , kuris turi bÅ«ti tenkinamas antrÄ ja eile, kadangi Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies prasme žemės nuomos mokestis priskirtinas prie iÅ¡laidų, susijusių su bankrutuojančios įmonės administravimu. Suinteresuoto asmens teigimu, kreditorių komiteto nutarimas kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant įstatyme nustatytų procedÅ«rų, todėl vien pareiÅ¡kėjo argumentai dėl neproporcingai ir neprotingai didelės sÄ matos teisinėms iÅ¡laidoms, negali paneigti nurodyto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais atmesti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktu bei kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant Å¡ias įstatymo nuostatas, padarė iÅ¡vadÄ , jog bankrutuojančios įmonės statusas nepanaikina ir neriboja įmonės pareigos mokėti mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011).Teismas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies nuostatomis, sprendė, jog nagrinėjamu atveju po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bankrutuojančios įmonės tęsiamos sutarties vykdymo kaÅ¡tai - prievolė mokėti žemės nuomos mokestį pagal valstybinės žemės nuomos sutartį, turi bÅ«ti apmokami iÅ¡ kreditorių patvirtintos bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, kadangi nuomos sutartis tęsiama tuo tikslu, jog nesumažėtų įmonės turimo nekilnojamojo turto vertė (CPK 178, 185 str.).Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai naikinami tuomet, jei teismas nustato, kad jie prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžiami bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėti interesai.

Teismas sprendė, kad ginčo atveju nurodytų aplinkybių nenustatyta.Teismas konstatavo, jog kreditorių susirinkimas (komitetas) negali duoti administratoriui neteisėtų nurodymų ar pavedimų, tačiau nurodymas kreiptis į teismÄ ginant kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės teises ir interesus, kai tokiÄ administratoriaus pareigÄ numato įstatymas, nelaikytinas neteisėtu.Teismas sprendė, kad tai, jog kreditorių komitetas įpareigojo administratorių kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nelaikytina administratoriaus kompetencijos ribojimu ar jo teisių pažeidimu; toks įpareigojimas neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms ar teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 str.).Teismas atsižvelgęs į tai, kad Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri iÅ¡lieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos, sprendė, jog paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, dėl kurių yra galimybė sumažinti kreditoriaus reikalavimÄ , kreditorių komitetas pagrįstai įpareigojo bankroto administratorių kreiptis dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad jo ginčijamas nutarimas pažeidžia pareiÅ¡kėjo interesus, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nuginčijus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo dalį – sumažėtų bankrutuojančios bendrovės įsiskolinimas, atitinkamai padidėtų galimybės kreditoriams atgauti savo skolas.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju profesionalių teisininkų pagalba yra bÅ«tina siekiant nuginčyti dalį Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo, todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie neteisėtai patvirtintas lėšas teisinėms paslaugoms yra nepagrįsti.Teismas, esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, sprendė, kad nagrinėjamu atveju panaikinti 2013 m. lapkričio 20 d.

BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 1 ir 2 nutarimų nėra pagrindo. Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo paskirti pareiÅ¡kėjui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas (kreditorius) Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu Nr. 1 dalyje dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo; pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimÄ darbotvarkės klausimu Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms iki 350 Lt + PVM/val.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo iÅ¡laidų.

Apelianto nuomone, tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta jokiais teisės aktais, neatitinka suformuotos teismų praktikos, padaryta neatsižvelgus į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patikslintu kreditoriniu reikalavimu prašė įtraukti jÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , siekė žemės nuomos mokestį pripažinti antros eilės kreditoriaus skola, bet ne administravimo iÅ¡laidomis;2) Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neatsižvelgė į banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teisę pirmiau prieÅ¡ kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto daikto vertės, į tai, kad nesant BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procedÅ«rai ir susidarius skolai už žemės nuomÄ , bankas turėtų pirmenybę prieÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijÄ dėl reikalavimo patenkinimo;3) Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas, kad BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 2, kuriuo nutarta kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, pavesti administratoriui sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms iki 350 Lt + PVM/val., yra teisėtas, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei kreditorių interesus.

Apelianto teigimu, kreditorių komiteto nutarimas, kuris nepagrįstai ir nereikalingai didina jau ir tai dideles BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procese susidariusias administravimo iÅ¡laidas pažeidžia tiek pačios BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, tiek jos kreditorių interesus, kadangi administravimo iÅ¡laidoms didėjant, mažėja kreditorių patenkintų finansinių reikalavimų dalis. Suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atskirÄ jį skundÄ su atskiruoju skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo išlaidų. Suinteresuoto asmens manymu, apeliantas įrodinėdamas, kad po bankroto bylos iškėlimo tęsiamos nuomos sutarties pagrindu mokėtinas žemės nuomos mokestis negali būti priskiriamas prie bankroto administravimo išlaidų, o gali būti tvirtinamas tik kaip valstybinės žemės mokesčio administratoriaus kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, nepagrįstai remiasi cituojama kasacinio teismo praktika, kadangi skiriasi bylų ratio decidendi.

Suinteresuoto asmens vertinimu, apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į hipotekos kreditoriaus interesų pažeidimÄ , yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokesčio iÅ¡laidos yra tiesiogiai susiję su apeliantui įkeisto turto administravimu, hipotekos turėtojo finansiniai reikalavimai galės bÅ«ti tenkinami tik apmokėjus bankroto administravimo iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog 2013 m. lapkričio 20 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl nėra jokio pagrindo skundžiamÄ nutarimÄ naikinti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , skundÄ dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių 2013 m. lapkričio 20 d. susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.). Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių nutarimų priėmimo Ä®BÄ® 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje.

Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančio įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 str.).

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Ä®BÄ® 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (Ä®BÄ® 24 str. 5 d.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007).

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Dėl žemės nuomos mokesčio priskyrimo prie bankroto administravimo iÅ¡laidų Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta pritarti žemės nuomos tęsimui bei prievolę žemės mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtÄ , kilo ginčas dėl žemės mokesčio sumokėjimo po bankrutavusios bendrovės turto pardavimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju žemės nuomos mokestis, atsižvelgiant į jo susidarymo laikotarpį, yra priskirtinas prie administravimo iÅ¡laidų. Apelianto teigimu, kreditoriaus reikalavimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priskirtinas prie antrÄ ja eile tenkinamų kreditorių reikalavimų. Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl žemės nuomos mokesčio priskyrimo prie administravimo iÅ¡laidų yra teisėta ir pagrįsta.Apeliacinis teismas pažymi, jog Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bankroto administravimo iÅ¡laidas sudaro inter alia atlyginimas administratoriui, iÅ¡laidos įmonės auditui, turto vertinimui bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos iÅ¡laidos.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ Ä¯monė, atstovaujama profesionalaus bankroto administratoriaus, toliau vykdo ar sudaro naujus sandorius, reikalingus bankroto procedÅ«roms vykdyti (Ä®BÄ® 17 str.), tokių sandorių Å¡alys laikytinos lygiateisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad bankrutuojančiai įmonei, atstovaujamai profesionalaus bankroto administratoriaus, veikiančio inter alia kreditorių interesais, negali bÅ«ti sudarytos palankesnės sandorio vykdymo sÄ lygos nei kitai sandorio Å¡aliai.

PrieÅ¡ingu atveju bankrutuojančios įmonės kontrahentas nepagrįstai turėtų prisiimti tokių sandorių neįvykdymo rizikÄ , o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamÄ galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi nevykdant ar netinkamai vykdant savo įsipareigojimus. Dėl to tokių sandorių Å¡alies padėtis negali bÅ«ti tokia pati, kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir bankrutuojančios įmonės iÅ¡laidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo iÅ¡laidomis Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies prasme.

Kitoks Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011)Bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto byla UAB „VIPC Klaipėda“ iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi. 2013 m. lapkričio 20 d. vykusiame BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių komiteto posėdyje, svarstant 1 – Ä jį darbotvarkės klausimÄ â€žDėl žemės nuomos sutarties tęsimo“, kreditorių, tarp jų ir kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , balsų dauguma buvo nuspręsta tęsti BUAB „VIPC Klaipėda“ 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarytas valstybinių žemės sklypų, esančių Kooperacijos g./Bangų g., Klaipėdoje, nuomos sutartis, prievolę žemės mokesčio sumokėjimui vykdyti pardavus bankrutavusios bendrovės turtÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju bankrutuojančiai įmonei prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį atsirado po bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, pratęsus valstybinės žemės nuomos sutartis. Nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartys buvo pratęstos tikslu, kad nesumažėtų bendrovės turimo nekilnojamojo turto vertė, kad bÅ«tų likviduotas bendrovės turtas kuo didesne kaina. Apeliacinis teismas, įvertinęs Å¡ias nustatytas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir susijusios su bankroto procedÅ«rų vykdymu, sprendžia, kad bankrutuojančios įmonės iÅ¡laidos mokesčių (tarp jų ir nekilnojamojo turto mokesčio), atsiradusių po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, mokėjimui yra laikytinos administravimo iÅ¡laidomis Ä®BÄ® 36 straipsnio 3 dalies prasme, kitoks Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatų aiÅ¡kinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad žemės nuomos mokesčio priskyrimui administravimo iÅ¡laidoms neturi reikÅ¡mės tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra pareiÅ¡kusi patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje dėl papildomai priskaičiuoto valstybinės nuomos mokesčio už 2011 ir 2012 metus, kadangi nurodyto patikslinto kreditorinio reikalavimo pareiÅ¡kimas nepaneigia Ä®BÄ® reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos aiÅ¡kinant ir taikant Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju negalima vadovautis apelianto nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kadangi cituojamomis nutartimis nagrinėtų bylų ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007 buvo sprendžiamas bankrutuojančios įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų sutarčių vykdymo klausimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2006 buvo sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo tenkinimo eiliškumo.

Taigi nei vienoje iÅ¡ apelianto nurodytų kasacinio teismo nutarčių nebuvo sprendžiamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio bei kitų mokesčių priskyrimo bankroto administravimo iÅ¡laidoms, tiesiogiai susijusioms su bankrutuojančiai įmonei priklausančių turtinių teisių ir/ar turto administravimu. Dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismÄ dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, padarė iÅ¡vadÄ , kad toks įpareigojimas nelaikytinas administratoriaus kompetencijos ribojimu ar jo teisių pažeidimu, neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms ar teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Apeliantas, nesutikdamas su nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, neatsižvelgė į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus bei kreditorių interesus. Apelianto teigimu, kreditorių komiteto nutarimas, kuris nepagrįstai ir nereikalingai didina jau ir taip dideles BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto procese susidariusias administravimo iÅ¡laidas pažeidžia tiek pačios BUAB „VIPC Klaipėda“ interesus, tiek jos kreditorių interesus, kadangi administravimo iÅ¡laidoms didėjant, mažėja kreditorių patenkintų finansinių reikalavimų dalis.

Apeliacinis teismas su apelianto nurodytais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.Apeliacinis teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sÄ lygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslÄ kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma iÅ¡saugoti skolininko turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008).

Tačiau, kita vertus, bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iÅ¡ siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei kreditorių susirinkimo, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedÅ«ros bÅ«tų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus, tuo pačiu iÅ¡naudojant visas galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas ir tik įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sÄ lygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

Ä®BÄ® 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreditorių komiteto nutarimai yra teisėti, jeigu jo posėdžiuose dalyvauja daugiau kaip pusė narių; vienas kreditorių komiteto narys turi vienÄ balsÄ ; kreditorių komitetas priima nutarimus paprasta balsų dauguma, o jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamasis yra pirmininko balsas. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie Å¡aukiamÄ 2013 m. lapkričio 20 d. BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorių susirinkimÄ visiems BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje, buvo praneÅ¡ta tinkamai, kreditorių susirinkime už ginčo nutarimÄ , kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismÄ dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms, balsavo 3 iÅ¡ 4 kreditorių, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Apeliacinis teismas esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms konstatuoja, kad priimant ginčo nurodytÄ nutarimÄ buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog procedÅ«rinių pažeidimų priimant ginčo nutarimÄ padaryta nebuvo.Savo nesutikimÄ su ginčo nutarimu apeliantas iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, kad ginčo nutarimas pažeidžia jo, kaip hipotekos kreditoriaus, bei įmonės ir jos kitų kreditorių interesus, kadangi nepagrįstai kreipiantis į teismÄ su ieÅ¡kiniais bei atstovaujant įmonės interesus per advokatus yra sumažinamos kreditorių galimybės atgauti jiems priklausančias lėšas, taip pat nepagrįstai didinamos bankroto procese susidariusios administravimo iÅ¡laidos.

Apeliacinis teismas, nesutikdamas su nurodytais apelianto argumentais bei atsižvelgdamas į tai, kad ginčo nutarimai priimti laikantis įstatyme numatytos tvarkos, sprendžia, kad ginčo nutarimai atitinka daugumos kreditorių valiÄ , ginčo nutarimais siekiama apginti BUAB „VIPC Klaipėda“ bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, todėl apelianto argumentai dėl jo, taip pat įmonės ir įmonės kreditorių teisių ir interesų pažeidimo yra nepagrįsti (Ä®BÄ® 3 str., 21 str., 35 str.).Apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl kreditorių ginčo nutarimo dalies, kuria nuspręsta įpareigoti bankroto administratorių sudaryti atstovavimo sutartį su advokatais numatant sÄ matÄ teisinėms iÅ¡laidoms, pažymi, jog Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 9 punkte yra numatyta teisė bankroto administratoriui įgalioti kitÄ asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia Å«kinę komercinę veiklÄ .

Pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Juridinis asmuo įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas gali per savo organus arba pavesti tai atlikti atstovams (CK 2.132 str. 1 d.). Per atstovÄ veikti negalima tada, kai tai numato įstatymas arba veiksmų pobÅ«dis lemia, kad veiksmai turi bÅ«ti atlikti tik paties atstovaujamojo.

Ä®BÄ® nuostatos, skirtos kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto institutams reglamentuoti, nedraudžia kreditoriui pavesti kitÄ asmenį atstovauti jo interesams. Atstovavimo institutas grindžiamas principu, kad atstovo dalyvavimas pakeičia atstovaujamojo dalyvavimÄ (qui facit per alium, facit per se).Apeliacinis teismas, įvertinęs nustatytas nurodytas aplinkybes dėl ginčo kreditorių nutarimo priėmimo, sprendžia, jog kreditorių daugumos sprendimas atstovauti įmonės interesus pasinaudojus kvalifikuoto teisininko pagalba nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų, kadangi nustatytu atveju kvalifikuoto teisininko dalyvavimas teisminiame procese yra bÅ«tinas tinkamam bankroto procedÅ«rų administravimui.

Apeliacinis teismas sprendžia, kad apelianto iÅ¡ankstiniai vertinimai dėl ginčo nutarimu bankroto administratoriui nustatytų įpareigojimų pagrįstumo ir teisėtumo, nenustačius esminių procedÅ«rinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėtÄ ginčo nutarimų priėmimÄ , taip pat nustačius, kad priimti nutarimai neprieÅ¡tarauja imperatyvioms Ä®BÄ® ar kitų įstatymų normoms, nesudaro teisinio pagrindo naikinti ginčo kreditorių susirinkimo nutarimÄ , kuriuo ginamos bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų Apeliacinis teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Kazys KailiÅ«nas                         Â