bde6087a-b09c-4dea-a347-7bd095aa112b · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-543-202/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52595-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.2.3.; 2.4.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Lino Å iukÅ¡tos,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,nuteistojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo H.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo bÅ«du su Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir H. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal ankstesnį Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį, ir kardomojo kalinimo laikas.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, H. B. pripažintas pavojingu recidyvistu.IÅ¡ H. B. nukentėjusiosios Z. T. naudai priteista 735,79 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.IÅ¡ H. B. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: H. B. nuteistas už tai, kad nužudė savo Å¡eimos narį – sutuoktinę S. B., t. y. 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 22.30 val. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su S. B. metu tyčia vienÄ kartÄ peiliu smogė sutuoktinei S. B.

į krÅ«tinę, taip padarė jai durtinį – pjautinį kiauryminį kairės krÅ«tinės lÄ stos pusės sužalojimÄ su aortos lanko nusileidžiančios dalies, kairio plaučio virÅ¡utinės skilties pažeidimu, kuris komplikavosi Å«miniu vidiniu nukraujavimu į kairę krÅ«tinplėvės ertmę, Å¡oku, nuo ko S. B. netrukus įvykio vietoje mirė.Apeliaciniame skunde nuteistasis H. B. praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį: suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę (paskirti Å¡velnesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis); pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys); panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas pavojingu recidyvistu; sumažinti nukentėjusiųjų Z.

T. ir L. B. neturtinės žalos atlyginimui priteistas sumas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji S. B. iki nusikalstamos veikos padarymo jokio provokuojančio ar rizikingo veiksmo, kuris galėjo lemti smurtinius nuteistojo veiksmus, neatliko. Byloje nustatyta, kad buitinio konflikto metu nukentėjusioji atsinešė iš virtuvės didelį peilį, kuriuo užsimojo, tačiau po to peilį numetė ant lovos abiems pasiekiamoje vietoje. Nuteistojo nuomone, tokius nukentėjusiosios veiksmus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip rizikingus ar provokuojančius, kurie nulėmė H.

B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivÅ«s ir tai turėjo įtakos Å¡iam konfliktui kilti bei vystytis. Be to, nukentėjusioji buvo konfliktiÅ¡ka asmenybė. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad spręsdamas klausimÄ dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus, t. y. padarytų nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, sunkumo, jų pobÅ«džio, motyvų.

Nuteistasis teigia, kad jis tik vienÄ kartÄ teistas už sunkų nusikaltimÄ , kurį padarė prieÅ¡ deÅ¡imt metų. Kiti teistumai – už apysunkius ir nesunkius nusikaltimus. Praeityje nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, iÅ¡skyrus plėšimÄ , nebuvo susijusios su smurtiniais veiksmais, jos buvo atsitiktinės, buitinio pobÅ«džio, padarytos dėl girtavimo. Todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį pavojingu recidyvistu, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .Nuteistasis skunde remiasi teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2005) ir nurodo, kad negalima tuo pačiu nuosprendžiu konstatuoti nusikaltimų recidyvo ir taikant BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pripažinti asmenį pavojingu recidyvistu.

Apelianto teigimu, skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pažeidė Å¡ias teismų praktikos nuostatas.Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog pati nukentėjusioji buvo konfliktiÅ¡ka, Å«maus bÅ«do, o jos elgesys iÅ¡provokavo nusikalstamÄ veikÄ . Be to, nuteistasis mano, kad Z. T. nepagrįstai nurodė, jog tikėjosi senatvėje sulaukti paramos iÅ¡ dukters, kadangi tiek ji, tiek S. B. niekur nedirbo, gyveno iÅ¡ gaunamų socialinių paÅ¡alpų.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, turėjo atsižvelgti ir į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrÄ pragyvenimo lygį bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos teisingos kompensacijos parinkimui. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jis jokio turto neturi, todėl neturi galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ .Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Nuteistasis H.

B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Be to, apeliantas ginčija jo pripažinimÄ pavojingu recidyvistu.BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sÄ moningai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį – nukentėjusysis įžeidžia kaltininkÄ , panaudoja prieÅ¡ jį ar jam artimus asmenis smurtÄ ar kitokius tyčinius veiksmus, sukeliantis kaltininkui emocinę įtampÄ , formuojantis ar stiprinantis nusikalstamos veikos padarymo motyvÄ . Tokie nukentėjusiojo veiksmai neabejotinai iÅ¡provokuoja kaltininkÄ ir Å¡is dėl kilusio didelio susijaudinimo padaro nusikalstamÄ veikÄ .

Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininkÄ pradėti nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabÅ«diÅ¡kai tiki, kad jo elgesys neiÅ¡provokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieÅ¡ jį, arba iÅ¡ viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamÄ kaltininko veikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, Nr. 2K-21-942/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininkÄ ar jo artimÄ asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iÅ¡ dalies nulėmę kaltininko apsisprendimÄ nusikalsti prieÅ¡ nukentėjusįjį (kasacinės nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-440/2013).

Nuteistojo H. B. parodymais byloje nustatyta, kad įvykio metu tarp nukentėjusiosios S. B. ir apelianto kilo buitinis konfliktas, kurio metu S. B. iš virtuvės atsinešė peilį, juo užsimojo, tačiau H. B. smūgio peiliu nesudavė ir peilį numetė ant lovos. Anot nuteistojo, tuo metu nukentėjusioji S. B. pasakė, kad jai būtų gėda sėdėti kalėjime už tokį, kaip nuteistasis H. B.. Po šių nukentėjusiosios veiksmų apeliantas griebė peilį ir juo dūrė nukentėjusiajai (2 t., 94-97, 99-101, 105-106, 107-108 b. l.; 3 t., 35-37 b. l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas nukentėjusiosios S. B. elgesys iÅ¡ dalies neatitinka visuotinai priimtų moralės normų, tačiau Å¡iuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek nukentėjusioji S. B., tiek ir nuteistasis H. B. įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡iai konfliktinei situacijai kilti. Byloje nustatyta, kad konfliktas buvo abipusis, kadangi jie vienas kitÄ Ä¯Å¾eidinėjo, stumdėsi.

Nukentėjusioji įvykio metu mojavo peiliu, tačiau nusprendė smurto nenaudoti. Iš nukentėjusiosios S. B. veiksmų ir žodžių apeliantas suprato, kad grasinimas buvo pasibaigęs, o pavojus jo gyvybei ar sveikatai nebegrėsė. Vien tai, kad nukentėjusioji S. B. peilį numetė ant lovos tiek apeliantui, tiek nukentėjusiajai pasiekiamoje vietoje, nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje yra nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš nukentėjusiųjų Z.

T., L. B. ir liudytojo R. P. parodymų matyti, kad nuteistasis H. B. dažnai konfliktų metu smurtaudavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ S. B. (1 t., 58-62, 64-66, 84-85, 98-100 b. l.; 3 t., 8-10 b. l.). Nukentėjusioji Z. T. patvirtino, kad nuteistasis tapdavo agresyvesnis, bÅ«damas neblaivus. Be to, apeliantas keturis kartus teistas už nukentėjusiosios S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ , grasinimÄ nužudyti (2 t., 24-27, 30-32, 33-35, 39-42 b. l.). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas H.

B. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė bei linkęs daryti smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios S. B. veiksmai taip įžeidė nuteistÄ jį H. B. bei sukėlė jam tokį didelį susijaudinimÄ , dėl kurio jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.BK 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu Å¡is asmuo:

1) turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už labai sunkų nusikaltimÄ , padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ;

2) bÅ«damas recidyvistas, padaro naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ ;

3) bÅ«damas recidyvistas, jeigu bent vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ ;

4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naujÄ sunkų nusikaltimÄ . Vien formalus BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pavojingo recidyvo sÄ lygų konstatavimas savaime nereiÅ¡kia asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, nes teismai privalo tokį sprendimÄ ne tik nurodyti apkaltinamajame nuosprendyje, bet ir pagrįsti įstatyme nurodytomis aplinkybėmis. IÅ¡ BK 27 straipsnio 3 dalies matyti, kad teismas, spręsdamas asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimÄ , apkaltinamajame nuosprendyje už paskutinį nusikaltimÄ privalo įvertinti kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, jo dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje, taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ , laikomasi nuostatų, kad teismo sprendimas dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas, o apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje po kvalifikavimo motyvų teismas turi suraÅ¡yti ne tik įstatymo formuluotes, tačiau ir motyvuotas iÅ¡vadas dėl konkrečios BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos pripažinimo (kasacinė nutartis Nr. 2K-300/2012).IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad H.

B. iki šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas septynis kartus už tyčinius nusikaltimus, t. y.

1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ;

2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ;

3) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ;

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 145 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus;

6) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus;

7) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltus padaręs BK 286 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ . Nei už vienÄ iÅ¡ paminėtų nusikaltimų teistumas nėra iÅ¡nykęs. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalyje numatytomis pripažinimo recidyvistu sÄ lygomis, nuteistasis H. B. laikytinas recidyvistu. Pažymėtina, kad pripažįstant nusikaltimų recidyvÄ , neatsižvelgiama į baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus. Apeliantas aukščiau iÅ¡vardintais nuosprendžiais nuteistas už nesunkių, apysunkių ir sunkių nusikaltimų padarymÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ankstesnius nuteistojo H. B. teistumus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ sÄ lygÄ apeliantÄ pripažinti pavojingu recidyvistu, t. y. kad naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , už kurį nuteistas Å¡iuo skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bÅ«damas recidyvistu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde cituojamoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-318/2005 numatyta teisinė situacija nėra tapati nagrinėjamos baudžiamosios bylos teisinei situacijai.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas nusikaltimų recidyvas konstatuojamas nuo to momento, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , kitu teismo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis H. B. recidyvistu laikytinas nuo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžio priėmimo. Todėl, prieÅ¡ingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantÄ pavojingu recidyvistu, teisingai bei tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir BK 27 straipsnio 3 dalyje numatytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis H. B. charakterizuojamas neigiamai, t. y. sistemingai teisiamas už tyčinius smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vėl nusikalto, iš ankstesnių teistumų jokių teigiamų išvadų nedaro, anksčiau paskirtos ir atliktos bausmės tikslo nepasiekė. Be to, apeliantas neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais.

Daugelį nusikaltimų, už kuriuos teistumas neiÅ¡nykęs, H. B. padarė bÅ«damas neblaivus. Paskutinis nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nuteistasis jį taip pat padarė bÅ«damas neblaivus, peiliu smÅ«giuodamas S. B. į krÅ«tinę. Nuteistasis sukėlė negrįžtamas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, kurios parodo H. B. padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės padidintÄ pavojingumo laipsnį, pagrįstai apeliantÄ pripažino pavojingu recidyvistu.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės skyrimÄ reglamentuojančių nuostatų nepažeidė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei kaltÄ asmenį.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis H. B., veikdamas netiesiogine tyčia, padarė labai sunkų nusikaltimÄ , anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. NusikaltimÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ bei vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai paskyrė nuteistajam H.

B. bausmę, mažesnę už BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos vidurkį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantui paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimÄ , sukėlusį neatitaisomus padarinius – žmogaus mirtį, nėra akivaizdžiai per griežta ar neteisinga.Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir iÅ¡ jo priteistais neturtinės žalos dydžiais nukentėjusiesiems, t. y. nužudytosios S. B. motinai Z.

T. ir sÅ«nui L. B.. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – į Å¡ios žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbÄ , jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei ir kt.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji Z.

T., nužudytosios S. B. motina, pareiÅ¡kė 25 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, o Kauno savivaldybės vaikų globos namai, atstovaudami mažamečio L. B., nužudytosios S. B. sÅ«naus, interesus – 60 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas svarstė pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydžių pagrįstumo klausimÄ ir skundžiamame nuosprendyje nurodė jų tenkinimo iÅ¡ dalies motyvus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ nuteistojo H. B. nukentėjusiajai Z. T. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusiajam L. B. – 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiÅ¡kia tuo, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į ryšį bei santykius tarp ieÅ¡kovo ir mirusio asmens, tokio ryÅ¡io glaudumÄ , intensyvumÄ , kadangi tai turi tiesioginę įtakÄ patiriamų dvasinių ir emocinių iÅ¡gyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiÄ jÄ Z. T. ir jos dukterį S. B. siejo artimi ryÅ¡iai, todėl S. B. smurtinė mirtis motinai sukėlė didelį Å¡okÄ , ypač skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , didelį emocinį stresÄ , depresijÄ , ryÅ¡io su dukterimi praradimÄ , kurio atkurti nebeįmanoma. Nukentėjusįjį L. B. taip pat siejo artimi ir glaudÅ«s ryÅ¡iai su motina. Ji rÅ«pinosi sÅ«numi, bendravo su juo, nors kartu negyveno. Po motinos mirties nukentėjusysis L. B. tapo naÅ¡laitis, taigi motinos nužudymas L.

B. yra labai skaudi netektis, sukėlusi didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ .PrieÅ¡ingai nei skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkrečius neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, t. y. jo turtinę padėtį. Teismų praktikoje laikoma, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Nuteistasis H. B. yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl ateityje galės atlyginti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji Z. T., gyvendama kartu su dukra bei jos sutuoktiniu – apeliantu, toleravo jų gyvenimo bÅ«dÄ , kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, nužudytosios sÅ«nus L. B. nuo 2014 m. spalio 25 d. gyvena atskirai nuo Å¡eimos, t. y. socializacijos centre, vėliau perkeltas į vaikų globos namus. Kaip paminėta aukščiau, byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliacinio skundo teiginius dėl nukentėjusiosios S. B. provokuojančio ar rizikingo elgesio.

Todėl Å¡i aplinkybė negali nulemti neturtinės žalos dydžio pakeitimo. Pažymėtina, kad įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumÄ pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiųjų civiliniuose ieÅ¡kiniuose praÅ¡ytÄ priteisti neturtinę žalÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiesiems Z. T. ir L. B. pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala (Z. T. – 15 000 Eur, L. B. – 50 000 Eur) nėra aiÅ¡kiai per didelė. Tokie neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka teismų praktikÄ tyčinių nužudymų bylose.

Todėl nėra pagrindo mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžių. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo H. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                  Kęstutis Jucys Linas Å iukÅ¡ta