Legislator Case Law & Legislation
bde5af53-461e-4a17-881c-e3b9fa646016 AI generated

bde5af53-461e-4a17-881c-e3b9fa646016 · Kauno apygardos teismas

Case Number bde5af53-461e-4a17-881c-e3b9fa646016
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M. A. (toliau – M. A.) pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d. apie 23 val. 09 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Legislator headnote

AI generated

bde5af53-461e-4a17-881c-e3b9fa646016 · Kauno apygardos teismas: Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. A. gynėja pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-579-926/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18074-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Melisai Žvirblytei, dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei, nuteistojo M.

A. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal M. A. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, skiriant M.

A. sumažintÄ 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Å ios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant M. A. per šį laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2020 m. gegužės 13 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, M. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ M.

A. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „BMW 525“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3560 (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) eurų. KardomÄ sias priemones – specialiosios teisės sustabdymÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. A. (toliau – M. A.) pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 10 d. apie 23 val. 09 min. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimÄ vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. A. praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais. 2.1. Nuteistojo teigimu, turto konfiskavimas, iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę, jo atžvilgiu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pritaikytas nepagrįstai, nesant tam BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų. Pasak M. A., byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis iÅ¡ anksto bÅ«tų planavęs vairuoti iÅ¡gėręs ir tam tikslui pasirÅ«pinęs transporto priemone.

Automobilį analizuojamu atveju iš savo motinos jis paėmė būdamas blaivus ir turėdamas teisę vairuoti. Paimdamas iš motinos automobilį, nuteistasis, jo teigimu, nežinojo, kad vartos alkoholį ir vairuos išgėręs. Taip atsitiko tik todėl, kad jis norėjo grįžti namo. Nusikaltimo padarymo priemone negali būti pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, nes tokia priemone automobilis tapo atsitiktinai, o ne tyčia tam jį ruošiant.

Tokiu bÅ«du, nenustačius, jog vertinamu atveju M. A. vairuotas automobilis atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomas ir konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2.2. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimu. Tokia priemonė Å¡iuo konkrečiu atveju yra neproporcinga. Teismas turėjo galimybę spręsti klausimÄ dėl dalinio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos priteisimo, tačiau Å¡io klausimo nesprendė.

M. A. darbo užmokestis yra tik vidutinis, jokio turto nuteistasis neturi, todėl jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė bus per didelė našta. Vien tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo valdytas automobilis buvo brangesnis, jo įsitikinimu, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo šis požymis nedidina, todėl jis neturėtų dėl to patirti diskriminavimo (pigesnius automobilius vairuojančių asmenų atžvilgiu) konfiskuotino turto dydžio dalies nustatymo prasme. 2.3. Apeliaciniame skunde ginčijamas ir nuteistajam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, teigiant, jog jis yra nepagrįstai ilgas.

M. A. padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis niekam nesukėlė jokių padarinių. Asmuo transporto priemonę vairavo esant neintensyviam eismui, važiavo neilgÄ atstumÄ , greičio nevirÅ¡ijo, vairavo lėtai ir atsargiai, todėl savo veiksmais pavojaus nekėlė. Nors ankščiau jis ir buvo teistas, tačiau vien tik Å¡i aplinkybė negali lemti pakankamai ilgo teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Nuteistasis savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi, neturi jokių priklausomybių.

Be to, bÅ«tina įvertinti ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas karantino laikotarpiu, M. A. nuolat jaučiant įtampÄ dėl darbo vietos iÅ¡laikymo, pajamų sumažėjimo ir socialinio gyvenimo ribojimo. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones tokiam ilgam laikui, pasak nuteistojo, gali suponuoti jo darbo netekimÄ , kadangi jis negalės laiku nuvykti į darbÄ .

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. A. gynėja pritarė nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytiems praÅ¡ymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo motyvais, prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ar paskirtos bausmės, todėl Å¡ie klausimai analizuojamu atveju iÅ¡samiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu nuosprendžiu M. A. paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, teigiant, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas jam buvo skirtas nepagrįstai, o teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas neproporcingas jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Su Å¡iais nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nesutiktina.

5. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ . Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, turtas gali bÅ«ti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant Å¡io turto bÅ«tų labai apsunkintas arba visai neįmanomas.

Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialÅ«s daiktai, kurie darant nusikalstamÄ veikÄ ir kėsinantis į nusikaltimo objektÄ , dalykÄ tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sÄ lygos, bÅ«tinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymÄ .

6. Abejonių tuo, jog vertinamo įvykio metu M. A. vairuota transporto priemonė – automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sÄ vokÄ BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors M. A. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be Å¡ios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymas bÅ«tų neįmanomas.

Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonės iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ ), bet ir BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ , kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ be transporto priemonės asmuo negali, kadangi Å¡i veika gali bÅ«ti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, todėl įvykio metu M.

A. vairuotas automobilis buvo pagrįstai laikytinas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų prasme.

7. Bylos duomenimis, automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo įvykdytas skundžiamu nuosprendžiu M. A. inkriminuotas nusikaltimas, nuosavybės teise priklauso jo motinai Ž. A. (b. l. 31). BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Remiantis Ž. A. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jos vardu, kaip Å¡eimos automobilis. Juo naudojosi visi Å¡eimos nariai, tame tarpe ir M. A.. Automobilio draudimu ir techniniais reikalais rÅ«pinosi jos sutuoktinis. M. A. minėtu automobiliu naudojosi dažniausiai, kadangi juo vykdavo į darbÄ . Tačiau, automobilio M. A. ji nedovanojo, jis priklauso jai. Apie tai, kad komentuojamo įvykio dienÄ jai priklausantį automobilį M. A. vairuos neblaivus, Ž. A. teigimu, ji nežinojo. Å i Ž. A. versija bylos nagrinėjimo metu paneigta nebuvo, ja neabejoja ir teisėjų kolegija.

9. Esant Å¡ių duomenų visumai, akivaizdu, kad nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sÄ lygų, kai gali bÅ«ti konfiskuojamas ir trečiajam asmeniui priklausantis turtas, pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ar įrankiu, tokio turto konfiskavimas negalimas. Tokiu atveju taikomas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Tiek turto konfiskavimas, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininkÄ , bet ir pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ padaryti ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali bÅ«ti nekonfiskuojama, o nesant galimybių jos konfiskuoti, iÅ¡ kaltininko neiÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, yra galimi tik esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukÅ¡tesnysis teismas neįžvelgia.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad M. A. gaunamos pajamos nėra didelės, kadangi galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes asmuo turėjo įvertinti prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ . PrieÅ¡ingu atveju, vertinant iÅ¡imtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tÄ pačiÄ veikÄ padariusių asmenų veiksmai bÅ«tų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ konstitucinį principÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neiÅ¡vengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų rizikÄ ir už savo gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

10. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ Ä¯vertintina ir tai, kad praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymÄ M. A. buvo teistas ne kartÄ , tame tarpe ir už analogiÅ¡kų nusikalstamų veiksmų atlikimÄ . Be to, jis eilę kartų baustas ir administracine tvarka – daugiausiai už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio. Å ių duomenų visuma suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio M. A. nedaro, tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nesugeba, nesistengia pasitaisyti, kas jį charakterizuoja neigiamai.

Nors jokios pasekmės dėl komentuojamų M. A. veiksmų vertinamu atveju nekilo, jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tuo tarpu žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Ä®statymų leidėjas, gindamas Å¡ias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumÄ , kelių transporto priemonės vairavimÄ , apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Esant šių duomenų visumai teigti, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas skundžiamu nuosprendžiu M. A. buvo paskirtas nepagrįstai, nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija neįžvelgia ir pagrindo teigti, kad visos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas Å¡ioje situacijoje bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas. PrieÅ¡ingai – Å¡ios vertės sumažinimas taip kaip praÅ¡o apeliantas, reikÅ¡tų aiÅ¡kiai neteisingÄ procesinį sprendimÄ , kuris bÅ«tų netgi Å¡velnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panaÅ¡aus pobÅ«džio, bet mažiau pavojingÄ veikÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , dalinis turto konfiskavimas yra taikomas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai visos sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neproporcinga priemonė, o ne prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

Teismo diskrecijos teisė spręsti dėl turto vertę atitinkančios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo taikymo pilna ar daline apimtimi negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip teismo pareiga pagrįsti, kodėl kiekvienu atveju konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma nėra mažinama. Atsižvelgdama į Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , neįžvelgia pagrindo konstatuoti iÅ¡imtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindÄ mažinti konfiskuotino turto vertę nagrinėjamu atveju.

Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant dalinį turto konfiskavimÄ , savo apeliaciniame skunde nepateikė ir M. A.. Tuo tarpu jo iÅ¡dėstytos aplinkybės, susijusios su jo finansine padėtimi, jau buvo įvertintos sprendžiant, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas Å¡ioje situacijoje yra pagrįstas.

12. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama didelė konfiskuotino turto – automobilio, vertė, tačiau Å¡is faktas, net ir sutinkant, jog nustatyta 3560 eurų automobilio vertė yra didelė, M. A. teisinės padėties taip pat neÅ¡velnina. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , vien didelė automobilio vertė negali bÅ«ti laikoma iÅ¡imtine aplinkybe, eliminuojančia galimybę taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Transporto priemonės vertė neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡koms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iÅ¡keliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-79-511/2018, 2K-135-697/2018, 2K-185-489/2018, 2K-186-942/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

13. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad M. A. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, yra proporcinga (adekvati) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir paskirta laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose.

14. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimÄ dėl M. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus nuteistojo M. A. asmenybę, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, pagrįstai manytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dvejų) metų laikotarpiui, aptarto proporcingumo principo nepažeidžia bei yra tinkamas nuteistajam paskirtos bausmės paskirties įgyvendinimui.

15. Minėta, jog praeityje asmuo jau buvo teistas už analogiÅ¡kų veiksmų atlikimÄ . Tuo metu jam buvo skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau jokių iÅ¡vadų iÅ¡ savo neteisėto elgesio nuteistasis akivaizdžiai nepadarė, vėl nusikalto, padarydamas analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ . Be to, sprendžiant iÅ¡ asmeniui praeityje inkriminuotų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, akivaizdu, kad asmuo dažniausiai nusikalsta apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokių pastangų Å¡io jo elgesį neabejotinai neigiamai charakterizuojančio veiksnio eliminavimui, akivaizdžiai nededa.

Vien tai, kad nuteistasis turi darbÄ , jo teisinės padėties iÅ¡ esmės nelengvina. Å is faktas egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Nors, pasak apelianto, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali neigiamai atsiliepti jo darbo santykiams, jis gali prarasti darbÄ , tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apie tokias savo neteisėto elgesio pasekmes asmuo turėjo pagalvoti prieÅ¡ darydamas jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Sėdęs už vairo neblaivus, M. A. prisiėmė galimÄ neigiamÄ savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nors jokios pasekmės dėl komentuojamų M. A. veiksmų vertinamu atveju nekilo, jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, todėl Å¡velninti jo teisinę padėtį dėl to, kad jokie padariniai analizuojamu atveju nekilo, jis vairavo esant neintensyviam eismui, važiavo neilgÄ atstumÄ ir greičio nevirÅ¡ijo, pagrindo nėra.

16. Esant Å¡ių duomenų visumai spręstina, jog Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, M. A. apeliacinį skundÄ atmetant. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo M. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Giedrius Endriukaitis Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė