bde2e00d-8327-4b7b-80e7-5b6038373bea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1149-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17888-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.3.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.29.4.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 8 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui B. S.,atsakovės atstovui advokato padėjėjui J. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

A. ieÅ¡kinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas R. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o įpareigoti atsakovę A. A. per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo grÄ Å¾inti skolÄ 21 000,00 Eur bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodo, kad atsakovė pagal 2006 m. kovo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/03/67V turėjo Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje kreditorinių įsipareigojimų. Jai praÅ¡ant, kreditoriniams įsipareigojimams likviduoti, ieÅ¡kovas su atsakove sutarė parduoti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise turėtÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Å is butas su rÅ«siu pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį (Reg. Nr. 7109-7) buvo parduotas, o sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose aptarta pinigų pervedimo atsakovei tvarka. Å alys susitarė, kad pusę atsakovės kredito padengs ieÅ¡kovas iÅ¡ savo asmeninių lėšų, todėl atsakovė tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2016 m. rugpjūčio 22 d., kaip garantÄ , iÅ¡rašė neprotestuotinÄ PaprastÄ jį vekselį (toliau – Vekselis) 21 000,00 Eur sumai, įsipareigodama juos grÄ Å¾inti jų pareikalavus.

Per advokatÄ (su ieÅ¡kovu atsakovė nepageidavo bendrauti) 2017 m. kovo 22 d. Nr. 01-17 buvo kreiptasi į atsakovę dėl paskolos grÄ Å¾inimo per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo raÅ¡to gavimo dienos arba pateiktÄ Vekselį akceptuoti. Atsakovė 2017 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu (gautas 2017-04-07 el. paÅ¡tu) atsisakė atlikti Vekselio akceptÄ , motyvuodama tuo, kad iÅ¡duotas Vekselis nėra įsakomasis vekselis. Remiantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Vekselių įstatymas) 46 straipsniu, 2017 m. balandžio 10 d. buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 21 notarų biurÄ dėl patvirtinimo protestu atsisakymÄ akceptuoti arba apmokėti Vekselį.

Minėto notarų biuro notarė V. Å . pranešė, kad pateiktas Vekselis yra negaliojantis, nes nesilaikyta privalomos notarinės formos. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.101 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Piniginis vertybinis popierius suteikia teisę gauti jame nurodytÄ pinigų sumų (čekis, vekselis, obligacija).“, o Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Vertybiniai popieriai privalo turėti įstatymu nustatytus rekvizitus. Jeigu privalomų rekvizitų nėra, vertybinis popierius negalioja, ...“.

Vekselių įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyti paprastojo vekselio rekvizitai, o 2 dalyje jo forma. Taigi, pateiktasis vekselis turi visus rekvizitus ir negali bÅ«ti laikytinas negaliojančiu. Reikalavimas notarinės formos yra sÄ lyginis, o sÄ lyga nelaikoma rekvizitu. Seka iÅ¡vada, kad notarė neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino Vekselių įstatymo 27 ir 80 straipsnius. Atsakovė neginčija Vekselio iÅ¡davimo fakto, todėl laikytina, kad jos įsipareigojimai, iÅ¡dėstyti vekselyje, nekvestionuojami ir ji yra atsakinga už Vekselio apmokėjimÄ (Vekselių įstatymo 11 straipsnis, CK 6.873 straipsnio 2 ir 6 dalys).

Pagal Kasacinio teismo praktikÄ â€ž...pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).“.

Nesant Vekselio notarinio patvirtinimo, jis turėtų būti pripažintas paskolos rašteliu, kuris vertintinas: „1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.);

2) ar Å¡io dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sÄ lygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, bÅ«tina vadovautis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais Å¡iuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).“.

Remdamasis iÅ¡dėstytu, praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymi, kad 2017 m. kovo 23 d. gavo ieÅ¡kovo raÅ¡tÄ dėl 2016-08-22 jam iÅ¡duoto neprotestuotino paprastojo vekselio. RaÅ¡te buvo praÅ¡oma atlikti vekselio akceptÄ â€“ įraÅ¡yti vekselyje žodį „akceptuotas“ arba kitÄ atitinkamÄ Å¾odį ir pasiraÅ¡yti. Atsakovė atsisakė atlikti vekselio akceptÄ , kadangi nuo 2015 m. sausio 1 d.

įsigaliojo Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo Nr. VIII-1087 3, 15, 27, 59, 77, ir 80 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1093. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad vekselis (tiek įsakomasis, tiek paprastasis), kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Remiantis minėtu įstatymu, 2016-08-22 R. A. išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis nėra įsakomasis vekselis (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 1 dalis), ir jam negalėjo būti taikomas rašte nurodytas reglamentavimas ir reikalavimai.

Pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise turėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas buvo įkeistas Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, 2006 m. kovo 31 d. už atsakovės ir ieÅ¡kovo (kuris buvo laiduotojas) prievoles pagal 2006 m. kovo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/03/67V. Butas buvo parduotas pagal atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrÄ susitarimÄ atsiskaityti su banku. Be to, ieÅ¡kovas pažadėjo paskolinti atsakovei pinigus – 21 000,00 Eur verslui.

Atsakovė teigia, jog pasitikėdama ieÅ¡kovu, ji pasirašė vekselį Å¡iai sumai. Tačiau jokių pinigu po buto pardavimo ieÅ¡kovas jai nedavė. Paskolos sandoriui sudaryti, be valios iÅ¡reiÅ¡kimo, reikia dar atlikti tam tikrus konkliudentinius veiksmus, kurie patvirtina valiÄ sudaryti sandorį. Å iuo atveju perduoti pinigus. Taip pat teigia, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo nebuvo jokių paskolinių santykių. Tai patvirtina ir 2016 m. spalio 10 d. vedybų sutartis, kurioje nenurodamos jokios atsakovės prievolės ieÅ¡kovui.

Atsižvelgdama į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio motyvus, atsakovė įsitikinusi, kad jis nėra pagrįstas tiek faktiÅ¡kai, tiek teisiÅ¡kai bei prasilenkia su teisine logika, todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas advokatas prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes.Atsakovės atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ civilinėje byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinio bei Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė A.

A. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 21 000,00 Eur (b. l. 17). IÅ¡ vekselyje atsakovės ranka padarytų žymų matyti, kad vekselyje nurodyta suma – 21 000,00 Eur, yra jos skola ieÅ¡kovui pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį už butÄ (duomenys neskelbtini). (b. l. 17). IeÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad atsakovė pagal 2006 m. kovo 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/03/67V turėjo AB Nordea Bank Lietuvos skyriuje kreditorinių įsipareigojimų bei jos praÅ¡ymu, ieÅ¡kovas su atsakove sutarė parduoti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio jis nenaudojo, nes pats gyvena Jungtinėje Karalystėje, tam, kad atsakovė atsiskaitytų su banku.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovvė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė neprotestuotinÄ paprastÄ jį vekselį 21 000,00 Eur sumai. IeÅ¡kovas su advokato pagalba 2017 m. kovo 22 d. raÅ¡tu dėl 2016-08-22 kreditoriui R. A. iÅ¡duoto neprotestuotino paprastojo vekselio Nr. 01-17 kreipėsi į atsakovę dėl paskolos grÄ Å¾inimo per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo Å¡io raÅ¡to gavimo dienos arba pateiktÄ vekselį akceptuoti (b. l. 8). Tačiau atsakovė 2017 m. balandžio 4 d. raÅ¡tu atsisakė atlikti vekselio akceptÄ , motyvuodama tuo, kad iÅ¡duotas vekselis nėra įsakomasis (b. l. 10).Atsakovės atstovo teigimu, pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo parduotas ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise turėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2006 m. kovo 31 d. buvo įkeistas AB Nordea Bank, veikiančiam per AB Nordea Bank Lietuvos skyrių, už atsakovės ir ieÅ¡kovo (kuris buvo laiduotojas) prievoles pagal 2006 m. kovo 14 d.

Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/03/67V. Butas buvo parduotas pagal atsakovės ir ieÅ¡kovo bendrÄ susitarimÄ atsiskaityti su banku. Be to, ieÅ¡kovas atsakovei pažadėjo paskolinti 21 000,00 Eur verslui, todėl ji ir pasirašė vekselį Å¡iai sumai. Tačiau jokių pinigų po buto pardavimo ieÅ¡kovas atsakovei nedavė. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sandoriui sudaryti, be valios sudaryti sandorį iÅ¡reiÅ¡kimo, reikia dar perduoti pinigus, kurių ieÅ¡kovas neperdavė, todėl laikytina, kad tarp atsakovės ir ieÅ¡kovo nebuvo jokių paskolinių santykių.

Atsakovės atstovo teigimu, šias aplinkybes patvirtina ir 2016 m. spalio 10 d. vedybų sutartis, kurioje nenurodamos jokios atsakovės prievolės ieškovui (b. l. 28-31).Taigi, byloje kilo ginčas dėl atsakovės 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio, kuriuo atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 21 000,00 Eur. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinio teismo praktika dėl Å¡ių įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir iÅ¡sami. Å is teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ jų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.Byloje nėra ginčo, jog atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį.

Tačiau atsakovė nurodo, jog minėtÄ vekselį pasirašė suklaidinta ieÅ¡kovo, jog gaus iÅ¡ jo paskolÄ verslui, kurios taip ir negavo. Teismo vertinimu Å¡ie atsakovės argumentai yra nepagrįsti. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 ir 4.4 punktuose buvo aptarta Å¡io buto pirkėjų pinigų sumokėjimo už butÄ tvarka – nustatyta, kad buto kainos dalį – 7 500,00 Eur, pirkėjai įsipareigojo pervesti į atsakovės A.

A. sÄ skaitÄ Nr. LT71 7300 0100 0172 8579, esančiÄ AB Swedbank banke, tÄ pačiÄ â€“ 2016 m. rugpjūčio 22 d., o likusiÄ kainos dalį – 44 149,57 Eur, pirkėjai įsipareigojo sumokėti į atsakovės A. A. sÄ skaitÄ Nr. LT25 2140 0001 4971 0017, esančiÄ AB Nordea Bank Lietuvos skyriuje, iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 6). IÅ¡ pačios atsakovės A. A. pateiktos AB Nordea Bank Lietuvos skyriaus 2017 m. liepos 24 d. pažymos nustatyta, kad A. A. visas skolinis įsipareigojimas bankui pagal 2006 m. kovo 14 d.

Kreditavimo sutartį Nr. KK 06/03/67V įvykdytas 2016 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 54). Tuo tarpu atsakovės pateikti jos sÄ skaitų Nr. LT17 7044 0600 0036 0147, Nr. LT91 7044 0600 0172 8843, Nr. LT60 7044 0003 1663 1368 bei Nr. LT05 7044 0008 4161 3042, esančių AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡ai už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 23 d., nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovui asmenine nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai pinigus už jį pervedė bÅ«tent jai, taip pat nepaneigia ieÅ¡kovo teiginio, jog ji yra skolinga 2016 m. rugpjūčio 22 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Atsakovės argumentas, kad 2016 m. spalio 10 d. vedybų sutartis patvirtina tÄ faktÄ , jog ji jokių prievolių ieÅ¡kovui neturi – taip pat atmestinas kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Å iame kontekste pažymėtina, kad CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimÄ (statusÄ ), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumÄ , nustatyti gerai moralei arba vieÅ¡ajai tvarkai prieÅ¡taraujančias sutartis sÄ lygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Taigi, nagrinėjamu atveju, minimos vedybų sutarties 1.1. punkte nurodytas sutarties objektas – A. A. ir R. A., bÅ«dami santuokoje, Å¡ia sutartimi siekia nustatyti savo tarpusavio turtines teise ir pareigas santuokos metu. Vedybų sutarties 4.1 punkte, be kita ko, aiÅ¡kiai nurodyta, kad turtÄ , kuris yra kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, valdo, naudoja ir disponuoja juo atitinkamai tas sutuoktinis, kuriam tas turtas priklauso. Å iuo atveju kito sutuoktinio sutikimo dėl asmenine nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ar disponavimo nereikia, iÅ¡skyrus įstatymų numatytas iÅ¡imtis (b. l. 28).

Vadinasi, nuo Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo momento – 2016 m. spalio 10 d., Å¡alys sutarė dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė asmenine nuosavybės teise priklausantį turtÄ (lėšas taip pat) valdo, naudoja ir disponuoja nevaržomi. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama atsakovės prievolė grÄ Å¾inti pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį paskolintus pinigus, kuri, akivaizdu, nėra vedybų sutarties objektas, todėl, pabrėžtina, kad aptariamas atsakovės argumentas prieÅ¡ingai nei ji teigia, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad ji skolinga ieÅ¡kovui.Nagrinėjamoje byloje aktualu paminėti, kad vekselis yra piniginis vertybinis popierius, patvirtinantis vekselio davėjo įsipareigojimÄ be iÅ¡lygų sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ Å¡iame dokumente nurodytam asmeniui (vekselio turėtojui), turinčiam teisę gauti vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ (CK 1.101 straipsnio 1, 6 dalys, 1.105 straipsnis).

Vekselis gali bÅ«ti įsakomasis (trata) (kai vekselyje nurodytÄ sumÄ turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (solo) (kai vekselyje nurodytÄ sumÄ Ä¯sipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®PVÄ®) 2 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis Ä®PVÄ® 46 straipsniu, 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 1 dalimi, vekseliai gali bÅ«ti protestuotini (neapmokėjus ar neakceptavus vekselio, tai turi bÅ«ti įforminta protesto aktu) arba neprotestuotini (vekselio turėtojas atleidžiamas nuo pareigos įforminti protestÄ ).

Vekselyje gali bÅ«ti nustatytas konkretus jo apmokėjimo terminas (per tam tikrÄ laikÄ po pateikimo, per tam tikrÄ laikÄ nuo iÅ¡raÅ¡ymo dienos, nustatytÄ dienÄ ) (Ä®PVÄ® 35 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) arba nenustatytas (apmokamas jį pateikus) (Ä®PVÄ® 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytas vekselių skirstymas į rÅ«Å¡is, taip pat juose nustatytas apmokėjimo terminas lemia Ä®PVÄ® ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, be kita ko, reglamentuojančių reikalavimų apmokėti vekselius pateikimo tvarkÄ ir su tuo susijusias vekselio davėjo bei turėtojo teises bei pareigas, ypatumus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo tarp Å¡alių nėra, kad atsakovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį. Jame nenustatytas įvykdymo terminas, vadinasi apmokamas – pateikus. Remiantis Ä®PVÄ® 3 straipsnio 2 dalimi bei 77 straipsnio 2 dalimi, nuo 2015-01-01 paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad vekselio suma yra 21 000,00 Eur bei jo davėjas yra fizinis asmuo, vadovaujantis paminėtomis teisės normomis, jis turėjo bÅ«ti notarinės formos, todėl jis nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių, t. y. kadangi Å¡is vekselis pasiraÅ¡ytas nesilaikant specialaus įstatymo reikalavimų, todėl neturi paprastojo vekselio galios (Ä®PVÄ® 78 straipsnio 1 dalis) ir ieÅ¡kovas negali realizuoti jį Ä®PVÄ® nustatyta tvarka, neturi teisės kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo dėl reikalavimo apmokėti vekselį patenkinimo ne ginčo tvarka.

Tačiau, pažymėtina, kad tai nereiÅ¡kia, jog vekselio turėtojas negali ginti savo teisių teismo tvarka, pateikdamas vekselį kaip paprastÄ skolos raÅ¡telį, kuriuo, kaip raÅ¡ytiniu įrodymu, tvirtinama skolininko (atsakovės) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieÅ¡kovu). Taigi, Å¡iuo atveju neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti skolÄ pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. vekselį laikytinas pagrįstu.Å ioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Kaip minėta, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – jog paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013). Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y.

į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-200/2013).

Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovas pateikė vekselio originalų egzempliorių, todėl, teismo įsitikinimu, be aukščiau iÅ¡vardintų argumentų, ir Å¡is dokumentas patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovas paskolino atsakovei pinigus ir kad Å¡i jų iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inusi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų bei duomenų Å¡iai prezumpcijai paneigti, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 21 000,00 Eur skolos yra tenkintinas.Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 630,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Valstybė patyrė 10,46 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 10,46 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y.

– 10,00 Eur, ir ieÅ¡kinį patenkinus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos priteisiamos valstybei iÅ¡ atsakovės.Kiti Å¡alių iÅ¡dėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡sprendimui.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a:IeÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Priteisti iÅ¡ atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 21 000,00 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ tÅ«kstantį eurų) skolos ir 630,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovės A.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 10,00 Eur (deÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitÄ pateikti teismui (raÅ¡tinei).Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                              Edvardas Juozėnas