2021-10-26 Nr. DBT-90-3-62-3-01971-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-68/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01971-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų D. R. Ch., D. A., Ž. N., G. J. K., A. K., J. R. P., V. M., S. B., R. Š., D. E. Č., Z. A. J., E. Z., A. K., A. A., A. M., V. M. B., L. K., P. R., S. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai D. R. Ch., D. A., Ž. N., G. J. K., A. K., J. R. P., V. M., S. B., R. Š., D. E. Č., Z. A. J., E. Z., A. K., A. A., A. M., V. M. B., L. K., P. R., S. K. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriame prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. (33.200.E) R-1956 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjams gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį pagal sudarytų sutarčių sąlygas.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 20 straipsniu ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsniu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius valstybės vardu išdavė pareiškėjams valstybės garantinius dokumentus. Vykdydamas šias garantijas, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius dėl kiekvieno pareiškėjo priėmė įsakymus dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo valstybės garantinio dokumento turėtojui, kurių pagrindu buvo nutarta išnuomoti pareiškėjams ir jų šeimos nariams savivaldybės nuosavybės teise priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini). Šiais įsakymais buvo nustatyta savininkui grąžinto buto rinkos vertė, kuri įskaičiuojama į išnuomojamo buto nuomos mokestį. Su pareiškėjais buvo sudarytos savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui, išsikėlusiam iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartys, kuriomis pareiškėjams ir kartu su jais gyvenantiems asmenims Kauno miesto savivaldybė suteikė neterminuotai naudotis butais, esančiais (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, Kaune. Nurodo, kad iš pradžių nuomos mokestis pareiškėjams buvo skaičiuojamas, vadovaujantis nuomos sutarčių sąlygomis ir nuomos sutarties priede nustatytu dydžiu. Tačiau nuo 2012 m. sausio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pradėjo skaičiuoti padidintą nuomos mokestį, nepateikdama jokių paskaičiavimus pagrindžiančių duomenų, o 2021 metais nuomos mokestis padidėjo nuo dviejų iki keturių kartų. Skunde nurodyta, kad ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. (33.200.E) R-1956 atsakovas netenkino pareiškėjų pretenzijos ir neperskaičiavo pareiškėjams nuomos mokesčio pagal tas sąlygas, kurios galiojo nuomos sutarčių sudarymo dieną.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismo nutartyje pažymima, kad ginčai dėl valstybės garantijų yra nagrinėjami administraciniame teisme, tačiau šiuo atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi, nesutikdami su Kauno miesto savivaldybės administracijos padidintu gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčiu, todėl ginčas susijęs su civiliniais teisiniais santykiais.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka, jog Kauno miesto savivaldybės administracija turėjo teisę vienašališkai pakeisti savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, suteiktų nuomininkams, išsikėlusiems iš savininkui grąžintos gyvenamosios patalpos, nuomos sutartyse ir prie jų pridėtuose savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio apskaičiavimo aktuose nustatytą nuomos mokestį (jį padidinti). Vadinasi, pareiškėjų keliamas ginčas iš esmės susijęs su savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių vykdymu. Gyvenamųjų patalpų, kai šios patalpos priklauso, be kita ko, valstybei ar savivaldybei, nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXI skyrius (6. 575 str.). Pareiškėjai taip pat remiasi aptariamų nuomos sutarčių nuostatomis, kuriose apibrėžiamos nuomos mokesčio perskaičiavimo sąlygos. Taigi byloje bus vertinami atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomotojos, teisių ir pareigų pagal su pareiškėjais sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tinkamas vykdymas, taip pat bus atliekamas šių sutarčių sąlygų aiškinimas, taikomos aktualios Civilinio kodekso normos.

Specialioji teisėjų kolegija ne kartą yra pažymėjusi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė arba savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-125/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-74/2016).

Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas nagrinėjamu atveju taip pat kyla ne viešojo administravimo, bet civilinių teisinių santykių (nuomos teisinių santykių) srityje. Nepaisant to, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, nuomodama gyvenamąsias patalpas savivaldybės vardu, ji veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Pareiškėjų skundžiami atsakovo veiksmai padidinant gyvenamųjų patalpų nuomos kainą suprantami, kaip nuomos sutarčių vienos iš sąlygų – nuomos mokesčio – modifikavimas, kuris pareiškėjams sukelia tam tikras civilines teisines pasekmes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 793 patvirtintame Valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomojimo, įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, tvarkos apraše nurodyta, kad į nuomos mokestį įskaičiavus visą nuomininko nuomotų savininkui grąžintų patalpų vertę, nuomininkas savivaldybės apskaičiuotą ir nustatytą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ nuomos mokestį moka savo lėšomis.

Ginčo civilinio pobūdžio šiuo atveju nekeičia tai, kad nuomos sutartys su pareiškėjais sudarytos administracinių aktų, kuriais, įgyvendinant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėjams išduoti valstybės garantiniai dokumentai (valstybės garantijos nuomininkams), pagrindu. Valstybės garantijų nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse ar butuose, išdavimas, kaip nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir nacionalizuoto turto grąžinimo proceso dalis, yra viešojo administravimo sritis, reglamentuojama specialiuose teisės aktuose, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą ne dėl valstybės garantijos nuosavybės teisių atkūrimo procese išdavimo, bet dėl jau sudarytų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių šalių teisių bei pareigų nuomos teisiniuose santykiuose (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16-2011, 2014 m. liepos 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87-2014, 2015 m. sausio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2015).

Pareiškėjai išvestiniu reikalavimu taip pat prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 21 d. raštą Nr. (33.200.E) R-1956 (skunde šis raštas įvardytas sprendimu), kuriame išdėstyta atsakovo pozicija, atsakant į pareiškėjų pateiktą pretenziją dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo. Nors šis pareiškėjų reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis turinio reikalavimus administraciniam sprendimui, tai nelemia bylos priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, kadangi pareiškėjų pretenzija atsakovui ir pastarojo atsakymu buvo bandoma spręsti tarp nuomos sutarčių šalių (pareiškėjų ir atsakovo) ginčą dėl nuomos mokesčio neteisminiu būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.), todėl perduodamas Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 25, 26 str.).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjų D. R. Ch., D. A., Ž. N., G. J. K., A. K., J. R. P., V. M., S. B., R. Š., D. E. Č., Z. A. J., E. Z., A. K., A. A., A. M., V. M. B., L. K., P. R., S. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys