2020-02-05 Nr. AB-2650-3-61-3-03875-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-128-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03875-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. spalio 18 d. raštą Nr. (23.1-08-3-5)RNA-32046 (toliau – ir skundžiamas raštas, VMI 2017 m. spalio 18 d. raštas) bei sustabdyti 5 800,51 Eur dydžio mokestinės nepriemokos vykdymo išieškojimą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu raštu jam buvo pranešta, jog 2017 m. spalio 6 d. gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymas vykdyti reikalavimą dėl 5 800,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Pareiškėjui nebuvo įteiktas prašančios institucijos (Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus) pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą. Pareiškėjui su skundžiamu raštu buvo pateiktas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus oficialaus dokumento (prašymo) patvirtinta kopija ne valstybine kalba. Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, taip pat padaryti įrašai ne valstybine kalba. Iš jam pateiktų dokumentų neįmanoma identifikuoti, kokiu pagrindu yra pradėtas piniginių lėšų išieškojimas. Pareiškėjo vertinimu, VMI pradėjo vykdyti neteisėtą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teises.

3. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo pateikti Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus 2017 m. spalio 6 d. prašymas Nr. GB_LT_EEC060260_20172154T1_20171006_c_RR vykdyti reikalavimą ir/arba imtis prevencinių priemonių (toliau – ir Prašymas vykdyti reikalavimą) ir 2017 m. spalio 6 d. suvienodintas dokumentas Nr. GB_EEC060260_20171006_UIPE_1 (toliau – ir Suvienodintas dokumentas) išversti į lietuvių kalbą. Suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus pateiktais dokumentais prašė imtis išieškojimo priemonių iš pareiškėjo dėl 5 800,51 Eur akcizų mokesčio skolos. Skundžiamame rašte pareiškėjui nurodyta, kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, nurodytas teisinis pagrindas bei jo apskundimo tvarka. Ginčus dėl prašančios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančioje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės mokesčių administratorių dėl prašančiosios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą ir / arba imtis prevencinių priemonių bei suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog negalėjo ginti savo interesų Jungtinėje Karalystėje.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. spalio 6 d. VMI gautas Jungtinės Karalystės Prašymas vykdyti reikalavimą ir Suvienodintas dokumentas dėl 5 800,51 Eur tabako akcizo mokesčio išieškojimo iš pareiškėjo. VMI 2017 m. spalio 18 d. raštu pranešė pareiškėjui, kad 2017 m. spalio 6 d. gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus Prašymas vykdyti reikalavimą dėl 5 800,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. Prašymas vykdyti reikalavimą pateiktas vadovaujantis 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, p. 1) (toliau – Tarybos direktyva 2010/24/ES) bei 2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su tam tikromis Tarybos direktyvos 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, nuostatomis Nr. 1189/2011(OL L 302, p. 16). Skundžiamu raštu pareiškėjas įpareigotas per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos įvykdyti mokestinę prievolę. Jam išaiškinta, kad to nepadarius mokestinė prievolė bus išieškoma iš kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nagrinėtinas VMI 2017 m. spalio 18 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas nurodė, kad Suvienodinto dokumento ir Prašymo vykdyti reikalavimą turinys yra išdėstytas lietuvių kalba, išskyrus kai kuriuos pavadinimus, kurie paprastai nėra verčiami, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas nesuprato ir / arba negalėjo suprasti minėtų dokumentų turinio. Teismas pažymėjo, kad Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių mokesčių administratorių (kompetentingų institucijų) prašymai dėl pagalbos išieškant mokestinės nepriemokas nagrinėjami ir vykdomi Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir Įstatymas), kuriuo įgyvendinta Tarybos direktyva 2010/24/ES, nustatyta tvarka.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 1, 2 dalimis, 15 straipsnio 1 dalimi, Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1, 2 dalimis. Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad pareiškėjas, kvestionuodamas savo mokestinę prievolę, nepateikė jokių objektyvių duomenų ir / ar dokumentų, kurie patvirtintų, jog jis kreipėsi į Jungtinės Karalystės kompetentingą instituciją dėl prašančios valstybės prašymo vykdyti reikalavimą ir / arba imtis prevencinių priemonių bei suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, pagrįstumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (ESTT 2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Teismas pažymėjo, kad mokesčių administratorius, gavęs kitos ES valstybės narės prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, privalo vykdyti šį dokumentą. Įstatymo 10 straipsnio nuostatos, aiškinant jas kartu su Tarybos direktyvos 2010/24/ES 12 straipsniu, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos ES valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Dėl nurodytų motyvų Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos ES valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami. Teismas, remdamasis paminėtu išaiškinimu, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą, kad skundžiamo rašto neteisėtumą lemia tai, jog nebuvo pateiktas pirminis dokumentas, įskaitant ir teisminį, susijusį su nurodytu mokestiniu reikalavimu.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos ES valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, neturi jo kaip nors pripažinti, o gali tik spręsti, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas (kai reikalavimas ir (arba) dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, yra ginčijami toje valstybėje narėje), ar turi informaciją, kad prašančioji institucija prieš teikdama prašymą vykdyti išieškojimą atliko tam tikras išieškojimo vykdymo procedūras, ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Įstatymo 10, 12 str.). Nagrinėjamu atveju VMI, nustačiusi, kad kitos ES valstybės narės kompetentinga institucija yra konstatavusi, kad mokesčių mokėtojas nevykdo savo mokestinės prievolės, turėjo pareigą įteikti raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas, kaip tai yra nustatyta MAĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip tik tokiu raginimu ir vertintinas nagrinėjamoje byloje skundžiamas raštas. Tokiu būdu nacionalinis mokesčių administratorius informavo skolininką, kad jo atžvilgiu pradedami atlikti veiksmai, susiję su mokestinės prievolės pagal kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą išieškojimu.

9. Teismas priėjo prie išvados, kad VMI tinkamai atliko veiksmus, susijusius su išieškojimu pagal kitos ES valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti mokesčių išieškojimą. Teismas, atsižvelgdamas į prašymo tinkamo vykdymo (jo nekvestionuojant) svarbą, skolininko teisę būti informuotam apie tai, kad toks išieškojimas vyksta, skundžiamą raštą vertino kaip atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. raštą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo pareiškėjo skundą išnagrinėjo tik iš dalies. Faktinis apskundimo pagrindas – VMI 2017 m. spalio 18 d. raštas priimtas neišsprendus, ar nėra įstatyme nustatytų sąlygų, kurioms esant jis negali būti vykdomas arba – ar nėra įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti ar nutraukti išieškojimą (Įstatymo 10, 12 str.). Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad pareiškėjui nėra žinomas pirminis dokumentas, o susipažinęs, pageidauja jį apskųsti. Bet teismas neįpareigojo VMI įteikti pareiškėjui šį dokumentą (su vertimu) ir sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtas skundas. Tokiu būdu nei iš Jungtinės Karalystės oficialaus dokumento (prašymo) patvirtintos kopijos turinio, nei iš Suvienodinto dokumento neįmanoma identifikuoti, kokiu pagrindu yra pradėtas piniginių lėšų išieškojimas. VMI 2017 m. spalio 18 d. rašte taip pat nenurodė jokios informacijos apie pirminį dokumentą (gautą iš Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus), kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą. Nei vienas mokesčių administratorius (tiek nacionalinės, tiek ES) teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui pirminio dokumento (įskaitant ir teisminio, susijusio su nurodytu mokestiniu reikalavimu), kuriuo leidžiama pradėti vykdymo procesą.

10.2. VMI, nesilaikydama Tarybos direktyvoje 2010/24/ES, Įstatyme nustatytos tvarkos, pradėjo vykdyti neteisėtą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą. Tokiais savo veiksmais VMI pažeidė MAĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. pareiškėjo, kaip mokesčių mokėtojo, teises. Mokesčių administravimo institucijos, pareiškėjui tinkamai neįteikusios pirminį dokumentą, leidžiantį pradėti vykdymo procesą, suvaržė pareiškėjo prigimtinę teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas bei užginčyti Jungtinės Karalystės kompetentingos tarnybos prašomą išieškoti skolą įstatymų nustatyta tvarka. Teismas visiškai nemotyvuotai skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas VMI atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

11.1. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, todėl VMI privalėjo pradėti išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo. Jungtinės Karalystės pateiktame Prašyme vykdyti reikalavimą nurodyta, kad dėl reikalavimo yra išduotas dokumentas, leidžiantis vykdymą prašančioje valstybėje, reikalavimas neužginčytas ir akivaizdu, jog prašančiojoje valstybėje nėra turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, arba, kad taikant reikalavimo vykdymo procedūras, visa suma nebus išieškota, o prašančioji institucija turi informacijos, kad asmuo turi turto valstybėje, į kurią kreipiamasi. Bylos nagrinėjimo metu buvo dar kartą patvirtinta, kad pareiškėjas nėra pateikęs skundo dėl Jungtinės Karalystės priimtų sprendimų pareiškėjo atžvilgiu. ESTT savo praktikoje nurodo, jog valstybės narės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, teismai iš principo neturi teisės nagrinėti, ar pretenzijos vykdymą leidžiantis dokumentas yra vykdytinas (2010 m. sausio 14 d. sprendimas M. K. byloje, C-233/08, 44 p.). Ir tik išimtiniais atvejais valstybės, kurioje yra institucija, į kurią kreipiamasi, institucijos turi teisę tikrinti, ar tokio dokumento vykdymas gali pažeisti, pavyzdžiui, valstybės narės viešąją tvarką, ir tam tikrais atvejais visiškai ar iš dalies atsisakyti suteikti paramą. Todėl nagrinėdamas šią bylą teismas pagrįstai nevertino Jungtinės Karalystės mokesčių inspekcijos sprendimų priėmimo aplinkybių.

11.2. Pareiškėjas galėjo įgyvendinti savo teisę skųsti Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytos akcizo mokesčio skolos išieškojimą, pateikdamas skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai, tačiau to nepadarė. Pagal Įstatymo 12 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos institucija sustabdyti arba nutraukti išieškojimą gali tik gavusi prašančiosios institucijos pranešimą apie prašymo vykdyti išieškojimą pakeitimą arba jo atsiėmimą su nurodytais motyvais. Taigi, pareiškėjui nepateikus skundo kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai, VMI privalėjo pradėti vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo Prašyme vykdyti reikalavimą ir Suvienodintame dokumente nurodytais pagrindais. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad VMI pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą raštą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – VMI 2017 m. spalio 18 d. rašto teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Nustatyta, kad VMI 2017 m. spalio 18 d. raštu pranešė pareiškėjui, kad 2017 m. spalio 6 d. gautas Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus Prašymas vykdyti reikalavimą dėl 5 800,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo. Skundžiamame rašte pažymėta, kad jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys, ji bus išieškoma iš jo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pareiškėjui taip pat buvo paaiškinta, kad Jungtinės Karalystės kompetentingos tarnybos prašoma išieškoti skola gali būti užginčyta vadovaujantis Jungtinės Karalystės įstatymais, pateikiant skundą kompetentingai Jungtinės Karalystės įstaigai.

14. VMI 2017 m. spalio 18 d. raštas priimtas įgyvendinant Savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatyme įtvirtintą Lietuvos Respublikos institucijos pareigą pranešti apie su reikalavimais susijusius dokumentus (Įstatymo 9 str.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašančiosios institucijos prašymu Lietuvos Respublikos institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais dokumentų įteikimo tvarką, praneša adresatui apie visus dokumentus, įskaitant ir teisminius, susijusius su šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytais reikalavimais (Įstatymo 2 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad šis įstatymas, inter alia (be kita ko), taikomas, kai Lietuvos Respublikos institucijos teikia pagalbą kitoms ES valstybių narių institucijoms dėl reikalavimų, susijusių su visais bet kokio pobūdžio mokesčiais ir muitais, kuriuos taiko valstybė narė arba jos teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kurie taikomi valstybės narės arba jos padalinių ar ES vardu); tai neapriboja prašančiosios institucijos teisės tiesiogiai pranešti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam asmeniui registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija nedelsdama praneša (nurodo pranešimo skolininkui datą) prašančiajai institucijai apie visus veiksmus, kurių imtasi dėl jos prašymo pateikti pranešimą apie su reikalavimu susijusius dokumentus.

15. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu raštu pareiškėjas informuotas apie tai, jog jeigu per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinė prievolė nebus įvykdyta, ji bus išieškoma iš pareiškėjo kredito (mokėjimo) įstaigų sąskaitose esančių lėšų ar / ir turto, sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą pateikus vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, aktualus teisinis reguliavimas susijęs su mokesčių administratoriaus kompetencija priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas pagal užsienio valstybės prašymą.

16. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje; suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą ir taikyti išieškojimo užtikrinimo priemones, kurių imamasi Lietuvos Respublikoje. Prašymo vykdyti išieškojimą tvarka reglamentuota Įstatymo 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos institucija, vykdydama prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą, atlieka jos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, kurias taiko tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. MAĮ 33 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad mokesčių administratoriaus turi teisę priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas. Pagal šio įstatymo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam MAĮ suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Ginčui aktualiu laikotarpiu sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą FR1068 forma ir jos užpildymo taisyklės buvo patvirtintos VMI viršininko 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-143 (VMI viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. VA-164 redakcija).

17. VMI 2017 m. spalio 18 d. rašte išdėstytą informaciją apie VMI ketinimą pradėti 5 800,51 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, įvertinusi Nutarties 16 punkte paminėto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamas raštas nėra ir negali būti laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sprendimu išieškoti paminėtą mokestinę nepriemoką pagal užsienio valstybės prašymą iš pareiškėjo. Skundžiamu raštu VMI tik informavo pareiškėją apie tai, kad toks sprendimas bus priimtas tuo atveju, jeigu pareiškėjas per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos mokestinės prievolės neįvykdys.

18. Apibendrinusi Nutarties 13–17 punktuose nustatytas aplinkybes, paminėtą teisinį reguliavimą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas raštas yra išimtinai informacinio pobūdžio. Šis raštas, nepaisant to, kad jame nurodyta, jog jis yra skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis yra tarpinis aktas, tik informuojantis pareiškėją apie VMI gautą Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą išieškoti iš jo nesumokėtus mokesčius ir mokestinės prievolės neįvykdymo pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad yra priimtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis galutinis VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta išieškoti 5 800,51 Eur sumą iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (pvz., tarpinis procedūrinis aktas) jokių teisinių pasekmių nesukelia, dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-902-525/2017, 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-121-261/2018, 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-502/2019).

20. Nustatęs, kad VMI 2017 m. spalio 18 d. raštas nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti šį raštą bei su šiuo reikalavimu susijęs reikalavimas sustabdyti 5 800,51 Eur dydžio mokestinės nepriemokos vykdymo išieškojimą pagal Jungtinės Karalystės mokesčių administratoriaus prašymą negali būti administracinės bylos dalyku, pirmosios instancijos teismas privalėjo administracinę bylą nutraukti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pareiškėjo skundą atmesti, neteisingai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė