bddfc7d5-3315-40f2-b905-d0df9839c873 · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-4-380/2020

Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00121-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 19.9; 21.11.10

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos G. G. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. 2019-08-05 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas surašė administracinio nusižengimo protokolÄ nepilnametei G. G. už tai, kad ji 2019-07-27 11.30 val. vieÅ¡oje vietoje, t. y. Å ilalės r. sav., (duomenys neskelbtini), garsiai Å¡Å«kavo, neleido uždaryti tarnybinio automobilio durų, perspėjus jÄ , kad netrukdytų ir pasitrauktų nuo automobilio, į perspėjimus nereagavo, patraukus nuo durų G. G. pradėjo garsiai Å¡Å«kauti bei necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėti A. P. sakydama „kekšė“. Tokiais savo veiksmais G. G. nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nusiraminti, chuliganiÅ¡kai elgėsi ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje.

2. Skundžiamu Tauragės apylinkės teismo 2019-11-07 nutarimu G. G. pripažinta kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, ir jai skirta galutinė nuobauda – 45 Eur dydžio bauda.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta G. G. praÅ¡o: 1) panaikinti skundžiamÄ Tauragės apylinkės teismo 2019-11-07 nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ G. G. nutraukti; 2) netenkinus skundo sumažinti paskirtos baudos dydį.

3.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamu nutarimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, vertino ir rėmėsi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovų tarnybiniais praneÅ¡imais ir suinteresuotų asmenų, t. y. A. P. bei jos brolio M. K., paaiÅ¡kinimais. Pateikti įrodymai nesutapo su tikrove, pareigÅ«nų veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Teismas nepagrįstai rėmėsi faktu, kad su apeliante buvęs K. B. gestu įžeidė M. K., nors tiek G. G., tiek K. B. parodymai teismo posėdžio metu paneigti nebuvo, o tai įrodo, kad konfliktas įvyko dėl melagingo A. P. praneÅ¡imo policijai. Tiek G. G., tiek K. B. buvo blaivÅ«s. Kai atvyko policijos pareigÅ«nai, jie buvo namuose ir niekam jokios grėsmės nekėlė, nebuvo jokio pagrindo kažkur vežti K. B., buvo galimybė suraÅ¡yti jam administracinio nusižengimo protokolÄ namuose. Be to, policijos pareigÅ«nai nepateikė vaizdo įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, o nesant Å¡io įrodymo visos bylos aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos G. G. naudai.

3.2. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad G. G. yra nepilnametė, jai nustatyta diagnozė (F91.8), kiti elgesio sutrikimai (F 34,0), ciklotimija („Tai nuolatinis nuotaikos nestabilumas su daugybe depresyvių ir lengvo nuotaikos pakilimo periodų, kurių nė vienas nėra pakankamai ryÅ¡kus arba pakankamai ilgai trunkantis, kad atitiktų bipolinio afektinio sutrikimo (F31.-1 arba pasikartojančio depresinio sutrikimo (F33.-) kriterijus. Dažnai Å¡is sutrikimas nustatomas žmonėms su bipolinio afektinio sutrikimo anamneze giminėje. Pacientams, sergantiems ciklotimija, iÅ¡sivysto Afektinis asmenybės sutrikimas.“). Apie minėtas apeliantės ligas gerai žinojo A. P. ir iÅ¡provokavo G. G. iÅ¡vadindama jÄ psichine ligone. Policijos pareigÅ«nams visiÅ¡kai nebuvo jokio pagrindo purkÅ¡ti apeliantei aÅ¡arines dujas, nes dėl jos ligos jai automobilio kameroje pradėjo trÅ«kti oro, ji dar labiau susinervino, policijos pareigÅ«nų prašė jÄ iÅ¡leisti į laukÄ , o vietoje atsakymo pro langelį jai buvo papurkÅ¡ta aÅ¡arinių dujų, o tai dar pablogino jos bÅ«klę, nes ji pradėjo akivaizdžiai dusti ir prarasti sÄ monę. BÅ«dama uždaryta ji nei sau, nei pareigÅ«nams nekėlė grėsmės, todėl aÅ¡arinių dujų panaudojimas buvo akivaizdžiai perteklinis ir neteisėtas.

3.3. Skunde nurodoma, jog G. G. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pakankamai ilgÄ laikotarpį, jai inkriminuojamos veikos padarymo metu ji buvo nepilnametė, o vaizdo įraÅ¡as nebuvo pateiktas į bylÄ ir nebuvo iÅ¡reikalautas, nes pareigÅ«nų veiksmai viso konflikto metu buvo pertekliniai, tiek be pagrindo iÅ¡ gyvenamojo bÅ«sto iÅ¡gabenant K. B., tiek sulaikant apeliantę, tiek prieÅ¡ jÄ panaudojant aÅ¡arines dujas.

3.4. Apeliantė pažymi, kad yra tebesimokanti sunkiomis ligomis serganti naÅ¡laitė, jos vienintelės pajamos yra 66 Eur dydžio Å¡alpos naÅ¡laičių pensija, todėl jai paskirta 45 Eur bauda sudaro didžiÄ jÄ dalį G. G. pajamų ir tai jai yra didelė finansinė naÅ¡ta.

3.5. Skunde teigiama, kad pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimÄ . Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotas institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Å ių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo tinkamai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, kadangi byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, o teismas pagal iÅ¡gales nesiėmė priemonių tiems prieÅ¡taravimams paÅ¡alinti, neiÅ¡naudojo visų galimybių surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, rėmėsi abejotinais, Å¡aliÅ¡kais, prieÅ¡taringais faktiniais duomenimis. Apeliantės nuomone, iÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad jos veiksmai buvo iÅ¡provokuoti A. P. bei netinkamų ir perteklinių policijos pareigÅ«nų veiksmų, jiems taip pat turėjo įtakos apeliantės ligos, todėl Å¡iuo atveju nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, požymių ir sudėties, todėl administracinė teisena G. G. turi bÅ«ti nutraukta.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å ilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus virÅ¡ininkas Z. G. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o palikti Tauragės apylinkės teismo 2019-11-07 nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. G. neigia padariusi jai inkriminuotus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus ir siekia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas bÅ«tų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Be to, G. G. nesutinka ir su jai paskirtos administracinės nuobaudos (45 Eur baudos) dydžiu, nurodo, kad tokia bauda jai yra didelė finansinė naÅ¡ta, todėl praÅ¡o jÄ sumažinti. Å iais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog G. G. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo iÅ¡vados dėl G. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko iÅ¡samų įrodymų tyrimÄ , dėl kiekvieno jų reikÅ¡mės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantei nepalankias iÅ¡vadas dėl jos kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta proceso pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje iÅ¡tirtų ir teismo nutarime iÅ¡dėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad G. G. kaltė, padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta.

9. Nors G. G. kalta prisipažino tik iÅ¡ dalies (pripažįsta tik iÅ¡vadinusi A. P. „kekÅ¡e“, neigia trukdžiusi pareigÅ«nams vykdyti savo pareigas) ir nurodo, kad jos veiksmai buvo iÅ¡provokuoti kaimynės A. P. ir neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų, tačiau jos kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Liudytoja A. P. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, jog 2019-07-27 atvykus policijos pareigÅ«nams G. G. Å¡aukė, rėkė, prieÅ¡inosi pareigÅ«nams, mojavo rankomis, pareigÅ«nams neleido dirbti savo darbo, iÅ¡vadino liudytojÄ â€žkurva“, „kekÅ¡e“, sakė, kad čia yra profesija, o ne keiksmažodis, viskÄ girdėjo policijos pareigÅ«nai (b. l. 51).

Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos vyriausiasis patrulis A. Å . parodė, kad 2019-07-27 atvykus į įvykio vietÄ K. B. iÅ¡ karto pradėjo agresyviai elgtis, kieme Å¡Å«kauti, prie pareigÅ«no įžeidinėjo M. K. ir pranešėjÄ , todėl buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerÄ . G. G. ėmė daryti tÄ patį, chuliganiÅ¡kai elgėsi, todėl taip pat buvo pasodinta į tarnybinio automobilio kamerÄ , kurioje pradėjo kumščiais daužyti kameros grotas iÅ¡ vidaus.

Siekiant apsaugoti automobilį ir kad G. G. nesusižalotų sau rankų, prieÅ¡ jÄ buvo panaudotos specialiosios priemonės – dujos. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad G. G. yra nepilnametė, buvo iÅ¡kviestos Vaiko teisių apsaugos specialistės (b. l. 52–53). Liudytojas M. K. parodė, kad 2019-07-27 į konflikto vietÄ atvykę pareigÅ«nai liepė G. G. likti namuose, tačiau ji nepakluso ir ėjo kartu su K. B.. Po to pareigÅ«nai G. G. ir K. B. pasodino į tarnybinio automobilio galÄ , jie daužė automobilį iÅ¡ vidaus.

Jie prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams, nes nenorėjo sėsti į tarnybinį automobilį (b. l. 64–65). 2019-07-27 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl gauto praneÅ¡imo vyriausiasis patrulis A. Å . nurodė, jog atvykus į konflikto vietÄ ir nuėjus į G. G. butÄ , bendraujant su ja ir jos draugu K. B., Å¡ie iÅ¡ karto buvo nusiteikę agresyviai, Å¡Å«kavo, keikėsi bei įžeidinėjo visus kaimynus, sakydami: „Visi kaimynai čia debilai, tokių dar reikia paieÅ¡koti.“ K. B. buvo agresyvus, savo ir kitų asmenų saugumui užtikrinti buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerÄ .

Tada G. G. pradėjo garsiai Å¡aukti, neleido uždaryti tarnybinio automobilio durų, perspėjus jÄ , kad netrukdytų ir pasitrauktų nuo automobilio, į perspėjimus nereagavo, atstÅ«mus jÄ nuo durų ir jas uždarius, ji pradėjo garsiai Å¡Å«kauti bei necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėti A. P., sakydama: „Kekšė, kalė, tavo profesija kekšė“, darinėti tarnybinio automobilio vairuotojo duris. KeletÄ kartų liepus jai atsitraukti nuo automobilio ir nusiraminti, baigti triukÅ¡mauti ir keiktis, ji į perspėjimus nereagavo ir toliau Å¡aukdama bei chuliganiÅ¡kai elgdamasi nevykdė A.

Å . ir R. P. teisėtų reikalavimų, todėl ji taip pat buvo pasodinta į laikino sulaikymo kamerÄ , tada rankomis pradėjo daužyti laikino sulaikymo kameros sienas. Liepus nusiraminti, nes bus panaudotos specialiosios priemonės, G. G. nepakluso, toliau daužė rankomis tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kameros sienas, todėl, norint apsaugoti automobilį nuo apgadinimų, o G. G. nuo susižalojimo, buvo panaudotos specialiosios priemonės (aÅ¡arinės dujos) (b. l. 3).

10. Aptarti liudytojų parodymai, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, vieni kitus papildantys, atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtina ir 2019-07-27 tarnybinio praneÅ¡imo turinys, todėl Å¡ie įrodymai patikimai paneigia G. G. pateiktÄ versijÄ apie 2019-07-27 administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, o pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino G. G. kalta padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus. Nors G. G. teigia, jog policijos pareigÅ«nai nepateikė vaizdo įraÅ¡o, kuriame bÅ«tų užfiksuoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, o nesant Å¡io įrodymo visos bylos aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos G. G. naudai, tačiau nagrinėjamu atveju, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, jos kaltei įrodyti visiÅ¡kai pakanka anksčiau aptartų įrodymų, abejonių dėl jos kaltės nekyla. Be to, tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija dėl necenzÅ«rinių žodžių vartojimo ir teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo nesutampa su policijos pareigÅ«no, kuris, kol nekonstatuota prieÅ¡ingai, laikytinas neÅ¡aliÅ¡ku asmeniu, parodymais, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepaÅ¡alintų prieÅ¡taravimų ar abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

11. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog policijos pareigÅ«nų veiksmai buvo netinkami ir pertekliniai, todėl iÅ¡provokavo netinkamÄ apeliantės elgesį, nes nebuvo jokio pagrindo G. G. sulaikyti ir prieÅ¡ jÄ panaudoti specialiÄ sias priemones. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigÅ«nai A. Å . ir R. P. bÅ«tų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų galėję pagrįstai sukelti tokiÄ G. G. reakcijÄ , todėl tokie apeliantės teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir vertintini kaip gynybinė versija.

Nėra pagrindo abejoti, kad savo tarnybines funkcijas vykdę A. Å . ir R. P., atvykę į įvykio vietÄ ir aiÅ¡kindamiesi K. B. galbÅ«t padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, G. G. papraÅ¡ius likti namuose, o Å¡iai to nepadarius, vieÅ¡oje vietoje vartojant necenzÅ«rinius žodžius, Å¡aukiant, trukdant uždaryti tarnybinio automobilio duris, turėjo pagrindÄ jÄ sulaikyti, pasodinti į tarnybinį automobilį. Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pareigÅ«nai turėjo ir pagrindÄ prieÅ¡ apeliantę panaudoti specialiÄ sias priemones, nes sėdėdama tarnybiniame automobilyje G.

G. ėmė kumščiais daužyti kameros grotas, o pareigÅ«nai, siekdami, kad ji nesusižalotų ir neapgadintų automobilio, jos prašė liautis, perspėjo, kad bus panaudotos specialiosios priemonės, ir tik apeliantei nepaklusus jai į veidÄ papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog G. G. įvykio metu buvo nepilnametė, tačiau Å¡iuo atveju svarbu tai, kad 2019-07-27 jai iki pilnametystės buvo likusios tik kelios dienos, o pareigÅ«nas tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek 2019-07-27 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog vizualiai (dėl kÅ«no sudėjimo ir veido bruožų) ji atrodė vyresnė (b. l. 3; 53), be to, po įvykio, sužinojus, jog ji nepilnametė, buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, vėliau G.

G. buvo perduota Vaiko teisių apsaugos specialistams. Be to, Å¡ioje byloje yra sprendžiamas ne pareigÅ«nų atliktų veiksmų teisėtumo, o G. G. administracinės atsakomybės dėl aptartų teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymo ir necenzÅ«rinių žodžių vartojimo vieÅ¡oje vietoje klausimas. Jokių duomenų apie pareigÅ«nams pradėtÄ patikrinimÄ dėl netinkamo jų pareigų vykdymo, įgaliojimų virÅ¡ijimo ar teisės aktų reikalavimų nesilaikymo byloje nėra.

12. Nors apeliantė teigia, jog administracinių nusižengimų padarymui turėjo įtakos jos sveikatos bÅ«klė (jai diagnozuota ciklotimija, kiti elgesio sutrikimai), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2019-09-24 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. G. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios ji negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymų. Taip pat nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie galėtų jai trukdyti savarankiÅ¡kai ir kokybiÅ¡kai ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 34). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog G. G. įvykio dienÄ negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o tai reiÅ¡kia, kad administracinių nusižengimų metu ji nebuvo nepakaltinamas asmuo ANK 10 straipsnio prasme, todėl privalo atsakyti už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos ji teisėtai ir pagrįstai buvo nubausta skundžiamu nutarimu.

13. G. G. skunde nesutinka ir su jai paskirta nuobauda (45 Eur bauda), laiko jÄ neproporcingai didele, neatitinkančia jos finansinių galimybių. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamÄ nutarimÄ priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuobaudos skyrimo, įvertino G. G. padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį, pažeidėjos kaltės formÄ , rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir kitas nuobaudos individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nors G.

G. savo kaltę neigė, tačiau teismas apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad G. G. nusižengimus padarė būdama nepilnametė, administracine tvarka anksčiau nebausta, ir remdamasis ANK 44 straipsniu už administracinius nusižengimus jai skyrė ne daugiau kaip pusę sankcijose numatytų baudų dydžio.

Už ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ skyrė 15 Eur dydžio baudÄ , o už 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ â€“ 45 Eur baudÄ . Å ias nuobaudas vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi subendrino griežtesne nuobauda apimdamas Å¡velnesnę nuobaudÄ . Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu apeliantei bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti dar mažesnes baudas, nes jos ir taip sudaro tik pusę jai inkriminuotų nusižengimų sankcijose numatytų minimalių baudų dydžio.

Vertinant skundo argumentus dėl apeliantės sunkios finansinės padėties, pažymėtina, kad vien asmeniniai pažeidėjo ar jo Å¡eimos poreikiai negali bÅ«ti iÅ¡keliami aukščiau padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

14. Ä®vertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Tauragės apylinkės teismo 2019-11-07 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

n u t a r i a :

Palikti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė