2023-12-06 Nr. BB-7751-1-05-2-00078-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5128/2023

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00078-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo R. G. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis R. G. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį J. K., teisės taikymo klaidų nepadarė, tinkamai vadovavosi aktualia teismų praktika. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Anot nukentėjusiojo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis visapusiškai ištirtais ir įvertintais BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais bylos įrodymais, padarė išvadą, kad J. K. po sugyventinio A. G. mirties kaltinime nurodytu laikotarpiu laikė A. G. vardu išduotą banko kortelę bei ją panaudojo inicijuodama ir atlikdama trylika grynųjų pinigų išėmimo finansinių operacijų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nors ir sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais, sprendė, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų dėl J. K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokia išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kurių egzistavimą pripažino pats apeliacinės instancijos teismas, turinio, ji padaryta deklaratyviai remiantis in dubio pro reo principu, kuris taikomas tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, byloje esančių abejonių neįmanoma pašalinti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas neišnaudojo visų procesinių galimybių kilusiems neaiškumams pašalinti, t. y. neatliko įrodymų tyrimo, kaip tai numato BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl savo nuosprendyje negalėjo remtis in dubio pro reo principu, kaip argumentu, pagrindžiančiu J. K. išteisinimą.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kaltės požymio J. K. veiksmuose nebuvimo. Priešingai, jos veiksmuose yra tiesioginė tyčia ir tai įrodo ištirtų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės. J. K. parodymai, kad, išgrynindama pinigus iš palikėjo banko sąskaitos, ji vykdė paskutinę velionio valią, nepatvirtina bylos duomenys, todėl tai laikytina tik gynybine jos versija. Išteisintoji pažinojo sugyventinio įstatyminius įpėdinius, todėl žinojo ir suprato (juo labiau būdama aukštojo išsilavinimo bei dirbdama buhaltere), kad mirusiojo sugyventinio banko sąskaitoje esantys pinigai (jo pensija), kaip asmeninis turtas, yra jai svetimi ir kad po jo mirties turi būti paveldėti pagal įstatymą. J. K. veikė dėl savanaudiškų paskatų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Nukentėjusysis R. G., nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu J. K., savo kasaciniame skunde pateikia ne teisiškai pagrįstus argumentus dėl šio teismo išvadų nepagrįstumo, bet tik išreiškia subjektyvią nuomonę, kaip turėtų būti vertinamos byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai. Tokie argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, nes jie nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir netinkamai aiškinęs bei taikęs baudžiamąjį įstatymą.

Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo ir taip neišnaudojęs visų procesinių galimybių byloje esančioms abejonėms pašalinti, negalėjo remtis in dubio pro reo principu. Iš kasatoriaus teiginių galima suprasti, kad tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas apskritai negalėjo kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertinti bylos įrodymus ir daryti kitokias išvadas dėl nustatytų faktų kvalifikavimo. Tačiau pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas gali atlikti ar atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinio proceso metu, jeigu pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingų kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą patvirtinančių aplinkybių arba pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prieštaringais įrodymais, kuriuos reikia papildomai ištirti. Tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus bylos įrodymus, tačiau netinkamai juos įvertino ir neteisingai kvalifikavo byloje nustatytus faktus, apeliacinės instancijos teismas šią klaidą gali ištaisyti ir neatlikdamas papildomo įrodymų tyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-191-648/2017), kaip ir buvo padaryta J. K. byloje.

Konstatuotina, kad nukentėjusiojo R. G. kasaciniame skunde pateikti argumentai nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo R. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas

Albinas Antanaitis