Legislator Case Law & Legislation
bdda1aed-bbfd-4c37-a5bb-50763bf21591 AI generated

bdda1aed-bbfd-4c37-a5bb-50763bf21591 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bdda1aed-bbfd-4c37-a5bb-50763bf21591
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. A. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoprizmė“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.              ieÅ¡kovas V. A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. UAB „Autoprizmė“ naudai 34 183,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

bdda1aed-bbfd-4c37-a5bb-50763bf21591 · Vilniaus apygardos teismas: Mano, jog Å¡iuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rizikos prisiėmimo įmonei sudarant sandorius įprastoje jos Å«kinėje komercinėje veikloje negali bÅ«ti taikoma įmonės vadovo rizikos prisiėmimui, susijusiam su vadovo apsisprendimu vykdyti ar ne imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčių sumokėjimÄ ar VMI priimtus sprendimus. 3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas įrodė savo veiksmų teisėtumÄ , t.y. kad tokie veiksmai traktuotini, kaip sÄ Å¾iningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus, ir paneigė kaltės prezumpcijÄ ; teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. 6.  Atsakovas M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1838-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21326-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.3.1.18.; 2.2.2.7; 2.5.10.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. A. K. ieÅ¡kinį atsakovui M. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoprizmė“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė 1.              ieÅ¡kovas V. A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. UAB „Autoprizmė“ naudai 34 183,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas ir atsakovas yra UAB „Autoprizmė“ akcininkai, bendrovės vadovo pareigas nuo 1996-12-02 užima atsakovas. 2009-07-14 UAB „Autoprizmė“ su UAB „YIT Kausta bÅ«stas“sudarė Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kurios pagrindu UAB „Autoprizmė“ 2009-07-21 iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyta, jog patalpos UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ perduotos už 2 500 000 Lt, sandoriui taikant 0 PVM tarifÄ . Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau VMI) 2010-11-19 praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ konstatuota, kad sudarytas sandoris turėjo bÅ«ti apmokestintas 19 procentų pridėtinės vertės mokesčiu, bendrovei nustatytas 10 dienų terminas paÅ¡alinti praneÅ¡ime nurodytus trÅ«kumus. 2014-04-01 VMI patikrinimo akte nurodoma, kad buhalterinė apskaita tvarkoma pažeidžiant įstatymo nuostatas, bendrovė nepaÅ¡alino 2010-11-19 nustatytų trÅ«kumų o 2014-07-17 VMI virÅ¡ininko sprendimu patvirtintas 2014-04-01 patikrinimo aktas ir apskaičiuotas 185529,00 Lt (53732,91 Eur) PVM, 99 477 Lt (28 210,53 Eur) PVM delspinigių ir skirta 18 553 Lt (5373,32 Eur) bauda.

Pasak ieÅ¡kovo, žala dėl paskirtos baudos ir delspinigių atsirado bÅ«tent dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, t.y. teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ir VMI sprendimų nevykdymo. Pažymėjo, jog nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama. 2.             Atsakovas M. V. pateikė atsiliepimÄ , kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog gavęs mokestinio tyrimo ataskaitÄ , kreipėsi į mokesčių konsultantus, kurie nurodė, jog geriausias bendrovės atžvilgiu situacijos iÅ¡sprendimo bÅ«das buvo papildomo susitarimo su UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ sudarymas dėl bendrovės PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros patikslinimo, papildomai apskaičiuojant PVM ir UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ papildomai sumokant bendrovei sumÄ , atitinkančiÄ papildomai apskaičiuotinai PVM sumai.

Iki derybų su UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ pabaigos 2011-02-15 UAB „Autoprizmė“ pateikė patikslintÄ PVM deklaracijÄ , nurodydama mokėtinÄ PVM sumÄ 399 160 Lt. Nesudarius papildomo susitarimo, 2011-05-16 bendrovė vėl patikslino deklaracijÄ , tuo iÅ¡reikÅ¡dama nesutikimÄ su VMI pozicija. Pažymėjo, kad po Å¡ios deklaracijos pateikimo VMI iki 2013-10-28 jokių pasatų nereiÅ¡kė. Pabrėžė, jog dėl atsakovo ir konsultantų dėstomų argumentų VMI pripažino, jog mokestinio tyrimo ataskaitos iÅ¡vados dėl 399 160 Lt PVM sumokėjimo nebuvo pagrįstos, ir patikrinimo aktas buvo suraÅ¡ytas tik dėl 185 259 Lt papildomo PVM, apskaičiuojant bendrovei delspinigius bei skiriant baudÄ .

Ieškovo kaltinimus dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bendrovei padarymo laikė nepagrįstais. Teigė, kad jis bendrovei vadovauja tinkamai, atsakovo veikloje negalima konstatuoti bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio.              2.1. Papildomuose paaiškinimuose atsakovas pabrėžė, kad atsakovo ir VMI pozicijos nesutapimas dėl sandorio apmokestinimo nereiškia atsakovo veiksmų neteisėtumo patvirtinimo ar atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartus atitinkančio elgesio nebuvimo.

Pažymėjo, jog atsakovo elgesys buvo paremtas galiojančių teisės aktų nuostatomis, teisininkų išvadomis bei veikimu geriausiais įmonei interesais. Be to, ieškovas žinojo apie derybas su VMI, kartu su atsakovu 2014-06-09 visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendė dėl tolimesnių veiksmų bei bendrovės pozicijos šiais klausimais, todėl turi būti pripažinta, jog žala yra susijusi ir su ieškovo veiksmais.3.  Trečiasis asmuo UAB „Autoprizmė“ su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėjo, kad mainų sandoris sudarytas gavus visuotinio akcininkų susirinkimo raÅ¡tiÅ¡kÄ pritarimÄ (2009-05-28 akcininkų protokolas), o Sutarties 3.1 punkte nurodyta, jog daiktas perleidžiamas be PVM, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad dėl tokio turto perleidimo (be PVM) nusprendė bÅ«tent pats ieÅ¡kovas, o atsakovas, kaip įmonės direktorius, tik pasirašė sutartį, nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų ir veikė atsižvelgęs į įmonės interesus bei žalos nepadarė. Kadangi žala padaryta dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, siÅ«lė ieÅ¡kovui pakeisti atsakovÄ tinkamu – bendrovės akcininkais.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui 3 680,82 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei 7,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. 5. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad mainų sutartis sudaryta laikantis įstatymo bei bendrovės įstatų reikalavimų. Pažymėjo, kad jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų nevykdymo, bet tik dėl jo didelės kaltės, t.y. dėl tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas.

Ä®vertinęs atsakovo paaiÅ¡kinimus, kad kreipusis konsultacijos mokestiniais klausimais, jam buvo paaiÅ¡kinta, jog nagrinėjamu atveju PVM nemokėtinas, todėl UAB „Autoprizmė“ dar kartÄ patikslino pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ ir minėto mokesčio valstybei nemokėjo, teismas tokį atsakovo veikimÄ vertintino kaip rizikos prisiėmimÄ , dėl kurio VMI pripažino, jog PVM buvo netinkamai apskaičiuotas ir sumažino mokėtinÄ pridėtinės vertės mokesčio sumÄ pagal mainų sandorį.

Atsižvelgė į tai, jog atsakovas yra ne tik įmonės vadovas, tačiau ir akcininkas, todėl yra suinteresuotas, jog įmonė veiktų pelningai, į atsakovo paaiškinimus, kad lėšos, kurios nebuvo sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo naudojamos bendrovės kasdienėje veikloje, t.y. jos naudai. Taip pat atkreipė dėmesį, jog 2014-06-09 vykusio akcininkų susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonėje susidariusios situacijos su Valstybine mokesčių inspekcija, šiame susirinkime dalyvavo ir ieškovas.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovas atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, ir nėra teisinio pagrindo teigti, jog atsakovas pažeidė įstatymų jam nustatytas pareigas, peržengė komercinės rizikos ribas ir veikė aplaidžiai vykdydamas savo pareigas. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų teismas nepasisakė. III.             Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3.              IeÅ¡kovas Vidmantas A.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2016 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ , - ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti;             priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį apeliacinės instancijos teisme.3.1. Apeliantas pažymėjo, kad VMI priimtais dokumentais, t.y. 2010 m. lapkričio 19 d. praneÅ¡imu apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , 2014 m. balandžio 1 d. patikrinimo aktu, 2014 m. liepos 17 d. virÅ¡ininko sprendimu, konstatuota, kad trečiasis asmuo pagal sudarytÄ Sutartį netinkamai taikė PVM nuostatas, nepagrįstai nesumokėjo į valstybės biudžetÄ pridėtinės vertės mokesčio, o jo buhalterinė apskaita yra tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau - BAÄ®), bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAÄ®) nuostatas.3.2.

Atkreipė dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo 2011 m. vasario 15 d. mokesčių administratoriui pateikė patikslintÄ PVM deklaracijÄ už 2009 m. liepos mėn., kurioje formaliai paÅ¡alino VMI nustatytus pažeidimus, tačiau 2011 m. gegužės 16 d. - pateikė patikslintÄ PVM deklaracijÄ už minėtÄ laikotarpį, kurioje pakartotinai nurodė iki tol buvusius neteisingus duomenis apie deklaruotinÄ ir mokėtinÄ PVM sumÄ . AiÅ¡kiai suvokdamas, jog klausimas dėl mokėtinų mokesčių apimties nėra galutinai iÅ¡spręstas, daugiau nei 3 metus jokių kitų veiksmų nesiėmė, nesumokėjo privalomųjų mokesčių į valstybės biudžetÄ bei neinformavo VMI apie pakeistus duomenis ir atsisakymÄ vykdyti VMI įpareigojimus.

Daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo, kuris yra atsakingas už įmonės veiklos teisėtumÄ (ABÄ® 37 str.), už buhalterinės apskaitos tinkamÄ tvarkymÄ (BAÄ® 11 str. 1 d., 21 str. 1 d.), tinkamÄ ir savalaikį mokesčių apskaičiavimÄ ir įvykdymÄ (MAÄ® 8 str., 40 str. 1 d. 1, 4 p.), veiksmai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais, sÄ Å¾iningais, protingais ar geriausiai užtikrinančiais įmonės teisėtus interesus.3.3. Vadovaudamasis suformuota teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose, nurodo, kad aplinkybės, jog atsakovas nesutiko su VMI sprendimu, skundė sprendimÄ bei atliko kitus veiksmus, t.y. tariamai padarė visus nuo jo priklausančius veiksmus, kad VMI apskaičiuota PVM nepriemoka bÅ«tų panaikinta, neeliminuoja atsakovo atsakomybės. Pasak apelianto, jeigu atsakovas bÅ«tų veikęs geriausiais įmonės interesais, trečiasis asmuo nebÅ«tų patyręs žalos dėl delspinigių ir baudų, o galimai permokėtas PVM bÅ«tų įskaitytas (grÄ Å¾intas) MAÄ® nustatyta tvarka (PVMÄ® 91 str. 1 d.).

Mano, jog Å¡iuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rizikos prisiėmimo įmonei sudarant sandorius įprastoje jos Å«kinėje komercinėje veikloje negali bÅ«ti taikoma įmonės vadovo rizikos prisiėmimui, susijusiam su vadovo apsisprendimu vykdyti ar ne imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčių sumokėjimÄ ar VMI priimtus sprendimus. 3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas įrodė savo veiksmų teisėtumÄ , t.y. kad tokie veiksmai traktuotini, kaip sÄ Å¾iningi, atitinkantys maksimalaus atidumo reikalavimus, ir paneigė kaltės prezumpcijÄ ; teismas netinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas. 6.  Atsakovas M.

V. atsiliepime praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apelianto V. A. K. apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. 6.1. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmuose nėra jo fiduciarinių pareigų pažeidimo, protingos Å«kinės – komercinės rizikos akivaizdaus peržengimo ar aiÅ¡kaus aplaidumo požymių; ieÅ¡kovas pritarė Mainų sutarties sudarymui ir žinojo apie atsakovo derybas su VMI.

Mano, jog būtent dėl to, kad ieškovas kreipėsi į VMI dėl mokestinio tyrimo atlikimo, trečiajam asmeniui kilo žala, t.y. ieškovas prisidėjo prie žalos padarymo, todėl civilinė atsakomybė negali būti taikoma.6.2. Taip pat atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra nustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, o apeliaciniame skunde ieškovas naujų įrodymų nepateikė ir nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų neteisėtus atsakovo veiksmus.

Pasak atsakovo, dėl jo aktyvių bei pagrįstų veiksmų įmonė ne tik kad nepatyrė žalos, bet sutaupė 58 995,56 Eur (203 699,86 Lt). Kaltės prezumpcijos taikyti negalima, nes kaltė ir neteisėti veiksmai pagal generalinio delikto doktrinÄ atskirai vienas nuo kito egzistuoti negali. Palaiko savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus.6.3. Atsakovas įsitikinęs, kad reikÅ¡damas nepagrįstus reikalavimus ieÅ¡kovas siekia ne efektyvios savo tariamai pažeistų teisių gynybos, o kitų tikslų, t. y. priversti atsakovÄ iÅ¡pirkti apelianto turimas 49 procentus įmonės akcijų apeliantui naudingomis sÄ lygomis ir kaina.

Tokį elgesį vertina, kaip piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme. Teigia, kad tęsdamas teisminį procesÄ apeliacinėje instancijoje apeliantas siekia to paties tikslo. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.              Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.9.              Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui V.

A. K. priklauso 49 procentai, o atsakovui M. V. – 51 procentas UAB „Autoprizmė“ akcijų. 1996-12-02 su atsakovu sudaryta darbo sutartis, jis priimtas dirbti bendrovės direktoriumi. 2009-05-28 UAB „Autoprizmė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis, akcininkai sprendė dėl mainų sutarties su „YIT Kausta būstas“ dėl UAB „Autoprizmė“ patalpų keitimo į „YIT Kausta būstas“ patalpas, pasirašymo; nuspręsta sutartį įgalioti pasirašyti M.

V.. 2009-07-14 UAB „Autoprizmė“ ir UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ sudarė nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, kuria UAB „Autoprizmė“ perleido autoserviso patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) mainais už UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ priklausantį autoservisÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir kiemo aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad remiantis PVMÄ® 32 straipsnio 1 dalimi, trečiojo asmens UAB „Autoprizmė“ autoserviso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), perduodamos neapmokestinant pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 0013343, iÅ¡raÅ¡ytoje už UAB autoserviso UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ perleidimÄ , nurodytas 0 PVM tarifas. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atlikusi UAB „Autoprizmė“ mokestinį tyrimÄ , 2010-11-19 praneÅ¡ime konstatavo, jog bendrovė nuo parduotų UAB „YIT Kausta bÅ«stas“ autoservisas patalpų vertės turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 399 160 Lt PVM. Atsakovas kreipėsi teisinės konsultacijos į teisinių paslaugų kontorÄ (Law offices „Law Partner“), kuri 2010-11-15 raÅ¡tu informavo, jog patalpų perleidimas turėjo bÅ«ti neapmokestinamas PVM.

Po susitikimų su mokesčių administratoriaus atstovais bei gautos tyrimo ataskaitos minėta kontora 2010-11-30 parengė konsultacijÄ UAB „Autoprizmė“, siÅ«lydama kelis galimų veiksmų variantus. 2011-02-15 UAB „Autoprizmė“ patikslino PVM deklaracijÄ , paÅ¡alindama mokestinio tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus (deklaravo 399 160 Lt PVM sumÄ ); 2011-02-28 kreipėsi į UAB „YIT Kausta bÅ«stas“, siekiant susitarti dėl veiksmų sprendžiant mokestinio trÅ«kumo klausimus, tačiau susitarimas nebuvo sudarytas. 2011-05-16 UAB „Autoprizmė“ pakartotinai patikslino pridėtinės vertės mokesčio deklaracijÄ , kurioje sumažino 399 160 Lt PVM sumÄ . 2014-04-01 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo akte konstatuota, jog bendrovė 2010-11-19 atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytų trÅ«kumų nepaÅ¡alino; apskaičiavo papildomÄ 185 529 Lt mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ .

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko 2014-07-17 sprendimu 2014-04-01 patikrinimo aktas ir 185 529 Lt pridėtinės vertės mokestis patvirtintas, apskaičiuota 99 477 Lt (28 810,53 Eur) delspinigių bei paskirta 18 553 Lt (5 373,32 Eur) bauda. Ä®monės akcininkas ieÅ¡kovas V. A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo, kaip UAB „Autoprizmė“ vadovo, įmonei padarytÄ Å¾alÄ , t.y. minėtų delspinigių ir baudos sumÄ 34 183,85 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kinį atmetė.

IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , kurį grindžia netinkamu, materialinių ir procesinių teisės normų taikymu, netinkamu byloje esančių įrodymų vertinimu, juridinio asmens vadovo pareigas ir atsakomybę reglamentuojančių teisės nuostatų aiÅ¡kinimu.

10. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad apie vadovo veiksmų teisėtumÄ sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. CK 2.82 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuojama, kad juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ , kuris inter alia atsako už juridinio asmens veiklos organizavimÄ . CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtinta juridinio asmens organų narių pareiga juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, bÅ«ti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtÄ su savo turtu arba naudoti jį ar informacijÄ , kuriÄ jis gauna bÅ«damas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga praneÅ¡ti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktÄ .

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga visiÅ¡kai atlyginti juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .

11. Pagal ginčui aktualios ABÄ® redakcijos 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų nustatytų jos veiklos apribojimų. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civillinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014 ir kt.).12.

Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), neteisėtų veiksmų ir nuostolių priežastinis ryÅ¡ys, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.13.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurias atsakovo veiksmai nevykdant VMI sprendimų bei nesumokant privalomųjų mokesčių, pateisinami atsakovo nesutikimu su VMI pozicija, o atsakovo (ne)veikimas vertinamas kaip protingos rizikos prisiėmimas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria šiems apelianto argumentams.14.             Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje numatytos mokesčių mokėtojo pareigos, tarp jų - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių (2 punktas); teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 punktas); laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas) ir kt.15.             Pažymėtina, kad pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį – juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus.

Pagal UAB „Autoprizmė“ įstatus, bedrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris atsako už akcinių bendrovių įstatyme, kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bedrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ .16.             IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad dar 2010-11-19 VMI praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ , buvo nurodytas 2009-07-14 sudaryto mainų sandorio vertinimas, t.y. nustatyta, jog Å¡io sandorio tikslas - žemės užstatymo teisės perdavimas, todėl padaryta iÅ¡vada, kad jis turi bÅ«ti apmokestinamas PVM.

Atsakovas savo veiksmų teisėtumÄ , nevykdant mokesčių administratoriaus įpareigojimų, grindė profesionalų pateiktomis iÅ¡vadomis bei rekomendacijomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VMI virÅ¡ininko 2014 m. liepos 17 d. sprendimu nebuvo nustatyta, kad atsakovas pagrįstai nedeklaravo PVM mokesčio, Å¡iuo sprendimu patvirtintas papildomai apskaičiuotas 185 529 Lt PVM, apskaičiuota 99 477 Lt delspinigių suma bei paskirta 187 553 Lt dydžio bauda. Duomenų apie sprendimo nuginčijimÄ byloje nėra, todėl laikytina neginčijamai nustatyta, kad UAB „Auoprizmė“, kurio vadovas yra M.

V., pažeidė MAÄ® 40 straipsnyje numatytus įpareigojimÄ laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku pateikti mokesčių deklaracijÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog įmonės vadovo veiksmai, jam nevykdant imperatyvių įstatymo nustatytų reikalavimų, laikytini neteisėtais. Atsakovas teigia, kad rizikos prisiėmimas nemokėti apskaičiuoto PVM buvo naudingas įmonei, nes po atsakovo pastangomis VMI atlikto pakartotinio mainų sutarties vertinimo trečiojo asmens mokėtina PVM suma buvo sumažinta iki 53 732,91 Eur.

Pasisakydama dėl Å¡io argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas tokiÄ iniciatyvÄ (praÅ¡ymÄ dėl pakartotinio mainų sutarties vertinimo) iÅ¡reiÅ¡kė tik tuomet, kai buvo pradėtas pakartotinis mokestinis patikrinimas (2013 metais), o ne 2011-05-16 patikslintos PVM deklaracijos pateikimo metu. Pats bendrovės mokėtinas PVM negali bÅ«ti laikoma įmonei padaryta žala; ieÅ¡kovas jÄ sieja su bendrovei apskaičiuotais delspinigiais ir paskirta bauda. Nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas, 2014-05-16 pateikęs patikslintÄ deklaracijÄ ir nespręsdamas iÅ¡kilusio ginčo dėl privalomo mokesčio deklaravimo, veikė rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai.

Atsakovo pateikti įrodymai, kad ieÅ¡kovas kartu su atsakovu sprendė dėl tolesnių veiksmų santykiuose su VMI, kad buvo informuojamas apie pozicijÄ , Å¡iuo atveju yra nereikÅ¡mingi, nes iÅ¡ pateiktų praneÅ¡imų matyti, jog jie ieÅ¡kovui pateikti jau po 2013-10-28 VMI praneÅ¡imo apie patikrinimÄ . 17.             Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria apelianto argumentui, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl rizikos prisiėmimo įmonei sudarant sandorius įprastoje jos komercinėje veikloje, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, nes vadovas privalo vykdyti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčių sumokėjimÄ bei VMI priimtus sprendimus.

18. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala, t.y. paskirta bauda ir delspinigiai, t.y. egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; be to, atsakovas nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai sprendė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nebuvimo, kas sÄ lygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimÄ , todėl ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas, o skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai – iÅ¡ atsakovo M.

V. UAB „Autoprizmė“ priteistina 34 183,85 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015-06-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.246–6.249 straipsniai, 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 19. CPK 93 str. 5 d. numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

20. IeÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, Å¡i suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo. Taip pat valstybei iÅ¡ atsakovo priteistina 7,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, todėl visiÅ¡kai patenkinus jo apeliacinį skundÄ , Å¡i suma taip pat priteistina iÅ¡ atsakovo (CPK 93 str. 3 d.). Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V.

A. K. ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui UAB „Autoprizmė“ (į.k. 223717130) 34 183,85 Eur (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 85 ct) žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015-06-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iš atsakovo M. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1458 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                                                          Alvydas Barkauskas                                                                                          Jadvyga Mardosevič Asta Pikelienė