Legislator Case Law & Legislation
2026-03-25 Nr. AB-6324-3-62-3-00427-2024-5 AI generated

2026-03-25 Nr. AB-6324-3-62-3-00427-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2026-03-25 Nr. AB-6324-3-62-3-00427-2024-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2026-03-25 Nr. AB-6324-3-62-3-00427-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir VDI) 1 000 Eur neturtinės žalos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-209-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00427-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir VDI) 1 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad VDI neatliko įstatymų leidėjo pavestų tiesioginių funkcijų arba jas atliko netinkamai, kadangi neinicijavo administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. pateiktą skundą. Pasak pareiškėjo, jis skunde aiškiai išdėstė aplinkybes, susijusias su galimu nepilnamečių nelegaliu darbu, tačiau VDI 2024 m. vasario 28 d. rašte Nr. SD-2-5509 „Dėl skundo“ (toliau – ir Atsakymas) nurodė, kad pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas. Pareiškėjas vertino, kad VDI atsisakymas nagrinėti jo skundą yra nepagrįstas, nes VDI yra priskirta vykdyti ūkio subjektų patikrinimus, kaip jie laikosi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nustačius darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, surašomas nustatytos formos dokumentas – reikalavimas, protokolas, aktas, nutarimas ir kt., o VDI kompetencijai priskirta nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK), darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose. Pareiškėjas tvirtino, kad VDI, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. skundą, nepagrįstai ėmė aiškinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, nes tai nėra VDI veiklos sritis ir padarė nepagrįstą išvadą – nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

4. Pareiškėjas akcentavo, jog kartu su 2024 m. vasario 22 d. skundu VDI žiniai pateikė policijos komisariato medžiagą, kuria remiantis VDI turėjo pareigą ir įgaliojimus darbdavio atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną, bet ne aiškinti BPK nuostatas. Kadangi VDI neatliko tiesiogiai pavestų funkcijų, t. y. netyrė pareiškėjo pateikto skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, pareiškėjas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, nes neturėjo galimybės ginti savo teisių kitu alternatyviu būdu.

5. Atsakovo atstovas VDI atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei priėmė pagrįstą sprendimą – nenagrinėti pareiškėjo prašymo, o VDI Atsakyme aiškiai nurodyti sprendimo priėmimo motyvai, t. y., kad Alytaus vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ir kt. nusikalstamų veikų, įvertinę ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo nepradėjo, kadangi nenustatė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1471 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, be to, policijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 589 straipsnio 49 punktu, esant nelegalaus darbo požymiams, turi pareigą pradėti administracinį tyrimą dėl nelegalaus darbo. Atsakovo atstovo nuomone, VDI Atsakyme aiškiai pažymėjo, kad pagal pareiškėjo pateiktą Alytaus policijos komisariato 2024 m. vasario 19 d. nutarimą, administracinė teisena pagal ANK 95 straipsnį nepradėta, nes nebuvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai.

7. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 3 punktą ir teigė, kad šiuo atveju dėl to paties dalyko sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas (Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas), o pareiškėjas skunde nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Pasak atsakovo atstovo, skundo, kuriame nepateiktos naujos aplinkybės ir (ar) įrodymai, tyrimas pažeistų VAĮ nustatytą efektyvumo principą. Kadangi asmuo nepateikė naujų duomenų, leidžiančių abejoti Atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, atsakovo atstovas vertino, kad VDI Atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nes paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, tačiau pareiškėjas nurodė bendro pobūdžio teiginius apie patirtą neturtinę žalą, bet nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimą, todėl jo skundas netenkintinas.

II. 8. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VDI, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 22 d. VDI pateikė skundą, kuriuo prašė nustatyti darbdavį, jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 ir 99 straipsnius dėl nepilnamečių nelegalaus darbo, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, konstatuojant, kad jam padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas savo skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su tuo, kad jo nepilnametė dukra kartu su kitais nepilnamečiais nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, o už darbą negauna pinigų. Prie skundo pareiškėjas, be kita ko, pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-50465 ir nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-03-00064-24. Atsakydama į pareiškėjo skundą, VDI Atsakyme nurodė, kad tyrimą jau atliko du policijos komisariatai, yra priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimai nebuvo apskųsti nustatyta tvarka, todėl laikė, jog tyrimas jau yra atliktas kitoje kompetentingoje institucijoje ir jiems neprivalu šio skundo nagrinėti iš naujo, taigi informavo pareiškėją, kad skundas nebuvo nagrinėjamas.

10. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. II-81-547/2024 pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl VDI Atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį bei pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju, konstatuojant jog jam padaryta neturtinė žala. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-547/2024 pareiškėjo S. K. skundą tenkino iš dalies ir grąžino medžiagą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – VDI Kauno teritoriniams skyriui – procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti. Teismas pažymėjo, kad VDI Atsakymas į pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. skundą nei savo forma, nei jame nurodyta apskundimo tvarka, įvertinus tai kartu su tuo, jog pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą VDI yra priskirta atlikti ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti protokolus, negali būti prilyginamas motyvuotam nutarimui atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Vienokias ar kitokias išvadas dėl keliamo klausimo – galimo nepilnamečių nelegalaus darbo, galima padaryti tik atlikus tyrimą. Konkrečiu atveju pareiškėjas pateikė VDI reikalavimą išsiaiškinti nelegalaus darbo faktą, jeigu toks buvo, tačiau VDI tyrimo nustatyta tvarka neatliko. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra nepilnametės tėvas, todėl jis turi teisę pareikšti tokį prašymą darbo inspekcijai, gindamas savo nepilnamečio vaiko interesus. Minėtas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 14 d.

11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, jog Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi grąžino VDI medžiagą procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti, konstatuodamas, kad VDI jokio tyrimo pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. pateiktą skundą neatliko ir pateikė nepagrįstą atsakymą – prašymo nenagrinėti, leidžia daryti išvadą apie tai, jog atsakovo atstovai (pareigūnai) neveikė taip, kaip turėjo veikti. Teismas, įvertinęs, kad pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą, VDI yra priskirta atlikti ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti protokolus, sprendė, jog, gavęs skundą dėl galimai nelegalaus darbo ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, atsakovo atstovas turėjo nustatyta tvarka inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą nutarimą, tačiau nagrinėjamu atveju tyrimas pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. skundą nebuvo atliktas, dėl ko Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir grąžino medžiagą procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nurodo, jog dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (netyrė skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo), jis patyrė neturtinę žalą, nes neturėjo galimybės ginti savo teisių kitu alternatyviu būdu, o padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl to, jog VDI pareigūnai iš esmės neišnagrinėjo jo 2024 m. vasario 22 d. (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta pareiškėjo skundo data – 2024 m. vasario 28 d. laikytina rašymo apsirikimu) skundo, dėl ko pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos formos ir turinio Atsakymas, o pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl nepagrįsto VDI Atsakymo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos inicijavimo. Atsižvelgdamas į individualias bylos aplinkybes, pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmų, teismas vertino 200 Eur suma, o nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma nei teismo nustatyta – 200 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.

13. Nors pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismas pažymėjo, kad jis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui konstatuota neturtinė žala ir iš VDI išieškota 200 Eur neturtinė žala, nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė įstatymus ir neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei viena civilinės atsakomybės sąlyga.

14.2. Pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. kreipėsi su skundu į VDI Kauno teritorinį skyrių dėl galimai nepilnamečių nelegalaus darbo bei nesumokėto darbo užmokesčio nenustatytoje įmonėje. VDI, vadovaudamasi ANK 589 straipsnio 49 punktu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. EV-13 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 20.1 papunkčiu bei 24 punktu, prašymo nenagrinėjo ir per 5 darbo dienas apie tai informavo pareiškėją. Toks VDI sprendimas buvo pagrįstas teisiniu reguliavimu, t. y. remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, ANK 590 straipsnio 3 dalimi, 589 straipsnio 49 punktu buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti dokumentai – nutarimai nepradėti ikiteisminio tyrimo – iš kurių turinio nustatytos aplinkybės, kad vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tyrė aplinkybes dėl nelegalaus darbo fakto, t. y. apklausė liudytoją S. P., Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę D. U., tačiau nepradėjo administracinės teisenos pagal ANK 95 straipsnį, nors įstatymų leidėjas ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtina nelegalaus darbo kontrolę taip pat ir policijai. Nenustačius nelegalaus darbo fakto, t. y. kad tarp asmenų susiklostė darbo teisiniai santykiai, nebuvo teisinio pagrindo pradėti administracinį tyrimą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį. Atlikus tyrimą pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundą, nustatyta, kad darbo teisiniai santykiai nebuvo susiklostę, kadangi asmenys teikė paslaugas pagal Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo kvitus, o tokiu būdu susiklostę santykiai laikytini civiliniais teisiniais santykiais, kurių kontrolės VDI neatlieka. Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo administravimą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymą atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ir valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras.

14.3. Atsakovo atstovas nesutinka su pareiškėjo ir pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybe, kad, neišnagrinėjus 2024 m. vasario 21 d. skundo, pareiškėjas neturėjo teisės pasirinkti kito, alternatyvaus savo teisių dėl ANK 99 straipsnio 3 dalies pažeidimo, gynimo būdo. Aplinkybės dėl darbo užmokesčio nemokėjimo vertintinos kaip individualus darbo ginčas. Pagal DK 220 straipsnį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Pareiškėjas nepateikė jokio argumento, kokiu būdu buvo pažeista jo teisė dėl nesumokėto darbo užmokesčio. Kadangi atsakovo atstovas nebuvo darbo teisinių santykių dalyvis, todėl nurodytas pareiškėjo motyvas, laikytinas deklaratyviu ir neatitinkančiu tikrovės. Atsakovo atstovas, priimdamas sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, pagal savo kompetenciją vadovavosi teisės aktais, o šiuo atveju nelaikytina, kad buvo nustatytas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

14.4. Pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. skunde nurodė, kad patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes neturėjo galimybės apsaugoti dukros nuo, kaip jis nurodo, netinkamų darbo sąlygų, dėl ko patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus. 2024 m. kovo 5 d. skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą patyrė, tik paaiškino, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, jog VDI, būdama vienintelė institucija Lietuvoje, kuriai pavesta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 99 straipsnį, neatlieka jai tiesiogiai pavestų funkcijų ir dėl tokių VDI neteisėtų veiksmų / neveikimo pareiškėjas savo pažeistų interesų neturi galimybės ginti kitu alternatyviu būdu. Taigi, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia viena aplinkybe, t. y. dvasiniais išgyvenimais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl to, jog VDI pareigūnai iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. vasario 21 d. skundo, nes pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos formos ir turinio Atsakymas, dėl ko pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą. Tačiau pareiškėjas nei viename skunde nenurodė, kad patyrė kokių nors nepatogumų dėl kreipimosi į teismą. Kadangi teismas skundžiamu sprendimu nepripažino pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, todėl teismas peržengė skundo ribas ir pripažino neturtine žala faktą, kuris nebuvo nurodytas pareiškėjo skunde. Atsakovo atstovas nesutinka nei su pareiškėjo, nei su teismo nurodyta aplinkybe, kad neva pareiškėjas dėl ANK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyto pažeidimo negalėjo savo teisių ginti kitu alternatyviu būdu, nes asmuo savo teisėtus interesus dėl nesumokėto darbo užmokesčio gali ginti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pareiškėją ir (duomenys neskelbtini) įmonę siejo darbo teisiniai santykiai, todėl nurodytas argumentas dėl galimybės praradimo ginti savo teisėtus interesus kitu alternatyviu būdu laikytinas deklaratyviu, nes pareiškėjas nenurodė, kokį savo interesą gina.

14.5. Pareiškėjas, teikdamas skundus, nenurodė pirmosios instancijos teismui ir VDI svarbios aplinkybės, kad dukra, dėl kurios neva nelegalaus darbo jis patiria neigiamus išgyvenimus, nuo (duomenys neskelbtini) negyvena pas tėvus, jai yra paskirti kiti įstatyminiai atstovai. Atsakovo atstovas prideda Tarnybos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. raštą. VDI Kauno teritoriniame skyriuje 2024 m. liepos 4 d. apklausiama pareiškėjo dukra nurodė, kad atlygis už (duomenys neskelbtini) jai buvo sumokėtas, todėl nei ji, nei jos įstatyminiai atstovai pretenzijų įmonei dėl susiklosčiusių civilinių santykių neturi (atsakovo atstovai taip pat pateikia 2024 m. liepos 4 d. pareiškėjo dukros paaiškinimus). Tuo tarpu pareiškėjas skunduose nurodo, kad darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas vaiko tėvu, nesidomi vaiko gyvenimu ir nesirūpina vaiko gerove, o tik rūpinasi asmeniniais interesais norėdamas pasinaudoti susidariusia situacija. Atsakovo atstovo nuomone, nepilnametis asmuo, kuris įmonei pretenzijų neturi, patiria didesnius dvasinius išgyvenimus, kadangi buvo kviečiamas į instituciją liudyti apie aplinkybes, kurios įvyko beveik prieš metus laiko. Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) neturi teisės atstovauti dukrą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo dukra negyvena su tėvais bei tai, jog ji turi kitus įstatyminius atstovus, nėra teisinio pagrindo išieškoti žalą pareiškėjui, kadangi VDI priimti sprendimai neturi tiesioginės įtakos jo pažeistoms teisėms ir interesams.

14.6. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime pateikta nuoroda į Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ (toliau – ir Rekomendacija) 1 principą, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jeigu žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, Rekomendacija taikytina tik nukentėjusiesiems, t. y. asmenims, kurių interesai buvo pažeisti. Kadangi pareiškėjo nesiejo jokie darbiniai ar kiti teisiniai santykiai su (duomenys neskelbtini) įmone, jis nėra dukros atstovas, todėl nelaikytinas nukentėjusiuoju nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų dėl jo teisėtų interesų pažeidimo atsisakius nagrinėti 2024 m. vasario 21 d. skundą.

14.7. Iš pareiškėjo skundų turinio nustatyta, kad jau 2023 m. rugpjūčio mėn. jis žinojo, kad dukra, jo manymu, dirba netinkamomis darbo sąlygomis, dėl ko jis neva patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas iš karto, nedelsiant galimo pažeidimo metu, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų siekdamas išvengti, jo manymu, neigiamų padarinių dukrai. Taip pat byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi vėliau, siekdamas nustatyti, kokia žala dukros sveikatai buvo padaryta. Taigi, paties pareiškėjo veiksmai, t. y. nesidomėjimas dukros sveikata, paneigia jo teiginius apie patirtas dvasines kančias. Pareiškėjas į VDI su skundu kreipėsi tik po 7 mėnesių po dukros neva nelegalaus darbo, t. y. po nutarimų nepradėti ikiteisminių tyrimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatyrė jokių intensyvių išgyvenimų, kurie sukėlė jam neigiamas pasekmes, kadangi VDI priimti / nepriimti sprendimai neturi įtakos pareiškėjo teisėtiems interesams.

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą; prijungti prie bylos su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikiamus priedus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. gavus VDI apeliacinį skundą; priimti atskirąją nutartį, nurodant, jog VDI netinkamai nurodė apskundimo tvarką, VDI priimami sprendimai nei savo forma, nei jame nurodyta apskundimo tvarka neatitinka atitinkamų teisės aktų reikalavimų, VDI nuolat pažeidinėja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šiuo klausimu nepaiso administracinio teismo formuojamos praktikos, netinkamai ir aplaidžiai vykdo administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, pažeidžia ANK 616 straipsnio 5 dalyje numatytus terminus, todėl nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena trunka daugiau kaip 12 mėn., bei išsiųsti ją (atskirąją nutartį) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybei. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Nors VDI, ginčydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad, jos manymu, skundžiamu sprendimu teismas netinkamai taikė įstatymus ir neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, be to, jog pareiškėjas nepatyrė jokių intensyvių išgyvenimų, kurie sukėlė jam neigiamas pasekmes, kadangi VDI priimti / nepriimti sprendimai jo teisėtiems interesams įtakos neturi, pareiškėjas su tokiais atsakovo atstovo argumentais neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti, nes VDI byloje, siekdama jai palankaus rezultato, apeliacinio skundo teiginiais klaidina teismą.

15.2. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog byloje nekilo ginčas, kad jis į VDI dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir administracinės nuobaudos pažeidėjui skyrimo kreipėsi praleidęs ANK 39 straipsnyje įtvirtintus atsakomybės už administracinių nusižengimų padarymą terminus, todėl atsakovo atstovo argumentas, jog neva pareiškėjas į VDI kreipėsi tik po 7 mėnesių, nuo dukros nelegalaus darbo, yra tik gynybinė pozicija. Pareiškėjas apie dukros bei kitų nepilnamečių nelegalų darbą ir girtavimą pareiškėjo dukrai būnant pas S. P., pranešė į bendrąjį pagalbos centrą 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 19 val., be to, pranešimo faktą patvirtina ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-l-01-50465-23. Taigi, pareiškėjas į bendrąjį pagalbos centrą skambino 2023 m. rugpjūčio 15 d. iš karto sužinojęs apie galimą jo dukros ir kitų nepilnamečių išnaudojimą priverstiniam darbui, nes tuo metu dar nežinojo, kad jo dukros ir kitų nepilnamečių atžvilgiu daroma nusikalstama veika turi administracinio nusižengimo, t. y. ANK 95 straipsnio ir 99 straipsnio požymių. VDI šiuos faktus iškraipo įžūliai meluodama, jog vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tyrė aplinkybes dėl nelegalaus darbo.

15.3. Tai, jog policijai suteikta nelegalaus darbo kontrolė pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą, nereiškia, kad ji yra įgaliota tirti nelegalaus darbo faktą ir atleidžia VDI nuo atsakomybės vykdyti tiesiogines jos funkcijas – nelegalaus darbo kontrolę. Tokią aplinkybę Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2024 m. gegužės 14 d. vykusiame žodiniame teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-547/2024 patvirtino ir VDI atstovė, nurodydama, jog policija turi įgaliojimus tik pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnį, tačiau tolimesniam tyrimui medžiaga yra perduodama VDI, kuri yra įgaliota spręsti dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo arba sprendimo priėmimo, jog administracinio nusižengimo teisena yra negalima egzistuojant ANK 5651 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms. Todėl VDI argumentai yra klaidinantys teismą, nes policija netyrė nelegalaus darbo fakto. Policija pagal kompetenciją tyrė ir pateikė 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-50465-23 dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo priverstiniam darbui ir paslaugoms, kaip tai numato BK 1471 straipsnio 1 dalis.

15.4. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad VDI nepradėjo administracinės teisenos pagal ANK 95 straipsnį, nors įstatymų leidėjas ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtina nelegalaus darbo kontrolę taip pat ir policijai, nes pagal pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 15 d. 19 val. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui policija tyrė galimą nusikalstamą veiką, numatytą BK 1471 straipsnio 1 dalyje ir 161 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 168 straipsniu nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus. Nagrinėjamu atveju policija neturėjo pareigos tirti pagal ANK 95 straipsnį, nes tokių duomenų dar nebuvo nustatyta. Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 28 d. gavus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nepilnamečių išnaudojimo priverstiniam darbui ir paslaugoms, jis 2023 m. rugpjūčio 29 d. VDI interneto puslapyje užpildė pranešimo dėl nelegalaus darbo formą ir išsiuntė jį VDI. Dokumentas buvo sukurtas 2023 m. rugpjūčio 29 d. 11.07 val., nes tuo metu pareiškėjas VDI pateikė skundą dėl galimo nepilnamečių (taip pat ir jo dukros) nelegalaus darbo. Nors pareiškėjas laukė atsakymo ir / ar sprendimo į savo pranešimą, jokio atsakymo iš VDI nėra gavęs iki šiol, nepaisant to, kad administracinių nusižengimų bylų ne teismo tvarka išnagrinėjimo maksimalūs terminai yra trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos. Pareiškėjas nežino to priežasčių, taip pat nėra atsakingas už VDI svetainės veikimą, pranešimų dėl nelegalaus darbo registravimą, tačiau mano, jog VDI šį faktą nuslėpė.

15.5. Pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. pateikė skundą VDI dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo ir baudos darbdaviui skyrimo, taip pat pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju, jame išdėstydamas visas aplinkybes bei pridėdamas tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Tačiau VDI ne tik nesiteikė nagrinėti pareiškėjo skundo, bet ir jį klaidino, nurodydama netinkamą apskundimo tvarką, dėl ko pareiškėjas patyrė intensyvius neigiamus išgyvenimus bei juos patiria iki šiol, nes VDI netinkamą apskundimo tvarką nurodė ne tik Atsakyme, dėl ko pirmosios instancijos teismas yra priėmęs 2024 m. kovo 20 d. nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir 2024 m. liepos 17 d. sprendime Nr. SD-2-16807, dėl ko pirmosios instancijos teismas yra priėmęs įsiteisėjusią 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, VDI teiginiai, jog pareiškėjas į VDI su skundu dėl nepilnamečių nelegalaus darbo kreipėsi tik po 7 mėnesių, yra melagingi, klaidinantys teismą, nes tai, kad pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VDI tik 2024 m. vasario 21 d., yra VDI neveikimo rezultatas.

15.6. Kiti VDI deklaratyvūs teiginiai, jog neva byloje nėra duomenų, kokių veiksmų pareiškėjas ėmėsi vėliau, siekdamas nustatyti, kokia žala dukros sveikatai buvo padaryta, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas nesiekė ir nesiekia atstovauti nei savo dukros, nei kitų nepilnamečių, nes tai buvo pranešimas dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo ir apie tai pranešti atitinkamus administracinius nusižengimus tiriantiems ir protokolus surašantiems pareigūnams, atstovavimo pagrindas nereikalingas. VDI, nustačiusi pažeidimą, iš nepilnamečių atstovų neatima teisės iš pažeidėjo (įmonės) reikalauti kompensacijų, tačiau pareiškėjas to nesiekia ir keliamomis bylomis tokių reikalavimų nereiškia. Todėl VDI argumentai, jog pareiškėjas nėra dukros atstovas, dėl ko neva nėra pagrindo jo laikyti ir nukentėjusiuoju, yra teisiškai nepagrįsti ir nereikšmingi nagrinėjamai bylai, nes pareiškėjas yra dukros biologinis tėvas, todėl jį su dukra visą gyvenimą sies kraujo ryšys ir nepaisant laikinų nesutarimų, pareiškėjas niekada nebuvo asocialus asmuo, visada nepriekaištingai rūpinosi savo dukros gerove. Šioje byloje pareiškėjas prašė teismo iš VDI jo naudai priteisti neturtinę žalą dėl VDI neveikimo, veiksmų neteisėtumo. Be to, kai pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VDI, jis dar buvo dukros atstovas, nes tik nuo (duomenys neskelbtini) laikinuoju globėju buvo paskirti (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo dukros įstatyminiai atstovai pretenzijų įmonei dėl susiklosčiusių civilinių santykių neturi, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, nes mano, jog ateityje galima turėti pretenzijų laikiniems jo dukros įstatyminiams atstovams, kurie palaiko nelegalų nepilnamečių darbą propaguojančią įmonę bei daro galimą spaudimą pareiškėjo dukrai ir baugina ją, kad pastaroji rašytų 2024 m. liepos 4 d. paaiškinimą, kuriame jai diktuojama, ką rašyti. Pareiškėjo nuomone, jo dukros paaiškinimas nepatvirtina, kad dukra neturi įmonei pretenzijų, tačiau, priešingai, iš tokio paaiškinimo pareiškėjas įžvelgia akivaizdų VDI psichologinį spaudimą jo nepilnametei dukrai.

15.7. VDI teigdama, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokio argumento, kokiu būdu buvo pažeista jo teisė dėl nesumokėto darbo užmokesčio, kadangi pareiškėjas nebuvo darbo teisinių santykių dalyvis, klaidina teismą, nes VDI yra žinoma aplinkybė, jog nustačius nelegalaus darbo faktą bei su tuo susijusius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, nukentėję asmenys (nepilnamečių atstovai) turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK) dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Pareiškėjas pažymi, kad DGK nenagrinėja prašymų dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, jeigu asmuo dirbo nelegaliai, priešingai nei teigia VDI, nes DGK tokius prašymus nagrinėja tik esant VDI sprendimui dėl nelegalaus darbo fakto, nustačius laikotarpius, kuriais dirbta nelegaliai. Taigi, esant nelegaliam darbui ir siekiant išieškoti su darbo santykiais susijusias išmokas iš darbdavio, VDI turi pareigą nustatyti nelegalaus darbo faktą, laiką. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekia, jog VDI pradėtų administracinio nusižengimo teiseną, nes egzistuoja akivaizdūs nepilnamečių (taip pat ir jo dukros) nelegalaus darbo požymiai.

15.8. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad jį ir (duomenys neskelbtini) įmonę būtų sieję darbo teisiniai santykiai, todėl tai nėra ir negali būti bylos įrodinėjimo dalyku. Vien tai, jog VDI nenori pripažinti, kad ji dėl pareiškėjo skundų neveikė taip, kaip įstatymas ją įpareigoja veikti, savaime nepaneigia ir nepateisina VDI neveikimo pareiškėjo atžvilgiu bei netinkamos pareiškėjo atžvilgiu priimamų aktų apskundimo tvarkos nurodymo, kas sukėlė bei sukelia pareiškėjui neturtinę žalą. VDI net ir įpareigota teismo neatliko ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimo, be to, VDI pareiškėjo atžvilgiu 2024 m. liepos 16 d. priėmė nei savo forma, nei jame nurodyta apskundimo tvarka teisės aktų reikalavimų neatitinkantį atsakymą Nr. SD-2-16807. Tai, kad pareiškėjo reikalavimai dėl ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo yra pagrįsti, patvirtina ir VDI 2024 m. rugpjūčio 22 d. atsiliepimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

15.9. VDI ne tik nevykdė bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, gavusi jo 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir 2024 m. vasario 21 d. skundus, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais kliudė byloje nustatyti tiesą (t. y. melavo teismui, kad apklaustos visos nepilnametės, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė ne tik klaidinančius faktus, bet ir siekia juos nuslėpti, taip pat juos nutyli). VDI neatsižvelgė į administracinio teismo formuojamą praktiką jai aktualiais klausimais dėl apskundimo tvarkos ir teisės aktų formos. Taigi, visa tai patvirtina pareiškėjo neturtinės žalos faktus, kurie kilo dėl VDI neveikimo ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas turėjo ne tik du kartus nepagrįstai kreiptis į administracinį teismą vien dėl to, jog VDI neteisingai nurodė apskundimo tvarką, bet ir teisme aktyviai įrodinėti savo tiesą, kuri susijusi su nepilnamečių interesais, iš to neturėdamas jokios naudos. VDI neįrodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. VDI neveikimas ir neteisėti veiksmai, kuriuos patvirtina bylos medžiaga ir su pareiškėjo atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti duomenys, pareiškėjui sukėlę ir iki šiol sukeliantys dvasinius sukrėtimus dėl VDI pareigūnų elgesio, atliekant tiesiogines jų darbo funkcijas, yra neginčytinai įrodyti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą dėl to, kad VDI tinkamai netyrė pareiškėjo pateikto skundo dėl administracinio nusižengimo pradėjimo ir Atsakyme nurodė, kad skundas nebus nagrinėjamas.

17. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismas netinkamai taikė įstatymus ir neįvertino visų svarbių faktinių aplinkybių, mano, jog šiuo atveju nelaikytina, kad buvo nustatytas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjas nepatyrė jokių intensyvių išgyvenimų, kurie sukėlė jam neigiamas pasekmes, kadangi VDI priimti / nepriimti sprendimai jo teisėtiems interesams įtakos neturi.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

19. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Akcentuotina, kad ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

20. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėtomis ABTĮ nuostatomis yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, tai užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-138-822/2024).

21. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika naujų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos aspektu, netenkina pareiškėjo prašymo priimti ir tirti naujus, prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėtus įrodymus, kadangi nustatyta, jog pateikiami nauji įrodymai neatitinka įrodymų sąsajumo taisyklės (nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios jam sutrukdė pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismui, nenustatyta priežasčių, pagrindžiančių būtinybę pridėti tokius įrodymus, be to, atsakovo atstovas tinkamai nepagrindė, kodėl būtina tokius įrodymus pridėti prie bylos, todėl šie įrodymai nėra pridedami prie bylos ir nėra vertinami.

23. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų neveikimas taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo veikti, yra būtina sąlyga atsirasti atsakomybei dėl žalos. Ir priešingai, valstybinės valdžios institucijos ar jų darbuotojų veiksmų atitikimas teisės aktų reikalavimams yra pagrindas netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

25. Atsakomybės pagal CK 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas, yra konstatuota, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (be kita ko, tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014).

26. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis, priimdamas sprendimą nenagrinėti pareiškėjo skundo, vadovavosi teisės aktais ir veikė pagal savo kompetenciją, todėl šiuo atveju nelaikytina, jog buvo nustatytas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas, valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. VDI pateikė skundą (VDI Kauno skyriuje pareiškėjo skundas gautas 2024 m. vasario 22 d.), prašydamas nustatyti darbdavį, jo atžvilgiu pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 ir 99 straipsnius dėl nepilnamečių nelegalaus darbo, pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, konstatuojant, kad jam padaryta neturtinė žala. VDI, atsakydama į pareiškėjo skundą, Atsakyme, be kita ko, nurodė, kad iš pareiškėjo pateiktų 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. vasario 19 d. nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog Alytaus apskrities policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 1471 straipsnio 1 dalyje ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau Alytaus vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, atlikdami tyrimą, įvertinę ikiteisminio tyrimo medžiagą, ikiteisminio tyrimo nepradėjo, kadangi nenustatė BK 1471 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2024 m. vasario 19 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą), be to, pagal 2024 m. vasario 19 d. nutarimo dalį matyti, kad administracinė teisena pagal ANK 95 straipsnį nepradėta, t. y. nebuvo nustatyti nelegalaus darbo požymiai, o nesutinkant su Alytaus vyriausiojo policijos komisariato nustatytomis išvadomis, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išaiškinta teisė pateikti skundą BK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Todėl VDI, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu bei 20.1. papunkčiu, Atsakyme pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo nenagrinėja ir informavo pareiškėją apie jo teisę skųsti nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dalį BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorui per 7 dienas nuo nutarimo gavimo dienos, reikalaujant pradėti administracinę teiseną pagal ANK 95 straipsnį, be to, Atsakyme akcentavo, kad VDI valstybės tarnautojų veiksmai (neveikimas) ir sprendimai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 10 straipsniu, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo dokumento suinteresuotai šaliai įteikimo dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Byloje taip pat nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-81-547/2024 pareiškėjo skundą dėl VDI Atsakymo panaikinimo ir įpareigojimo instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį ir 99 straipsnio 3 dalį bei pareiškėjo pripažinimo nukentėjusiuoju, konstatuojant jog jam padaryta neturtinė žala tenkino iš dalies ir grąžino VDI medžiagą procesiniam sprendimui (nutarimui) priimti, konstatuodamas, kad VDI jokio tyrimo pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 22 d. pateiktą skundą neatliko ir pateikė nepagrįstą Atsakymą – prašymo nenagrinėti, o minėtas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas įsiteisėjo 2024 m. birželio 14 d.

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas (pareigūnai) neveikė taip, kaip turėjo veikti, nes pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą, VDI yra priskirta atlikti ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti protokolus, todėl gavęs skundą dėl galimai nelegalaus darbo ir administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, atsakovo atstovas (pareigūnai) turėjo nustatyta tvarka inicijuoti administracinio nusižengimo tyrimą ir priimti atitinkamą nutarimą.

28. Nors atsakovo atstovas teigia, kad Atsakymas buvo pagrįstas teisiniu reguliavimu, be kita ko, jog buvo išnagrinėti pareiškėjo pateikti dokumentai (nutarimai nepradėti ikiteisminio tyrimo) iš kurių turinio nustatytos aplinkybės, kad vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai tyrė aplinkybes dėl nelegalaus darbo fakto, t. y. apklausė liudytoją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistę, tačiau nepradėjo administracinės teisenos pagal ANK 95 straipsnį, o įstatymų leidėjas ANK 589 straipsnio 49 punkte įtvirtina nelegalaus darbo kontrolę taip pat ir policijai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tokios aplinkybės nepaneigia ANK 589 straipsnio 58 punkte nustatytos VDI kompetencijos atlikti ANK 95 ir 99 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų tyrimą bei surašyti protokolus. Vien tai, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju vertino atitinkamas aplinkybes ir priėmė nutarimus atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, savaime nesudaro pagrindo atsakovo atstovui (pareigūnams), pareiškėjo skundo nenagrinėti, t. y. nespręsti klausimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, neatlikti administracinio nusižengimo tyrimo ir nepriimti atitinkamo nutarimo, kadangi VDI, veikdama savo kompetencijos ribose, turėjo savarankiškai atlikti situacijos vertinimą – įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu pagal ANK 95 ir 99 straipsnius, ir priimti atitinkamą nutarimą. Atsižvelgiant į tai, nurodyti atsakovo atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

29. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrįstai ir teisėtai nustatyta, jog atsakovo atstovas (pareigūnai) netyrė pareiškėjo skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, t. y. šiuo aspektu pagrįstai ir teisėtai nustatyti neteisėti atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmai.

30. Akcentuotina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018 ir kt.).

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiga įrodyti tam tikrą patirtą žalą, kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo tenka pareiškėjui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

32. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Be to, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

35. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas nei viename skunde nenurodė, jog patyrė kokių nors nepatogumų dėl kreipimosi į teismą, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepripažino pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, todėl teismas peržengė skundo ribas ir pripažino neturtine žala faktą, kuris nebuvo nurodytas pareiškėjo skunde. Tačiau iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinio matyti, kad jis aiškiai nurodė, kad dėl to, jog atsakovo atstovas, būdamas vienintele institucija Lietuvoje, kuriai pavesta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 99 straipsnį, neatlieka jam tiesiogiai pavestų funkcijų, ir dėl tokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų / neveikimo, pareiškėjas savo pažeistų interesų neturi galimybės ginti kitu alternatyviu būdu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neperžengė pareiškėjo skundo ribų, o tik įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl jų galėjusias kilti pasekmes pareiškėjui. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dėl to, jog VDI iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo skundo, dėl ko pareiškėjui buvo pateiktas netinkamos formos ir turinio Atsakymas, o pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl nepagrįsto VDI Atsakymo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos inicijavimo, pagrįstai sprendė, jog dėl tokių atsakovo atstovo (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų. Taigi, toks pirmosios instancijos teismo konstatavimas, laikytinas teisiniu vertinimu, o ne naujų faktinių aplinkybių nustatymu ir / ar pareiškėjo skundo ribų peržengimu.

36. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo atstovo argumentą, kad pareiškėjas savo teisėtus interesus dėl nesumokėto darbo užmokesčio galėjo ginti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas savaime nepaneigia aplinkybės, jog pagal ANK 589 straipsnio 58 punktą dėl ANK 99 straipsnyje nustatyto pažeidimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo būtent VDI. Todėl darytina išvada, kad galimybė ginti savo pažeistas teises darbo ginčų nagrinėjimo tvarka, nepanaikina atsakovo atstovo (pareigūnų) pareigos išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti atitinkamą nutarimą.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą dėl to, kad atsakovo atstovas (pareigūnai) netyrė jo skundo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, o priėmus netinkamos formos ir turinio Atsakymą ir jame nurodžius netinkamą apskundimo tvarką šis kreipimasis buvo apsunkintas; byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų atsakovo atstovo (pareigūnų) neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo patirta žala dėl konstatuotų neteisėtų atsakovo atstovo (pareigūnų) veiksmų, vertintina 200 Eur suma.

38. ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

39. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo atskirąja nutartimi nurodyti, jog atsakovo atstovas netinkamai nurodydamas apskundimo tvarką, o jo priimami sprendimai nei savo forma, nei nurodyta apskundimo tvarka neatitinka teisės aktų reikalavimų, nuolat pažeidinėja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepaiso administracinio teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu, taip pat netinkamai ir aplaidžiai vykdo administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, tokiu būdu pažeisdamas ANK 616 straipsnio 5 dalyje numatytus terminus ir nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena trunka daugiau nei 12 mėnesių, bei prašo apie tai pranešti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybei. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas (atsižvelgiant į anksčiau aptartas nagrinėjamos administracinės bylos ribas), nenustatė, kad netinkamai nurodžius apskundimo tvarką buvo padaryti grubūs pažeidimai, dėl kurių padarymo turėtų atsakyti atitinkami pareigūnai ir pan., dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti byloje atskirąją nutartį.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis