2021-10-13 Nr. AB-21260-3-63-3-01788-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3735-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01788-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyrių su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. raštą.

2. Komisija 2019 m. liepos 18 d. sprendimu panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo. Komisija nustatė, kad atsakovas neatsižvelgė į faktinę situaciją bei netinkamai taikė teisės aktus.

3. Atsakovas NŽT kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. liepos 18 d. sprendimą (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo argumentais, motyvais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu ir paaiškino, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtino pareiškėjos žemės sklypo duomenis, kadastrinių matavimų byla buvo suderinta su žemės sklypo savininke (pareiškėja) ir 2015 m. spalio 29 d. perduota matininkui. Minėto sprendimo pareiškėja neskundė, todėl jis yra teisėtas ir galiojantis, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes pareiškėja nebesutiko su atliktais kadastriniais matavimais. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. pateikė NŽT Kretingos skyriui prašymą su A. K. 2017 m. rugpjūčio 21 d. žemės sklypo planu ir paženklintomis žemės sklypo ribomis, pamatuotomis 2 metrais pailginus matuojamo žemės sklypo ribą, tokiu būdu pažeidžiant gretimybes suprojektuoto Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu, šiaurės ribų krypties 6 metrų pločio bendro naudojimo kelio ribas ir privataus žemės sklypo, esančio už bendro naudojimo 6 metrų pločio kelio, ribas.

5. Atsakovo teigimu, Komisija neteisingai interpretavo pareiškėjos ginčytame NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. rašte išdėstytus motyvus ir argumentus, nes jame (rašte) nurodyta „tęsti kadastrinius matavimus“, kas reiškia, jog UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymas yra išnagrinėtas ir priimtas sprendimas (išvada), o ne, kaip nurodo Komisija, prašymą atsisakyta išnagrinėti. Pareiškėjai nesutinkant su sklypo ribomis, ji turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, o ne į Komisiją.

6. Pareiškėja D. P. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

7. Pareiškėja paaiškino, kad nuosavybės teise valdo 0,8500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), kuris suformuotas atliekant preliminarius matavimus. UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2017 m. rugpjūčio 21 d. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus (toliau – ir 2017 m. kadastriniai matavimai) ir parengė kadastro duomenų bylą (toliau – ir 2017 m. kadastro duomenų byla), kurią pateikė tikrinti NŽT Kretingos skyriui. NŽT Kretingos skyrius 2018 m. vasario 8 d. surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 14KAM-7279 (toliau – ir Tikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų; atlikti kadastriniai matavimai neatitinka teritorijų planavimo dokumente patvirtinto Žemės sklypo plano, kuriame nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai.

8. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas, tikrindamas 2015 m. gegužės 18 d. paženklinto ir kitoje pusėje kelio esančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas, jas suderino ir jų pagrindu leido nustatyti minėto kitoje kelio pusėje esančio žemės sklypo kadastro duomenis. Tokiu būdu NŽT užkirto kelią pareiškėjai ne tik suformuoti pirminiais dokumentais suformuoto ploto Žemės sklypą, tačiau ir išlaikyti pirminiuose dokumentuose numatytą Žemės sklypo konfigūraciją. Nepaisant to, kad NŽT sukūrė tokią faktinę situaciją, kai tiesiog objektyviai nebeįmanoma vietovėje suformuoti tokios konfigūracijos ir ploto Žemės sklypo, koks buvo numatytas pagal pirminius dokumentus, pareiškėjos atstovas UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ su 2018 m. liepos 19 d. prašymu kreipėsi į NŽT Kretingos skyrių, prašydamas priimti išvadą ir pritarti Žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai.

NŽT Tikrinimo akte nurodė, jog 2017 m. kadastrinių matavimų metu užfiksuotos žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). NŽT Kretingos skyrius 2018 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 14SD-2569-(14.14.104.) atsisakė nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą, todėl dėl šio atsisakymo buvo pateiktas skundas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 3R2-74-(AG2-49/13-2018) pareiškėjos skundą tenkino – panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 14SD‑2569-(14.14.104.) ir įpareigojo NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.

NŽT Kretingos skyrius šio Komisijos sprendimo neskundė, tačiau ir vėl delsė pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl išvados priėmimo. NŽT Kretingos skyrius 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. 14SD-404-(14.14.104.) dar kartą atsisakė nagrinėti UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą, todėl dėl šio atsisakymo vėl buvo pateiktas skundas Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu skundą tenkino – panaikino NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. vasario 13 d. raštą Nr. 14SD‑404-(14.14.104.) ir įpareigojo NŽT Kretingos skyrių iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo.

NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 14SD-1411-(14.14.104.) „Dėl išvados priėmimo“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas) išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą ir priėmė išvadą. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu sprendimu, vėl pateikė skundą Komisijai, kuri atsakovo ginčijamu sprendimu skundą tenkino.

9. Pareiškėja teigė, kad NŽT Kretingos skyriaus pasirinkimas lyginti faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribas (konfigūraciją, nustatytą 2017 m. kadastriniais matavimais, dėl kurių buvo prašoma priimti išvadą) su 2015 m. kadastrinių matavimų duomenimis, yra nesuprantamas ir nepagrįstas. 2015 m. gegužės 18 d. matininko E. P. paženklintos žemės sklypo ribos nėra teritorijų planavimo dokumentas ir juo nėra suprojektuotas žemės sklypas. Teritorijų planavimo dokumento sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo buvo formuojamas žemės sklypas, yra Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – ir Projektas), patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. sausio 4 d. įsakymu, todėl NŽT Kretingos skyrius privalėjo vertinti ir lyginti 2017 m. kadastrinių matavimų duomenis su Projektu, o ne su kitais anksčiau pradėtais, tačiau nebaigtais, to paties Žemės sklypo 2015 m. atliktais kadastriniais matavimais. Šiuo atveju faktiškai naudojamo Žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), todėl NŽT Kretingos skyriui kyla Nuostatų 21 punkte įtvirtinta pareiga pasielgti vienu iš leidžiamų būdų.

10. Pareiškėja sutiko su Komisijos išvada, kad NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl išvados yra neteisėtas. NŽT minėtame sprendime nurodė ne „tęsti kadastrinius matavimus“, tačiau būtent juos tęsti pagal kitus, 2015 m. atliktus kadastrinių matavimų duomenis ir šių duomenų pagrindu priimtą NŽT išvadą. Tai reiškia, kad atsakovas netinkamai pritaikė Nuostatų 21 punktą ir netinkamai išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ prašymą dėl išvados. Iš NŽT Kretingos skyriaus 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo nėra aišku, kokiu vienu iš minėtų teisės aktų leidžiamų būdų NŽT pasielgė būtent 2017 m. kadastrinių matavimų duomenų atžvilgiu.

11. Pareiškėjos vertinimu, NŽT Kretingos skyrius priėmė 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą remdamasis prielaidomis, kurios nėra pagrįstos tiksliais matavimais, faktinėmis aplinkybėmis, teritorijų planavimo dokumentais, todėl tokiomis prielaidomis grindžiamas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimas negali būti pagrindas riboti ir varžyti asmens teises.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu atmetė atsakovo NŽT skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priteisė pareiškėjai D. P. iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13. Teismas, įvertinęs Nuostatų 12 punkto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio nuostatas, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūra buvo baigta NŽT Kretingos skyriaus vedėjui 2015 m. spalio 1 d. priėmus sprendimą.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia ištaisyti NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendime galbūt padarytas klaidas, teikdama NŽT Kretingos rajono skyriui 2018 m. liepos 19 d. prašymą „Dėl išvados priėmimo“. Šiuo prašymu pareiškėja NŽT Kretingos skyriaus prašė priimti Nuostatų 21 punkte numatytą išvadą ir pritarti 2017 m. kadastrinių matavimų byloje pateiktai Žemės sklypo konfigūracijai. NŽT Kretingos skyrius tik 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 14SD-1411-(14.14.104.) „Dėl išvados priėmimo“ išnagrinėjo UAB „Klaipėdos inžineriniai tyrinėjimai“ 2018 m. liepos 19 d. prašymą dėl išvados priėmimo ir nusprendė tęsti kadastrinius matavimus, vadovaujantis NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.).

15. Teismas, pacitavęs Nuostatų 21 punkto nuostatas ir aptaręs ginčui aktualią teismų praktiką, pažymėjo, kad šiuo atveju NŽT Kretingos skyrius turėjo teisę veikti labai konkrečiais Nuostatų 21 punkte nurodytais dviem būdais: arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Tačiau NŽT Kretingos skyrius 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 14SD-1411-(14.14.104.) neatliko Nuostatų 21 punkte minėtų veiksmų – sprendime nurodė pareiškėjai tęsti kadastrinius matavimus pagal kitą NŽT Kretingos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. išvadą Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.).

16. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. raštu atsakovas iš esmės nusprendė, jog NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra teisingas ir juo turi būti vadovaujamasi sprendžiant pareiškėjos Žemės sklypo ribų, konfigūracijos ir ploto klausimus. Ši aplinkybė nulėmė, kad ir bylos nagrinėjimo dalyku yra nustatymas, ar NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas atitinka Nuostatų 21 punkto reikalavimus.

17. Teismas pažymėjo, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas yra priimtas remiantis Nuostatų 21 punkto pagrindu priimta NŽT 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.). Pati NŽT pripažino, jog 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nemotyvuota, o 2015 m. kadastriniai matavimai, dėl kurių ji priimta, nepagrįsti reikiamais dokumentais.

18. Atsižvelgdamas į tai, kad NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas buvo grindžiamas minėta 2015 m. birželio 9 d. išvada Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) ir matininko E. P. 2015 m. kadastriniais matavimais, teismas darė išvadą, kad šių dokumentų pagrindu priimtas NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 1 d. sprendimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra pagrindas įpareigoti atsakovą ištaisyti sprendime esančias klaidas. Teismas pažymėjo, kad tinkamai įgyvendinus Nuostatų 21 punktą šiuo atveju turėjo būti arba faktiškai nustatomos Žemės sklypo ribos taip, kaip jos numatytos Projekte, arba pakeičiamas Projektas pagal faktiškai naudojamas Žemės sklypo ribas. Tačiau nei skundžiame NŽT sprendime, nei 2015 m. birželio 9 d. išvadoje Nr. 14IŽ-80-(14.14.111.) nei vienas iš šių rezultatų nebuvo pasiektas ir klausimas Nuostatų 21 punkte numatyta tvarka nebuvo sprendžiamas.

19. Teismas iš esmės pritarė Komisijos sprendimui ir akcentavo, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Teismas pažymėjo, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Teismo vertinimu, Komisijos sprendimas atitinka šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti atsakovo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (už atsiliepimo į skundą parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje) atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas nustatė, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3 156,75 Eur, o pagal Rekomendacijų 8.1 punktą maksimali priteistina suma už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą yra 970,3 Eur. Teismas vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisti 1 500 Eur suma už procesinio dokumento surašymą ir 100 Eur dydžio suma už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą neviršija Rekomendacijose 8.1–8.2 punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Teismas nurodė, kad pagal Rekomendacijų 10 punktą už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, nes posėdis truko 29 minutes. Teismas taip pat nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. pareiškėjos atstovas teismui pateikė pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, tačiau nepridėjo jokių naujų įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas.

21. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, atsižvelgė į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į atstovavimo pastovumą, taip pat į aplinkybę, kad atsiliepimas į skundą teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, jog pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma (1 500 Eur už atsiliepimo surašymą ir 100 Eur už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme parengimą) yra per didelė, todėl mažintina iki 1 000 Eur.

III. 22. Pareiškėja D. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir visiškai tenkinti jos prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai išskyrė tik tam tikrus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir nevertino šių kriterijų visumos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, taikydamas Rekomendacijų 2 punktą, turi įvertinti ne tik tuos kriterijus, kurie sudaro pagrindą priteistinas bylinėjimosi išlaidas mažinti, tačiau ir tuos, kurie sudaro pagrindą šias išlaidas didinti.

24. Pareiškėja nesutinka, kad teismo sprendime nurodyti kriterijai sudaro pagrindą mažinti jai priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai nevertino kitų Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų, kurie taip pat aktualūs sprendžiant dėl priteistinos sumos pagrįstumo, t. y. teismas visiškai neatsižvelgė į Rekomendacijų 2.2 punkte nurodytą kriterijų – teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, 2.8 punkte nurodytą kriterijų – šalių elgesį proceso metu, ir su tuo glaudžiai susijusį 2.10 punkte nurodytą kriterijų – kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėja laimėjo net tris ginčus su NŽT iš esmės tuo pačiu klausimu, tačiau vien dėl to, kad NŽT nutarė neskųsti Komisijos sprendimų ikiteismine tvarka, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo reikalauti atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmame ir antrame ginče.

25. Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ir į kitą svarbią aplinkybę, sudarančią pagrindą NŽT prisiimti didesnę atsakomybę dėl pareiškėjos patiriamų išlaidų ginče su ja. Vienas iš kriterijų, kuriuo teismas rėmėsi mažindamas iš NŽT priteistinas bylinėjimosi išlaidas, buvo Rekomendacijų 2.3 punkte nurodomas kriterijus – ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje. Rekomendacijų 2.3 punkte nurodyto kriterijaus esmė, pareiškėjos nuomone, yra sudaryti pagrindą mažinti priteistinas išlaidas tik tais atvejais, jeigu nustatoma, kad už ankstesnius atstovo atliktus veiksmus atstovaujamasis yra sumokėjęs, o vėliau atstovo atliekami veiksmai yra grindžiami tokių anksčiau apmokėtų atstovo atliktų veiksmų rezultatu, įdirbiu. Šiuo atveju teismas nutarė mažinti pareiškėjai priteistinas išlaidas Rekomendacijų 2.3 punkte nurodyto kriterijaus pagrindu iš esmės vien dėl to, kad pareiškėjos atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą ankstesniuose ginčuose Komisijos stadijoje, neatsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminėje stadijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant pirmąjį ir antrąjį ginčus, pareiškėjai nebuvo atlygintos, o už atstovavimą ikiteismine tvarka trečioje byloje, kuri ir perėjo į teisminį nagrinėjimą, pareiškėja už skundo ikiteismine tvarka parengimą ir dalyvavimą Komisijos posėdyje atstovui sumokėjo tik 100 Eur, kas, atsižvelgiant į bylos turinį ir apimtį, pareiškėjos nuomone, laikytina tik „simboliniu mokesčiu“, nesudarančiu pagrindo dėl to mažinti to paties pareiškėjos atstovo vėliau atliekamų veiksmų vertės Rekomendacijų 2.3 punkto pagrindu.

26. Pareiškėja pažymi, kad teismas taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, jog NŽT galbūt piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes net tris kartus pralaimėjusi ginčą Komisijoje, du kartus neskundė sprendimų, o trečią kartą nepagrįstai kreipėsi į teismą. NŽT, kaip valstybinei institucijai, turėjo būti suprantama, kad tokių ginčų tęsimas neturi jokios perspektyvos, ir kad tokiais veiksmais NŽT tik didina pareiškėjos patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Nepaisant to, būtent NŽT, o ne pareiškėja, nutarė kreiptis į teismą ir taip sudaryti prielaidas pareiškėjos patirtoms bylinėjimosi išlaidoms didėti. Be to, teismas sprendime taip ir nemotyvavo, kokiems konkrečiai veiksmams atlikti patirtas bylinėjimosi išlaidas laiko nepagrįstomis ir kuriam veiksmui bei kiek tiksliai jas mažina.

27. Pareiškėja nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog byla nebuvo išnagrinėta apeliacine tvarka ir buvo grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjos atstovas pateikė teismui patikslintą pažymą dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, tačiau teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nutarė šia patikslinta pažyma nesivadovauti, nes kartu nebuvo pateikti nauji įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pabrėžia, kad šia pažyma ir neįrodinėjo naujų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o detalizavo paslaugas, kurias jos atstovas suteikė šioje byloje už tuos pačius jau sumokėtus 1 600 Eur. Teismas šios paslaugų detalizacijos nevertino ir į neatsižvelgė.

28. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylos sudėtingumą, pareiškėjos atstovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintas pareiškėjos D. P. prašomas priteisti iš atsakovo NŽT bylinėjimosi išlaidų dydis (1 600 Eur) iki 1 000 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašė atlyginti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. už atsiliepimo į skundą parengimą bei advokato atstovavimą teismo posėdyje, taip pat 100 Eur už advokato atstovavimą ikiteisminiame ginče (skundo parengimą).

32. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos už advokato atstovavimą teismo posėdyje (pagal pareiškėjos pateiktą 2021 m. balandžio 20 d. pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo 128,90 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje), taip pat sumažintas prašomas priteisti atlygis už atsiliepimo į atsakovo skundą parengimą (pagal pareiškėjos pateiktą 2021 m. balandžio 20 d. pažymą dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo advokatui už atsiliepimo į atsakovo skundą parengimą buvo sumokėta 1 371,10 (1 500–128,90) Eur).

33. Nagrinėjamu atveju yra aktualios advokato K. G. išrašytos sąskaitos už teisinę pagalbą, pagal kurias pareiškėja jam yra sumokėjusi 1 600 Eur. Pagal 2019 m. birželio 18 d. išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą pareiškėja yra sumokėjusi 100 Eur advokatui už atstovavimą ikiteisminiame ginče (sumokėta 2019 m. birželio 21 d.); pagal 2019 m. spalio 25 d. išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą pareiškėja advokatui yra sumokėjusi už atstovavimą teisme dėl Komisijos sprendimo panaikinimo (sumokėta 2019 m. spalio 29 d.). Jokios kitos sąskaitos už teiktą pareiškėjai teisinę pagalbą nėra pateiktos, taip pat nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėja advokatui yra sumokėjusi daugiau nei 100 Eur už advokato atstovavimą ikiteisminiame ginče, kad pareiškėja advokatui mokėjo už jo teikiamas paslaugas po to, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartimi buvo panaikintas anksčiau priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla buvo perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

34. Pažymėtina, kad advokato 2019 m. spalio 25 d. išrašytoje sąskaitoje už teisinę pagalbą nėra nurodytos konkrečios sumos, sumokėtos už atsiliepimo į skundą surašymą, taip pat už atstovavimą teismo posėdyje, tačiau iš 2021 m. balandžio 20 d. pažymos dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo turinio darytina išvada, kad už dalyvavimą 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje yra sumokėta 128,90 Eur (tokia suma nurodyta ir 2019 m. lapkričio 18 d. pažymoje dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo), o už atsiliepimo į skundą surašymą yra sumokėta 1 371,10 Eur.

35. Atsižvelgiant į advokato 2019 m. spalio 25 d. išrašytą sąskaitą už teisinę pagalbą, pagal kurią jam pareiškėja sumokėjo 1 500 Eur, nėra jokio pagrindo nustatyti, kad pareiškėja advokatui apmokėjo ir už apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo parengimą bei atsiliepimo į NŽT apeliacinį skundą parengimą. Akcentuotina ir tai, kad 2021 m. balandžio 20 d. pažymoje dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo nėra nurodyta, kokia konkreti pinigų suma buvo sumokėta už apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo parengimą bei atsiliepimo į NŽT apeliacinį skundą parengimą, nors pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

36. Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

37. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar Rekomendacijose. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

38. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 40–41 straipsnių nuostatų prasme, priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (pvz., 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

39. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtų ir pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

40. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 p.).

41. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio trukmė buvo 29 min., ir dėl to nepriteisė pareiškėjai jos patirtų išlaidų už advokato atstovavimą teismo posėdyje.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo posėdžio trukmę, tai, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas dėl atstovavimo teismo posėdyje, turi būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog vien tai, jog posėdis truko trumpiau nei 30 min., nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju nepriteisti pareiškėjos sumokėto atlygio advokatui už jo patirtas darbo ir laiko sąnaudas dalyvaujant šiame teismo posėdyje. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog advokatas, dalyvaudamas trumpame teismo posėdyje, patiria darbo ir laiko sąnaudų, kurios turi būti atlyginamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-503/2012; 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-657/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-223-822/2015; 2018 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-161-756/2018)

43. Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo būti atlyginta 128,90 Eur patirtų advokato atstovavimo teismo posėdyje išlaidų.

44. Vertinant, ar pareiškėjai turėjo būti priteista jos advokatui sumokėta 1 371,10 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą, pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal Rekomendacijų nuostatas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimo į skundą parengimą yra 3 156,75 Eur. Pareiškėjai jos prašoma priteisti advokatui sumokėta suma ženkliai sumažinta, atsižvelgus į tai, kad atsiliepimas į skundą buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, į advokato atstovavimo pastovumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su rekomenduojamu priteisti maksimaliu užmokesčiu už atsiliepimo į skundą parengimą, bylos pobūdžiu ir jos trukme, tai, kad advokatas dalyvavo ankstesniuose ginčuose, kilusiuose tarp pareiškėjos ir NŽT, kurie buvo išnagrinėti Komisijoje, tačiau teismuose tie ginčai nebuvo nagrinėti, taip pat į tai, kad šioje byloje buvo teikiamas ne analogiškas skundas teiktam Komisijai, o atsiliepimas į NŽT skundą, o tai reikalavo didesnių advokato darbo laiko sąnaudų, daro išvadą šiuo atveju nebuvo pagrindo mažinti pareiškėjos sumokėto atlygio advokatui už atsiliepimo į skundą parengimą.

46. Apibendrinant konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėjai iš atsakovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 600 Eur), yra pagrįsti, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjai priteistą 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinant iki 1 600 Eur, o kitą apeliaciniais skundais neapskųstą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjai D. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 000 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą padidinti iki 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė