2017-10-31 Nr. AB-19796-3-63-3-02076-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1320-261/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02076-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., K. A.-K., tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., T. V., V. V., R. V., Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R., Šilutės rajono 3-ojo biuro notarei A. A., B. U. dėl įsakymų pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, patikslintu prašymu prašė:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktą (poziciją) dalyje dėl 0,93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo U-65-1 pardavimo V. G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 17V.Į-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)), pardavimo pilietei V. G.“ dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;

4) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013 m. gegužės 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3797, patvirtinto Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. R., 13 punkto dalį, pagal kurią V. G. paveldėjo palikėjo V. G. ½ dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemės sklypų (duomenys neskelbtini);

5) panaikinti ir pripažinti negaliojančiu žemės pirkimo-pardavimo sandorį – 2013 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7778, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.;

6) panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo K. A.-K.;

7) taikyti restituciją, įpareigojant V. G. grąžinti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo;

8) taikyti restituciją, įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybą grąžinti V. G. 463 Eur (1600 Lt), gautus pagal naikintiną 2013 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7778 dalį dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2015 m. spalio 1 d. buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015 m. rugsėjo 29 d. raštas Nr. 17SD-6936-(14.17.104) „Dėl viešojo intereso gynimo“, kuriame buvo nurodyta, jog parduodant 0,9541 ha valstybinės žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – sklypas), V. G., ir jai parduodant sklypą K. A.-K., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

3. Nurodė, jog L. V. 1997 m. sausio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu įsigijo iš valstybės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties asmeninio ūkio žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Sklypas L. V. buvo parduotas, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994 m. rugsėjo 20 d. pažymėjimu Nr. 502, 1996 m. gruodžio 19 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo, atlikto 1995 m. birželio 14 d., aktu bei 1996 m. gruodžio 19 d. sudarytu asmeninio ūkio žemės sklypo brėžiniu (abrisu), 1994 m. spalio 17 d. potvarkiu 384-v „Dėl leidinio pirkti asmeninio ūkio žemę“. 1997 m. sausio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076 pagrindu šis 1,0 ha ploto žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodė, jog minimų dokumentų rengimo laikotarpiu (1994-1997 m.) privatizuojamų žemės sklypų planai nebuvo rengiami. Suformavus žemės sklypą būdavo rengiamas tik pirminis matavimo dokumentas-abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro duomenys, o grafiniai kadastro duomenys, nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje tuo metu nebuvo ir iki šiol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).

Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šio žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė. Pareiškėjas teigė, kad Šilutės rajono Jonaičių apylinkės viršaičio 1994 m. rugsėjo 20 d. pažymėjime Nr. 502 buvo nurodyta, kad L. V. turėjo būti skirta 2 ha ploto asmeninio ūkio žemės, vadovaujantis Šilutės rajono Jonaičių apylinkės 1 šaukimo tarybos 26 sesijos 1994 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 197 „Dėl žemės sklypų skyrimo apylinkės gyventojams“. Teigė, jog išnagrinėjus šį sprendimą buvo nustatyta, jog juo patvirtintame sąraše nebuvo nei L.

V., nei jo sutuoktinės R. V. pavardžių, t. y. šiuo sprendimu minėtiems asmenims žemės sklypas nebuvo skirtas. Nurodė, jog patikrinus kitus Šilutės rajono Jonaičių apylinkės Tarybos sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės skyrimo buvo nustatyta, kad nei vienu iš jų L. V. ar jo sutuoktinei R. V. asmeninio ūkio žemė nebuvo skirta. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) 16 straipsnio 1 dalį žemė gyventojų asmeniniam ūkiui suteikiama apylinkės tarybos sprendimu.

Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 4 punkte. Argumentuoja, jog L. V. asmeninio ūkio žemė, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduota pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1995 m. birželio 28 d.) 16 straipsnio 1 dalies, tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 2.1 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 4 punkte įtvirtintas nuostatas, nes žemės sklypas L.

V. apylinkės tarybos sprendimu nebuvo suteiktas.

4. Pareiškėjas nurodė, jog V. G. 3,0 ha ploto asmeninio ūkio žemė buvo skirta Šilutės rajono Jonaičių apylinkės tarybos 1 šaukimo 23-os sesijos 1993 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 168 „Dėl žemės sklypų išskyrimo apylinkės gyventojams 1993 m.“. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 420 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Šilutės rajone“ buvo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Įsakymas papildytas Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2222, kurio 2 punktu patvirtinti V. G. suprojektuoti 3,00 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypai (192 pozicija), tarp kurių yra 0,93 ha ploto ginčo žemės sklypas, projekto plane pažymėtas Nr. U-65 (vėlesniuose dokumentuose - šio sklypo Nr. U-65-1). Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. Ž17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ 2 punktu nuspręsta parduoti V.

G. asmeniniam ūkiui naudojamus žemės sklypus, esančius Šilutės rajone, nurodytus minėto įsakymo priede Nr.

2. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2013 m. gegužės 30 d. liudijimo Nr. 3797 13 punkto pagrindu V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemes tarnybos Šilutės skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 17 V Į-(14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (savivaldybėje), pardavimo pilietei V.

G.“, atsižvelgdamas į paveldėjimo teises pagal įstatymą 2013 m. gegužės 30 d. liudijimą Nr. 3797, pardavė pilietei V. G. nurodytus žemės sklypus. V. G., V. G. turto paveldėtoja ir turtinių teisių perėmėja, pagal 2013 m. gegužės 30 d. paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą Nr. 3797, 2013 m. spalio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 7778 nusipirko iš valstybės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) V. G. šį žemės sklypą 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3587 pagrindu perleido K.

A.-K.

5. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras prašyme nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriuje nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens V. V. (iki 2015 m. rugpjūčio 22 d. santuokos – V.) 2015 m. balandžio 16 d. skundą, buvo nustatyta, kad K. A.-K. 2013 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3587 asmeninėn nuosavybėn įgyto 0,9541 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vieta sutampa su L. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), vieta (2014 m. gruodžio 18 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6877 pagrindu nuo 2014 m. gruodžio 30 d. šis sklypas bendrosios dalines nuosavybės teise valdomas L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V.), t. y. nustatyta, kad šie žemės sklypai persidengia.

6. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypų persidengimo faktas paaiškėjo tik 2015 metais, kai naujoji žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė K. A.-K. organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą, nei V. G., nei V. G. faktiškai nenaudojo asmeninio ūkio poreikiams skirto ginčo žemės sklypo. Pažymėjo, jog faktinis žemės naudojimas nebuvo tikrintas ir parduodant asmeninio ūkio žemę V. G.. Pareiškėjo teigimu, V. G. asmeninio ūkio žemė buvo parduota, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 8 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. rugpjūčio 7 d. iki 2001 m. gruodžio 28 d.), 15 straipsnio 12 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d. bei nuo 2012 m. lapkričio 24 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) nuostatas, nes žemė buvo parduota asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Be to, akcentavo, kad institucijos, valdančios valstybinę žemę patikėjimo teise - Nacionalinės žemės tarnybos - Šilutės skyriaus vedėjas pardavė V. G. žemės sklypą, kuris valstybei nepriklausė, nes nuo 1997 m. sausio 20 d. šis sklypas priklausė L. V..

7. Pareiškėjas nurodė, jog siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisinį tikrumą bei atsižvelgiant į tai, jog L. V. 1997 m. sausio 20 d. įsigijo iš valstybės 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip prieš 18 metų, o administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo sudarytas šis sandoris, priimti dar anksčiau, yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo iki to momento, kai paaiškėjo minėti pažeidimai, todėl šiuo pagrindu atsisakė ginti viešą interesą dėl 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo L. V. ir tokio reikalavimo teismui nereiškė.

8. Akcentavo, kad, ginant viešąjį interesą, turi būti panaikinti administraciniai aktai - Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. 2222 „Dėl 2000 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 420 papildymo“ 2 punktu patvirtinto priedo 192 punktas (pozicija) dalyje dėl 0.93 ha sklypo suprojektavimo (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. 7.17-192 „Dėl valstybinių žemės sklypų įregistravimo ir pardavimo Šilutės rajone“ dalyje dėl žemės sklypo U-65-1 pardavimo V.

G. ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 17VĮ-( 14.17.2.)-1487 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemes sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo pilietei V. G.“ dalis dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo pilietei V.

G.. Taip pat prašė panaikinti 2013 m. gegužės 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3797 13 punkto dalį, kuria V. G. paveldėjo palikėjo V. G. 1/2 dalį teisės išsipirkti/išsinuomoti 0,93 ha asmeninio ūkio žemes sklypą (duomenys neskelbtini), bei žemės pirkimo-pardavimo 2013 ms. spalio 3 d. sutartį Nr. 7778, sudarytą tarp Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus vedėjo ir V. G., dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo V. G., nes šie administraciniai aktai buvo priimti ir sandoriai sudaryti pažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimus.

Prašymą grindė tuo, kad žemė buvo parduota asmens, kuris nebuvo šio daikto savininku, asmeniui, kuris pats nenaudojo jam suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams ir neįgijo teisės šio žemės sklypo įgijimui nuosavybės teise. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti 2013 spalio 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3587 dalį, kuria V. G. žemės sklypą pardavė atsakovei K. A.-K. Nurodė, kad tarp sandorio šalių turi būti taikoma restitucija ir V. G. įpareigotina grąžinti K. A.-K. 463 Eur (1600 Lt) o Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina grąžinti V.

G. 463 Eur (1600 Lt). Pažymėjo, jog žemės sklypas negalėjo būti grąžintas valstybei, nes toje vietoje yra L. V., V. V. (iki santuokos – V.), T. V. ir R. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas.

9. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuota viešasis interesas, nes ginčas kilo dėl imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimo valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja procese. Priėmus administracinius aktus, kurie pažeidžia imperatyvias teisės aktų normas ir reikalavimus, yra pažeistas viešasis interesas, kuris šiuo atveju pasireiškia skaidriu valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo ja proceso užtikrinimu bei tinkamu valstybės institucijų funkcijų vykdymu, priimant administracinius aktus pagal suteiktą kompetenciją. Visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų ir principų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-09-30 nutarimas). Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė.

10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu prašymu sutiko ir prašė jį patenkinti pareiškėjo prašyme išdėstytų motyvų pagrindu. Nurodė, jog pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant 2015 m. balandžio 16 d. V. V. skundą, kuriuo ji prašė išsiaiškinti, ar jos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), persidengia su G. K. žemės sklypu. Atsakovės teigimu, sklypų persidengimo problemą buvo galima spręsti vieno iš valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių naikinimu. Teigė, jog atsižvelgiant į tai, kad L. V. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko iš valstybės 1997 m. sausio 20 d., t.y. prieš 18 metų, taip pat įvertinus tai, kad šis žemės sklypas buvo ir paveldėjimo objektu ir šiuo metu valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise keturių savininkų, taip pat atsižvelgiant į teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo bei stabilumo principus, nebuvo pagrindo pradėti procedūras dėl 1997 m. sausio 20 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P88/97-1076, kuria L. V. iš valstybės įsigijo 1,0 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

11. Atsakovė K. A.-K. atsiliepimu su pareiškėjos patikslintu prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog žemės sklypą iš V. G. nusipirko 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3587, 2015 m. sausio 5 d. atliko įsigyto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos 2015 m. vasario 27 d. įregistravo nekilnojamojo turto registre. Atsakovė argumentavo, jog prokuroro, ginančio viešą interesą, argumentai nepagrįsti. Atsakovės teigė, kad pareiškėjas nurodydamas padarytus teisės aktų pažeidimus parduodant žemės sklypą L.

V. pripažino, jog žemės sklypą jam skyrė įstatyme numatytų įgaliojimų neturintis subjektas, tačiau prašyme nurodo, jog kitos sklypo skyrimo procedūros buvo atliktos tinkamai, praėjęs ilgas laiko tarpas, todėl atsisako ginti viešąjį interesą dėl žemės sklypo pardavimo L. V.. Atsakovė nurodė, kad dėl žemės sklypo V. G. suteikimo aplinkybių prokuroras taiko kitus teisingumo standartus ir pagrindinis jo argumentas yra, jog sklypas nebuvo faktiškai naudojamas asmeniniam ūkiui nei V. G., nei V. G., todėl negalėjo būti jiems parduotas.

Argumentavo, jog pareiškėjo patikslintas prašymas grindžiamas prielaidomis. Nurodė, jog nėra aišku, kodėl pareiškėjas padarė išvadą, kad žemės sklypas V. G. suteiktas asmeniniam ūkiui, o ne išnuomotas. Atsakovės teigimu, Šilutės rajono valdybos 1994 m. spalio 17 d. potvarkyje, kuriuo L. V. skirtas žemės sklypas, aiškiai įvardinta, jog leista pirkti asmeninio ūkio žemę, tuo tarpu 1993 m. balandžio 9 d. sprendime skiriant žemės sklypą V. G., nebuvo nurodyta, kad skirtas sklypas asmeniniam ūkiui. Argumentavo, jog tik pagal nuo 1993 m. liepos 28 d.

įsigaliojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos nuostatas atsirado galimybė įsigyti asmeninio ūkio žemę nuosavybėn. Teigė, jog aplinkybę, kad V. G. buvo skirtas sklypas nuomai, o ne asmeniniam ūkiui, patvirtino Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 2222, kuriuo patvirtintas Šilutės rajono Šilutės seniūnijos Pagrynių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo nurodyta, kad V. G. projektuojamas ginčo sklypas nuomoti iš valstybės. Pasak jos, šios aplinkybės paneigia galimą Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 12 dalies pažeidimą.

Pažymėjo, jog net jeigu sklypas V. G. buvo skirtas kaip asmeninio ūkio žemė, nėra duomenų apie tai, kad pats L. V. žemės sklypą naudojo asmeninio ūkio reikmėms. Taip pat nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 žemėtvarkos skyriai buvo įpareigoti patikrinti, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai skiriant tarnybines dalas, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui ar tarnybinėms daloms žemės pagal paskirtį.

Šių patikrinimų rezultatai turėjo būti įforminti atitinkamais aktais, ir jei iš tiesų būtų buvęs nustatytas toks pažeidimas, jis būtų buvęs užfiksuotas ir nustatytas, tačiau tokių duomenų nebuvo. Nurodė, jog yra įregistravusi ūkininko ūkį, vykdo tokią veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ginčo sklype už 2014 metus. Teigė, jog jeigu ūkininkavimu užsiimtų ir L. V., ji nebūtų galėjusi deklaruoti žemės ūkio naudmenų ginčo sklype. Pažymėjo, jog pirkdama sklypą iš V. G. tapo sąžininga įgijėja, todėl turi būti saugomi ir jos, ne tik L.

V. interesai. Nurodė, jog prokuroro argumentai susiję tik su L. V. interesų gynyba, o tai neatitinka viešojo intereso gynybos sampratos. Atsakovės teigimu, patenkinus prokuroro prašymą ji bus priversta reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nes iš esmės pagerino sklypą – įrengė kūdrą, pastatė pavėsinę, paklojo elektros kabelį, įrengė lietaus kanalizacijos tinklą. Nurodė, jog sklypą įsigijo dėl to, jog gretimybėje turi kitą jai nuosavybės teise priklausantį sklypą su namu, todėl taikaus ginčo sprendimo metu jai nebuvo priimtinas Nacionalinės žemės tarnybos siūlymas gauti žemės sklypą kitoje vietoje, o L.

V. tokį pasiūlymą atmetė nenurodęs jokių argumentų.

12. Tretysis suinteresuotas asmuo L. V. pareiškėjo prokuroro patikslintą prašymą siūlė patenkinti. Nurodė, jog 1 ha asmeninio ūkio žemė jam buvo skirta kaip miesto gyventojui, dirbusiam ūkyje. Paaiškino, jog ginčo žemę dirbo iki 2005 metų, vėliau, mirus sutuoktinei, dirba pusę šio sklypo iki šiol, o V. G. niekada nėra dirbęs žemės. Nurodė, jog dabartiniai žemės sklypo savininkai yra apsitvėręs apie 1,1 ha. Paaiškino, jog kaimynai sklype statėsi namą, tačiau vanduo sėmė pamatus, todėl leido jis jiems išsikasti kūdrą. Nesutiko į kitą vietą perkelti žemės, nes jo vaikai sklype nori statyti gyvenamąjį namą, kadastrinių matavimų nebuvo atlikęs, nes neturėjo tam lėšų.

13. Tretysis suinteresuotas asmuo V. V. pareiškėjo prokuroro patikslintą prašymą siūlė patenkinti. Paaiškino, jog tėvas visą laiką iki šiol dirba ginčo žemės sklypą.

14. Tretysis suinteresuotas asmuo Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R. atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo. Nurodė, jog mirus V. G. palikimą priėmė jo sutuoktinė V. G., kuri pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 12 d. raštą Nr. 17SD-(14.17.33)-1245, patvirtinantį mirusiojo turėtą turtinę teisę į 2,94 ha asmeninio ūkio žemę. Pažymėjo, jog šis dokumentas nebuvo nuginčytas, yra galiojantis, todėl įpėdinei išduotas paveldėjimo teisės ir nuosavybės teisės liudijimas.

15. Tretysis suinteresuotas asmuo B. U. atsiliepimu nepareiškė nuomonės dėl ginčo pagrįstumo. Nurodė, jog 1997 metais L. V. perkant žemės sklypą nebuvo parengtas žemėtvarkos projektas, todėl buvo sudarytas tik sklypo planas, kuriame apytikriai buvo pažymėta sklypo vieta. Nurodė, kad Žemėtvarkos projektas parengtas 2001 metais. Taip pat nurodė, jog projektavimo darbus atliko tinkamai, nes rengiant žemėtvarkos projektą nebuvo duomenų apie sklypo priklausomybę.

II. 16. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, patikslintą prašymą, paduotą teismui 2016 m. kovo 17 d. Nurodė įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi pritaikytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

17. Teismas pasisakė, kad viešasis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju ad hoc turi nustatyti viešojo intereso buvimą. Teismas akcentavo, kad jis, spręsdamas, ar yra pagrindas tenkinti reikalavimą, susijusį su viešojo intereso pažeidimu, turi įvertinti, ar tokiu atveju nebus pažeista pusiausvyra tarp viešojo intereso apsaugos bei atskirų asmenų teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo, ar viešojo intereso gynimas toks pats aktualus ir svarbus visuomenei jo gynimo metu, kaip ir tada, kai buvo pažeistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013, 2015-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2095-146/2015). Taip pat, teismas turi įvertinti, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse.

18. Teismas nustatė, nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras ginčą kėlė iš esmės dėl asmeninio ūkio žemės V. G. (jo paveldėtojai V. G.) pardavimo teisėtumo, o ne dėl viešojo intereso gynimo. Nustatė, kad pareiškėjo manymu, viešasis interesas bus apgintas tik panaikinus administracinius aktus ir sandorius, susijusius su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimu, apginat žemės sklypo savininkų L. V., T. V., V. V., R. V. interesus.

19. Teisėjų kolegija sutiko su pareiškėjo argumentais, jog skaidraus valstybinės žemės naudojimo, valdymo, disponavimo ja proceso užtikrinimas bei tinkamas valstybės institucijų funkcijų vykdymas priimant administracinius aktus neabejotinai turi viešojo intereso pobūdį, tačiau nagrinėjamu atveju konstatavo, jog pareiškėjo prašomu būdu bus apgintas ne viešasis interesas, o būtent šių trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai.

20. Iš bylos duomenų nustatė, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp V. V. (ikisantuokinė pavardė Vaitiekutė) ir K. A.-K. Sklypų persidengimo faktas nustatytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje nagrinėjant V. V. (ikisantuokinė pavardė Vaitiekutė) 2015 m. balandžio 16 d. skundą. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. protokolo Nr. 17PRT-103-(14.17.6) duomenis ginčo situacija susiklostė dėl Tarnybos darbuotojų kaltės, nes L.

V. 1997 m. sausio 20 d. perkant žemės sklypą nebuvo rengiami privatizuojamų žemės sklypų planai, parengtas tik pirminis matavimo dokumentas - abrisas, todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti tik tekstiniai žemės sklypo, kadastro Nr. 8840/0004:82, kadastro duomenys, o šio žemės sklypo grafiniai kadastro duomenys – nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje – tuo metu nebuvo ir iki šiol nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro grafinėje dalyje (Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).

Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapyje šio žemės sklypo vieta buvo pažymėta kaip laisva valstybinė žemė ir antrą kartą parduota V. G. įpėdinei V. G.. Iš Šilutės skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. protokolo duomenų taip pat nustatė, jog nei K. A.-K., nei L. V. nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyriaus pasiūlymu atlikti projekto korektūrą perduodant atitinkamą žemės sklypą netoliese esančioje asmeninio ūkio teritorijoje, kurioje yra laisvos valstybinės žemės. Teismas pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, jog tokios galimybės iš tikrųjų nėra, taikus ginčo sprendimo būdas galėtų būti abiejų asmenų sklypų kadastrinių matavimų atlikimas ir padalinimas atitinkamai abiems sumažinant turimus sklypus.

V. V. (Vaitiekutė) ir K. A.-K. 2016 m. birželio 3 d. raštu Nr. 17SD-4668-(14.17.32) informuotos, jog žemės sklypų persidengimo problema turėtų būti sprendžiama šalių susitarimu arba, nepavykus susitarti, teisme. Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius 2015 m. rugsėjo 29 d. prašymu Nr. 17SD-6936-(14.17.104) kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo asmenims nepavykus susitarti ir išspręsti ginčo. Iš Nacionalinės žemės tarnybos atstovės paaiškinimų nustatė, jog būtent šiuo tikslu - išspręsti fizinių asmenų ginčą – ir kreiptasi į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Prašyme dėl viešojo intereso gynimo buvo dėstomi argumentai dėl žemės pardavimo V. G. neteisėtumo grindžiami tik prielaida, jog nei V. G., nei V. G. žemės faktiškai nenaudojo, todėl jiems negalėjo būti parduota asmeninio ūkio žemė. Minėta, faktinis žemės naudojimo patikrinimas nei skiriant žemę, nei ją parduodant, nei kilus ginčui atliktas nebuvo. Tai pripažino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, ir pareiškėjo atstovė. Teismas pažymėjo, jog patikrinimas, ar žemę faktiškai naudoja L. V., taip pat nebuvo atliktas ir byloje nebuvo šią aplinkybę įrodančių arba paneigiančių duomenų.

Byloje taip pat nebuvo duomenų ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė negalėjo paaiškinti, kuris – V. G. ar L. V. faktiškai nenaudojo žemės, jeigu ji nebuvo naudojama, kokiu pagrindu asmeninio ūkio žemė skirta V. G. ir L. V., ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog L. V. žemės jam suteikimo ir pardavimo metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą mieste, kodėl nurodytiems asmenims paskirti būtent tokių dydžių žemės sklypai, kodėl projektuojant sklypus nebuvo tikrinami Nekilnojamo turto kadastro ir registro duomenys. Teismas pasisakė, kad nagrinėjamu atveju taip pat neturėjo galimybės nustatyti nurodytas aplinkybes ir įvertinti asmeninio ūkio žemės suteikimo ir pardavimo V.

G. (V. G.) ir L. V. teisėtumą.

21. Teismas pasisakė kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą, iš tikrųjų siekia išspręsti tarp dviejų fizinių asmenų kilusį ginčą dėl nuosavybės ir formuluojamų reikalavimų apimtimi gina trečiojo suinteresuoto asmens L. V. interesus paneigdamas V. G. (V. G.) nuosavybės teisę, tačiau argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti tokias išvadas, nepateikė. Nustatė, kad pareiškėjas rėmėsi tik prielaidomis, nepagrįsdamas, kodėl susiklosčiusią situaciją vertina būtent L. V. naudai, o ne V. G. naudai, nors iš pareiškėjo patikslinto prašymo argumentų buvo matyti, kad būtent L. V. asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai.

22. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad K. A.-K. buvo atlikusi sklypo pagerinimo darbus: įrengusi kūdrą, nuotėkų tinklus, įvedusi elektrą ir pan. Nurodė, kad bylos aplinkybių kontekste tikėtina, kad patenkinus pareiškėjo prašymą kiltų klausimai dėl žalos iš valstybės biudžeto atlyginimo, įvertinant tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta, jog situacija kilo dėl jos tuometinių darbuotojų kaltės ir neapdairumo, todėl siekis ištaisyti institucijos padarytas klaidas, teismo vertinimu, negali tokia apimtimi įtakoti fizinio asmens įgytų teisių, kad būtų iš esmės paneigta jo nuosavybė. Pasisakė, kad bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos našta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų būti ištaisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07) 70 par., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertino, jog valstybės valdžios institucijos galimai padarytų klaidų taisymo esminė našta tektų V. G. ir K. A.-K., kurių sąžiningumas nėra paneigtas. Akcentavo, kad viešojo intereso gynimas turi būti pagrįstas objektyviais, nenuginčijamais įrodymais, o ne neįrodytomis abejonėmis ir prielaidomis.

23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjo prašymo ginti viešąjį interesą turinį, nustatęs teisines ir faktines aplinkybes, konstatavo, jog byloje neegzistavo pagrindas viešojo intereso gynimui, o pareiškėjas pateikė nemotyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo ir neįrodė, kad nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas. Teismas sprendė, kad patikslintame prašyme nurodytais motyvais nebuvo teisinio pagrindo panaikinti ginčijamus administracinius aktus ir sandorius. Konstatavo, kad pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Taip pat, pasisakė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuria atsakovei K. A.-K. uždrausta disponuoti, t.y. perleisti, nuomoti, įkeisti ir sudaryti kitus sandorius su nuosavybės teise jai priklausančiu 0,9541 ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu Gaidelių kaime, Šilutės seniūnijoje, Šilutės rajono savivaldybėje, teismo sprendimui įsiteisėjus yra turi būti naikintina.

III. 24. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kurio pagrindu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymas būtų patenkintas.

25. Pareiškėjas nurodė, kad Teismas neteisingai įvertino byloje pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimo, todėl netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas.

26. Atkreipė dėmesį, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienąkart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, suvokiama kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu, siekdamas apginti viešąjį interesą, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, pasireiškiantį neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvius teisės aktų reikalavimus, valstybės institucijos, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus, veiksmais valstybinės žemės pardavimo srityje.

27. Pareiškėjo teigimu teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas siekia ne viešojo intereso, o privačių asmenų interesų gynimo, nurodydamas, kad reikalavimas panaikinti administracinius aktus ir sandorių dalis, nagrinėjamu atveju, siejamas išimtinai su trečiojo suinteresuoto asmens L. V. ir su juo susijusių asmenų interesų gynimu. Su tokia teismo pozicija pareiškėjas nesutinka, nurodo, kad jis negynė privataus fizinių asmenų intereso, nes byloje yra nustatytas akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, kuris pasireiškia iš esmės dviem aspektais: pirma, valstybės institucija pardavė valstybei nepriklausantį daiktą, nesantį valstybinėje apyvartoje, kuris nuosavybės teise tuo metu priklausė kitam asmeniui; antra, asmeninio ūkio paskirties ginčo žemės sklypas buvo parduotas asmeniui, kuris, kaip buvo nustatyta, nenaudojo šio sklypo asmeninio ūkio reikmėms, kaip to, sprendžiant tokios kategorijos (asmeninio ūkio) žemės sklypo formavimo ir pardavimo klausimus, imperatyviai reikalauja teisės aktų nuostatos.

28. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas siekia ne viešojo intereso, o privačių asmenų interesų gynimo, nurodydamas, kad reikalavimas panaikinti administracinius aktus ir sandorių dalis, nagrinėjamu atveju, siejamas išimtinai su trečiojo suinteresuoto asmens L. V. ir su juo susijusių asmenų interesų gynimu. Su tokia teismo pozicija nesutinkame, pareiškėjas negynė privataus fizinių asmenų intereso, nes byloje yra nustatytas akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, kuris pasireiškia iš esmės dviem aspektais: pirma, valstybės institucija - Nacionalinė žemės tarnyba, būdama valstybinės žemės patikėtiniu - pardavė valstybei nepriklausantį daiktą, nesantį valstybinėje apyvartoje - žemės sklypą, kuris nuosavybės teise tuo metu priklausė kitam asmeniui; antra, asmeninio ūkio paskirties ginčo žemės sklypas buvo parduotas asmeniui, kuris, kaip buvo nustatyta, nenaudojo šio sklypo asmeninio ūkio reikmėms, kaip to, sprendžiant tokios kategorijos (asmeninio ūkio) žemės sklypo formavimo ir pardavimo klausimus, imperatyviai reikalauja teisės aktų nuostatos.

29. Akcentuoja, kad viešasis interesas šioje byloje yra garantuoti teisingą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, valstybinės žemės apyvartą. Institucija, valdanti valstybinę žemę patikėjimo teise, turi prievolę užtikrinti skaidrų ir teisėtą valstybinės žemės pardavimo procesą ir garantuoti stabilumą, užtikrinant, kad valstybinė žemė būtų parduodama tik vieną kartą. Nurodo, kad ginčo atveju susidarė situacija, kad valstybė neteisingai identifikavusi žemę kaip galimą parduoti valstybei priklausantį objektą ir du kartus pardavė tą patį daiktą ir du kartus gavo už tai pajamas. Pabrėžia, kad tai neatitinka valstybės interesų, kuriais turi būti siekiama skaidraus ir teisėto valstybinės žemės valdymo, jiems prieštarauja, nes tai sukelia nepasitikėjimą valstybe ir joje veikiančių institucijų veiksmais. Teigia, kad tokios situacijos valstybėje negali būti. Todėl akcentuoja, kad ginant viešąjį interesą, siekiama užkirsti kelią tokiems neteisėtiems veiksmams valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo ja srityje, ir atkurti pasitikėjimą valstybės institucija, kad būtų užtikrintas stabilumas valstybinės žemės pardavimo srityje, t. y., kad buvę apyvartoje valstybės objektai, kurie jau buvo vieną kartą perleisti, nebūtų perleidžiami dar kartą.

30. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų, jai neteisėtai parduodant valstybei nepriklausantį žemės sklypą antrą kartą fiziniam asmeniui, ir tokiu būdu ginčo neišsprendė, neužkirto kelio neteisėtiems valstybės institucijos veiksmams, o paliko galioti valstybės interesams prieštaraujančią situaciją, kuri ne tik sukelia problemas privatiems asmenims, tame tarpe ir teismo įvardintam ir laikomam sąžiningu įgijėjui K. A.-K., kurios interesai, kaip sąžiningo įgijėjo, teismo sprendimu yra ginami, bet ir griauna pasitikėjimą valstybe.

31. Mano, kad teismas taip pat neteisingai vertino pareiškėjo argumentus dėl to, kad V. G. ir V. G. nenaudojo asmeninio ūkio reikmėms ginčo sklypo, todėl neturėjo teisės jo įsigyti. Teigia, kad jeigu Gailių šeima būtų ginčo sklypo žemę naudojusi, kaip tai yra reglamentuota teisės aktuose, žemės persidengimo faktas būtų paaiškėjęs anksčiau. Be to, L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su V. G. jie buvo draugai, kartu dirbo ir L. V. vykdant žemės ūkio darbus jam priklausančiame sklype, jame niekada nedirbo V. G., kuris taip pat niekada iki mirties neužsiminė apie tai, kad sklypas priklauso jam.

32. Nurodo, kad viešasis interesas bus tinkamai apgintas panaikinus atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos neteisėtai priimtus administracinius aktus bei sudarytus pirkimo pardavimo sandorius - neteisėto žemės, kurios savininku valstybė nebuvo, pardavimo pagrindą. Teigia, jog negalima tokia situacija, kuomet valstybė, neteisėtai, pažeisdama teisės aktus, nebūdama daikto savininku, jį parduoda, ir dėl tokių valstybės veiksmų yra pažeidžiama konstitucinė teisė į nuosavybę.

33. Tretieji suinteresuoti asmenys pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo, nurodo, kad prisideda prie viešąjį interesą ginančio Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. gegužės 16 d. apeliacinio skundo ir prašome jį patenkinti.

34. Atsakovė K. A.-K. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Nurodo, kad prokuroras savo prašymo reikalavimais iš tikrųjų siekia išspręsti tarp dviejų fizinių asmenų kilusį ginčą dėl nuosavybės ir formuluojamų reikalavimų apimtimi gina trečiojo suinteresuoto asmens L. V. interesus paneigdamas V. G. (V. G.), o paskiausiai ir atsakovės K. A.-K. nuosavybės teisę, tačiau argumentų ir įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti tokias išvadas, nepateikia. Atsakovės manymu, prokuroras remiasi tik prielaidomis, nepagrįsdamas, kodėl susiklosčiusią situaciją vertina būtent L. V. naudai, o ne V. G. naudai, nors iš prokuroro patikslinto prašymo argumentų matyti, kad būtent L. V. asmeninio ūkio žemė suteikta neteisėtai - prokuroras neginčija ir pripažįsta, kad žemės sklypą L. V. skyrė įstatyme numatytų įgalinimų neturintis subjektas, t.y. sklypas skirtas aiškiai neteisėtai, pažeidžiant įstatymo imperatyvą. Maža to, prokuroras atsisakydamas ginti viešąjį interesą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo L. V. teisėtumo, argumentuoja nepateisinamai ilgu laiko tarpu nuo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir teisinių santykių stabilumu, tačiau neatsižvelgia į tai, jog V. G. žemė buvo skirta dar 1993 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 168, o L. V. metais vėliau – 1994 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 197.

36. Pastebėtina, kad prokuroro pozicija dėl viešojo intereso pažeidimų šioje byloje turinio yra nenuosekli ir prieštaringa. Savo pradiniuose prašymuose prokuroras įtikinėjo, kad šioje byloje viešojo intereso pažeidimas pasireiškė tuo, kad pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas žemės sklypas V. G. negalėjo būti perleistas suteiktas, kadangi jis neva nenaudoja suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka, o jau apeliaciniame skunde prokuroras naudoja siurprizinius ir naujus argumentus dėl viešojo intereso pažeidimo - esą viešojo intereso pažeidimas pasireiškė neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvius teisės aktų reikalavimus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmais valstybinės žemės pardavimo srityje, kadangi pastaroji tarnyba vieną ir tą patį žemės sklypą pardavė skirtingiems asmenimis, o ištaisyti šios klaidos pati negali. Tačiau atsakovės nuomone ir šis prokuroro argumentas teisiškai nepagrįstas ir viešojo intereso gynimo institutas nėra paskutinė priemonė ištaisyti padarytas klaidas, kadangi dėl visų prokuroro prašomų panaikinti administracinių aktų ir sandorių panaikinimo subjektinę teisę kreiptis į teismą, nepaisant galimai praleistų ieškinio senaties terminų, turėjo ir turi L. V. ir kiti bendraturčiai, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių lig šiol to nedarė.

37. Atsakovė nurodo, kad prokuroro argumentai, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali savo pačios priimtų administracinių aktų ginčyti teisme, tuo duodamas suprasti, kad viešojo intereso gynimas šioje byloje yra paskutinė galimybė ištaisyti atsakingų valdžios institucijų klaidas, teisiškai visiškai nepagrįsti. Teigia, kad šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba įsakymu suteikusi žemės sklypą V. G. yra žemės perleidimo sandorio šalis, todėl ji lygiai taip pat, kaip ir kiekvieno kito sandorio šalis turi subjektinę teisę teismine tvarka ginčyti šį ir paskesnius sandorius. Nėra ir nebuvo jokios teisės normos, kuri būtų užkirtusi kelią Nacionalinei žemės tarnybai teismine tvarka siekti panaikinti sandorį, kurio šalis ji buvo.

38. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras skunde kelia taip pat lig tol nekeltą atsakovės K. A.-K. žemės sklypo įgijimo sąžiningumo klausimą - prokurorui atsakovės sąžiningumas kelia abejonių, nes ji sklypą įsigijo iš asmens, susijusio giminystės ryšiais - atsakovės K. A.-K. sutuoktinis G. K. yra V. G. pusbrolio A. K. sūnus. Teigia, kad šis prokuroro taip pat siurprizinis argumentas nepaneigia atsakovės sąžiningumo įgyjant ginčo sklypą, nurodytas giminystės ryšys yra pernelyg tolimas ir vien tik šio fakto nepakanka, kad būtų galima preziumuoti atsakovės nesąžiningumą.

39. Atkreipia dėmesį, kad prokuroras renka papildomus „įrodymus" po nepalankaus ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (pvz. apie giminystės ryšį, nors niekas netrukdė to daryti ir teisminio nagrinėjimo metu), sąmoningai ignoruoja duomenis ir įrodymus, paneigiančius prokuroro prašymo dalyką, savo prašymą grindžia absurdiškais argumentais (ginčija sandorį, kuriuo V. G. sklypas sutiktas teisėtai ir pats prokuroras pripažįsta, o L. V. sudarytą sandorį, kai žemės sklypas jam suteiktas aiškiai neteisėtai, atsisako ir t.t.), rodo ypatingą prokuroro suinteresuotumą ir jo šališkumą. Mano, kad prokuroras yra šališkas.

40. Prokuroras renka papildomus „įrodymus" po nepalankaus ir skundžiamo teismo sprendimo priėmimo (pvz. apie giminystės ryšį, nors niekas netrukdė to daryti ir teisminio nagrinėjimo metu), sąmoningai ignoruoja duomenis ir įrodymus, paneigiančius prokuroro prašymo dalyką, savo prašymą grindžia absurdiškais argumentais (ginčija sandorį, kuriuo V. G. sklypas sutiktas teisėtai ir pats prokuroras pripažįsta, o L. V. sudarytą sandorį, kai žemės sklypas jam suteiktas aiškiai neteisėtai, atsisako ir t.t.l), rodo ypatingą prokuroro suinteresuotumą ir jo šališkumą.

41. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius susipažino su pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniu skundu, kuriuo prašoma panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

43. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir iš naujo jų nekartodamas tik atsako į apeliacinio skundo argumentus.

44. Pareiškėjo prašymas dėl viešojo intereso gynimo patvirtina, kad pareiškėjas iš esmės siekia išspręsti ginčą tarp dviejų privačių žemės savininkų, ginčydamas vieno valstybei priklausančio sklypo pardavimą privatinėn nuosavybėn teisėtumą, nes du parduoti žemės sklypai skirtingiems asmenims savo ribomis dengia vienas kitą.

44. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą tuo pagrindu, kad prokuroras šioje byloje ginčydamas administracinius aktus gina ne viešąjį interesą, o privataus asmens teises bei interesus.

45. Atsižvelgdamas į tai Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, ar ginamas interesas yra viešasis ir ar prokuroras tinkamas pareiškėjas šiame ginče, nes pirmosios instancijos teismas iš esmės ginčo nesprendė ir ginčijamų aktų teisėtumo pilna apimtimi netyrė ir nevertino.

46. LVAT praktikoje panašiose bylose konstatuojama, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra pateikęs viešojo intereso apibrėžimo, todėl jo egzistavimas turi būti nustatomas teismo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo ( žr. pvz. administracinė byla Nr. A3-11/2004), jog viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

47. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Tik tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr. pvz.2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3 -11/2004;.2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3 -64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).

48. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Pareiškėjas prašydamas panaikinti atsakovų V. G. ir K. A.-K. žemės sklypo įgijimo sandorius dėl jų neatitikties teisės aktų reikalavimams negina viešojo intereso, o gina trečiųjų suinteresuotų asmenų L. V., T. V., V. V. ir R. V. teises ir interesus, nes ginčo žemės sklypą palieka jų nuosavybėje ir atsisakė ginčyti L. V. sudarytą žemės sklypo įgijimo sandorį, nors prašyme nurodo, kad L. V. žemės sklypas įgytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

51.Teismai panašiose bylose laikosi pozicijos, kad ne bet kuris teisės normų pažeidimas savaime lemia viešojo intereso pažeidimą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad skundas dėl viešojo intereso gynimo tenkintinas tais atvejais, kai nustatoma, kad konstatuotieji materialinės ar proceso teisės normų pažeidimai yra tokio pobūdžio, jog tuo pačiu pažeidžia ir viešąjį interesą. Todėl kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams (2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 5(15), 184-229 p.).

50. Pareiškėjas prašymo ginti viešąjį interesą nepagrindė reikšmingomis visai visuomenei ar jos daliai aplinkybėmis, nenurodė kaip šios bylos privačių asmenų interesas yra susijęs su ginamu viešuoju interesu ir kokiu būdu šalintini teisės pažeidimai pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėjas taip pat nenurodo specialios teisės kreiptis į teismą siekiant apginti kitų asmenų teises ir šio ginčo privatus pobūdis paneigia viešojo intereso pažeidimą bei prokuroro teisę teikti pareiškimą ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu bei patvirtina asmeninę kiekvienos šalies teisę galimai pažeista teisę ginti remiantis CK 4.45 straipsniu, kuriuo nustatyta, kad sklypų savininkams nesutarus dėl ginčytinų žemės sklypo ribų jas nustato teismas. Todėl prokurorui neįrodžius viešojo intereso pažeidimo pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

53. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius