2018-02-01 Nr. AB-2316-3-61-3-00629-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-126-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00629-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. su 2015 m. vasario 15 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimas kartu įvardijami skundu), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininką priimti įsakymą dėl 10 procentų pareiškėjo pareiginės algos dydžio priemokos skyrimo už kiekvieną išdirbtą mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir užtikrinti šios priemokos išmokėjimą; 2) priteisti V. R. po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų priemokų sumų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49 (toliau – ir Įsakymas) jam nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti darbinę funkciją, susijusią su leidimų išdavimu (interesantų konsultavimas, paklausimų, leidimų, teikimų ir sprendimų rengimas), kuri nebuvo numatyta jo pareigybės aprašyme. Kadangi V. R. buvo pagrindinis šios funkcijos vykdytojas, jo krūvis gerokai padidėjo. Per laikotarpį, kuriuo jis atliko minėtas papildomas funkcijas, pareiškėjas parengė 89 raštus, 150 teikimų, 126 leidimus ir 34 sprendimus, o tai sudaro apie 40 procentų viso Inspekcijai tenkančio krūvio, vykdant leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcijas. Be to, V. R. per mėnesį vidutiniškai teko konsultuoti 80 pareiškėjų telefonu ir 10 pareiškėjų elektroniniu paštu. Jis taip pat konsultuodavo kolegas dėl leidimų išdavimo. Už minėtos funkcijos, kuri nebuvo nurodyta pareiškėjo pareigybės aprašyme, vykdymą jam nebuvo mokama, todėl buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

3. V. R. nuomone, egzistuoja visos būtinos sąlygos (nuolatinis funkcijų, kurios nenumatytos pareigybės aprašyme, vykdymas, papildoma funkcija buvo priskirta vykdyti raštu – Įsakymu), kurios imperatyviai įpareigoja Inspekciją mokėti pareiškėjui priemoką. Dėl susidariusios situacijos V. R. su 2015 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 11R-587 kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakymo negavo, todėl 2016 m. vasario 5 d. rašte Nr. 11R-4 pakartotinai prašė Inspekcijos informuoti, kokių veiksmų imtasi ir kokie sprendimai priimti dėl priemokos jam mokėjimo. Į pakartotinį kreipimąsi atsakovas atsakė 2016 m. vasario 10 d. rašte Nr. 2R-593, kuriame nurodė, kad priemoka nebuvo skirta.

4. Atsižvelgęs į papildomą darbo krūvį, kuris atsirado vykdant Inspekcijos įsakymu pareiškėjui priskirtą funkciją, jis manė, kad turėtų būti skirta 10 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. Pažymėjo, kad esant dideliam darbo krūviui, V. R. tekdavo dirbti per pietų pertrauką, pasibaigus nustatytam darbo laikui bei darbo užduotis vykdyti namuose.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovo atstovas klaidina teismą, kadangi civilinės saugos funkcija jam niekada nebuvo priskirta. Tai patvirtina ir pareiškėjo 2015 m. lapkričio 12 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11R-566. Pažymėjo, kad Inspekcijos atstovas nėra susipažinęs su V. R. pareigybei priskirtomis ir jo vykdomomis funkcijomis.

6. Atsakovas Valstybinės energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir Išteklių įstatymas) 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatoms, Inspekcijai buvo priskirta leidimų veiklai energetikos sektoriuje funkcija, tačiau jokių papildomų finansinių išteklių ir papildomų pareigybių nebuvo skirta, todėl net ir konstatavus, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, atsakovas neturėjo ir neturi, iš ko V. R. mokėti priemokos.

8. Inspekcija pažymėjo, kad atsižvelgiant į Išteklių įstatymo 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pradėtas planuoti žmogiškųjų išteklių poreikis numatomoms deleguoti naujoms funkcijoms atlikti. Atsižvelgiant į pareiškėjo 2013 m. sausio 21 d., 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. gruodžio 30 d. karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketose nurodytus pageidavimus, esant galimybei, pasinaudoti tarnybiniu kaitumu toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, pareiškėjas atsakovo 2015 m. kovo 9 d. raštu Nr. 2R-743 buvo informuotas apie esamą laisvą Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus (A lygio 12 kategorija) pareigybę. Kartu su šia informacija V. R. buvo pateikta ir minėtos pareigybės aprašymo kopija. Pareiškėjas 2015 m. kovo 19 d. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 11R-145, kuriame nurodė, jog pageidauja būti perkeltas į minėtas pareigas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad V. R. žinojo apie Inspekcijai naujai deleguojamą funkciją ir tai, jog ją atlikti bus pavesta Planavimo ir kontrolės skyriui ir kad ši funkcija bus įtraukta į priimto į pareigas Planavimo ir kontrolės skyriuje valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą. Šį faktą patvirtina V. R. pasirašyta 2015 m. gegužės 11 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 13P-98, kurioje viena iš užduočių buvo nustatyta peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą, ir, jei reikia, parengti pasiūlymus dėl šių teisės aktų pakeitimo. Ši užduotis buvo sukonkretinta ir 2015 m. gegužės 12 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 13P-99. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. viena iš pagrindinių jo darbo funkcijų bus leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcija, todėl Įsakymu ši funkcija V. R. buvo priskirta pagrįstai ir nebuvo netikėta.

10. Inspekcija nurodė, kad po 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjo darbo krūvis nepadidėjo, nes jis nevykdė savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų ir atliko tik Įsakyme nustatytas funkcijas. Šias aplinkybes įrodo Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11R-369 bei atsakovo dokumentų valdymo sistemos „DocLogix“ (toliau – DVS) duomenys apie V. R. darbo krūvį. Pareiškėjas per 2015 m. parengė 101 rašto projektą (iki 2015m. liepos 1 d. – 13, o nuo 2015 m. liepos 1 d. – 88), tačiau tai neįrodo didelio darbo krūvio, nes 2015 m. sausio ir birželio mėnesiais nebuvo parengtas nė vienas raštas. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 14 d. per mėnesį buvo parengta vidutiniškai 11 raštų (įskaityti ir 2015 m. rugsėjo mėnesio duomenys). 2015 m. rugsėjo mėnesį V. R. parengė 19 raštų, tačiau tuo metu už padidėjusį darbo krūvį jam buvo skiriama 30 procentų priemoka. 2015 m. spalio mėnesį pareiškėjo darbo krūvis sumažėjo (parengta 11 raštų). Per laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 14 d. V. R. parengė 180 iš 422 teikimų, 52 iš 111 sprendimų ir 152 iš 360 leidimų, o kitas specialistas per šį laikotarpį parengė 150 teikimų, 47 sprendimus ir 121 leidimą, be to, jis atliko ir kitas savo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, tačiau jokių priemokų negavo.

11. Atsakovas akcentavo, kad atsižvelgiant į Inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-20 patvirtintą Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės aprašymą bei Įsakyme nustatytas funkcijas, yra akivaizdu, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytos funkcijos yra susijusios su šiuo pareigybės aprašymu, nes abiem atvejais yra išduodami dokumentai, leidžiantys elektros energetikos objektų eksploatavimą (minėto pareigybės aprašymo 4 ir 7.6 punktai bei Įsakymo 1.2.1.1 punktas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1-7 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 2 punktas). Atsakovo nuomone, šiuo atveju taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje nustatyta garantija ir gali būti tikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai bei funkcijos. Atsižvelgiant į Išteklių įstatymo 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 buvo patvirtinti nauji Planavimo ir kontrolės skyriaus nuostatai bei pareigybės aprašymai, kuriuose buvo numatyta leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcija, tačiau V. R. naują pareigybės aprašymą atsisakė pasirašyti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisę priimti ir keisti pareigybių aprašymus Inspekcijos viršininkui suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 4 punktas. Inspekcijos nuomone, pareiškėjo atsisakymas pasirašyti pareiginius nuostatus nesudaro pagrindo priteisti jam priemoką.

12. Inspekcija paaiškino, kad ji stengėsi V. R. sudaryti tinkamas darbo sąlygas ir buvo jam nustačiusi patogesnį darbo laiką. Šis pakeitimas buvo nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjo 2015 m. gruodžio 7 d. prašymą, jis nepailgino darbo laiko trukmės ir todėl negali būti laikomas viršvalandiniu darbu.

13. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad V. R. pateikti dokumentai įrodo, jog civilinės saugos funkcijas perėmė kitas asmuo – K. G.. Tai taip pat patvirtina 2016 m. sausio 19 d. posėdžio protokolas Nr. 1, konsultaciniai elektroniniai laiškai ir 2015 m. lapkričio 25 d. klausimynas ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms bei kitoms valstybės institucijoms. Pažymėjo, kad pareiškėjas vykdė tik pirmąjį tarnybinės veiklos vertinimo išvados uždavinį, o visus kitus uždavinius vykdė kiti asmenys, todėl V. R. darbo krūvis nepadidėjo.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjo teisės į priemoką už papildomų užduočių atlikimą atsiradimui konstatuoti būtina nustatyti dvi aplinkybes – raštu suformuluotas papildomas užduotis ir tai, kad tos užduotys nėra susijusios su pareigybės aprašyme nustatytomis konkretaus valstybės tarnautojo funkcijomis. Teismas nurodė, kad dėl pirmosios aplinkybės tarp šalių ginčo nėra, kadangi papildoma užduotis V. R. buvo suformuluota Įsakyme. Proceso dalyviai nesutaria tik dėl aplinkybės, ar šią užduotį apima pareigybės aprašyme nustatytos konkretaus valstybės tarnautojo funkcijos.

16. Teismas nurodė, kad nustatant, kokia yra valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimtis, būtina atsižvelgti ne vien tik į pareigybės aprašyme nurodytą tarnautojo veiklos sritį, bet ir į pareigybės aprašyme nurodytą pareigybės paskirtį, specialiuosius reikalavimus, funkcijų aprašymą. Byloje nėra ginčo, kad Inspekcijai įstatymu buvo priskirta nauja leidimų veiklai energetikos sektoriuje funkcija, tačiau jokie papildomi ištekliai jai nebuvo skirti, todėl ji, įgyvendindama imperatyvias įstatymo nuostatas, privalėjo šias funkcijas įrašyti į jau dirbančių asmenų pareigybės aprašymus ir jas paskirstyti, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalis, kuri nustato garantiją patikslinti struktūrinio padalinio uždavinius ir funkcijas, t. y., jei vadovaujantis šio įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką nustatoma aukštesnė šios pareigybės kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.

17. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1856/2013, pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 43 straipsnio 12 dalies nuostatos turi būti vertinamos kaip pakankamai detaliai reglamentuojančios apmokėjimą valstybės tarnautojui už papildomų užduočių atlikimą. Įstatymų leidėjas šiomis nuostatomis siekė sudaryti galimybę optimaliu būdu išnaudoti žmogiškuosius resursus valstybės tarnyboje, suteikdamas už valstybės tarnybos organizavimą atsakingam subjektui teisę pavesti atlikti papildomas užduotis valstybės tarnautojams bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą. Atitinkamai valstybės tarnautojui yra numatyta garantija, kad papildomiems darbams įgavus nuolatinį pobūdį, bus papildomas jo pareigybės aprašymas ir taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalis – nustačius aukštesnę šios pareigybės kategoriją, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas. Toks teisinis reguliavimas neturėtų būti aiškinamas kaip ribojantis darbdavio diskreciją papildomą užduočių atlikimą pavesti vienam ar kitam tarnautojui, kai tai tikslinga padaryti dėl objektyvių priežasčių.

18. Teismas nustatė, kad V. R. nuo 2015 m. balandžio mėnesio buvo perkeltas į Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus (A lygio 12 kategorija) pareigas. Leidimų veiklai energetikos sektoriuje funkcija atsakovui buvo priskirta nuo 2015 m. liepos 1 d., todėl Įsakymu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti funkciją, susijusią su leidimais veiklai energetikos sektoriuje, o įgyvendinant Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą garantiją, Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d.

įsakymu Nr. 1V-61 buvo pakeistas V. R. pareigybės aprašymas, kurį pasirašyti pareiškėjas atsisakė. Atsakovas nurodė, kad sutikdamas eiti Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigas, pareiškėjas žinojo, jog nuo 2015 m. liepos 1 d. šiai pareigybei bus priskirta leidimų veiklai energetikos sektoriuje funkcija. Tokį V. R. žinojimą patvirtina byloje esanti jo 2015 m. gegužės 11 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 13P-98, kurioje viena iš užduočių buvo nurodyta peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą, ir, jei reikia, parengti pasiūlymus dėl šių teisės aktų pakeitimo.

Ši užduotis taip pat buvo suformuluota ir sukonkretinta 2015 m. gegužės 12 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 13P-99, kurioje viena iš užduočių buvo nurodyta peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą, ir pateikti tiesioginiam vadovui pasiūlymai dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo tvarkos. Su šiomis išvadomis pareiškėjas buvo supažindintas, jas pasirašė, neginčijo jose nustatytų uždavinių ir taip įsipareigojo jų siekti.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad V. R. suprato, jog ateityje bus konkretinamas jo pareigybės aprašas pagal pareiškėjui iškeltus uždavinius ir jokių prieštaravimų dėl to nepareiškė. Be to, net pareigybės aprašyme nesant nurodytos funkcijos dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, V. R., kaip valstybės tarnautojas, privalėtų įgyvendinti jam einamiesiems metams iškeltus uždavinius, todėl vienaip ar kitaip tokią funkciją vykdyti. Atsižvelgęs į minėtus pareiškėjui suformuluotus uždavinius, Inspekcijos viršininkas Įsakymu pagrįstai pavedė jam atlikti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo funkciją.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui nebuvo skirta jokių papildomų finansinių resursų dėl objektyvių priežasčių (pakeitus Išteklių įstatymo nuostatas) į V. R. pareigybės aprašymą įrašius naują funkciją, Inspekcija objektyviai negalėjo kelti ir pareiškėjo einamos pareigybės kategorijos. Teismas pažymėjo, kad veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimas taip pat negali būti laikomas visiškai nauja funkcija, kadangi sulyginus senos ir naujos redakcijos pareiškėjo pareigybės aprašymus, matyti, jog specialieji reikalavimai, veiklos sritis bei paskirtis išliko tokie patys, o funkcijos yra iš esmės tapačios, tačiau apibrėžtos detaliau.

Tokia išvada buvo padaryta atsižvelgus į tai, kad abiejuose pareigybių aprašymuose bei Įsakyme iš esmės yra nustatyta, kad V. R. dirba su dokumentų, leidžiančių elektros energetikos objektų eksploatavimą, išdavimu, t. y., į šią sąvoką patenka ir veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimas.

19. Pirmosios instancijos teismas, sulyginęs atsakovo pateiktus DVS duomenis apie pareiškėjo ir kito Inspekcijos specialisto atliktus darbus, nustatė, kad V. R. darbo krūvis ginčo laikotarpiu nebuvo padidėjęs. Atsakovas pripažino, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjo darbo krūvis buvo padidėjęs, tačiau už tai jam buvo skirta 30 procentų priemoka. Šio fakto V. R. neginčijo. Pareiškėjo teismui papildomai pateikti dokumentai taip pat nepatvirtina jo darbo krūvio padidėjimo fakto, nes kolegų konsultavimas elektroniniu paštu negali būti laikomas padidintu darbo krūviu. Susipažinęs su kitais V. R. pateiktais papildomais dokumentais, teismas sutiko, kad jis ginčo laikotarpiu vykdė ne vien tik Įsakymu priskirtas funkcijas, tačiau tai neįrodo, jog pareiškėjo darbo krūvis buvo padidėjęs tiek, kad už jo atlikimą turėtų būti išmokėta priemoka.

20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad V. R. pagrįstai nebuvo skirta priemoka pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovo viršininką priimti įsakymą dėl 10 procentų V. R. pareiginės algos dydžio priemokos skyrimo už kiekvieną išdirbtą mėnesį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. vasario 12 d. ir užtikrinti šios priemokos išmokėjimą atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus pirmąjį pareiškėjo skundo reikalavimą, kaip išvestinis buvo atmestas ir reikalavimas priteisti jam po 0,02 procento delspinigių už kiekvieną dieną nuo laiku nesumokėtų priemokų sumų.

III. 21. Pareiškėjas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, iš esmės rėmėsi tik atsakovo pateiktais dokumentais bei informacija ir nenustatė, kad V. R. darbo krūvis buvo padidėjęs, tačiau peržiūrėjus byloje surinktus duomenis, nesunku palyginti Inspekcijos darbuotojų atliktus vienodo tipo darbus. Atsakovo pateikti duomenys įrodo didesnį V. R. atliktų darbų kiekį. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad papildomos užduotys buvo vykdomos. Pareiškėjo nuomone, faktas, kad dėl to kitas darbuotojas nesiskundė, ir lyginimas tarpusavyje nepalyginamų darbų neturėtų būti naudojami kaip argumentai Inspekcijai nesilaikyti įstatymų normų.

23. V. R. atkreipia dėmesį, kad teismas taip pat neįvertino, koks jam teko papildomas asmenų konsultavimo krūvis. Pažymi, kad atsakovas savo interneto svetainėje buvo nurodęs tik pareiškėjo kontaktinius duomenis, todėl vykdant papildomai raštu priskirtas funkcijas, jam teko didžiausias asmenų konsultavimo dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje krūvis. Pradėjus vykdyti naują funkciją, vien konsultacijoms tenkantis krūvis padidėjo 60 kartų, lyginant jį su iki tol buvusiu. Tai patvirtinantys įrodymai buvo pateikti teismui su 2016 m. vasario 25 d. raštu. Atsakovas šio konsultacijų krūvio neginčijo, be to, jis iki šiol savo interneto svetainėje nenurodė pareiškėjo vykdytoms konsultacijoms kito atsakingo darbuotojo duomenų. Taigi, Inspekcija, suprasdama tokį tenkantį darbo krūvį ir siekdama optimaliai išnaudoti visus savo turimus žmogiškus išteklius, nebeskiria vieno darbuotojo konsultacijoms.

24. Pareiškėjas nurodo, kad apie atsakovo teikiamus klaidinančius duomenis informavo pirmosios instancijos teismą dar iki bylos viešo nagrinėjimo ir pridėjo tai patvirtinančius dokumentus. Inspekcija neteisingai nurodė, kad V. R. vykdė tik papildomai raštu priskirtas funkcijas bei suvienodino įmonių tikrinimo darbą dėl pasiruošimo vykdyti eksploatavimo darbus ir leidimo išdavimo darbus vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tokią atsakovo pateiktą informaciją, padarė klaidingas išvadas. Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas nepasirašė Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtinto pareigybės aprašymo, kadangi minėtu įsakymu nauja pareigybė buvo panaikinta tos pačios dienos įsakymu Nr. 1V-62. Atsakovas, teikdamas tik įsakymo Nr. 1V-61 kopiją ir neinformuodamas teismo apie tiesiogiai su šiuo įsakymu susijusį įsakymą Nr. 1V-62, sudarė sąlygas klaidingoms išvadoms.

25. V. R. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimas negali būti laikomas visiškai nauja funkcija, ir vadovavosi senos bei naujos redakcijos pareiškėjo pareigybės aprašymais, tačiau jis nenurodė, kokius pareigybių aprašymus lygina, todėl sunku vertinti sprendimo išvadas. Teismas taip pat neįvertino, kodėl atsakovui įstatymu pavedus šias funkcijas, jis jas vertino kaip naujas ir prašė papildomo finansavimo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad bylos esmę sudaro jo nagrinėjamu laikotarpiu vykdoma pareiginė instrukcija ir papildomai įsakymu priskirtos užduotys, taigi, pareigybių lyginimas ir išvadų atsižvelgiant į tai darymas peržengia administracinės bylos ribas.

26. Teismas nevertino nagrinėjant bylą V. R. nurodyto fakto, kad Inspekcija nuo naujos funkcijos vykdymo pradžios (2015 m. liepos 1 d.) galėjo ją įrašyti į pareigybių aprašymus ir taip išvengti galimo konflikto. Be to, darbuotojui nesutikus ar dėl kitų priežasčių darbdavys visada gali pripažinti negaliojančiu / pakeisti įsakymą ir taip užkirsti kelią konfliktinės situacijos vystymuisi. Pirmosios instancijos teismas vertino tik pareiškėjo žinojimą ir neatsižvelgė, į tai, kad atsakovas, kaip institucija, disponavo didesniu ir anksčiau gaunamos informacijos kiekiu. Inspekcija, iš anksto žinodama apie pasikeitimus, sąmoningai nesistengė išvengti įstatymo normų pažeidimo, o teismas sudaro naują galimybę nesilaikyti įstatymų leidėjų valios ir naujai žvelgti į Valstybės tarnybos įstatymą, siekiant kuo mažesnėmis išlaidomis panaudoti žmogiškuosius resursus valstybės tarnyboje. Teismas nevertino, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog buvo penki asmenys, kurie vykdė veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo funkciją, taigi, ši funkcija nebuvo unikali ir institucija turėjo visas galimybes nepažeisti įstatymo reikalavimų.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismas ne kartą peržengė ginčo ribas, kurias pats sukonkretino. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo V. R. tarnybinės veiklos išvadas ir papildomas vienkartines užduotis su konkrečiu vykdymo terminu bei rezultatu prilygino pareigybės funkcijoms, o Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo tobulėjimą, teisės aktų žinojimą, domėjimąsi institucijos veikla ir siūlymą teikimą jos veiklai tobulinti prilygino pastovaus pobūdžio užduočių vykdymui.

28. V. R. pažymi, kad teismas nevertino, jog pareiškėjas savo iniciatyva siekė išvengti galimo įstatymo pažeidimo ir du kartus raštu tiesiogiai informavo atsakovą dėl įstatymo nevykdymo.

29. Atsakovas Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

30. Inspekcija paaiškina, kad V. R. beveik nevykdė (išskyrus keletą konsultacijų elektroniniu paštu, dalyvavimą dviejuose posėdžiuose ir viename seminare) savo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir iš esmės tik Įsakyme nustatytas funkcijas. Šias aplinkybes įrodo Inspekcijos Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo 2015 m. rugsėjo 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. 11R-369 bei pateikti DVS duomenys apie pareiškėjo darbo krūvį. V. R. teiginys, kad Inspekcijos pateikta lentelė įrodo jo atliktą didesnį negu R. S. darbų kiekį, neatitinka tikrovės, nes atsakovas atsiliepime kartu su priedais pateikė ne tik lentelės duomenis, bet ir duomenis, įrodančius, jog R. S. be leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje funkcijų vykdė dar ir kitas savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Iš Inspekcijos pateiktų duomenų akivaizdu, kad R. S. darbo krūvis ginčo laikotarpiu buvo gerokai didesnis negu pareiškėjo.

31. Atsakovas pažymi, kad jo viršininkas 2015 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-61 „Dėl Planavimo ir kontrolės skyriaus nuostatų ir Planavimo ir kontrolės skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“. Siekdamas užtikrinti efektyvų įstaigos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą bei turėdamas Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnyje, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų, patvirtintų energetikos ministro 2011 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 1-63, 20.9 punkte nustatytą pareigą bei teisę pakeisti struktūrinio padalinio nuostatus ir pareigybių aprašymus, Inspekcijos viršininkas pagal reglamentuotą tvarką patvirtino Planavimo ir kontrolės skyriaus nuostatus bei Planavimo ir kontrolės skyriaus valstybės tarnautojams nustatė tokias funkcijas ir specialiuosius reikalavimus, kurie užtikrintų tinkamą Inspekcijai pavestų uždavinių bei funkcijų vykdymą. V. R. atsisakė pasirašyti sutikimą vykdyti Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus (A lygio 12 kategorija) pareigybės aprašyme, patvirtintame Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61, nustatytas funkcijas. Šis pareigybės aprašymas atsakovo viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-62 „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. 1 V-61 „Dėl Planavimo ir kontrolės skyriaus nuostatų ir Planavimo ir kontrolės skyriaus pareigybių aprašymų tvirtinimo“ pakeitimo“, neteko galios. Vykdyti funkcijas sutiko du Planavimo ir kontrolės skyriaus valstybės tarnautojai, kuriems jos buvo pavestos Inspekcijos viršininko 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49.

32. Inspekcija nurodo, kad 2015 m. spalio 1 d. V. R. buvo pateiktas susipažinti naujas Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės aprašymas, patvirtintas Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-79 „Dėl Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės (pareigybės lygi –A, kategorija – 12) aprašymo patvirtinimo“. Su šiuo pareigybės aprašymu pareiškėjas, nenurodydamas motyvų, atsisakė susipažinti ir jį pasirašyti. Atsakovas pažymi, kad pareigybės paskirtis, nustatyti specialieji reikalavimai, funkcijų pobūdis pagal bendrąją ir specialiąją veiklos sritis nesiskyrė nuo Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2015 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. 1V-20, kuriuo vadovaudamasis tuo metu dirbo V. R., taip pat nuo Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtinto pareigybės aprašymo. Lyginant atsakovo viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtintą pareigybės aprašymą ir 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-79 patvirtintą pareigybės aprašymą, akivaizdu, kad Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtintame pareigybės aprašyme yra numatyta keliomis funkcijomis daugiau negu 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-79 patvirtintame pareigybės aprašyme.

Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1 V-79 patvirtinto pareigybės aprašymo V. R. taip pat nepasirašė, todėl teisės aktų nustatyta tvarka jam 2015 m. spalio 13 d. buvo įteiktas pranešimas Nr. 11R- 468 „Dėl pareigybės panaikinimo ir atleidimo iš pareigų“, kuriame buvo išdėstytos aplinkybės, kad pareiškėjui atsisakius susipažinti su nauja funkcija papildytu Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės aprašymu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 1 d.

įsakymu Nr. 1V-79, bei vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 1P-75, 2016 m. vasario 14 d. naikinama V. R. einama Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybė (A lygio 12 kategorija). Pareiškėjui atsisakius susipažinti ir parašu patvirtinti, kad gavo antrą 2015 m. spalio 13 d. pranešimo Nr. 11R-468 egzempliorių, 2015 m. spalio 13 d. aktu šio pranešimo įteikimo faktą patvirtino Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas, Planavimo ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, Teisės ir personalo skyriaus vedėja bei Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė.

Taigi, Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtinto pareigybės aprašymo nepasirašymo faktą įrodo pareiškėjo atsisakymas pasirašyti atsakovo viršininko 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-79 patvirtintą palengvintą pareigybės aprašymą. Šio klausimo V. R. pirmosios instancijos teisme nekėlė, jeigu jis būtų kėlęs tokį klausimą, Inspekcijos viršininko 2015 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1V-61 patvirtinto pareigybės aprašymo nepasirašymo faktą būtų galėję patvirtinti liudytojai.

33. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimas negali būti laikomas visiškai nauja funkcija. Ši funkcija panaši į energetikos ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-105 patvirtintų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų 10.1 punkte nustatytą Inspekcijos funkciją.

34. Inspekcija akcentuoja, kad atsižvelgiant į jos viršininko 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-20 patvirtintą pareigybės aprašymą ir 2015 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-49 nustatytas funkcijas, akivaizdu, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytos funkcijos yra susijusios su pareigybės aprašymu, nes abiem atvejais yra išduodami dokumentai, leidžiantys elektros energetikos objektų eksploatavimą. Šią poziciją atsakovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

36. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo teisės gauti 10 procentų dydžio pareiginės algos priemoką.

38. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokamos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu.

39. Atsakovo 2015 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1V-49 patvirtina, kad pareiškėjui nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pavesta vykdyti darbinę funkciją, susijusią su leidimų išdavimu (interesantų konsultavimas, paklausimų, leidimų, teikimų ir sprendimų rengimas), kuri nebuvo numatyta jo pareigybės aprašyme.

40. Atsakovas patvirtina, kad atsižvelgiant į Išteklių įstatymo 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo nuostatas, nuo 2015 m. liepos 1 d. buvo pradėtas planuoti žmogiškųjų išteklių poreikis numatomoms deleguoti naujoms funkcijoms atlikti, kadangi Inspekcijai buvo priskirta leidimų išdavimo energetikos sektoriuje funkcija, tačiau jokių papildomų finansinių išteklių ir papildomų pareigybių nebuvo skirta (atsakovo atsiliepimas į skundą, I t., b. l. 40–46).

41. Atsakovo 2015 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1V-20 patvirtintame Planavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiojo inžinieriaus-inspektoriaus pareigybės aprašyme bei Įsakyme nustatytos funkcijos nesutampa ir tai patvirtina, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatytos funkcijos vyriausiajam inžinieriui-inspektoriui, kurias ėjo pareiškėjas (I t., b. l. 55), yra išplėstos ir tai vertinama kaip papildomos užduotys, nenumatytos pareigybės aprašyme.

42. Dėl šiam ginčui taikytinos Valstybės tarnybos 43 straipsnio 12 dalies pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime nurodė, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) 2 dalies, 43 straipsnio 12 dalies (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatas, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ir už papildomų užduočių atlikimą valstybės tarnautojui gali būti mokamos tik laikinai, ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo (išskyrus tam tikras nurodytas išimtis), o jeigu valstybės tarnautojo veikla, už kurią jos mokamos, įgauna nuolatinį pobūdį (trunka ilgiau kaip vienus metus), turi būti tobulinamas įstaigos darbo organizavimas: papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas, gali būti patikslinami atitinkamo struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos ir, jeigu papildžius valstybės tarnautojo pareigybės aprašymą nustatoma aukštesnė jos kategorija, valstybės tarnautojo sutikimu jis toliau eina šias pareigas.

43. Šio ginčo atveju atsakovas 2015 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 1V-49 nenustatė laikotarpio, kuriam pareiškėjo einamai pareigybei nustatomas įprastą darbo krūvį viršijančios funkcijos, todėl tai reiškia, kad joms suteiktas nuolatinis pobūdis, tačiau ginčo atveju pareiškėjas vykdė papildomas funkcijas ne ilgiau kaip vienerius metus, todėl šio ginčo apimtyje ši veikla laikytina laikina. Šia aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas nesuteikė naujų funkcijų realizavimui Valstybės tarnybos įstatyme 43 straipsnio 12 dalyje numatytos statuso taip, kaip išaiškinta minėtame Konstitucinio Teismo nutarime.

44. Konstitucinis Teismas 2016 m. spalio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra svarbi prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą teisę į nuosavybę; asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas); ši asmens teisė (remiantis ir Konstitucijos 23 straipsniu) yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus; tokia teisinė situacija reikštų, kad sudaromos teisinės prielaidos teisės aktais pažeisti ir konstitucinę nuosavybės teisę, taigi ne tik Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, bet ir 23 straipsnį.

45. Remiantis šiomis nuostatomis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjui pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turėjo būti skirta priemoka, neviršijanti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pažymėtina, kad į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

46. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs pareiškėjo formalią teisę į priemoką dėl įrodymų stokos, patvirtinančių pareiškėjo pareiginį atlyginimą, gautus priedus ginčo laikotarpiu, negali nuspręsti, ar realiai pareiškėjui pagal minėtus teisės aktus priteistina priemoka ir kokio dydžio. Atsakovas nurodo, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjui buvo skyręs 30 procentų priemoką už padidėjusį darbo krūvį, nors į bylą tokių įrodymų nėra pateikta, tačiau ši aplinkybė, kaip ir kitos paminėtos, yra reikšmingos, nustatant prašomos priteisti priemokos dydį bei neišmokėtos sumos delspinigius.

47. Nustačius, kad byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, bylos dalis dėl priemokos ir delspinigių priteisimo grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tai yra esminis pareiškėjo reikalavimas ir jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teismo.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylos dalį dėl priemokos bei delspinigių priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Arūnas Sutkevičius