bdced041-bdbf-4c0f-92eb-cd28a067dab7 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Byla Nr. 1S-271-202/2018 Teisminio proceso Nr. Nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.6; 2.5.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria netenkintas gynėjo praÅ¡ymas suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1989 m. balandžio 21 d. įsako redakcija) laisvės atėmimu 5 metams, pagal to paties BK 16 straipsnio ir 105 straipsnio 1 punktÄ (Lietuvos Respublikos 1961 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 15 metų, pagal to paties BK 105 straipsnio 1 ir 8 punktus (Lietuvos Respublikos 1961 m. birželio 26 d. įstatymo redakcija) mirties bausme. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, paskirta mirties bausmė. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, prie Å¡ios bausmės pridėjus pagal ankstesnį nuosprendį paskirtÄ ir neatliktÄ bausmę, R. B. paskirta galutinė bausmė – mirties bausmė. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 3 dalimi, R. B. paskirta mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

2. Kauno apygardos 2003 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistojo R. B. nusikalstama veika iÅ¡ 1961 m. BK 146 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į naujojo BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams; iÅ¡ BK 105 straipsnio 1 ir 8 punkto perkvalifikuota į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 5 dalimi, Å¡i bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

3. Kauno apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 13 d. gautas nuteistojo R. B. gynėjo praÅ¡ymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3621 straipsniu palengvinti nuteistojo teisinę padėtį, suÅ¡velninant jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1991 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, parenkant terminuotÄ laisvės atėmimÄ arba kitÄ bausmės rūšį (toliau – ir praÅ¡ymas). Tokį praÅ¡ymÄ nuteistojo gynėjas pagrindė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. pastabomis kitoje byloje prieÅ¡ LietuvÄ , kuriose Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodė, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjai galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 22662/13 ir kiti), o nepasinaudojimas tokia galimybe yra vidaus teisinių galimybių neiÅ¡naudojimas, sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese; jog sÄ Å¾ininga reikalauti, kad ieÅ¡kovai iÅ¡naudotų visas nacionalines gynybos priemones, nes tiesioginis EŽTT iÅ¡vadų byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ taikymas užtikrina veiksmingas priemones apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje (toliau – ir Konvencija) nustatytas teises ir galimybes spręsti klausimÄ nacionaliniu lygmeniu; kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų bÅ«ti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiÅ«rÄ , siekiant iÅ¡analizuoti galimÄ bausmės suÅ¡velninimÄ .

Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad nuo EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ praėjo jau daugiau nei metai, tačiau įstatymų leidėjas niekaip nepakoregavo baudžiamojo įstatymo, jog Å¡is atitiktų KonvencijÄ ir EŽTT praktikÄ . Nuteistojo gynėjas vertino, kad teisės spraga nuteisto iki gyvos galvos atveju užpildytina, palengvinant jo teisinę padėtį BPK 3621 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ir tvarka, nes paminėtas EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ laikytinas teisiniu reguliavimu, Å¡velninančiu bausmę.

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nuteistojo R. B. gynėjo praÅ¡ymo netenkino. Teismas vertino, kad nacionalinėje teisėje esanti spraga, susijusi su nenustatymu galimybės peržiÅ«rėti asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, turi bÅ«ti Å¡alintina ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimÄ M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , o pakeičiant galiojantį teisinį reguliavimÄ , kuriame bÅ«tų įtvirtinta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiÅ«ros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį praÅ¡ymÄ ir kad Å¡is bÅ«tų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų keičiama į kitÄ bausmę ir pan.

Teismas pažymėjo, kad teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikta pozicija, jog nacionalinėje teisėje esanti teisės spraga turėtų bÅ«ti Å¡alinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad valstybė jau ėmėsi veiksmų, jog bÅ«tų pakeistas baudžiamasis įstatymas ir įgyvendintas EŽTT sprendimas, sudarant teisines prielaidas asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kreiptis į teismÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę.

5. Skunde nuteistojo R. B. gynėjas, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, praÅ¡o arba Å¡iÄ nutartį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo praÅ¡ymÄ patenkinti ir nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į kitos rÅ«Å¡ies bausmę, arba panaikinti apskųstÄ jÄ nutartį ir apygardos teismui grÄ Å¾inti nuteistojo gynėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Skunde nuteistojo gynėjas dėsto iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus argumentus kaip ir praÅ¡yme, mano, kad skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai įvertino jame nurodytas aplinkybes, be pagrindo vengdamas užpildyti nacionalinėje teisėje esančiÄ teisės spragÄ , tiesiogiai taikant Konvencijos nuostatas ir EŽTT sprendimus.

6. Nuteistojo R. B. gynėjo skundas atmestinas.

7. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikÅ¡mingus sprendžiant klausimÄ dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės suÅ¡velninimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

8. Pagal esamÄ Ä¯statymo leidėjo valiÄ , įtvirtintÄ baudžiamajame įstatyme, yra tik dvi galimybės asmeniui suÅ¡velninti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. prieÅ¡ asmenį priėmus amnestijos aktÄ arba Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ (BK 78 ir 79 straipsniai). Tokios galimybės remiantis EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. priimtu sprendimu byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (Peticijų Nr. 22662/13, 51059/13, 58823/13, 59692/13, 59700/13, 60115/13, 69425/13 ir 72824/13) pripažintos neveiksmingomis galimybėmis kreiptis dėl bausmės suÅ¡velninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos. Tačiau tai savaime nesuponuoja pareigos teismui nuteistajam R. B. taikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotÄ laisvės atėmimÄ 25 metams.

9. Baudžiamosiose bylose teisingumÄ vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį teisėjai, vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų. Ir nors Konvencija yra tiesiogiai galiojantis teisės aktas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi virÅ¡enybę prieÅ¡ Lietuvos Respublikos įstatymus, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , pagal Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsnį, Å¡alis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo, vis dėlto ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali bÅ«ti paÅ¡alinami tuojau pat.

Antra, teismų kompetencija pildyti teisės spragas įstatymo aiÅ¡kinimu turi savo ribas. Galimybė kreipiantis į teismÄ suÅ¡velninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pagal BK 51 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatyta baudžiamuoju įstatymu. Antai, tokio įstatymo Lietuvos įstatymų leidėjas Å¡iuo metu nėra priėmęs. Yra svarstomi BK 51 ir 97 straipsnių pakeitimų projektai (Reg. Nr. 18-943[2], 18-944[2], 18-4155[3]).

10. Baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus. Viešojoje teisėje, kitaip nei privatinės teisės atveju, vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalomu laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti.

Taigi, nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumÄ vykdantis teismas, neturėjo ir neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantis Lietuvos Respublikoje, pagal tarptautinių teismų praktikÄ laikytini neveiksmingomis galimybėmis suÅ¡velninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos. Nuteistasis, siekdamas, kad jam bÅ«tų suÅ¡velninta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, turi teisę vadovaudamasis Å¡iuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, t. y.

BK 78 arba BK 79 straipsnių nustatyta tvarka, kreiptis dėl amnestijos akto išleidimo arba malonės suteikimo.

11. Be kita ko, pastebėtina ir tai, kad teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkÅ«ra, tokiu bÅ«du sudarant teisines prielaidas paneigti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintÄ valdžių padalijimo principÄ . Ä®statymo leidėjas turi diskrecijÄ nustatyti, kaip įgyvendinti Konvencijos reikalavimus (pvz., po kiek metų svarstytinas bausmės peržiÅ«rėjimas, nuteistojo asmenybės vertinimo kriterijai ir t. t.), juolab, kad EŽTT sprendime M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ nebuvo konstatuota, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iÅ¡ viso negali bÅ«ti paskirta.

Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad valstybė nėra numačiusi aiÅ¡kaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų bÅ«ti paleisti į laisvę. EŽTT sprendimo byloje M. ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ 181 paragrafe nurodyta, kad bylos peržiÅ«rÄ turėtų atlikti arba vykdomosios valdžios institucija, arba teismas. Tačiau tokia EŽTT iÅ¡vada skunde iÅ¡dėstytų argumentų nepagrindžia. PeržiÅ«ros procedÅ«ra turi bÅ«ti sureguliuota įstatymo leidėjo, o nesant tokios įstatymo leidėjo valios, teisingumÄ vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas.

Panašios pozicijos yra laikomasi ir formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018, 1S-235-1076/2018 ir kt.).

12. Todėl nuteistojo gynėjo skundas netenkintinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. B. gynėjo advokato Daliaus Boreikos skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Viktoras Kažys Aloyzas Kruopys