2024-12-30 Nr. AB-18762-3-63-3-00575-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-571-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00575-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. R2-801 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimo apskundimo tvarką.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė terminą iki 2024 m. liepos 11 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti, kokius Skuodo rajono savivaldybės veiksmus (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus skundžia, pateikti įrodymus, kada ir kokiu būdu susipažino su skundžiamu Sprendimu, pateikti teismui 2024 m. vasario 27 d. prašymą „Organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ adresuotą Administracijai, nurodyti, ar pareiškėjas pageidauja, jog byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

2024 m. liepos 11 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog ginčijamas Sprendimas jam buvo atsiųstas 2024 m. kovo 29 d. el. paštu. Pareiškėjas teigė, kad neprisimena tikslios datos, kada perskaitė el. laišką, tačiau, jo nuomone, el. laišką perskaitė ir su Sprendimo turiniu susipažino po kelių dienų po el. laiško gavimo. Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimo apskundimo tvarką ir terminus, jis didžiąją laiko dalį praleidžia Norvegijoje, todėl būnant Lietuvoje per trumpą laiką jam yra sudėtinga išsiaiškinti ir susižinoti visus galimus bei privalomus atlikti veiksmus dėl valstybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, jų įsigijimo. Susipažinęs su Sprendimu pareiškėjas, norėdamas išspręsti klausimą neteikiant skundo, kreipėsi konsultacijos į kitus projektuotojus, žemėtvarkos atstovus ir kt.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 12 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo A. M. skundą.

Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad ginčijamame Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai, pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į kitas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui, o aplinkybė, kad jis didžiąją laiko dalį praleidžia Norvegijoje, yra ten registruotos bendrovės direktorius, grįžęs į Lietuvą turi spręsti ir kitus darbinius ar šeimyninius klausimus, teismo vertinimu, taip pat nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, susipažinęs su skundžiamu Sprendimu, ėmėsi visų priemonių tinkamai įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka skųsti šį sprendimą, pvz., kad kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją, prašydamas paaiškinti Sprendimo apskundimo tvarką, operatyviai ieškojo būdų teisinei pagalbai šiuo klausimu gauti ir pan. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi profesionalaus teisininko (advokato) pagalba, kuriam yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl advokatas privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ir jos atstovas nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, todėl nėra pagrindo teigti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad jis dėl skundžiamo Sprendimo konsultavosi su žemėtvarkos ir kitais šios srities specialistais. Dėl operatyvumo jis konsultavosi telefonu ar tiesiogiai vizito metu, todėl neturi tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas siekė situaciją išspręsti ne teisminiu būdu.

Pareiškėjas nesutinka su teismo pozicija, kad jo gyvenimas ir darbas Norvegijoje nelaikytinas objektyvia priežastimi dėl apskundimo termino praleidimo. Jis visus su Sprendimu susijusius klausimus spręsdavo grįžęs į Lietuvą, kadangi kai kurios institucijos neteikia duomenų telefonu negalėdamos identifikuoti asmens tapatybės ir pan. Be to, bendravimas gyvai leidžia geriau ir tiksliau išsigryninti problemą bei rasti galimus jos sprendimo būdus. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas buvo suklaidintas atsakovo ir didžiąją laiko dalį praleidžia Norvegijoje, yra pagrindas atnaujinti skundo apdavimo terminą. Būtent atsakovas nesilaikė pareigos nurodyti administracinio sprendimo apskundimo tvarkos ir termino.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2024 m. birželio 10 d., o skundas buvo pateiktas 2024 m. birželio 19 d. Jeigu pareiškėjas būtų tinkamai informuotas apie Sprendimo apskundimo terminą, jis būtų greičiau sudaręs sutartį su atstovu ir pateikęs skundą laiku.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas - Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Skundo padavimo termino eigos pradžia siejama ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. kovo 29 d. ir tą pačią dieną el. paštu išsiųstas pareiškėjui. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Taigi paskutinė diena su skundu kreiptis į teismą buvo 2024 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. birželio 19 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą skundui paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-777-520/2019).

Atskirajame skunde teigiama, kad Sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo argumentu ir pažymi, jog aplinkybė, kad administraciniame sprendime yra nenurodyta jo apskundimo tvarka, gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą, tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-791-822/2016; 2022 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-178-756/2022; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-301-789/2024). Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė kreipęsis į kitus projektuotojus ir žemėtvarkos atstovus, norėdamas išspręsti klausimą neteikiant skundo, taigi pats savo valia pasirinko tokį teisių gynimo būdą ir tai buvo subjektyvus pareiškėjo pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo termino kreiptis į teismą pasibaigimo iki kreipimosi į teismą dienos praėjo netgi 51 dienos.

Taigi nors Administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimo individualiame administraciniame akte nurodyti jo apskundimo tvarką, tačiau tai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. Išdėstytų aplinkybių visuma, atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą praleistą terminą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, leidžia daryti išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, atskirąjį skundą ir kitus byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie jokias objektyvias, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusias aplinkybes, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė