2022-06-15 Nr. AB-16066-3-61-3-01774-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-446-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01774-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), prašydamas įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas), atblokuoti prisijungimą prie (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad iki Departamento atliktų atnaujinimų tinklapyje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas galėjo prisijungti ir teikti skundus. Pareiškėjas teigė, kad gyvendamas (duomenys neskelbtini), tai darydavo identifikuodamas save per SEB banko elektroninę bankininkystę.

Pareiškėjas paaiškino, kad po atnaujinimo darbų prisijungti prie tinklapio (duomenys neskelbtini) jam nepavyksta. Jis atkreipė dėmesį, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu atblokuoti prieigą, tačiau prieiga nebuvo atblokuota, atsakymų į prašymus negavo. Telefoninio pokalbio metu, kurio įrašą pareiškėjas turi, Departamento operatorė paaiškino, kad prisijungimas yra blokuojamas visiems užsienio gyventojams.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl Departamento veiksmų kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą bei Administracinių ginčų komisiją, tačiau abi institucijos atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Anot pareiškėjo, pagal atsakovo pateiktą informaciją, saugomasi nuo kibernetinių atakų iš užsienio, todėl yra ribojamas prisijungimas prie tinklapio (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo įsitikinimu, toks veiksmas perteklinis ir pažeidžia jo laisves ir teises numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.

Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenant užsienyje suteikiama teisė balsuoti ir rinkti Lietuvos Respublikos Seimo narius, Lietuvos Respublikos Prezidentą, dalyvauti referendumuose. Pareiškėjas akcentavo, kad yra aktyvus pilietis ir dalyvauja Lietuvos gyvenime nebūdamas šalyje, t. y. teikia Lietuvos Respublikos Seimui peticijas, pagal kurias Lietuvos Respublikos Seimas šalina teisės aktų spragas ir priima įstatymų pataisas. Todėl pareiškėjui yra nesuprantamas piliečio teisių suvaržymas, blokuojant prisijungimą prie (duomenys neskelbtini).

Kadangi pareiškėjo pilietybė nėra apribota ar anuliuota, jis nėra teisiamas, todėl prašė įpareigoti Departamentą atblokuoti prisijungimą prie (duomenys neskelbtini).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo E. S. skundą.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad skundą dėl reikalavimo įpareigoti Departamentą atlikti tam tikrus, be to, jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti teismui tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomų atlikti veiksmų atlikimą.

Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš prie skundo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu jam aktualiu klausimu kreipėsi į atsakovą, kuris 2022 m. balandžio 27 d. elektroniniu paštu pateikė informaciją dėl prieigos prie tinklapio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad šiuo atveju atsakovas atsisakė pateikti jam atsakymą ar vilkina atlikti veiksmus, t. y. nėra pateikęs atsakymo į jo 2022 m. balandžio 22 d. paklausimą. Pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus atsakovo sprendimo, rašto. Tik tokiu atveju, būtų pagrindas vertinti, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kurį pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) turėtų nagrinėti administracinis teismas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyta, kad tarp šalių būtų kilęs ginčas, nagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Iš pareiškėjo E. S. atskirojo skundo turinio galima suprasti, kad jis nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjo nuomone, teismas, nepriimdamas jo skundo, pažeidė jo konstitucinę teisę ginti savo teises ir teisėtus lūkesčius teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai interpretuoja policijos pateiktą raštą.

Pareiškėjas tvirtina, kad Departamentas pateikė tokį atsakymą kokį pateikė. Departamentas siūlo pareiškėjui keisti VPN ir IP adresus prisijungimui prie (duomenys neskelbtini), tačiau tokia veikla (duomenys neskelbtini) (šalyje kurioje pareiškėjas gyvena) yra draudžiama, o jis yra gerbiantis įstatymus pilietis.

Pareiškėjas atskirame skunde taip pat dėsto argumentus, nurodytus skunde.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo E. S. skundą atsisakyta priimti, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą atlikti veiksmus, tačiau nepateikia įrodymų, kad šiuo atveju atsakovas atsisakė pateikti jam atsakymą ar vilkina atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus atsakovo sprendimo ar rašto.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo Departamento raštą, nepagrįstai apribojo jo konstitucinę teisę ginti savo teises. Departamento pasiūlymas prisijungti prie (duomenys neskelbtini) pakeičiant VPN ir IP adresus yra neteisėtas (duomenys neskelbtini), kurioje jis gyvena.

Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. išsiuntė el. laišką, be kita ko, ir adresu (duomenys neskelbtini). El. laiške nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) negali prisijungti prie (duomenys neskelbtini), prašo išspręsti šį, jo nuomone, jo teisių suvaržymo ir diskriminacijos atvejį. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė kreipęsis į Departamentą yra neteisinga.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-387/2013). Atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. pareiškėjas gavo el. laišku atsakymą iš Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus viršininkės, kuriame nurodyta, kad portale (duomenys neskelbtini) yra uždaryta prieiga iš ne Lietuvos IP adresų, paaiškinta, kokius veiksmus atlikti, jungiantis iš kitų šalių. Pareiškėjo netenkina jam pateiktas Departamento atsakymas, nes jis laikosi pozicijos, kad Departamentas pažeidžia jo teises, uždarydamas prieigą prie portalo (duomenys neskelbtini) kitose šalyse esantiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pirmiausia išaiškinti pareiškėjui jo teisę ginčyti minėtą Departamento atsakymą, suformuluojant atitinkamus reikalavimus, ir išaiškinti dėl taip suformuluotų skundo reikalavimų kylančių pareiškėjo procesinių teisių ir pareigų. Tik pareiškėjui pasinaudojus ar ne teismo suteikta galimybe patikslinti savo skundo reikalavimus, pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje turi pareigą ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).

Tokios pozicijos LVAT nuosekliai laikosi savo praktikoje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-168-815/2022).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo E. S. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

part_646ea00baa0f4e5d831ea449137016d4_end