2021-05-26 Nr. AB-11249-3-61-3-04061-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-466-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04061-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašė pripažinti, kad Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) administracija nesuteikė pareiškėjui būtinų sveikatos priežiūros paslaugų, įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka atlikti veiksmus, užtikrinančius pareiškėjo sveikatos priežiūrą bei tinkamą gydymą, taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir po 54 Eur už kiekvieną pradelstą negydymo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki gydymo pradžios.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LVAL) jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) gydymo, tačiau jam buvo atsakyta, kad šiuo metu reikiamų vaistų (duomenys neskelbtini), kurie jam buvo skirti LAVL gydytojo, įstaigoje nėra, išskyrus pakaitinį gydymo tepalą, kurio pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjo teigimu, skirto gydymo jis neatsisakė, liga progresavo. Pareiškėjas ne kartą su skundais dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreipėsi į Vilniaus PN, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigą. Pareiškėjo manymu, Vilniaus PN jam nesuteikė tinkamo gydymo, jis pats neturėjo galimybės nusipirkti reikiamų vaistų, artimieji taip pat negalėjo jų perduoti. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas jautėsi nejaukiai, patyrė vidinę įtampą, jo šalinosi kiti nuteistieji.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjui buvo pateiktas Vilniaus PN 2019 m. sausio 7 d. atsakymas, kuriuo išaiškinta, jog norimų (duomenys neskelbtini) tablečių ginčui aktualiu laikotarpiu įstaigos vaistinėje nebuvo, atsiradus galimybėms šio vaisto bus įsigyjama ir jis pareiškėjui bus paskirtas. Pakaitinio gydymo minėto vaistinio preparato tepaline forma pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. į šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų nesikreipė, taigi jo sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi, gydymas nebuvo būtinas. Gydytojai neturi pareigos skirti vaistus ar atlikti tyrimus, jei asmuo į juos nesikreipia. 2019 m. birželio 21 d. ir 2019 m. liepos 25 d. profilaktinių patikrinimų metu pareiškėjas šeimos gydytojai neišsakė nusiskundimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo. Vilniaus PN vaistai buvo įsigyjami pagal Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. vasario 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-101 (toliau – ir Aprašas). Specialistai teikia tik rekomendacijas, o nesant rekomenduotų vaistų, yra skiriami kiti turimi analogiški preparatai. Vilniaus PN nuteistieji turėjo galimybę gydytojo rekomenduotus vaistus įsigyti savo lėšomis. Vilniaus PN taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu privalomu ikiteisminiu ginčo nagrinėjimu dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo. Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų teiktose sveikatos priežiūros paslaugose nėra nustatyta aplaidumo, neveikimo, nerūpestingumo požymių. Įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti asmenys.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo D. J. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

6.1. Pareiškėjui 2018 m. lapkričio 11 d. LAVL gydytojas dermatologas diagnozavo (duomenys neskelbtini). Dermatologo rekomenduoto (duomenys neskelbtini) tablečių Vilniaus PN vaisto nebuvo, o tepalo pareiškėjas atsisakė. Gydytojas 2018 m. lapkričio 12 d. pareiškėjui išaiškino, kad šiais metais Vilniaus PN nėra lėšų (duomenys neskelbtini) tabletėms pirkti. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl (duomenys neskelbtini) gydymo, jam atsakyta, kad (duomenys neskelbtini) tablečių įstaigoje nėra, išskyrus pakaitinį gydymo tepalą, kurio pareiškėjas atsisakė.

6.2. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl nepaskirto gydymo. Vilniaus PN 2019 m. sausio 7 d. atsakė, kad pareiškėjas buvo konsultuotas dermatologo, jam rekomenduotas gydymas (duomenys neskelbtini) tabletėmis, kurių šiuo metu vaistinėje nėra, tačiau įsigijus vaistą jis bus skirtas pareiškėjui. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Departamentą su skundu dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Departamento direktorius nurodė tinkamai atsakyti pareiškėjui. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 2018 m. gruodžio 31 d. gavo pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), galbūt nepagrįstai nepateikiant atsakymo pareiškėjui, tačiau 2019 m. sausio 29 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-1817 Seimo kontrolierius nutraukė skundo nagrinėjimą, nes keliamos problemos buvo išspręstos gera valia.

6.3. Seimo kontrolierius 2019 m. sausio 7 d. informavo pareiškėją, kad persiunčia skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) dėl pareiškėjui teiktų sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimo. Tarnyba 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. D2-407-(1.20.), atlikusi Vilniaus PN neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą dėl pareiškėjui nuo 2018 m. spalio iki 2018 m. gruodžio 27 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimas, konstatavo, kad įstaiga neužtikrino LAVL pacientui paskirto gydymo (duomenys neskelbtini) tabletėmis, kaip alternatyvą pasiūlė gydymą (duomenys neskelbtini) tepalu, kuris nėra tinkamas (duomenys neskelbtini) gydyti; įstaiga pacientui nepasiūlė galimybės įsigyti reikalingus vaistinius preparatus savo lėšomis, paciento (nuteistojo) artimieji vaistinių preparatų jam perduoti negali. Tarnyba pasiūlė parengti ir įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtinti pacientų (nuteistųjų) vaistinių preparatų įsigijimo savo lėšomis tvarką; Vilniaus PN tinklalapyje atnaujinti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas. Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. T4-57-(1.34.) nustatė, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įspėjo dėl nurodytų pažeidimų.

6.4. Vilniaus PN direktorius 2019 m. rugsėjo raštu informavo pareiškėją, kad vaistai yra skiriami ir išduodami esant medicininėms indikacijoms ir pacientų skundams sveikatos būkle. Nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškėjas į šeimos gydytoją dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų būtinumo nesikreipė, todėl pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo pablogėjusi ir gydymas nebuvo būtinas. 2019 m. birželio 21 d., 2019 m. liepos 25 d. profilaktinių patikrinimų metu pareiškėjas šeimos gydytojai nusiskundimų dėl sveikatos būklės pablogėjimo neišsakė. Pareiškėjas informuotas, kad pablogėjus sveikatai kreiptųsi pas gydytoją, nustačius, kad medikamentinis gydymas reikalingas, bus išduoti vaistai.

7. Remdamasis Aprašo 5, 41–50 punktais, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 83 punktu, 18 priedo 1.15 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 4:2005 „Šeimos gydytojas“ (toliau – ir Medicinos norma MN 14:2005) 11.3 punktu, bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šeimos gydytoja V. G. kaip pakaitinį gydymą (kol bus nupirktos paskirtos (duomenys neskelbtini) tabletės) pareiškėjui siūlė (duomenys neskelbtini) kremą, kuris neskirtas (netinkamas) (duomenys neskelbtini) gydyti; pareiškėjui 2018 m. lapkričio 9 d. atsisakius siūlyto pakaitinio gydymo (duomenys neskelbtini) tepalu ir atsisakymo nepatvirtinus parašu, šeimos gydytoja apie tai neinformavo Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko, o šis minėtos informacijos nepatvirtino parašu, todėl pažeidė Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą paciento sutikimo ar atsisakymo nuo gydymo arba kai pacientas atsisako parašu patvirtinti atsisakymą nuo gydymo patvirtinimo kitų asmenų (liudytojų) parašais tvarką.

8. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN neužtikrino pareiškėjui tinkamo gydymo, nors pareiškėjas ne kartą dėl to kreipėsi į institucijas. Tarnyba išnagrinėjusi pareiškėjo skundą nustatė, kad pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įspėjo dėl padarytų pažeidimų, tačiau atsakovas vis tiek nesiėmė veiksmų užtikrinti pareiškėjui tinkamą gydymą, tik formaliai atsirašinėjo, teigdamas, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės pablogėjimo ar vaistų būtinumo nuo 2018 m. lapkričio 13 d. į šeimos gydytoją nesikreipė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo atsitiktinis ar epizodinis, tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog padaryti pažeidimai sukėlė jam nepataisomų padarinių, teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad priteisiama suma nėra svarbi, svarbu gauti tinkamą gydymą, o iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Vilniaus PN elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę yra 200 Eur suma.

III. 9. Pareiškėjas D. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Vilniaus PN pradėti gydyti pareiškėją, o šio įpareigojimo nevykdant, priteisti po 54 Eur neturtinės žalos už kiekvieną pradelstą dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki realaus gydymo pradžios.

10. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsakė argumentų dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą pradėti pareiškėjo gydymą bei priteisti po 54 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną pradelstą dieną. Pareiškėjo teigimu, jo gydymas vis dar nėra pradėtas. Pareiškėjas taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos kompensacija yra per maža, nes pažeidimo laikotarpis yra ilgas, o pareiškėjas dėl to patyrė ilgalaikes neigiamas emocijas, nerimą ir nežinomybę dėl ateities.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui D. J. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo neužtikrinimo (neaprūpinimo paskirtais vaistais) ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo Vilniaus PN.

13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad atsakovas nesiėmė veiksmų užtikrinti pareiškėjui tinkamą gydymą (neužtikrino paskirtų vaistų aprūpinimo), priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

14. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą suteikti pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas bei priteisti dėl sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo atsiradusią neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jam priteistu neturtinės žalos, atsiradusios Vilniaus PN neužtikrinus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, atlyginimo dydžiu.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl Vilniaus PN jam netinkamai teiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, pirmiausiai pažymėtina, jog sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ar jų nesuteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme. Pastarojo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 24 straipsnio 8 dalyje nurodyta atsakomybės taikymo rūšis, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013), reiškia tai, kad tokios tvarkos turi būti laikomasi ir tada, kai asmeniui sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos įkalinimo įstaigoje. Todėl ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų net ir įkalinimo įstaigoje, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1162-525/2018; kt.).

17. Taigi asmens sveikatos priežiūra (jos paslaugų teikimas ar neteikimas) yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, nepatenkantis į viešojo administravimo sritį, ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatyta privaloma išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl sveikatos priežiūros paslaugų (ne)teikimo ir kad tokia tvarka būtų praradęs teisę pasinaudoti, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo su sveikatos priežiūros paslaugų neteikimu susijusios pareiškėjo skundo dalies (ABTĮ 105 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; kt.).

18. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija akcentuoja, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

19. Šiame kontekste pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

20. Pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).

21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus PN nesukūrė būtinų sąlygų faktiškai laikytis pareiškėjui paskirto gydymo, nes neaprūpino pareiškėjo jam paskirtais vaistais, t. y. neužtikrino sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo. Atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją.

22. Pareiškėjas prašo, kad jam būtų priteista 9 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

23. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie dėl to atsiradusius negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikdymus, į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui pagrįstai priteistas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

24. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Ernestas Spruogis