2020-10-07 Nr. AB-18623-3-62-3-01793-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-607-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01793-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. P., G. K., Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja O. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-350 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja paaiškino, kad Sprendimu T. P. (miręs) buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant pinigais. Sprendimas 2013 m. vasario 25 d. raštu, adresuotu T. P. paveldėtojams F. P., D. P. ir pareiškėjai, buvo išsiųstas vienai iš paveldėtojų – F. P., o siuntą atsiėmė kitas paveldėtojas – D. P.

Pareiškėja nurodė, kad ji apie Sprendimą sužinojo 2020 m. kovo 26 d., kai NŽT Kauno miesto skyrius pateikė atsakymą į pareiškėjos atstovės prašymą pateikti dokumentus. Prie minėto NŽT Kauno miesto skyriaus atsakymo buvo pridėtas ir ginčijamas Sprendimas. Prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą pareiškėja motyvavo tuo, kad Sprendimas pareiškėjai asmeniškai nebuvo įteiktas, o 2020 m. kovo 26 d. gavusi jo kopiją, pareiškėja visų pirma kreipėsi į NŽT, siekdama ekonomiškiau ir operatyviau išspręsti ginčą. Pareiškėja 2020 m. balandžio 14 d. su skundu kreipėsi į NŽT direktorių, prašydama panaikinti Sprendimą bei kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo ir plano parengimo, kad nuosavybės teisės pareiškėjai būtų atkurtos natūra. NŽT direktoriaus atsakymą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos reikalavimus, ji gavo 2020 m. gegužės 26 d. Kaip svarbią termino kreiptis į teismą praleidimo priežastį pareiškėja nurodė ir epidemiologinę situaciją dėl COVID-19 viruso, nurodė, kad pareiškėja yra rizikos grupėje. Kilusi epidemiologinė situacija apsunkino pareiškėjos ir jos atstovės bendravimo galimybes, kadangi dėl senyvo amžiaus pareiškėja nesinaudoja elektroninėmis ryšio priemonėmis.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų nustatęs, jog ginčijamas Sprendimas 2013 m. vasario 26 d. buvo įteiktas tik vienam iš paveldėtojų – D. P., neturėjo pagrindo nesutikti su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad Sprendimas jai buvo asmeniškai įteiktas tik 2020 m. kovo 26 d., gavus NŽT atsakymą Nr. 8SD-1657-(14.8.7) į pareiškėjos atstovės prašymą dėl informacijos pateikimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog paskutinė diena skundui pateikti buvo 2020 m. balandžio 27 d. Skundas teismui buvo paduotas 2020 m. liepos 17 d., taigi buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Teismas nurodė, kad nors pačiame ginčijamame Sprendime jo apskundimo tvarka nenurodyta, prie jo pareiškėjai 2020 m. kovo 26 d. pateiktame NŽT 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94)-478 paaiškinta, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos. Nepaisant to, kad ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjai nebuvo išaiškinta pakankamai konkrečiai (nenurodytas teismas, į kurį galima kreiptis), tačiau teisės akte, į kurį pareiškėjai buvo pateikta nuoroda (ABTĮ), yra reglamentuojama kreipimosi į teismą tvarka bei terminai. Be to, pareiškėja Sprendimo gavimo dieną buvo atstovaujama advokatės, t. y. profesionalaus teisininko, kuriam taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartai, nei asmenims, kasdienėje veikloje nesusiduriantiems su administraciniu procesu ir jo reikalavimais.

Tai, kad pareiškėja nesilaikė įstatymais nustatytos Sprendimo apskundimo tvarkos, o nusprendė savo teises ginti kitais būdais, nesikreipdama į teismą, teismo vertinimu, nelaikytina objektyvia ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe, dėl kurios nebuvo galimybės laiku pateikti skundą teismui. Taigi, pareiškėjos nurodyto motyvo, kad pirmiausia ji bandė išspręsti ginčą kreipdamasi į atsakovą, teismas nepripažino svarbia priežastimi, pateisinančia skundo padavimo termino praleidimą.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, susipažinusi su Sprendimu, turėjo visas galimybes kreiptis į administracinį teismą ir pateikti skundą. Pareiškėjos argumentus, kad ji yra senyvo amžiaus, todėl nesinaudoja elektroninėmis susisiekimo priemonėmis ir negalėjo COVID-19 epidemijos metu bendradarbiauti su savo atstove, teismas įvertino kaip visiškai subjektyvaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai buvo apribotos galimybės naudotis nuotolinio bendravimo priemonėmis (telefonu, internetu) dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Be to, COVID-19 epidemijos metu asmenims nebuvo ribojama galimybė kreiptis į teismą elektroninių ryšių priemonėmis arba siunčiant procesinius dokumentus paštu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjos atstovė skundą pateikė būtent elektroninių ryšių priemonėmis, todėl skundas tokiu pat būdu galėjo būti pateiktas ir epidemijos metu.

III. Pareiškėja O. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartį.

Pareiškėja pažymi, kad ji vos per 19 dienų per atstovę paruošė dokumentus (skundus) NŽT ir juos išsiuntė 2020 m. balandžio 14 d. Pareiškėja aktyviai įgyvendino savo teises, siekė efektyvesniu ir ekonomiškesniu būdu – kreipiantis tiesiogiai į Sprendimą priėmusią instituciją – išspręsti ginčą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nebuvo rūpestinga, neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pati sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką 2012 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 netinkamas teisminių gynybos būdų pasirinkimas savaime nereiškia, kad pareiškėjas nėra pakankamai rūpestingas, sąžiningas ir aktyvus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu ir tai, kiek, net ir laikant, kad pareiškėjas sąžiningai suklydo paduodamas skundą ne pagal teismingumą, pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo ir stengdamasis šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą, po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-191/2010).

Be to, pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka, ši tvarka pareiškėjai nebuvo išaiškinta pakankamai konkrečiai. Pareiškėjos teigimu, apskundimo tvarkos nenurodymas skundžiamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjos įsitikinimu, aplinkybė, kad ją atstovauja profesionali teisininkė, negali būti lemiama sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo.

Pareiškėja nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. liepos 27 d. rašte Nr. 8SD-3434-(14.8.94.) pateikta informacija apie preliminariai laisvą (neužstatytą) žemę prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune. Nustatyta, kad pažymėtas žemės sklypas yra E. P. iki 1940 m. turėtos žemės vietoje. Tai patvirtina, kad valstybinė institucija pareiškėjai nurodė akivaizdžią netiesą, kad laisvos žemės buvusio savininko E. P. iki 1940 m. turėtoje vietoje nebėra, todėl kito atlyginimo būdo, išskyrus atlyginimą pinigais, taip pat nėra. Pareiškėja buvo apgauta NŽT, todėl egzistuoja tvirtas pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, siekiant išnagrinėti susidariusią situaciją ir ištaisyti institucijos priimtą neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Proceso operatyvumo principas negali paneigti teisingumo principo.

Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog COVID-19 epidemijos metu asmenims nebuvo ribojama galimybė kreiptis į teismą elektroninių ryšių priemonėmis arba siunčiant procesinius dokumentus paštu. Dėl epideminės situacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 įvesto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo apribotas asmenų judėjimas, buvo aktyviai rekomenduojama nepalikti savo namų ir kuo labiau sumažinti socialinį kontaktą su kitais asmenimis. Pareiškėja dėl savo amžiaus priklauso rizikos grupei, todėl itin griežtai laikėsi skelbiamų rekomendacijų ir pagrįstai rūpinosi savo sveikata ir gyvybe, o ne išskirtinai teismo terminų nepraleidimu. Aptariamos aplinkybės apsunkino pareiškėjos ir jos atstovės susižinojimą ir bendradarbiavimą, pailgino klausimų ir sprendimų priėmimo laiką, nes pareiškėja dėl senyvo amžiaus susisiekimo priemonėmis nesinaudoja arba naudojasi labai ribotai. Pažymėtina, jog kalbama yra ne tik apie susisiekimą tarp pareiškėjos ir jos atstovės, tačiau ir reikšmingų dokumentų ir kitos informacijos, būtinos paruošti pagrįstą skundą, perdavimą. Akivaizdu, jog siekiant pateikti pagrįstą skundą teismui pareiškėjai ir jos atstovei buvo būtina surengti susitikimą (kas būtų nepateisinama karantino metu), nes pareiškėja dokumentų perduoti elektroninėmis priemonėmis objektyviai nemoka, taigi COVID-19 epideminė situacija akivaizdžiai sąlygojo skundo pateikimo teismui termino praleidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog Sprendimas, kurį pareiškėja siekia paskųsti teismui, jai buvo įteiktas ir ji apie jį sužinojo 2020 m. kovo 26 d., taigi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2020 m. balandžio 27 d. Skundas teismui buvo paduotas 2020 m. liepos 17 d., taigi skundo padavimo terminas buvo praleistas daugiau kaip 2,5 mėnesio.

Pareiškėja neginčija, kad buvo praleistas terminas kreiptis į teismą, tačiau mano, jog egzistuoja pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjos atskirasis skundą grindžiamas dviem pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) pareiškėja aktyviai įgyvendino savo teises, pirmiausia siekė ginčą išspręsti efektyvesniu ir ekonomiškesniu būdu – kreipdamasi tiesiogiai į Sprendimą priėmusią instituciją; 2) dėl COVID-19 viruso ir Lietuvos Respublikoje įvesto karantino bei su tuo susijusių apribojimų pareiškėjai ir jos atstovei nebuvo galima betarpiškai ir operatyviai bendrauti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos atskirojo skundo pirmosios argumentų grupės, pirmiausia pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-898/2014; 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-350/2014; 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-37/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad kartu su Sprendimu pareiškėjos atstovei pateiktame NŽT 2013 m. vasario 25 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.94)-478 paaiškinta, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti skundžiamas ABTĮ ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos, t. y., buvo aiškiai nurodytas terminas, per kurį gali būti paduodamas skundas teismui. Taigi aplinkybė, kad pareiškėja, nepaisydama šio termino, pirmiausiai kreipėsi į NŽT, tikėdamasi ginčą išspręsti taikiai, o ne padavė skundą teismui, buvo subjektyvus pareiškėjos (jo atstovės) pasirinkimas, nenulemtas objektyvių, nuo pareiškėjos (jos atstovės) valios nepriklausiusių priežasčių. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėją atstovauja advokatė, o jai keliami profesionalumo, taip pat aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai (žr., pvz., 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-133-415/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-278-502/2020). Būdama atstovaujama profesionalios teisininkės, pareiškėja turėjo visas sąlygas tinkamai ginti savo teises, tačiau to nepadarė.

Pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų, kad termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo COVID-19 epidemiologinė situacija ir Lietuvos Respublikoje paskelbtas karantinas bei su tuo susiję apribojimai, dėl to pareiškėja ir jos atstovė negalėjo betarpiškai bendrauti tarpusavyje, teisėjų kolegija pažymi, kad karantinas Lietuvos Respublikoje buvo įvestas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ir tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 579 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 buvo pripažintas netekusiu galios nuo 2020 m. birželio 17 d. Nepaisant paskelbto karantino, tai nesutrukdė pareiškėjai per atstovę dėl 2020 m. balandžio 14 d. pateikti skundą NŽT direktoriui. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja ir jos atstovė, siekdamos kreiptis į teismą, negalėjo betarpiškai ir operatyviai bendrauti tarpusavyje, siekiant tinkamai paruošti skundą teismui, surinkti reikiamus įrodymus ir dokumentus, vertintini kaip abstraktūs, nekonkretizuoti. Dėl to, remiantis jais, taip pat nėra pakankamo objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, kurios sutrukdė laiku paduoti skundą teismui. Be to, aplinkybės, susijusios su asmenų judėjimo ir bendravimo apribojimais dėl COVID-19 viruso paskelbto karantino metu, išnyko 2020 m. birželio 17 d., o skundas teismui buvo paduotas tik 2020 m. liepos 17 d., t. y. po 1 mėnesio nuo karantino pabaigos. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja (jos atstovė) nebuvo pakankamai operatyvi ir rūpestinga, siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises teisme.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė