2019-04-30 Nr. AB-10317-3-63-3-02184-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-232-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02184-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. (V. T.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovui Vyriausybės atstovui Klaipėdos apskrityje (trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba) dėl rašto, sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. T1-174 „Dėl Adolfo Ramanausko –Vanago atminimo įamžinimo“.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 17 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24, 25, 34 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė pareiškėjui apsispręsti dėl tinkamo skundo pagrindo ir dalyko suformulavimo, tinkamų proceso šalių įtraukimo į bylą. Teismas, nustatęs skundo trūkumus, įpareigojo pareiškėją pašalinti nustatytus skundo trūkumus iki 2018 m. lapkričio 25 d.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą 2018 m. lapkričio 23 d. patikslintą skundą, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas patikslintame skunde nesuformulavo reikalavimų atsakovui Vyriausybės atstovui Klaipėdoje ir neprašė panaikinti Vyriausybės atstovo 2018 m. spalio 2 d. Nr. (1.15)-S13-135 rašto, kuriuo atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą, taip pat neprašė įpareigoti jį atlikti veiksmus. Dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimą teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kaip ginčijamas sprendimas pažeidžia jo teises ir kokie teisės aktai jam suteikia teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neturi teisės paduoti skundo dėl skundžiamo sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas nutarė pareiškėjo skundo dalį dėl Vyriausybės atstovo neveikimo laikyti nepaduotu, taip pat nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. T1-174 panaikinimo.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 11 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties panaikinimo.

II. Regionų apygardos administracini teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo 2019 m. sausio 11 d. atskirąjį skundą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė praleidęs terminą ir neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti, nėra tikslinga pareiškėjui siūlyti taisyti atskirojo skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties bei paaiškinti skundo trūkumus.

Teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartyje paaiškino pareiškėjui, kas turi būti nurodoma atskirajame skunde ir įpareigojo pareiškėją pašalinti nustatytus trūkumus iki 2019 m. vasario 15 d.

III. Pareiškėjas V. T. atskirajame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį ir nustatyti papildomą terminą paduoti skundą dėl teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas 2018 m. gruodžio 4 d. priėmė dvi nutartis: 1) vienoje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per 14 kalendorinių dienų nuo nutarties gavimo dienos, 2) antroje nutartyje dėl rašymo apsirikimo nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama per 7 kalendorines dienas nuo nutarties gavimo dienos. Pareiškėjas teigia, kad dėl rašymo apsirikimo teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartyje pareiškėjas suklydo atskirajame skunde nurodydamas paskutinę atskirojo skundo padavimo dieną ir netyčia pavėlavo vieną dieną paduoti atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas atskirąjį skundą padavė praleidęs terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad teismas turėjo priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties panaikinimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje dėl pareiškėjo pateikto atskirojo skundo nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti (terminas buvo 2019 m. sausio 10 d., o pareiškėjas pateikė 2019 m. sausio 11 d.). Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra tikslinga pareiškėjui pasiūlyti taisyti atskirojo skundo trūkumus, nes pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, o teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo teismo iniciatyva.

Pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus IV skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalis nustato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartyje padarytomis išvadomis. ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir, nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą atskirajam skundui paduoti bei kitus atskirojo skundo trūkumus, turėjo juos nurodyti bei pasiūlyti pareiškėjui pašalinti atskirojo skundo trūkumus (įskaitant pasiūlyti pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis). Tačiau teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartyje nurodė, kad nėra tikslinga pareiškėjui siūlyti pataisyti atskirojo skundo trūkumus, taip pat nepasiūlė pareiškėjui pateikti prašymo dėl termino atnaujinimo. Teismui nusprendus atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir nepasiūlius pašalinti trūkumų, pareiškėjas negalėjo teismo nustatytų trūkumų pašalinti ir pateikti ABTĮ reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, nepasiūlęs pašalinti atskirojo skundo trūkumų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis panaikinama, perduodant šiam teismui pareiškėjo atskirojo skundo dėl teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. T. atskirojo skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė